Legislator Case Law & Legislation
N-575-752-12 AI generated

N-575-752-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number N-575-752-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutarimas

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., atstovaujamo advokatės Eglės Grucytės, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

N-575-752-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 2 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.20 val., Kaune, Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 3, t. y. viešoje vietoje, gėrė alų (asmeniui nustatytas 3,17 promilių girtumas). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-752/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05926-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 48.3; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., atstovaujamo advokatės Eglės Grucytės, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 2 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.20 val., Kaune, Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 3, t. y. viešoje vietoje, gėrė alų (asmeniui nustatytas 3,17 promilių girtumas). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimu M. S. už ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 200 Lt baudą. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta pasirašytinai, tačiau asmuo į teismo posėdį neatvyko ir bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl padarė išvadą, jog M. S. vengia dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad M. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažyma apie asmens baustumą ir pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes bei M. S. asmenybę.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S., atstovaujamas advokatės Eglės Grucytės, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas, priimtas visapusiškai bei objektyviai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, o jo asmens duomenimis galimai pasinaudojo brolis A. S.. Pažymi, kad byloje esančiuose dokumentuose (administracinio teisės pažeidimo protokole, šaukimo šaknelėje, paaiškinime) yra ne M. S. parašai, asmens tapatybė pagal asmens pateiktus dokumentus nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu buvo užsikodavęs, be to, nepažįsta administracinį teisės pažeidimą padariusių asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad veiksmai, numatyti šio straipsnio pirmojoje dalyje (alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę), padaryti asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo 150 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo – pareiškėjas teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, o jo asmens duomenimis galimai pasinaudojo brolis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju M. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 13), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, tapatybės, o konstatuodamas M. S. kaltę padarius ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga, kurią išnagrinėjus negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju sulaikyto ir į policijos komisariatą pristatyto asmens tapatybė buvo nustatyta iš asmens apie save pateiktų duomenų, tačiau neaišku, ar policijos pareigūnai įsitikino, kad minėti asmens duomenys priklauso būtent sulaikytam asmeniui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnų sulaikyto asmens parašai byloje esančiuose dokumentuose (b. l. 1-3, 11) vizualiai skiriasi nuo M. S. asmens tapatybės kortelės kopijoje (b. l. 22) ir prašyme panaikinti administracines nuobaudas (b. l. 20) esančių parašų. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai, jog 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.20 val., Kaune, Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 3, alų gėrė būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo – M. S., daryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių realių galimybių surinkti naujus M. S. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, kadangi nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. atžvilgiu dėl ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius asmens veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

M. S., atstovaujamo advokatės Eglės Grucytės, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. S. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas