2013-04-08 Nr. AB-1081-3-61-3-02850-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-93/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02850-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2012 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas J. J. skundas, kuriuo prašoma solidariai priteisti iš atsakovų: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. B., A. M., garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 550 (buvęs GSEK Nr. 272) 1 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 4 410 Lt gydytojo paslaugai apmokėti, 3 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teisėjų ikiteisminio tyrimo kontrolės srityje. Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė yra prokuroro procesinė veikla, reglamentuojama Baudžiamojo proceso kodekso, bet ne viešojo administravimo veikla ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde atsakovais nurodo J. B., A. M., GSEB Nr. 550 (buvęs GSEK Nr. 272), tačiau nenurodė, ar J. B., A. M., GSEB Nr. 550 (buvęs GSEK Nr. 272) yra subjektai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, ir kokie įgalinimai jiems suteikti viešojo administravimo srityje.

II. Pareiškėjas J. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo iškelti drausmės bylas teisėjams.

Atskirajame skunde nurodo, kad ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra viešojo administravimo subjektai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Taip pat atkartoja aplinkybes, išdėstytas skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai byla nepriskirtina tam teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tai yra kada ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materie yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje L. K. ir S. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato, 2010 m. birželio 29 d. nutartis byloje pagal V. Č. skundą dėl žalos atlyginimo, 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje D. V. v. valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį bei prie jo pridėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą kildina ir iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teismų veiksmų ikiteisminio tyrimo kontrolės srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atskiruoju skundu neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dalies pareiškėjo skunde nurodytų subjektų veiksmai, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta žala, nebuvo viešasis administravimas, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Taip pat į nurodytą bylų kategoriją nepatenka ir fizinių bei juridinių asmenų, kurie nėra viešojo administravimo subjektai, atlikti veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja jam padarytą žalą. Tokios išvados atitinka ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamą praktiką (pvz., 2012 m. balandžio 11 d. nutartis byloje (teisminio proceso Nr. 2-53-3-01258-2011-3), 2010 m. rugsėjo 1 d. Vilnius nutartis byloje D. V. v. valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pareikštą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, J. B., A. M., garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 550.

Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienu iš atsakovų pareiškėjas taip pat nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas patirtą žalą sieja ir su šios institucijos pareigūnų, jo nuomone, neteisėtais veiksmais. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais bei pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį – t. y. dėl reikalavimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas žalą prašo priteisti iš visų atsakovų solidariai, t. y. neišskiria kokia jo patirtos žalos dalis buvo sąlygota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Solidariai atsako asmenys, kurie žala padarė bendrai (CK 6.279 str.). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės patirtą žalą kildina iš skirtingais laikotarpiais skirtingų subjektų atliktų veiksmų. Todėl vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, spręsdamas aptariamos skundo dalies priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytu skundo trūkumų šalinimo institutu, turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą dėl turtinės bei neturtinės žalos, sąlygotos Vilniaus miesto savavaldybės administracijos, vykdant viešąjį administravimą, veiksmų atlyginimo, skunde konkrečiai įvardijant kokie nurodyto subjekto veiksmai ir kokio dydžio turtinę bei neturtinę žalą sąlygojo, atitinkamai patikslinant ir atsakovą. Pareiškėjui ištaisius šiuos skundo trūkumus ir nustačius, kad neteisėti Vilniaus miesto savavaldybės administracijos veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, yra viešasis administravimas, toks reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo iškelti drausmės bylas teisėjams, tačiau šis klausimas negali būti nagrinėjamas, nes pagal ABTĮ nuostatas bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėjančiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai yra pavesta išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo teisės nurodytos ABTĮ 151 straipsnyje. Nei ABTĮ, nei kiti įstatymai ar teisės aktai nenumato teisės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai iškelti teisėjui drausmės bylos. Pažymėtina, kad drausmės bylos iškėlimo procedūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą; turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Apibendrinama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis iš dalies keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė