1573cbd0-3553-421e-bc80-b9ae192a3d3a · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. AN2-231-843/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00784-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 16.9.6.; 16.9.3.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 22 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N1899-2019 (toliau – Nutarimas) pripažinti A. T. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), ir jis nubaustas galutine 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

n u s t a t ė :

1. 2019 m. sausio 22 d. Nutarimu A. T. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), 417 straipsnio 1 dalį galutine 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. sausio 15 d. 00.21 val. Vinco Kudirkos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Highlander Hybrid, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumas, be to jis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui su pritvirtinta lentele su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, sukdamas į deÅ¡inę nesustojo prieÅ¡ „Stop“ linijÄ . Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 76 punktus.

2. 2019 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas A. T. skundo netenkino ir NutarimÄ paliko galioti nepakeistÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinės teisės pažeidėjui už padarytus ANK pažeidimus buvo paskirtos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam privalomam skirti laikotarpiui (12 mėnesių). Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi Å¡velnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai. Kadangi vairavimas neblaiviam vertinamas kaip itin Å¡iurkÅ¡tus KET pažeidimas, nepaisant to, jog girtumo norma buvo virÅ¡yta labai nežymiai, Å¡i veika negali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mė ar nepavojinga. Teismo vertinimu, A. T. anksčiau padaryti ir galiojantys ANK bei KET pažeidimai dar labiau paneigia galimÄ nuobaudos Å¡velninimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta iÅ¡skirtinių pažeidėjo asmenybę ar situacijÄ charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas pareiÅ¡kėjui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažįsta kaltę dėl nusižengimų, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų, turi rÅ«pintis savo ligotu tėvu, jo darbo ir visuomeninių įsipareigojimų pobÅ«dis reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme.

3. Apeliaciniu skundu A. T. atstovė praÅ¡o pakeisti 2019-03-04 teismo nutartį bei NutarimÄ ir sutrumpinti 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , paskiriant Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) sankcijoje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taikydamas 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nevertino A. T. kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, dėl ko liko neįvertinta tai, kad A. T. sÄ Å¾iningai klydo dėl alkoholio kiekio jo organizme. Be to teismas nenurodė motyvuotų argumentų, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ nebÅ«tų užtikrinti nuobaudos tikslai. Taip pat neįvertinti A. T. paaiÅ¡kinimai, pateikti papildomi įrodymai dėl jo tėvo sunkios sveikatos bÅ«klės, teigiamai charakterizuojantys duomenys. A. T. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių.

A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinis skundas atmestinas.

4. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis, kuria paliktas galioti Nutarimas nubausti A. T. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) ir 417 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.

5. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde neginčija konstatuotų administracinių nusižengimų sudėties ar teisinės kvalifikacijos. Esminis Å¡iuo atveju yra paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).

6. Įvertinęs surinktus duomenis apygardos teismas pritaria padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, peržengti sankcijos ribas ir A. T. skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog A. T. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, kad nusižengimas padarytas vėlyvos nakties metu, kuomet eismas nėra intensyvus, kad pareiškėjas turi rūpintis savo ligotu tėvu, kad A.

T. darbo ir visuomeninių įsipareigojimų pobÅ«dis reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, jis teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, yra reikÅ¡mingos individualizuojant asmeniui skiriamÄ nuobaudÄ , kas ir buvo padaryta, nes jam skirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės Å¡iuo atveju nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbÄ ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rÅ«pinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę Å¡velninančia, galinčia lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės Å¡velninimÄ .

Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju asmuo gali ir toliau rÅ«pintis sergančiu artimu asmeniu bei vykdyti darbinę ir visuomeninę veiklÄ naudodamasis vieÅ¡uoju transportu ar, pavyzdžiui, pasitelkęs trečiųjų asmenų paslaugas. Asmeniniai pažeidėjo ar jo Å¡eimos narių poreikiai, patogumas negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto itin Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip pažymėjo apylinkės teismas, A. T. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirÅ«pina tiek savimi, tiek savo sergančiu tėvu, tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu asmuo, puoselėdamas Å¡eimos narių sveikatÄ , norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats bÅ«ti itin atidus bei rÅ«pestingas, nes tokios gyvenimiÅ¡kai įprastos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti Å¡velnesnes poveikio priemones, nei už analogiÅ¡kus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl Å¡iuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai bÅ«tina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

7. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog A. T. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių. Pastaruosius skundo teiginius paneigia analizuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu pažeidėjo turėtos galiojančios administracinės nuobaudos. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 5 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per pastaruosius 7 metus (b. l. 22-28), nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki nagrinėjamų veikų padaryto A. T. administracine tvarka buvo baustas trylika kartų, iš kurių dauguma atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. per pastaruosius pusę metų buvo padaręs tris administracinius nusižengimus, sietinus su transporto priemonių vairavimu: 2018-08-01 transporto priemonės pastatymas stovėjimo vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos, 2018-08-07 leistino greičio viršijimas 25 km/h, 2018-12-03 automobilio vairavimas ranka naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Paskutinė veika įvykdyta vos prieš pusantro mėnesio iki nagrinėjamų įvykių. Šie duomenys leidžia spręsti, kad skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, prevencinės, auklėjamosios įtakos nedaro, nes A. T. vėl ir vėl pažeidžia teisės aktų reikalavimus, pernelyg dažnai elgiasi neatsakingai, o jo padarytas paskutinis administracinis nusižengimas jau yra itin pavojingas. Tai įvertinus skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui negali būti laikomas neproporcinga, pernelyg griežta poveikio priemone, neatitinkančia ANK 22 straipsnyje aprašytos paskirties.

8. Minėtų iÅ¡vadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog A. T. sÄ Å¾iningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę. IÅ¡ traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį netrukus po alkoholio vartojimo, kurį gėrė nevalgęs, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumÄ teisės aktų reikalavimams. Ä®statyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrÄ kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. IÅ¡vados netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų nekeičia ir apelianto įvardytas nustatytas santykinai nedidelis A. T. neblaivumo laipsnis, nes Å¡i aplinkybė buvo tinkamai įvertinta kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis A. T. parenkant minimaliÄ nuobaudÄ .

9. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra ir Å¡iuo atveju bÅ«tent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra bÅ«tinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – A. T. pagrįstai paskirta 300 eurų nuobauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, todėl Å¡io sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

netenkinti A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistÄ .

 Â

Teisėja                                                                              Aušra Bielskė