Legislator Case Law & Legislation
156d0ef2-25fe-41b6-bd32-796c5d044ac5 AI generated

156d0ef2-25fe-41b6-bd32-796c5d044ac5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 156d0ef2-25fe-41b6-bd32-796c5d044ac5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, tiek ieÅ¡kovų su apeliaciniu skundu, tiek atsakovų su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, be to, jų prijungimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kadangi bÅ«tina suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.IeÅ¡kovai 2018 m. birželio 11 d.

Legislator headnote

AI generated

156d0ef2-25fe-41b6-bd32-796c5d044ac5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusias nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes, susijusias su pačių ieÅ¡kovų elgesiu ir jų tikraisiais ketinimais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai aptarė ir tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas bei tinkamai motyvavo sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-398-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02151-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.10.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. G., J.

G. ir E. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. G., J. G. ir E. P. ieÅ¡kinį atsakovams L. D. ir Z. R. dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys A. S., V. Č., A. J., V. K. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. G., J. G. ir E. P. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovus L. D. ir Z. R. už įstatyme numatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytÄ kainÄ parduoti jiems proporcingai jų turimų uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Alzida“ akcijų skaičiui visas atsakovei L.

D. priklausančias 4 175 vnt. UAB „Alzida“ paprastÄ sias vardines akcijas ir visas atsakovui Z. R. priklausančias 1 223 vnt. UAB „Alzida“ paprastÄ sias vardines akcijas.IeÅ¡kovai nurodė, kad bendrovėje jau kurį laikÄ yra susidariusi situacija, kuomet dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba, praktiÅ¡kai yra neveiksnÅ«s ir negalintys priimti jokių sprendimų. Bendrovė negali įgyvendinti akcininkų susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose priimtų sprendimų, nes jų priimami sprendimai nuolat ginčijami teisme, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei L. D. po 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nenustatė esminių atsakovų veiksmų, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų UAB „Alzida“ veiklos tikslams tiek, kad bÅ«tų pagrindas svarstyti klausimÄ dėl priverstinio atsakovų akcijų pardavimo.Teismo vertinimu, patys ieÅ¡kovai siekia sėkmingai dirbančios UAB „Alzida“ likvidavimo ir pelno paskirstymo, o atsakovai, realizuodami savo teisę į kitÄ nuomonę, per akcininkų susirinkimų sprendimų skundimÄ , prieÅ¡ingai UAB „Alzida“ tikslams neveikia.

Teismas pažymėjo, kad teisę skųsti akcininkų susirinkimų nutarimus atsakovams suteikia įstatymas, o reikalauti, kad su įmonės likvidavimu nesutinkantis akcininkas tokios savo teisės atsisakytų, nėra galimybių.Teismas nurodė, kad atsakovo Z. R. priešingi bendrovės tikslams veiksmai net nebuvo aiškiai įvardinti. Atsakovas Z. R. jokių ieškinių teismui neteikia, jokių negatyvių aktyvių veiksmų bendrovės atžvilgiu neatlieka. Nesant veiksmų, prieštaraujančių bendrovės tikslams, teismas nenustatinėjo ir to, ar yra pagrindas manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.Teismas pažymėjo, kad visi klausimai dėl konkretaus akcininko veiksmais padarytos materialios žalos yra ne šios bylos dalykas, nes dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjamos kitos civilinės bylos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai L. G., J. G. ir E. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovai praÅ¡o tenkinti jų 2017 m. vasario 10 d. praÅ¡ymÄ ir prijungti prie bylos su praÅ¡ymu teikus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos, ir priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovų veiksmų, priešingų bendrovės veiklos tikslams, ir netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.115 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas ieškovų nurodytus atsakovų veiksmus pripažino prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams, tačiau jų nelaikė tokiais esminiais, kad būtų galima taikyti CK 2.115 straipsnio nuostatas, tačiau niekaip to nemotyvavo bei nenurodė, kokie atsakovų veiksmai galėtų būti vertinami kaip esminiai ir aiškiai prieštaraujantys bendrovės tikslams.

Nei CK 2.115 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiÅ¡kinimo praktikoje nėra numatytas reikalavimas, kad juridinio asmens dalyvio veiksmai, prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, bÅ«tų esminiai ar aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei vienas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, priimtas kvalifikuota balsų dauguma, nėra įgyvendintas, nes yra atsakovų apskųstas ir, jų praÅ¡ymu pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, sustabdytas jų vykdymas.

Atsakovai, nepaisydami daugumos bendrovės akcininkų valios ir priimtų sprendimų, toliau faktiškai vadovauja bendrovei ir pelnosi iš jos veiklos. Nors teismas ir pripažino, kad tarp ginčo šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, tačiau nepagrįstai neįvertino to, jog tokia situacija yra žalinga bendrovei, o vienintelis jos sprendimo būdas – priverstinis akcijų pardavimas ieškovams, kadangi atsakovai nepageidauja pirkti akcijų iš ieškovų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nenurodė jokių atsakovo Z.

R. priešingų bendrovės tikslams veiksmų. Tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek teismo posėdžio metu ieškovai įvardino atsakovo neteisėtus veiksmus. Nors atsakovas pats ir neteikia ieškinių, tačiau dėl kiekvieno atsakovės L. D. pateikto ieškinio teikia atsiliepimus, kuriuose prašo ieškinius tenkinti. Tai, kad atsakovas Z. R. veikia išvien su atsakove L. D., patvirtina ir šie įrodymai: 2015 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolas; 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovės direktoriaus pareiginiai nuostatai; 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. birželio 7 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai; 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovo atsiliepimai, pateikti į atsakovės L.

D. inicijuotas bylas. Be to, tai, kad atsakovai veikia kartu, patvirtina ir su apeliaciniu skundu teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, kadangi ieÅ¡kovai Å¡ių dokumentų anksčiau neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nurodė, kad patys ieÅ¡kovai siekia sėkmingai dirbančios bendrovės likvidavimo ir pelno paskirstymo, o ne jo investavimo. Bendrovės akcininkų teisė priimti sprendimÄ dėl mokios įmonės likvidavimo negali bÅ«ti laikoma neteisėtu veikimu, prieÅ¡ingu bendrovės tikslams.

Taip pat negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veikimu ir bendrovės akcininkų siekis gauti pelno dalį (dividendus). Bet kuriuo atveju Å¡ios bylos dalykas nėra ieÅ¡kovų veiksmų teisėtumas, Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti vertinami tik atsakovų veiksmai. Atsakovė L. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, atsakovė praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo prijungti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir prijungti prie bylos su Å¡iuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusias nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes, susijusias su pačių ieÅ¡kovų elgesiu ir jų tikraisiais ketinimais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai aptarė ir tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas bei tinkamai motyvavo sprendimÄ .

Sprendime expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) konstatuota, kad teismas atsakovų veiksmų, aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančių bendrovės veiklos tikslams, nenustatė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovai klaidina teismÄ , teigdami, jog teismas atsakovų veiksmus pripažino prieÅ¡taraujančiais bendrovės veiklos tikslams. IeÅ¡kovai ir su jais susiję akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsų daugumÄ , t. y. 66,8 proc. balsų, ir nekliudomai priima sprendimus. Tuo tarpu atsakovai neturi nei sprendimų priėmimui reikalingos balsų daugumos, nei gali daryti įtakÄ per bendrovės valdymo organus.

Atsakovai valdybos nariais nebėra nuo 2016 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame iÅ¡rinkta nauja valdyba. Atsakovams metami kaltinimai dėl pelnymosi iÅ¡ bendrovės veiklos yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovė L. D. yra apskundusi teismui Å¡iuos daugumos akcininkų sprendimus, kuriais akivaizdžiai kenkiama bendrovei: 1) 2016 m. kovo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ dėl bendrovės likvidavimo; 2) 2016 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ paskirstyti visÄ nepaskirstytÄ pelnÄ ; 3) 2016 m. rugsėjo 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo spendimÄ dėl ieÅ¡kovų advokato teisinių iÅ¡laidų patvirtinimo; 4) 2016 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės L.

G. paskyrimo direktore; 5) 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. bendrovės organų sprendimus dėl bendrovės veiklos stabdymo. Minėtų sprendimų apskundimas yra įstatymu nustatyta akcininkų teisių gynimo priemonė, kuri negali bÅ«ti laikoma neteisėtu veikimu prieÅ¡ bendrovės interesus. Kaip patvirtina byloje esantys ir naujai teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, tik bendrovės valdymÄ perėmus ieÅ¡kovei L. G. ir su ja susijusiems akcininkams, bendrovės veikla buvo sustabdyta, darbuotojai atleisti, prarasta akreditacija ir notifikacija, o bendrovės lėšos iÅ¡vaistytos ir pasisavintos, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ne atsakovai, o patys ieÅ¡kovai sutrikdė įmonės veiklÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovai nenurodė jokių atsakovo Z. R. veiksmų, prieštaraujančių bendrovės tikslams. Atsakovas turi tik 6,91 proc. balsų, todėl, net ir balsuodamas prieš tam tikrus sprendimus, jis negali sukliudyti ieškovų vadovaujamai akcininkų daugumai priiminėti sau palankius sprendimus. Vien tai, kad šalys konfliktuoja, nesudaro pagrindo tenkinti vienų akcininkų ieškinį ir įpareigoti kitus akcininkus parduoti jiems savo akcijas. Priverstinis akcijų pardavimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonė.

IeÅ¡kovų tikrasis siekis yra nuÅ¡alinti atsakovus nuo bet kokios su bendrove susijusios veiklos ir be jokio pasiprieÅ¡inimo sužlugdyti bei likviduoti bendrovę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų IeÅ¡kovai su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. balandžio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-20467-816/2017, 2015 m. rugsėjo 18 d. valdybos posėdžio protokolÄ , 2015 m. gruodžio 30 d. valdybos posėdžio protokolÄ , 2016 m. sausio 20 d. valdybos posėdžio protokolÄ , 2016 m. vasario 19 d. valdybos posėdžio protokolÄ , 2016 m. balandžio 4 d. valdybos posėdžio protokolÄ ir 2016 m. balandžio 15 d. valdybos posėdžio protokolÄ . Taip pat ieÅ¡kovai praÅ¡o priimti į bylÄ 2017 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismui teiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos nepagrįstai buvo atsisakyti priimti.

Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat pateikė eilę naujų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, tiek ieÅ¡kovų su apeliaciniu skundu, tiek atsakovų su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, be to, jų prijungimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kadangi bÅ«tina suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.IeÅ¡kovai 2018 m. birželio 11 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir juos pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos. Vertinant ieÅ¡kovų praÅ¡ymo prie bylos prijungtini papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pagrįstumÄ , pažymėtina, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Å ia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 str.).

Kadangi pateikiamais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės tik atkartoja ir papildo apeliacinio skundo argumentus, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti.Taip pat teisėjų kolegija Å¡ioje proceso stadijoje neįžvelgia pagrindo prijungti prie bylos ir ieÅ¡kovų 2017 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismui teiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos buvo atsisakyti priimti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad didelės apimties raÅ¡ytinių įrodymų pateikimas prieÅ¡ pat teismo posėdį negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas ir tinkamas Å¡alies procesinis elgesys.

Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „Alzida“, dėl kurios priverstinio akcijų pardavimo kilo ginčas, įkurta 1993 metais veikusios laboratorijos pagrindu (privatizavus laboratorijÄ buvo įsteigta UAB „Alzida“). UAB „Alzida“ yra akredituota ir notifikuota statybinių medžiagų, fizikinių ir cheminių bandymų laboratorija. L. G. priklauso 18,17 % bendrovės akcijų, J. G. – 2,59 %, E. P. – 21,77 % (iÅ¡ viso ieÅ¡kovams kartu priklauso 42,53 % bendrovės akcijų).

Atsakovei L. D. priklauso 23,59 % bendrovės akcijų, o atsakovui Z. R. – 6,91 % (iš viso atsakovams priklauso 30,5 % bendrovės akcijų). Taip pat bendrovės akcijos priklauso ir tretiesiems asmenims: A. S. – 22,08 %, V. Č. – 2,61 %, A. J. – 1,89 %, V. J. – 0,38 % (e. bylos t. 1, b. l. 23). Bendrovės vadovu nuo 1995 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. dienos buvo akcininkas A. S., o nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. bendrovėje direktoriaus pareigas ėjo atsakovės sutuoktinis V.

D.. Taip pat nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. A. S. buvo atšauktas iš bendrovės valdybos pirmininko pareigų (e. bylos t. 1, b. .l. 15–22; 52–54). 2015 m. spalio 7 d. A. S. atsistatydino ir iš valdybos nario pareigų. 2016 m. kovo 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė likviduoti UAB „Alzida“ nuo sprendimo priėmimo dienos, likvidatoriumi paskiriant A. G. (e. bylos t. 1, b. l. 71–75). Minėtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo apskųstas teismui. 2016 m. birželio 23 d. valdybos posėdyje bendrovės valdybos primininke buvo išrinkta L.

G., o 2016 m. rugpjūčio 3 d. bendrovės valdybos sprendimu bendrovės laikinÄ ja vadove nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo paskirta taip pat ieÅ¡kovė L. G. (e. bylos t. 1, b. l. 86–93), kuri dėl teisinių ginčų Juridinių asmenų registre įregistruota buvo tik 2017 m. birželio 12 d.Atsakovės L. D. iniciatyva iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame turėjo bÅ«ti sprendžiamas bendrovės likvidavimo klausimas, buvo pradėtos trys civilinės bylos, kuriose atsakovė prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti akcininkų susirinkimÄ ir priimti sprendimus dėl bendrovės likvidavimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-9505-833/2016 ir civilinė byla Nr. e2-10634-608/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4269-275/2016).

Kai visuotinis akcininkų susirinkimas 2016 m. kovo 30 d. kvalifikuota balsų dauguma priėmė sprendimÄ dėl bendrovės likvidavimo, atsakovė pareiÅ¡kė dar vienÄ ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl minėto sprendimo pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19793-845/2016). Taip pat buvo skundžiami ir kiti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. IeÅ¡kovai L. G., J. G. ir E. P. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovus L.

D. ir Z. R. už įstatyme numatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytÄ kainÄ parduoti jiems proporcingai jų turimų UAB „Alzida“ akcijų skaičiui visas atsakovei L. D. priklausančias 4 175 vnt. UAB „Alzida“ paprastÄ sias vardines akcijas ir visas atsakovui Z. R. priklausančias 1 223 vnt. UAB „Alzida“ paprastÄ sias vardines akcijas. IeÅ¡kovai tvirtino, kad bendrovėje jau kurį laikÄ yra susidariusi situacija, kuomet dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba – praktiÅ¡kai yra neveiksnÅ«s ir negalintys priimti jokių sprendimų.

Bendrovė negali įgyvendinti akcininkų susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose priimtų sprendimų, nes jų priimami sprendimai nuolat ginčijami teisme, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, ieÅ¡kovų teigimu, atsakovai, piktnaudžiaudami bendrovės lėšomis, mažina jos turtÄ .Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs esminių atsakovų veiksmų, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų UAB „Alzida“ veiklos tikslams tiek, kad bÅ«tų pagrindas svarstyti klausimÄ dėl priverstinio atsakovų akcijų pardavimo, 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovų veiksmų, prieÅ¡ingų bendrovės veiklos tikslams, ir netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK 2.115 straipsnio nuostatas; antra, teismas tinkamai neįvertino susiklosčiusios konfliktinės situacijos žalingumo bendrovei; trečia, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai nenurodė jokių atsakovo Z.

R. prieÅ¡ingų bendrovės tikslams veiksmų; ketvirta, teismas nepagristai nurodė, kad patys ieÅ¡kovai siekia sėkmingai dirbančios bendrovės likvidavimo ir pelno paskirstymo, o ne jo investavimo. Dėl priverstinį akcijų pardavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo Byloje ginčas kilo dėl priverstinį akcijų pardavimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo.Pagal CK 2.123 straipsnį, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iÅ¡ jų akcijas.

Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos CK 2.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, suponuoja, kad priverstinis akcijų pardavimas, kaip išimtinis akcininko teisių gynimo būdas, yra galimas, kai konstatuojama, jog:

1) akcininkas, kuris kreipiasi į teismÄ , negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko neteisėtų veiksmų, ir 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – paÅ¡alinti atsiradusiÄ padėtį, kai dėl vieno iÅ¡ akcininkų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neiÅ¡sprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo bÅ«du.

Juridinio asmens dalyvis, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme Å¡iuo pagrindu, siekia apginti savo privačius, kartu ir juridinio asmens interesus, užtikrinant sÄ lygas realiam jo veiklos tikslų įgyvendinimui.Sutiktina su apeliantais, kad nei CK 2.115 straipsnio 1 dalyje, jei jos aiÅ¡kinimo praktikoje nėra reikalavimo, jog juridinio asmens dalyvio veiksmai, prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, bÅ«tų esminiai ar kad tokie veiksmai turėtų aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauti juridinio asmens veiklos tikslams. CK 2.115 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka nustatyti tik veiksmų prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens veiklos tikslams.

Ä®statymas nedetalizuoja, kokio lygio prieÅ¡taravimai turėtų bÅ«ti. Pakanka nustatyti prieÅ¡ingus juridinio asmens veiklos tikslams arba CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) konstatavo, kad atsakovų veiksmų, aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančių bendrovės veiklos tikslams, nenustatė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovai klaidina apeliacinės instancijos teismÄ , teigdami, jog pirmosios instancijos teismas atsakovų veiksmus pripažino prieÅ¡taraujančiais bendrovės veiklos tikslams, tačiau tik dėl to, kad nenustatė jų akivaizdaus prieÅ¡ingumo bendrovės veiklos tikslams, ieÅ¡kinį atmetė.IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovų veiksmus.

Apeliantai išskiria šiuos neva priešingus bendrovės veiklos tikslams atsakovų veiksmus:

1) atsakovai ir toliau faktiškai vadovauja bendrovei ir pelnosi iš jos veiklos;

2) atsakovai mažino bendrovės lėšas, nes bendrovės sÄ skaita mokėjo sveikatos draudimo įmokas, dideles iÅ¡eitines kompensacijas ir pan.;

3) atsakovai nepagrįstai trukdo bendrovės veiklai skųsdami bendrovės organų sprendimus teismui. Priverstinis akcijų pardavimas yra ultima ratio priemonė, todėl gali bÅ«ti taikoma tik itin atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinus visas reikÅ¡minas aplinkybes. Siekiant nustatyti pirmÄ jÄ sÄ lygÄ , bÅ«tina identifikuoti juridinio asmens veiklos tikslus ir juridinio asmens dalyvio, dėl kurio akcijų priverstinio pardavimo kreiptasi, prieÅ¡ingus juridinio asmens veiklos tikslams veiksmus. Pirmoji sÄ lyga laikoma nustatyta, jeigu įrodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, iÅ¡ kurio siekiama per teismÄ priverstinai iÅ¡pirkti akcijas, elgiasi neteisėtai.

Neteisėtas Å¡io akcininko elgesys – tai veiksmai, kurie prieÅ¡tarauja uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams. Juridinio asmens veikos tikslai pasiekiami per juridinio asmens valdymo organus. Å ių organų nariai turi teises ir pareigas, kurias privalo tinkamai vykdyti. Jos apibrėžtos CK 2.87 straipsnyje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Neteisėtumas teisėje yra suprantamas kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Akcininko neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindÄ pagal CK 2.115 straipsnį priverstinai iÅ¡pirkti jo akcijas, yra akcininko, kaip juridinio asmens organo nario, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose ar teisės aktuose, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.Juridinio asmens dalyvio veikla turi bÅ«ti vertinama, be kita ko, remiantis ir CK 1.5 straipsnyje įvirtintais protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių pažeidimas juridinio asmens tikslų atžvilgiu gali pasireikÅ¡ti inter alia (be kita ko) juridinio asmens dalyviui nepriimant arba vengiant priimti sprendimus, bÅ«tinus tinkamai juridinio asmens veiklai užtikrinti, piktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013).Juridinio asmens veiklos tikslai įtvirtinti jo įstatuose ir įstatymuose.

Privatieji juridiniai asmenys įprastai steigiami privatiems interesams tenkinti, pelnui gauti (CK 2.34 str. 3 d.). Pagal UAB „Alzida“ įstatų 2 punktÄ bendrovės veiklos tikslas taip pat yra pelno siekimas vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ .Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovai turėjo įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumÄ bendrovės atžvilgiu, t. y. tai, kad atsakovų elgesys yra nesuderinamas su bendrovės pagrindiniu tikslu – pelno siekimu.Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir su jais susiję akcininkai jau senai yra perėmęs įmonės valdymÄ . Nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. bendrovei vadovauja ieÅ¡kovė L. G.. IeÅ¡kovai bendrovės valdyboje turi du narius iÅ¡ trijų, o visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsų daugumÄ (ieÅ¡kovai L. G., J. G. ir E. P. ir tretieji asmenys A. S., A. J. ir V. K. J. iÅ¡ viso turi 66,88 proc. balsų) ir nekliudomai gali priimti sprendimus. Tai patvirtina faktas, jog 2016 m. vasario 5 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys balsų dauguma priėmė visus norimus sprendimus.

Atsakovai L. D. ir Z. R. bendrovės valdybos nariais nebėra nuo 2016 m. birželio 7 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo išrinkta nauja valdyba (e. bylos t.

1. b. l. 86–93). Taigi atsakovai neturi nei sprendimų priėmimui reikalingos balsų daugumos visuotiniame akcininkų susirinkime, nei gali daryti įtakÄ per bendrovės valdymo organus.IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad nei vienas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, priimtas kvalifikuota balsų dauguma, nėra įgyvendintas, nes yra atsakovų apskųstas, kas, apeliantų nuomone, patvirtina atsakovų veikimÄ prieÅ¡ bendrovės interesus.Juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organÄ .

Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai.Atsižvelgiant į ABÄ® 20 straipsnyje reglamentuojamÄ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijÄ , darytina iÅ¡vada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiÅ¡kia, jog jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali bÅ«ti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems kitokių esminių, netgi neigiamų, turtinių padarinių.

Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais.CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikÅ¡ti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nagrinėjamu atveju UAB „Alzida“ akcininkė atsakovė L.

D. yra apskundusi Å¡iuos sprendimus: 1) 2016 m. kovo 30 d. visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimÄ dėl bendrovės likvidavimo; 2) 2016 m. birželio 7 d. visuotinį akcininkų sprendimÄ paskirstyti nepaskirstytÄ jį pelnÄ ; 3) 2016 m. rugsėjo 16 d. visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovų advokato V. L. teisinių iÅ¡laidų patvirtinimo; 4) 2016 m. rugpjūčio 3 d. valdybos sprendimÄ dėl L. G. paskyrimo direktore; 5) 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. bendrovės organų sprendimus dėl bendrovės veiklos stabdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu pripažino 2016 m. birželio 7 d. UAB „Alzida“ visuotinį akcininko susirinkimo sprendimÄ dėl dividendų iÅ¡mokėjimo akcininkams negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad bendrovė turėjo neįvykdytų finansinių prievolių, kurių terminai buvo suėję, o įmonės rezultatai vis blogėjo, 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Ieškiniai dėl 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir kt. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų buvo atmesti. Tiesa, ne visi teismų procesiniai sprendimai jau yra įsiteisėję.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tai, jog atsakovė L. D. aktyviai naudojasi jai įstatymų suteikta teise skųsti visuotinius UAB „Alzida“ akcininkų sprendimus, ypač atsižvelgiant į tai, jog tam tikri reikalavimai teismų yra tenkinami, negali suponuoti jos veiksmų priešingumo bendrovės tikslams.

Atsakovės teisė skųsti aukščiau nurodytus sprendimus, kaip jau buvo minėta, yra įstatymo akcininkui suteikta jo teisių gynimo priemonė (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. ir CK 2.82 str. 4 d.), ir ji negali būti laikoma neteisėtu veikimu prieš bendrovės interesus.Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo Z. R. priešingi bendrovės tikslams veiksmai taip pat nebuvo įrodyti. Atsakovas jokių negatyvių aktyvių veiksmų neatlieka. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovo Z.

R. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis teikia atsiliepimus į atsakovės L. D. teismui teikiamus ieškinius, kuriuose palaiko atsakovės keliamus reikalavimus, balsuoja prieš bendrovės kvalifikuotos daugumos siūlomus sprendimus ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas Z. R., visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuodamas kitaip nei ieškovai, teisėtai įgyvendina savo, kaip akcininko, teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Z. R. turi tik 6,91 proc. visų balsų, todėl net ir balsuodamas prieš ieškovų siūlomus sprendimus jie niekaip negali jų blokuoti ir kliudyti akcininkų daugumai priimti jų siūlomus sprendimus.

Jokio veiksmų neteisėtumo neįžvelgtina ir tame, kad atsakovas teikia atsiliepimus į atsakovės L. teikiamus ieÅ¡kinius, kadangi teikti atsiliepimÄ yra trečiojo asmens teisė, numatyta CPK 142 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovai mažino bendrovės lėšas, nes bendrovės sÄ skaita bendrovės darbuotojams, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su atsakovais, apmokėdavo telefoninius pokalbius, kuro iÅ¡laidas, asmeninių automobilių nuomÄ , kompensuodavo asmeninių automobilių techninio aptarnavimo bei remonto iÅ¡laidas, darbuotojams kompensuodavo asmeninių prekių bei paslaugų įsigijimo iÅ¡laidas, atsiskaitydavo su atsakove L.

D. susijusioms statybos įmonėms už tariamai atliktus statybos darbus, mokėjo investicinio gyvybės draudimo įmokas, dideles iÅ¡eitines kompensacijas ir kt., Å¡ios bylos kontekste taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertintini kaip nepakankami iÅ¡vadai dėl atsakovų veikimo prieÅ¡ingai bendrovės interesams. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktÄ .

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3021-577/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „Alzida“ ieÅ¡kinį atsakovams L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M., Ž. S., I. G. dėl nuostolių priteisimo, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai, be kita ko, yra grindžiami nebÅ«tinomis iÅ¡laidomis, kurias sudaro ir iÅ¡laidos dėl tariamo atsiskaitymo už statybos darbus, ir iÅ¡laidos dėl kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų, ir iÅ¡laidos prekių bei paslaugų, nesusijusių su bendrovės veikla, įsigijimui.

Taip pat Vilniaus apygardos teisme jau yra iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-666-275/2017, kurioje iÅ¡ atsakovės L. D. buvo atsisakyta priteisti 21 675,98 Eur nuostolių atlyginimÄ (sprendimas neįsiteisėjęs). Minėtoje byloje reikalavimas priteisti nuostolius taip pat buvo grindžiamas iÅ¡laidomis, kurios buvo panaudotos prekės ir paslaugoms, nesusijusioms su bendrovės veikla, įsigyti, tačiau buvo nuspręsta, kad neįrodyta atsakovės kaltė. Taigi klausimas dėl nuostolių fakto nustatymo ir žalos, jeigu tokia bÅ«tų nustatyta, priteisimo, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra kitų bylų nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog bendrovės darbuotojams buvo sudaromos iÅ¡ esmės vienodos sÄ lygos, pavyzdžiui, buvęs bendrovės direktorius A. S. taip pat buvo apdraustas bendrovės lėšomis keliais skirtingais sveikatos draudimais (e. bylos t. 6, b. l. 18; 83), o atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę L. G. jos reikalavimu buvo iÅ¡mokėta keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė kompensacija (e. bylos t. 6, b. l. 317), nors pagal jos iÅ¡dirbtÄ staÅ¾Ä tiek nepriklausė.

Visos Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos A. S., kadangi bÅ«tent jis tuo metu ėjo bendrovės vadovo pareigas ir pasiraÅ¡inėjo sutartis tiek dėl medicininių paslaugų teikimo bendrovės darbuotojams, tiek dėl kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų dengimo, tiek dėl degalų pirkimo bendrovės vardu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, į bylÄ nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad minėtos iÅ¡laidos, jeigu ir bÅ«tų nustatyta, jog jos nepagrįstos, turėjo kokios nors esminės reikÅ¡mės bendrovės veiklai, kadangi bendrovė tuo metu dirbo pelningai (e. bylos t. 6, b. l. 224; 243).

Tai papildomai patvirtina ir į bylÄ pateikta bendrovės laikinojo administratoriaus UAB „Valeksa“, kuris atliko bendrovės turto ir dokumentų inventorizacijÄ bei susipažino su bendrovės finansine situacija, į bylÄ pateiktas atsiliepimas. Atsiliepime nurodoma, kad, įvertinus turimÄ informacijÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog akcininkų L. D. ir Z. R. veiksmai prieÅ¡tarautų bendrovės veiklos tikslams. Laikinasis bendrovės administratorius nurodė, kad, perėmęs bendrovės dokumentus, nustatė, jog bendrovės finansinė situacija yra gera, bendrovės lėšos naudojamos racionaliai (didžioji dalis pelno skiriama bendrovės investicijoms į jos laboratorijÄ ), bendrovė sėkmingai vykdo veiklÄ ir teikia akredituotas bandymų paslaugas (e. bylos t. 5, b. l. 5–55).Konstatavus, kad ieÅ¡kovai neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl antrosios CK 2.115 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos – negalima pagrįstai manyti, kad uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams prieÅ¡taraujantys jos akcininko veiksmai ateityje pasikeis, plačiau nepasisakytina.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „Alzida“ visuotinis akcininkų susirinkimas, vykęs 2016 m. vasario 5 d.

– 2016 m. kovo 30 d., nutarė likviduoti UAB „Alzida“ nuo sprendimo priėmimo dienos, likvidatoriumi paskiriant A. G.. Nors iniciavus Å¡iÄ bylÄ minėtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo ir buvo apskųstas, tačiau dabar Å¡io akcininkų sprendimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje nr. e2-880-845/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-233-656/2018).

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. gegužės 7 d. bendrovės likvidatorius yra A. G.. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvis, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme CK 2.115 straipsnio 1 dalies pagrindu, siekia apginti savo privačius, kartu ir juridinio asmens interesus, užtikrinant sÄ lygas realiam jo veiklos tikslų įgyvendinimui, t. y. pelningam juridinio asmens veiklos vykdymui.Pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį likvidavimas yra vienas iÅ¡ juridinio asmens pasibaigimo bÅ«dų, kurio metu paskirtam likvidatoriui, be kita ko, tenka pareiga nustatyti bendrovės turimÄ turtÄ ir įsipareigojimus, atsiskaityti su bendrovės kreditoriais CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka, o vykdant likvidavimo procedÅ«ras nustačius, kad bendrovė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų – nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Å¡ios bÅ«klės nustatymo dienos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei (ABÄ® 74 str., Ä®BÄ® 7 str. 1 d.).Taigi galiojant visuotiniam UAB „Alzida“ akcininkų susirinkimo sprendimui likviduoti bendrovę, esminis CK 2.115 straipsnio 1 dalies taikymo tikslas – užtikrinti tinkamas sÄ lygas juridinio asmens veiklos tikslų įgyvendinimui, nagrinėjamu atveju tampa teisiÅ¡kai nebeaktualus, kas papildomai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo apeliantų ieÅ¡kinio tenkinimui.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovai nepagrindė sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galima taikyti priverstinį akcijų nupirkimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimų.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovų L.

D. ir Z. R. veiksmų prieÅ¡taringumo UAB „Alzida“ veiklos tikslams, tiek dėl apeliacinio skundo, tiek dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų, susijusių su ieÅ¡kovų L. G., J. G. ir E. P. veiksmais, nagrinėjamo bylos kontekste nepasisakytina ir jų prieÅ¡taringumas bendrovės veiklos tikslams nevertintinas. Dėl bylos procesinės baigties Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ sprendimÄ , todėl naikinti Å¡io sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliantų Å¡ios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuotinos.

Tuo tarpu atsakovės L. D. į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 1 769,62 Eur. Pažymėtina, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos už teisinę pagalbÄ gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas;

4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytÄ dydį (1,3 koeficientas dauginamas iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ rengtas 2017 m. spalio mėnesį, o užpradėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 838,7 Eur), jos, įvertinus bylos pobÅ«dį bei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, mažintinos iki 900 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a:             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų L. G., J. G. ir E. P. atsakovei L. D. po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                      Gintaro Pečiulio                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus