157591d5-e1e2-4a19-bf01-682661fda044 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-242-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01400-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.18.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Burbulienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos teise. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui R. K., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 3177,51 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė nurodė, kad su draudėju A. D. buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-301-55814, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 3177,51 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2020 m. gruodžio 9 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, kurias paveldėjo atsakovas. Įvykio metu iš kaimynės antro aukšto buto buvo užlietas pirmame aukšte esantis butas.

Užlietos sienos, lubos, grindys, parketas, virtuvėje, koridoriuje, miegamajame ir kambariuose. IeÅ¡kovė atlygino 3177,51 Eur draudėjo įvykio metu patirtus nuostolius, todėl praÅ¡o juos atlyginti iÅ¡ atsakingo asmens, t. y., atsakovo. Atsakovas R. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, nes ieÅ¡kovė yra praleidusi trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ turtiniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Nesutinka su draudėjui iÅ¡mokėta iÅ¡mokos suma.

Nurodė, kad už padarytÄ Å¾alÄ buvo atsakinga atsakovo velionė mama, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2021 m. balandžio 19 d. atsakovui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, kurio pagrindu visas mirusiÄ jai B. K. priklausęs turtas paveldėtas atsakovo R. K.. 2021 m. liepos 29 d. atsakovas apsilankė paveldėtame bute ir paÅ¡to dėžutėje rado ieÅ¡kovės 2021 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ â€žDėl žalos Nr. 55814-031_1-001 atlyginimo regreso tvarka“. 2021 m. liepos 30 d. atsakovas susisiekė su ieÅ¡kovės atstovais, kad jam bÅ«tų pateiktos nuotraukos, dokumentai, kuriuose bÅ«tų užfiksuota draudėjui padaryta žala bei pateikti su žalos padarymo faktus susiję dokumentai. 2021 m. rugpjūčio 8 d., el. paÅ¡tu iÅ¡ ieÅ¡kovo darbuotojos gautas el. laiÅ¡kas, kuriame pridėtos aplietų patalpų nuotraukos bei turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, vėliau pateiktas defektinis aktas.

Po to, atsakovas ieÅ¡kovei siÅ«lė sumažinti praÅ¡omus mokėti nuostolius, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko ir pasiÅ«lė mokėjimus iÅ¡dėstyti dalimis. Nurodė, kad atsakovas tik 2021 m. liepos 21 d. apsilankė paveldėtame bute ir tik tada sužinojo apie susidariusį įsiskolinimÄ . Nurodė, kad iki to laiko niekas jo neinformavo apie jokius turtinius reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo R.

K. ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvo filialÄ , priteisė 3177,51 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos (3177,51 Eur) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-09-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 71,00 Eur žyminį mokestį, 0,86 Eur iÅ¡laidas už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko iÅ¡raÅ¡Ä . Taip pat iÅ¡ atsakovo R. K. valstybei priteista 12,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad draudikas 2021 m. sausio 19 d. bÅ«sto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininkui iÅ¡siuntė pretenzijÄ â€žDėl žalos Nr. 55814-0301_1-001 atlyginimo regreso tvarka“, kurioje nurodė, kad draudimo bendrovė kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė jų draudėjas. IÅ¡ teismui pateikto medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. K. nurodo, kad po motinos mirties likusį palikimÄ priėmė 2021 m. balandžio 19 d., kai jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas.

Atsakovas nurodė, kad apie susidariusį įsiskolinimÄ sužinojo tik 2021 m. liepos 29 d., kai patikrino po motinos mirties paveldėto buto paÅ¡to dėžutę, kurioje ir rado minėtÄ pretenzijÄ . Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius privalėjo informuoti paveldėtojÄ apie susidariusį įsiskolinimÄ , nes atsakovas žinojo apie motinos bute įvykusį vandens nutekėjimÄ , mirus motinai pats buvo pasyvus, nesirÅ«pino paveldėtu turtu, nebuvo atvykęs, netikrino paÅ¡to dėžutės, į paveldėtÄ butÄ (kaip pats nurodo) atvyko tik po septynių mėnesių po motinos mirties.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir neparleidęs trijų mėnesių informavo atsakovÄ apie susidariusį įsiskolinimÄ . Žala apdraustam butui atsirado dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) mirusios savininkės neapdairumo, t. y., atsukus vandens čiaupÄ , kol nebuvo vandens, ir jį palikus. Kaip nurodė liudytojas A. D. bei atsakovas R. K., buto savininkė išėjo pas gydytojus ir paliko atsuktÄ ÄiaupÄ . Atsiradus vandeniui, vanduo pradėjo tekėti, o dėl to, kad buvo atlikti vandentiekio darbai, pro vandens čiaupÄ tekėjo ne tik vanduo, bet ir rÅ«dys, kurios užkiÅ¡o kriauklę ir vanduo pasipylė ant grindų.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vandens jo motinos bute ant grindų buvo nedaug, tačiau tai paneigia liudytojo A. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad įėjus į kaimynės butÄ , vandens ant grindų buvo daug, jis padėjo pasimetusiai kaimynei užsukti kranÄ . Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad vanduo kanalizavosi ir ant grindų galėjo iÅ¡bėgti tik nedidelis kiekis vandens, nes, kaip nurodė liudytojas, kriauklė buvo visiÅ¡kai užsikiÅ¡usi nuo iÅ¡ vamzdžių iÅ¡bėgusių rÅ«džių, todėl visas vanduo tekėjo pro kriauklės kraÅ¡tus.

Šiuos liudytojo žodžius taip pat patvirtina ir teismui pateiktos užlieto buto nuotraukos, kuriose užfiksuotas ne tik per sienas nutekėjęs vanduo, bet ir nuo lubų lašantis vanduo. A. D., pranešdamas apie įvykusį įvykį savo draudikui, nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d., 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė iš antro aukšto užliejo juos, gyvenančius pirmame aukšte, buvo paliktas atsuktas čiaupas. Buvo aplietos lubos, sienos, grindys. Buvo apgadinti virtuvė, koridorius, miegamasis ir kambarys (b. l. 19-20). 2020 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad apgadintos patalpos Nr. 11-1, 11-2 ir 11-3.

Sugadintos sienos ir lubos (b. l. 12). Papildomos apžiūros metu surašytas defektinio akto priedas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad apgadintas grindų laminatas patalpose Nr. 11-1, 11-2, 11-3 (b. l. 5). Teismas nesutiko su atsakovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, kad šio įvykio metu nebuvo apgadintas grindų laminatas. Sutiko su ieškovės bei liudytojo teismo posėdžio metu išsakytais parodymais bei argumentais, kad reali vandens padaryta žala užlietam butui atsirado ne iškart, o praėjus kuriam laikui, nes vanduo betonu slinko žemyn, gėrėsi, todėl žala grindims atsirado vėliau.

Liudytojas nurodė, kad ne visÄ jo apdraustam butui padarytÄ Å¾alÄ atlygino draudimas, nes dabar jau yra supelijusios ne tik buvusios aplietos, bet ir Å¡alia esančios patalpos, už kurias nebuvo praÅ¡yta atlyginti žalos. Patalpų apžiÅ«ros metu buvo fotografuoti dėl apliejimo atsiradę defektai, nuotraukos siųstos draudimo kompanijai, apžiÅ«rėdami ir įvertindami aplietÄ butÄ bei remdamiesi padarytomis nuotraukomis, draudimo specialistai sudarė lokalinę sÄ matÄ bei įvertino turtui padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertino tuo metu galiojančiomis rinkos kainomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl įvykusio vandens pratekėjimo iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu priklausančio atsakovui R. K. (jis minėtÄ butÄ paveldėjo mirus mamai, įvykio metu buvusiai buto savininkei). Taigi butui padaryta žala (3177,51 Eur) kilo dėl atsakovo mamos, kurios butÄ jis paveldėjo, neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamo jame įrengtų sistemų ar įrenginių (Å¡iuo atveju vandens čiaupo) eksploatavimo (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Kadangi ieÅ¡kovė, veikdama kaip draudikas, atlygino žalÄ , padarytÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos (3177,51 Eur) iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens – atsakovo. Dėl nurodytų motyvų ir nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3177,51 Eur žalos atlyginimo vertintas pagrįstas ir tenkintas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas R.

K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Teismas nevertino aplinkybės ar ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku informavo atsakovÄ R. K. apie esamus kreditorinius reikalavimus, nevertino ar bÅ«tent toks ieÅ¡kovės pasirinktas informavimo bÅ«das, kuomet pretenzija siunčiama bÅ«sto savininko, kuris pretenzijos siuntimo dienÄ buvo velionis, adresu nenurodžius kam skirta Å¡i pretenzija ir siunčiant jÄ neregistruota paÅ¡to siunta, neturint jokių duomenų apie pretenzijos įteikimÄ konkrečiam asmeniui, yra laikomas tinkamu ir laiku pateiktu informavimu kaip tai numatyta CK 5.63 str. 1.2.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama draudimo bendrovė, juridinis asmuo, negali gintis negalėjimu ir nesugebėjimu surasti palikėjo įpėdinių kaip priežastimi, užkertančia keliÄ tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei įstatymuose nustatytas pareigas. Dėl ieÅ¡kovės pareigos tinkamai ir laiku informuoti atsakovÄ teismas nepasisakė. Civilinėje byloje nebuvo duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų siuntusi kokiÄ nors informacijÄ atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos Å iauliuose adresu.

Atsakovas R. K. iki tol nežinojo ir jokiu bÅ«du nebuvo informuotas apie jokius turtinius reikalavimus (susijusius su nurodytu draudiminiu įvykiu) nei jo velionės mamos, nei jo atžvilgiu. Duomenų, įrodančių informacijos apie turimo reikalavimo pateikimo įpėdiniui faktÄ , byloje ieÅ¡kovė nepateikė. 1.3. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad įpėdiniui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos buvo įteiktas praneÅ¡imas apie kreditorinius reikalavimus ar jis buvo kitaip informuotas apie reikalaujamus atlyginti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareigÄ (sužinoti apie kreditorinius reikalavimus) atsakovui ir Å¡iuo pagrindu atsiradusias pasekmes, teigdamas, jog pats atsakovas mirus motinai buvo pasyvus, nesirÅ«pino paveldėtu turtu, nebuvo atvykęs, netikrino paÅ¡to dėžutės, į paveldėtÄ butÄ (kaip pats nurodo) atvyko tik po septynių mėnesių po motinos mirties. 1.4. Liudytojo nurodytos aplinkybės, jog buvo atlikti vandentiekio darbai, pro vandens čiaupÄ tekėjo ne tik vanduo, bet ir rÅ«dys, kurios užkiÅ¡o kriauklę ir vanduo pasipylė ant grindų, yra tik liudytojo deklaratyvÅ«s teiginiai, kadangi vandens kiekio iÅ¡bėgimas nebuvo užfiksuotas.

Teismas vadovavosi iÅ¡imtinai tik liudytojo parodymais, tačiau liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi atsakovo nurodomoms aplinkybėms, su kuriomis teismas nesutiko, nors liudytojo parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Civilinėje byloje esančiose nuotraukose nematyti, jog vandens buvo daug, jog vanduo gausiai liejosi į draudėjo butÄ per sienas, lubas ir ant glindų. Atsakovas teismui buvo nurodęs, jog velionės mamos bute, vietoje, kurioje iÅ¡ kriauklės tekėjo vanduo, Å¡iai dienai nėra jokio pažeidimo, nors grindys taip pat laminuotos, o nurodyta vieta turėjo gauti didžiausiÄ sÄ lytį su vandeniu. 1.5.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad reali padaryta žala buto grindims atsirado vėliau nei įvyko draudiminis įvykis - 2020-12-09 ar kai 2020-12-14 buvo atlikta buto apžiūra. 2020-12-14 defektiniame akte pažeidimas grindų parketui nebuvo užfiksuotas, nors jau draudėjo pranešime apie draudiminį įvykį draudimo bendrovei buvo nurodytas ir laminato sugadinimas. Nėra duomenų, kada buvo atlikta pakartotinė apžiūra, kurios metu surašytas defektinio akto priedas Nr. 1, nes nenurodyta nei jos atlikimo data, nei dokumento surašymo data.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl grindų laminato sugadinimo. Byloje taip pat nebuvo pateikta nuotraukų, kuriose bÅ«tų užfiksuotas laminato ir grindjuosčių pažeidimas dėl vandens iÅ¡bėgimo. 1.6. Teismas neįvertino ir netyrė ieÅ¡kovės pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuoklės bei atsakovo į bylÄ pateikto defektinio akto priedo (nekilnojamojo turto žalos skaičiuoklė), kurio ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė, nors atsakovui el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė.

Nurodytoje turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje bei atsakovo į bylÄ pateiktame defektinio akto priede numatyti tie patys darbai bei ta pati sienų, lubų ir grindų kvadratÅ«ra, tačiau juose nurodyta darbų ir medžiagų kaina už tuos pačius darbus ir medžiagas ženkliai skiriasi. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktoje turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje, kuri neaiÅ¡ku nei kada sudaryta, nei dėl kokio turto ir ar sudaryta atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų, pateikta nuostolių suma sudaro 3177,51 Eur.

Tuo tarpu, atsakovo į bylÄ pateiktame defektinio akto priede nurodyta, jog nuostolių suma sudaro 1727,24 Eur. Abejuose dokumentuose pateikti darbų ir medžiagų įkainiai ženkliai skiriasi, tačiau Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, dėl Å¡ių sÄ matų teismas nepasisakė, nenurodė dėl kokių priežasčių priteisiant nuostolių sumÄ buvo vadovaujamasi turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta nuostolių suma, o ne defektinio akto priede nurodyta nuostolių suma. 1.7.

Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje yra nurodytas vidaus apšvietimo lempučių keitimas, kuris sudaro 247,00 Eur (13 lempučių po 19,00 Eur), tačiau šie pažeidimai, susiję su apšvietimo lempučių keitimu, nebuvo fiksuoti ir nurodyti ieškovės atstovo defektiniame akte bei defektinio akto priede Nr. 1, tačiau ir šių pažeidimų įrodomumo teismas nevertino, nors kyla pagrįstas klausimas kodėl neturint jokių duomenų apie apšvietimo lempučių pažeidimus turto žalos įvertinimo skaičiuoklę sudaręs asmuo juos įtraukė į turto žalos įvertinimo skaičiuoklę.

Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, jog buvo matomos apÅ¡vietimo lempučių rÅ«dys, tačiau Å¡io teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.8. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesutiko su Apelianto pozicija, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius privalėjo informuoti paveldėtojÄ apie susidariusį įsiskolinimÄ , nes ERGO 2021-01-19 pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė ERGO draudėjas.

Apelianto mama B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantas patvirtino, kad po motinos mirties likusį palikimÄ priėmė 2021-07-19, kai jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas. Be to, Apeliantas patvirtino, kad apie susidariusį įsiskolinimÄ sužinojo tik 2021-07-29, kai patikrino po motinos mirties paveldėto buto paÅ¡to dėžutę, kurioje ir rado minėtÄ pretenzijÄ . Atsakovas žinojo apie motinos bute įvykusį vandens nutekėjimÄ , mirus motinai pats buvo pasyvus, nesirÅ«pino paveldėtu turtu, nebuvo atvykęs, netikrino paÅ¡to dėžutės, į paveldėtÄ butÄ (kaip pats nurodo) atvyko tik po septynių mėnesių po motinos mirties.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ERGO tinkamai ir neparleidęs trijų mėnesių informavo ApeliantÄ apie įsiskolinimÄ . 1.9. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Å¡io įvykio metu nebuvo apgadintas grindų laminatas. Liudytojas nurodė, kad ne visÄ jo apdraustam butui padarytÄ Å¾alÄ atlygino draudimas, nes dabar jau yra supelijusios ne tik buvusios aplietos, bet ir Å¡alia esančios patalpos, už kurias nebuvo praÅ¡yta atlyginti žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , 2020 m. kovo 20 d. gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-301-55814 pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. apdraudė draudėjui A.

D. priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovės apdraustas butas 2020 m. gruodžio 9 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos ieÅ¡kovė 2021 m. sausio 20 d. iÅ¡mokėjo draudėjui A. D. 3177,51 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir dėl Å¡ios žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ atsakovui R. K., kaip į už žalÄ atsakingÄ asmenį – buto, esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio, ieÅ¡kovės teigimu, iÅ¡siliejo vanduo, savininkÄ .

Atsakovas minėtÄ butÄ paveldėjo iÅ¡ savo mamos. Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui (subrogacija). Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų keliÄ nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, t. y. gautų dvigubÄ kompensacijÄ ; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ draudėjo tai, kas Å¡iam iÅ¡mokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumÄ : jeigu nebÅ«tų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimÄ draudimo iÅ¡mokos pavidalu ir, jeigu draudimo iÅ¡moka padengtų visÄ patirtÄ Å¾alÄ , jis negalėtų nieko reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudimo iÅ¡mokos dydžio sumos, taigi taip žalÄ padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė.

Taigi subrogacijÄ galima apibÅ«dinti kaip įstatymo pagrindu pereinančiÄ draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinėje teisėje galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalÄ patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingÄ už padarytÄ Å¾alÄ asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudikÄ pagal jo prisiimtÄ draudimo rizikÄ . VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali bÅ«ti atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog įvykio metu bÅ«tent atsakovo motinai priklausančiame bute buvo užliejimo vandeniu kilmės Å¡altinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, tačiau apeliantas nesutinka, jog padaryta tokio dydžio žala, kokiÄ priteisė pirmosios instancijos teismas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia nukentėjusiojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų jam nepadarius žalos, o iÅ¡ žalÄ padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

Vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atsakovas nesutinka, kad apliejimo metu buvo apgadintas aplietame bute esantis grindų laminatas, taip pat nurodo, kad nebuvo fiksuoti ir pažeidimai, susiję su apÅ¡vietimu, todėl nepagrįstai į žalos skaičiuoklę įtrauktas ir vidaus apÅ¡vietimo lempučių remontas.

Teigiama, kad teismas nevertino draudiminių patalpų susidėvėjimo. Pažymėtina, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje yra viena iÅ¡ įstatymo nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad Å¡alys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti teismo pasverti, turi bÅ«ti įvertinta, ar jie nuoseklÅ«s ir patikimi, ar juos pagrindžia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovas nesutikdamas su jam pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, t.y., kad jam kyla atsakomybė atlyginti už butui dėl užliejimo atsiradusiÄ Å¾alÄ , savo atsikirtimus grindė iÅ¡ esmės tik savo svarstymais ir prielaidomis apie galimai iÅ¡tekėjusį vandens kiekį, jo poveikį grindims, nors paties atsakovo įvykio metu ir iÅ¡kart po jo vietoje nebuvo.

IeÅ¡kovė žalos dydį įrodinėjo: Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 710-301-55814, 2020-12-14 turto apžiÅ«ros aktu, kuriame apraÅ¡yta turto bÅ«klė po įvykio; defektinio akto priedu (5 b.l.), kuriame nurodyta ir žala grindų laminatui, aplieto buto nuotraukomis, turto žalos įvertinimo skaičiuote (14 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, kad padarytas nuostolis, įvertinus medžiagų nusidėvėjimÄ , yra 3177,51 Eur, 2021-01-20 mokėjimo dokumentu, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 3177,51 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastÄ bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintÄ turtÄ , sÄ matÄ . Abejoti sudarytos sÄ matos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Nors byloje pateiktos dvi žalos įvertinimo skaičiuotės su skirtingomis sumomis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta galutine skaičiuote, nes ji sudaryta įvertinus pakartotinės aplieto buto apžiÅ«ros rezultatus, kurios metu padaryta žala patikslinta, įvertinus ir grindų laminato pažeidimus.

Padarytos žalos apimtis nuosekliai patvirtino ir liudytojo A. D. (aplieto buto draudėjo) parodymai. Å is asmuo buvo tiesiogiai bute apliejimo metu, ėjo pas kaimynę (atsakovo motinÄ ) užsukti vandens, Å¡is asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti Å¡io asmens paaiÅ¡kinimais. Ä®rodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieÅ¡kovė, į bylÄ nėra pateikta. Atsižvelgiant į žalos pobÅ«dį, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė tiek žalos faktÄ , tiek dydį.

Atsakovas, apart pirminės nekilnojamojo turto žalos skaičiuotės, neteikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieÅ¡kovė, atlikti Å¡iuo klausimu ekspertizę atsakovas praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. Ä®vertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė, visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumÄ , juos susiejo tarpusavyje. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovas, skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka nedaro neteisėto ir nepagrįsto. Dėl termino palikėjo kreditoriams pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimÄ .

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra bÅ«tina jų teises nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sÄ lyga.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do.

Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytÄ Ä¯pėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslÄ (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiÅ¡kiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų Å¡io tikslo pasiekimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo procedÅ«roms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ lemia ne informacijos pateikimo forma, o Å¡ios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ laikÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovė tinkamai pareiÅ¡kė turtines pretenzijas mirusiosios B. K. įpėdiniams. IeÅ¡kovės teigimu, situacija, kuomet mirusiosios B. K. buto paÅ¡to dėžutėje palikta ieÅ¡kovės pretenzija dėl žalos atlyginimo, laikytina tinkamu įpėdinio informavimu apie ieÅ¡kovės kreditorinį reikalavimÄ . Kadangi B. K. mirė (duomenys neskelbtini)., ieÅ¡kovė, kaip mirusiosios kreditorius, reikalavimÄ jos įpėdiniams turėjo pareikÅ¡ti iki 2021 m. balandžio 4 d. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2021 m. sausio 19 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., kuris priklausė atsakovo motinai B.

K., mirusiai (duomenys neskelbtini)., paÅ¡tu neregistruota siunta iÅ¡siuntė pretenzijÄ (21 b.l.), kuri adresuota abstrakčiai bÅ«sto savininkui ir joje nurodyta, kad draudimo įmonė kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė draudėjas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vieno laiÅ¡ko – pretenzijos - neregistruota siunta iÅ¡siuntimas nelaikytinas tinkamu įpėdinių informavimu apie kreditorinį reikalavimÄ . Atsakovas R. K. po motinos mirties palikimÄ priėmė 2021 m. balandžio 19 d., tai reiÅ¡kia, kad iki palikimo priėmimo momento, jis nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl net neturėjo įstatyminės teisės visa apimtimi disponuoti motinos turtu, tame tarpe ir tikrinti buto paÅ¡to dėžutės, kas reiÅ¡kia, kad neturėjo galimybės bÅ«ti tinkamai informuotas apie paÅ¡to dėžutėje paliktÄ ieÅ¡kovės pretenzijÄ iki palikimo priėmimo momento.

IeÅ¡kovė, pasirinkdama pretenzijÄ siųsti neregistruota paÅ¡to siunta (tai reiÅ¡kia, kad ji pasirinko nebÅ«ti informuojama apie siuntos neįteikimÄ /įteikimÄ ), pati prisiėmė rizikÄ dėl galimo jos neįteikimo. IeÅ¡kovei, kaip juridiniam asmeniui ir ilgamečiam draudimo paslaugų tiekėjui, taikomi aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbÄ , pasitelkti tokius iÅ¡teklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas žalas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingiems veiksmams atlikti.

BÅ«tent ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dis lemia jos pareigÄ rÅ«pintis tinkamu informavimų apie ieÅ¡kovės pretenzijas dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, net ir sužinojus faktÄ apie palikėjo mirtį. IeÅ¡kovė, įvykus draudiminiam įvykiui, ir siekdama nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka bei teikdama pretenzijÄ , turėjo visas galimybes patikrinti turto savininkÄ registre, sužinoti apie turto savininkės mirties faktÄ ir per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ imtis priemonių apie tinkamÄ reikalavimo pareiÅ¡kimÄ bÅ«simiems įpėdiniams, t.y. praneÅ¡ti tokiu bÅ«du, kad įpėdiniui dar iki palikimo priėmimo momento bÅ«tų aiÅ¡kiai pasiekiama informacija apie kreditorinius reikalavimus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad netikrino registro, nes žinojo buto adresÄ , negavo laiÅ¡ko, kad siunta neįteikta, antrÄ pretenzijÄ siųsti po pusės metų yra įprasta įmonės praktika, kas rodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, kaip kreditorius, buvo procese pasyvi, nesirÅ«pino bÅ«ti pati informuota apie pirmosios pretenzijos įteikimÄ , jos neįteikimo priežastis, turėdama galimybę netikrino registro duomenų. Pretenzijos iÅ¡siuntimas neregistruota siunta mirusiajai priklausiusio buto adresu, kuomet įpėdiniai iki palikimo priėmimo momento dar net negali tuo turtu disponuoti, negali bÅ«ti laikytinas tinkamu kreditorinio reikalavimu pareiÅ¡kimu įpėdiniams.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, mirus motinai, buvo pasyvus ir nesirÅ«pino paveldėtu turtu, nes pareiga Å¡iuo turtu rÅ«pintis atsakovui atsirado tik jam priėmimus palikimÄ , t.y. jau praėjus trims mėnesiams, per kurį kreditorius turėjo pareigÄ pareikÅ¡ti reikalavimus įpėdiniams. Vien aplinkybė, kad atsakovui žinomas buvo buto apliejimo faktas dar jo motinai esant gyvai, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad jis turėjo žinoti ir apie iÅ¡ to kilsiančias ieÅ¡kovės pretenzijas ir, tuo labiau, Å¡ių pretenzijų apimtis.

Aplinkybė, kad atsakovas paÅ¡to dėžutę patikrino tik praėjus trims mėnesiams po palikimo priėmimo, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes kreditorius turėjo pareigÄ tinkamai įpėdinius informuoti dar iki palikimo priėmimo momento. Sutiktina ir su apelianto skunde nurodytu argumentu, kad 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje galiojo judėjimo ribojimai tarp savivaldybių dėl COVID-19 pandemijos (kas buvo žinoma ir ieÅ¡kovei), tad atsakovo deklaruotai gyvenamajai vietai esant (duomenys neskelbtini), jam buvo apskritai apsunkintos galimybės judėti tarp savivaldybių ir kokiu nors bÅ«du rÅ«pintis mirusios motinos turtu iki palikimo priėmimo.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi Å¡iuo atveju, bÅ«tent ieÅ¡kovė, tvirtindama, kad įpėdiniui (atsakovui) buvo tinkamai praneÅ¡ta apie kreditorinį reikalavimÄ , turi įrodyti Å¡ias aplinkybes. Tad sutiktina su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad tinkamai ir bÅ«simam įpėdiniui aiÅ¡kiai pasiekiamai bÅ«tų informavusi apie savo kreditorinį reikalavimÄ , todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė praleido CK 5.63 straipsnyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo dėl Å¡io termino atnaujinimo, laikydama, kad apie kreditorinius reikalavimus pranešė tinkamai. Konstatavus, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ ir ieÅ¡kovei nepraÅ¡ant termino atnaujinti bei nenurodžius jokių priežasčių, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, nesudarė pagrindo byloje ir spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti praleidimo padarinių.

Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , siekia įgyvendinti savo reikalavimÄ iÅ¡ paveldėto turto, o palikimÄ priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumÄ , bet ir padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimÄ sudarantis turtas yra iÅ¡likęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Ä®pėdiniams priėmus palikimÄ , susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi bÅ«ti derinamas su kreditorių teisių apsauga. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimų dėl svarbių priežasčių.

Å ios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminÄ atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetÄ teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir Å¡ie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminÄ , kuris yra naikinamojo pobÅ«džio.

Ä®statymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sÄ vokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimÄ , formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobÅ«dis: tai gali bÅ«ti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminÄ praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminÄ praleidusio asmens veiksmai ir Å¡ių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovė praleido trijų mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, neteikiant reikalavimo dėl Å¡io termino pratęsimo, įvertinus pačios ieÅ¡kovės aplaidumÄ siekiant laiku ir tinkamai sužinoti duomenis apie buto savininkės mirtį, bei tinkamais bÅ«dais informuoti įpėdinius apie reikalavimÄ , kas vertintina kaip svarbių priežasčių pratęsti praleistÄ terminÄ , nebuvimas, laikytina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti ir dėl pagrindo atnaujinti terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas, kreditoriui praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ pareikti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams ir nesant pagrindo Å¡io termino atnaujinti.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šie nurodyti pažeidimai sÄ lygojo netinkamÄ materialinės teisės normų taikymÄ , todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (65, 98 b.l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 71,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir valstybės naudai 12,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 500,00 Eur (100 procentų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje teismas patyrė 12,68 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1-2 dalys).

Tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančio 2022 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė į valstybės biudžetÄ sumokėjo 71,00 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamÄ apeliacinį skundÄ , taip pat patyrė 700,00 Eur iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ , todėl Å¡i suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, iÅ¡ viso 771,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ valstybės naudai 12,68 Eur (dvylika eurų 68 centus) teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ 771,00 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Egidijus Mockevičius Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė