15747f67-1c68-4c4e-8b2d-a7196bbba041 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4259-805/2022 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00628-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 20 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Loreta Radzevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. M., D. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. A. tuoj po motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina J. T., po kurios mirties per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl jos palikimo priėmimo, nesikreipė, todėl paveldėjimo byla neužvesta.

J. T. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymÄ : J. T., priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur bebus, iÅ¡ ko besusidės, ji paliko A. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis J. T. nuosavybės teisės įregistruotos į 39.32 kv. m. bendro ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ karto po motinos mirties pareiÅ¡kėja pradėjo jos turtÄ valdyti kaip savo nuosavybę, palikimÄ priimdama ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, kadangi jai buvo žinoma motinos valia visa turtÄ palikti pareiÅ¡kėjai.

Mirus J. T. pareiÅ¡kėja pradėjo faktiÅ¡kai valdyti jai priklausantį butÄ , kaip savo nuosavybę. Visi asmeniniai daiktai, užgyventi baldai, buities ir namų apyvokos reikmenys, buvę palikėjos bute, atiteko pareiÅ¡kėjai. Dalį palikėjos baldų (lovÄ ), namų apyvokos daiktus iÅ¡ jos buto pareiÅ¡kėja parsivežė į savo namus bei naudojasi kaip savo. PareiÅ¡kėja organizavo motinos laidotuves, sutvarkė kapavietę, kuriÄ prižiÅ«ri. Po J. T. mirties, kaip vienintelė testamentinė įpėdinė ji atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , pradėjo valdyti palikėjos turtÄ kaip savo.

Niekas iÅ¡ įstatyminių įpėdinių, t. y. pareiÅ¡kėjos brolis J. M. ir sesuo D. K. dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų neprieÅ¡taravo, pretenzijų nereiÅ¡kė, nes jiems buvo žinoma motinos valia visÄ priklausantį turtÄ palikti pareiÅ¡kėjai. Nors nustatytu laiku pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarinę kontorÄ dėl motinos palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad jai bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios J. T. palikimÄ , kadangi iÅ¡ karto po jos mirties, faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos palikimÄ .

Tam, kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos J. T. palikimÄ , t. y. turto paveldėjimo tikslu bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. T. mirties jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, faktiÅ¡kai pradėdama jos turtÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A.

A. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o A. A. pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ byloje spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiÅ¡kėjos A.

A. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuoti asmenys J. M. ir D. K. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, termino pratęsti neprašė. Apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo praneÅ¡imais.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad J. T. turėjo tris vaikus – J. M., D. K. ir A. A., ji mirė bÅ«dama naÅ¡le (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis J. T. vardu 2001 m. spalio 30 d. Perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

J. T. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymÄ : jai, J. T., priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebus, iÅ¡ ko besusidės, paliko A. A.. Paveldėjimo byla po J. T. mirties neužvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė dukra – pareiÅ¡kėja A.

A., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (Å¡io fakto nustatymas reikalingas dėl mirusiosios J. T. paveldėjimo). Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip pirmos eilės įpėdinei CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme jai gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė dukra A. A., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , nagrinėjamojoje byloje įrodo pačios pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad po J.

T. mirties ji, žinodama apie motinos valiÄ visÄ turtÄ palikti pareiÅ¡kėjai, pradėjo faktiÅ¡kai valdyti motinai priklausantį butÄ kaip savo nuosavybę, visi motinos asmeniniai daiktai, užgyventi baldai, buities ir namų apyvokos reikmenys, buvę jos bute, atiteko pareiÅ¡kėjai. Dalį palikėjos baldų (lovÄ ), namų apyvokos daiktų iÅ¡ jos buto pareiÅ¡kėja parsivežė į savo namus bei naudojasi kaip savo, viena organizavo motinos laidotuves, sutvarkė kapavietę, kuriÄ prižiÅ«ri, kuriomis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti įrodymai, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos duomenis, o suinteresuoti asmenys praÅ¡omam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui neprieÅ¡tarauja.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Be pirmiau paminėto, pareiÅ¡kėja teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad ji mokėjo mokesčius už savo motinos vardu registruotÄ butÄ , t. y. už vandenį, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , elektros energijÄ ir kitas komunalines paslaugas. Nors Å¡ie mokėjimai atlikti jau pasibaigus įstatyme numatytam trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, t. y. atlikti po (duomenys neskelbtini) (mokėjimo datos nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 26 d.), teismas jų nevertina kaip duomenų, tiesiogiai patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , vienok, tokie dokumentai suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A.

A. po motinos J. T. mirties pradėjusi valdyti likusį turtÄ ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiÅ«ra ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindÄ pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus, pradėjus valdyti po motinos mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , laikyti nepatikimais, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinę situacijÄ ar prieÅ¡taringų ir jais nesivadovauti.

Pateiktais byloje duomenimis paveldėjimo byla po palikėjos mirties neužvesta, duomenų, jog nepriklausomai nuo palikimo priėmimo bÅ«do, palikimÄ bÅ«tų priėmę kiti įstatyminiai įpėdinai byloje nėra, paveldėjimo teisės liudijimas kitiems įpėdiniams neiÅ¡duotas, kas rodo, jog kiti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, Å¡ioje byloje suinteresuoti asmenys, savo teisių per įstatymo nustatytÄ terminÄ savarankiÅ¡kai kreipdamiesi į notarų biurÄ nerealizavo, ir patvirtina savo pritarimÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui.

Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto nenustatyta, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais, kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog po J.

T. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė dukra A. A., faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, kadangi ji palikėjos turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 8,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė dukra A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus 96 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Loreta Radzevičienė