2019-02-13 Nr. DBT-11-2-56-3-00538-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-18/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00538-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Veisiejų regiono parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) tenkinti ieškinį ir priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškovo naudai 392 873,68 Eur žalos atlyginimą (122 873,68 Eur turtinės žalos ir 270 000 Eur neturtinės žalos); 2) priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas nurodo, kad 2005 m. balandžio 18 d. jis ir O. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis iš O. P. nuosavybės teise įsigijo 1,5580 ha ploto žemės sklypą (toliau ir –Žemės sklypas). Viena esminių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių buvo galimybė minėtame Žemės sklype statyti statinius. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad: 1) Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 14 d. O. P. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nustatomais statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniais projektavimo sąlygų reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini). Projektavimo sąlygų pagrindu 2005 m. buvo parengtas gyvenamojo namo, ūkinio pastato su lauko virtuve, šulinio, buitinių nuotekų valymo įrenginio projektas. 2005 m. rugsėjo 26 d. O. P. atsakovei pateikė prašymą išduoti statybos leidimą. Lazdijų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005 m. rugsėjo 26 d. nustatė, kad statinių projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus bei rekomendavo išduoti statybos leidimą. Ieškovas, įsigijęs Žemės sklypą, kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti statybos leidimą vykdyti statybos darbus Žemės sklype. 2005 m. rugsėjo 27 d. atsakovė ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė teisę Žemės sklype statyti statinius, kurių statybos rūšis – nauja statyba. 2005 m. rudenį pagal išduotą statybos leidimą, Žemės sklype buvo pradėta statyba. 2010 m. rudenį ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad būtų išduotas statybos leidimas pagal parengtą projekto korektūrą. 2010 m. spalio 26 d. atsakovė ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikta teisė statyti statinius pagal statinio projektą „Gyvenamojo namo, ūkinio pastato projekto koregavimas 2010“.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, M. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Veisiejų miškų urėdijai, valstybės įmonei Veisiejų regioninio parko direkcijai, dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo, 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. 2A-1840-221/2015). Minėtu sprendimu teismas be kita ko pripažino negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. spalio 28 d. leidimą statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą (ieškovą šioje byloje) M. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius Žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. (Minėta byla iki galutinio Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo, du kartus buvo nagrinėta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme). Ieškovas nurodo, kad įvykdė teismo sprendime išdėstytus įpareigojimus, ir savo lėšomis pašalino savavališkos statybos padarinius bei sutvarkė statybvietę.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismas minėtame sprendime konstatavo, kad atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija, išduodama ieškovui statybos leidimus, atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnis), atsakovė privalo prisiimti savo neteisėtų veiksmų riziką ir atlyginti ieškovui patirtą žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.250, 6.271 straipsniai). Atsakovė, atsakydama į ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad neturi galimybės tenkinti pretenzijos.

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtą žalą dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų – išduotų statybos leidimų, kurie Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, o ieškovas buvo įpareigotas nugriauti statinius bei sutvarkyti statybvietę. Teismui kilo abejonė dėl minėto ginčo rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1840-221/2015 be kita ko buvo pripažinti negaliojančiais statybą leidžiantys dokumentai – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. spalio 28 d. leidimas statyti statinius Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas M. M. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius Žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nurodo, kad įvykdė teismo sprendime išdėstytus įpareigojimus, ir savo lėšomis pašalino savavališkos statybos padarinius bei sutvarkė statybvietę.

Ieškovo teigimu, prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė teismui pripažinus neteisėtais, todėl negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus (atitinkamus statybos leidimą ir leidimą statyti statinius), ir to pasekoje jį įpareigojus pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius (nugriauti atitinkamus pastatus) ir sutvarkyti statybvietę.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo įstatymo 6 straipsnio 20 punktą, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Statybos leidimų išdavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (viešosios teisės akte). Statybos leidimus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Išduodama atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurie vėliau teismo buvo pripažinti negaliojančiais, atsakovė (viešojo administravimo subjektas) veikė viešojo administravimo srityje.

Specialioji teisėjų konstatuoja, kad ieškovo keliamas ginčas yra dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), taigi patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą ginčų kategoriją, kurie pagal įstatyme nustatytas rūšinio teismingumo taisykles, yra teismingi administraciniam teismui.

Pažymėtina, jog tai, kad civilinė byla dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo, buvo išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme (civilinė byla Nr. 2A-1840-221/2015), savaime nelemia nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo. Nurodytoje civilinėje byloje buvo be kita ko sprendžiama dėl statybos padarinių šalinimo. Tokių ginčų priskirtinumas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) sureglamentuotas įstatyme (žr. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2018 ir joje nurodytą praktiką).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Veisiejų regiono parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys