2020-08-20 Nr. CB-9232-2-70-3-04957-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4027

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04957-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 12 d. gautu atsakovės N. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė N. P. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei N. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4.47 straipsnio 4 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant bei taikant šias teisės normas. Ieškovas negalėjo būti statytoju nekilnojamųjų daiktų, nes jokiu pagrindu nevaldė žemės sklypo, kuriame buvo rekonstruotas gyvenamasis namas bei perstatyti/pastatyti pagalbiniai statiniai, ko nepagrįstai nekonstatavo teismai.

Ieškovas neginčijo ir neprašė panaikinti 2019 m. liepos 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kur statytoja nurodyta atsakovė, bei kurios pagrindu buvo įregistruota atsakovės asmeninė nuosavybė į statinius, kurie yra pastatyti žemės sklype, asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame atsakovei, todėl nepagrįstai teismai sprendė, jog ieškovui neginčijant bei nenuginčijus šio vienašalio sandorio, kuris sukūrė atsakovei atitinkamas teises, yra pagrindas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 3/10 dalis nekilnojamųjų daiktų, į kuriuos atsakovės asmeninė nuosavybė įregistruota 2019 m. liepos 31 d.

Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Teismai pažeidė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 1.93 straipsnio 3 dalį, 6.969 straipsnio 3, 4 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant bei taikant šias teisės normas. Nepagrįstai teismai nenustatė, jog jeigu tarp ieškovo ir atsakovės būtų buvęs tariamas susitarimas dėl jungtinės veiklos rekonstruojant atsakovės iš asmeninių lėšų asmeninės nuosavybės teise įsigytą gyvenamąjį namą bei perstatant/pastatant pagalbinius statinius, kurie taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei, toks susitarimas tarp šalių turėjo būti sudarytas notarine forma.

Nepagrįstai teismai pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos rekonstruojant gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, remdamiesi iš esmės tik tuo, kad šalys gyveno name kaip sugyventiniai ir augino jų bendrus vaikus, taip nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles (CPK 176 – 185 straipsniai), nes nepagrįstai nusprendė apie ieškovo prisidėjimą prie statybų byloje praktiškai iš viso nesant įrodymų apie ieškovo pajamas aktualiu laikotarpiu bei galėjimą prisidėti prie statybų lėšomis.

Atsakovė pateikė reikšmingus įrodymus apie jos gautas žymias pajamas, pagrindžiančias jos galėjimą jomis atlikti ir turto rekonstrukciją bei pagalbinių statinių perstatymą/pastatymą, ko teismai nepagrįstai nepripažino. Teismai nepagrįstai taikė labai žemą įrodinėjimo standartą ieškovui įrodinėjant svarbias ginčui aplinkybes bei labai aukštą įrodinėjimo standartą atsakovei įrodinėjant svarbias ginčui aplinkybes, kada atsakovė visą laiką iki ieškovas iškėlė ginčą dėl turto priklausomybės viešajame registre buvo registruota kaip vienintelė nekilnojamojo turto savininkė ir į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad kažkas ieškovui kliudė, jeigu jis iš tikro būtų įgijęs nuosavybės teisę į kokią nors dalį nekilnojamojo turto, tai įregistruoti viešajame registre.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 539 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 11 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 511.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys