2019-01-30 Nr. AB-2790-3-61-3-01838-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-13-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01838-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. J., F. P., K. B., A. P. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. J., F. P., K. B., A. P. ir M. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos L. J., F. P., K. B., A. P., M. K. (toliau – ir pareiškėjos) 2016 m. gegužės 4 d. teismui pateikė skundą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 49SF-58-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49SF- 58-(14.49.104.)); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1109-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-1109-(7.5.)); įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją įtraukti pretendentės L. P. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 29 d.; priteisti iš atsakovų 28,00 Eur už žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:

1.1. L. P. (toliau – ir pretendentė) buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. Ž. iki nacionalizacijos valdytą 1,0925 ha žemės sklypą buvusiame rėžiniame Skersinės kaime, Vilniuje. Pretendentė Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, grąžinant natūra. Pretendentė mirė (duomenys neskelbiami), jos įstatyminiais įpėdiniais buvo pareiškėja L. J. ir Z. V. P. (Z. V. P.), miręs (duomenys neskelbiami) Z. V. P. įstatyminiais įpėdiniais yra sutuoktinė F. P. ir dukros M. K., K. B. ir A. P..

1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos yra pretendentės įpėdinės ir turi teisę jos vardu realizuoti nuosavybės teises į žemę atkūrimą.

1.3. Tarnyba 2010 m. liepos 28 d. sprendime Nr. S49-5, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 49S-699, 2013 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. 49S-321 mirusios pretendentės vardu atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,2601 ha žemės. Mirusios pretendentės vardu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 10 d. parengė išvadą Nr. 49IP-48 (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta, kad pretendentei bus atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybės teise neatlygintinai lygiavertį 0,7224 ha turėtajam miško plotą Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje. Liko specialiai rezervuotas 11 arų žemės plotas su tikslu gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

1.4. Pareiškėjos 2014 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą atsakovui gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje ir tuo tikslu įrašyti į Eilę. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priede „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė“, eilės Nr. 3057 buvo įrašytas V. Z. P. Pareiškėjos 2015 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamos ištaisyti klaidą, vietoje V. Z. P. įrašant tiesioginę pretendentę. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 21 d. rašte Nr. 49SF-58-(14.49.104.) informavo, kad iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino valia dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste nebuvo išreikšta, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius negali įrašyti pretendentės į Eilę. Zbignevo V. P. pavardė iš Eilės buvo išbraukta. L. J. 2016 m. vasario 8 d. pateikė skundą Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Tarnyba 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 1SS-1109-(7.5.) netenkino L. J. skundo reikalavimų. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 49SF-842-(14.49.104.) informavo, kad parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises pilietei L. P., atlyginant pinigais už 0,1100 ha žemės, Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 5 d. priskirtoje teritorijoje, projektą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 49SF-842-(14.49.104.) pareiškėjos neprašė naikinti, kol Tarnybos direktorius neišnagrinės jų skundo dėl nurodyto rašto ikiteismine tvarka.

1.5. Nurodė, kad tam, kad būtų taikomi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti atkūrimo būdai užtenka per nustatytus terminus (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) pateikto prašymo. Tokį prašymą, pareiškėjų teigimu, pretendentė pateikė 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus teiginys, kad iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) valia dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste nebuvo išreikšta, negali ir niekada nebuvo taikomas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytiems atkūrimo būdams, kurie prilyginami atkūrimui natūra ir žemės plotas buvo užskaitomas 1:1 (vienas kv. m už vieną kv. m). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (nuo 2014 m. lapkričio 1 d. – 21 straipsnio 5 dalis) buvo ir yra taikoma tik Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems kompensavimo būdams.

1.6. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 49VĮ-48-(14.49.2.) išbraukė į Eilę (Nr. 3 057) įrašytą Z. V. P., bet vietoje jo neįrašė tiesioginės pretendentės L. P., taigi, vietoje klaidos ištaisymo faktiškai užkirsdamas kelią pareiškėjoms pasinaudoti Atkūrimo įstatymo nustatyta galimybe gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Atlyginimo būdas – perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai – jau buvo pareiškėjoms nustatytas ir patvirtintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime (2016 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 49VĮ-48-(14.49.2.). Atsakovas teigia, kad piliečio valia išreikšta po 2003 m. balandžio 1 d., dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Pareiškėjų manymu, NŽT Vilniaus miesto skyrius pats pasirinko atkūrimo būdą ir įsipareigojo suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai. Įstatymas nesuteikia atsakovui įgaliojimų savavališkai keisti parinktą, nustatytą ir patvirtintą atkūrimo būdą.

1.7. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas neteisingai bando taikyti 2003 m. balandžio 1 d. terminą kaip naikinamąjį, suėjus kuriam negali būti išreiškiama piliečio valia dėl atkūrimo būdo. Pilietis galėjo išreikšti valią ir po šio termino pasibaigimo, jeigu prašymo pateikimo momentu atkūrimo būdas buvo nustatytas Atkūrimo įstatyme ir jeigu institucija, vykdžiusi (vykdanti) nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, sutiko su parinktu atkūrimo būdu. Šiuo atveju buvo išreikštas įpėdinių pageidavimas suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir NŽT Vilniaus miesto skyrius sutiko su parinktu atkūrimo būdu, priimdamas 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.).

2. Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bendrame atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2681 buvo nustatyta, kad L. P. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės A. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0925 ha ploto žemės. Pretendentė 1991 m. lapkričio 29 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, esančią (duomenys neskelbiami) g., grąžinant ją natūra. Kitų prašymų, kuriuose pretendentė būtų išreiškusi (pakeitusi) valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikta. Pretendentė (duomenys neskelbiami), jos įpėdiniai yra L. J. ir Z. V. P., miręs (duomenys neskelbiami). Pretendentės įpėdinis Z. V. P. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) 2001 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbiami) kaime, Vilniaus mieste, ir nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos, suteikiant žemės sklypą turėtoje žemės vietoje. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003 m. kovo 28 d. gautas Z. V. P. 2003 m. kovo 26 d. prašymas, kuriame nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra.

2.2. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. lapkričio 17 d. gautas K. B., M. K., L. J., F. P. ir A. P. prašymas, kuriame pareiškėjos nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtą žemę, pageidauja „.> 11 arų palikti sklypui naujai statybai (Vilniaus mieste), už likusią dalį: nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje“. Tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendime Nr. S49-5 L. P. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0798 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 5,4361 ha ploto žemės sklype Nr. 4, Skersinės g., Tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 49S-699 L. P. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0140 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,4366 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbiami) g., ir 0,0044 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,1362 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbiami) g., Tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. 49S-321 L. P. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0025 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,0518 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbiami) g. Be to, yra parengta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. išvada Nr. 49IP-48 dėl 0,7224 ha ploto žemės. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 49VĮ-48-(l4.49.2.) pakeista Eilė, išbraukiant eilės Nr. 3057 įrašytą pilietį Z. V. P.. Pretendentės turto paveldėtoja L. J. apie minėto įsakymo priėmimą informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 21 d. rašte Nr. 49SF- 58- (14.49.104.), Z. V. P. turto paveldėtojos K. B., M. K., F. P. ir A. P. – 2016 m. sausio 21 d. rašte Nr. 49SF- 59- (14.49.104.). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 49SF- 842-(14.49.104.) informavo pretendentės turto paveldėtojus, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. A51-95153/14(2.14.2.12-MP-8), nustatyta, jog buvusio (duomenys neskelbiami) kaimo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, todėl už likusią neatkurtą žemės dalį bus atlyginta pinigais.

2.3. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., ir redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d., sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012 m. sausio 31 d. turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbus (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininkas, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Tarnyba). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktą, jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji, asmenys, nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

4. Teismas padarė išvadą, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, tačiau kilo klausimas dėl to, ar klaida, kurią padarė atsakovės, įtraukdamos į Eilę Z. V. P., nors apskritai to daryti neturėjo, nes pareiškėjos iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo konkretaus būdo, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, sukėlė pareiškėjoms teisėtus lūkesčius, jog Eilėje bus įrašyta L. P. ir joms bus suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste. Pažymėtina, kad L. P. prašė žemę grąžinti natūra, tačiau niekada neišreiškė prašymo perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

5. Teismas nustatė, kad tam, kad asmuo, kuriam įstatyme suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus įgaliotai valstybės institucijai. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) reglamentavo, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

6. Teismas padarė išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., ir redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d., sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012 m. sausio 31 d. turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbus (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininkas, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Tarnyba).

7. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos per įstatyme nustatytus terminus (o L. P. niekada) neišreiškė prašymo perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, pagrįstai manytina, jog nėra jokio teisinio pagrindo įrašyti L. P. į Eilę. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 49SF-58-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1109-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją įtraukti pretendentės L. P. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 29 d. (nes to L. P. neprašė). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų teisėtų lūkesčių gauti naują sklypą negalėjo sukelti klaidingas pretendentės L. P. įrašymas i Eilę.

III. 8. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir tenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

9. Apeliantės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo papildomai nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, susijusių su Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais alternatyviais nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdais ir jiems teikiama pirmenybe. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjų 2014 m. lapkričio 17 d. prašymas nesukūrė Tarnybai pareigos vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo prašyme nurodytu būdu. Atvirkščiai, piliečio valia gali būti išreikšta /patikslinta ir po šio termino pasibaigimo, jeigu tai numato atkūrimo procesą reglamentuojantys teisės aktai ir procesą vykdanti institucija sutinka su pasirinktu būdu. Nurodė, kad pareiškėjos turėjo teisėtus lūkesčius, nes jų valia kreipusios į Tarnybą dėl klaidos ištaisymo, iš Eilės buvo pašalintas Zbignevas V. P.. Tai rodo, kad jei jos nebūtų kreipusios tai ir jų prašymas dėl sklypo naujai statybai Vilniaus mieste, būtų buvęs tenkintas. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjoms gavus atitinkamą piniginę kompensaciją bus tinkamai atkurtos jų nuosavybės teisės į nacionalizuotą turtą, nes pareiškėjos nėra išreiškusios valios, kad nori atkurti nuosavybės teises gaunant kompensaciją. Be kita ko, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė jokios valios dėl konkretaus būdo, kuriuo jam bus atkurta nuosavybė arba iki prašymą nagrinėjančios institucijos nurodyto termino.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia identiškais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Atkūrimo įstatymo nuostatas, konkrečiais laikotarpiais reglamentavusias asmenų galimybę išreikšti/pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ir padarė pagrįstą išvadą, kad prašyme nurodytas konkretus nuosavybės atkūrimo būdas neįpareigoja prašymą nagrinėjančios institucijos vykdyti nuosavybės atkūrimą pareiškėjų nurodytu būdu. Pabrėžė, kad įpėdiniai negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo palikėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjų prašymas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui pareiškėjas įrašyti į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, akcentavęs tai, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises, kurių teises perėmė pareiškėjos, iki 2003 m. balandžio 1 d. tinkamai nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl pareiškėjos neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą jų pageidaujamu būdu.

13. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašyme nurodomas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas neįpareigoja prašymą nagrinėjančios institucijos atkurti nuosavybe tik šiuo būdu.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad atkuriant nuosavybės teises įpėdiniai negali turėti daugiau teisių negu jų turėjo palikėjas.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos yra mirusiosios L. P. teisių perėmėjos. L. P. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Ž. iki nacionalizacijos valdytą 1,0925 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbiami) kaime, Vilniuje, grąžinant jį natūra, o (duomenys neskelbiami) mirė, jos įstatyminiais įpėdiniais buvo pareiškėja L. J. ir Z. V. P. (Z. V. P.), miręs (duomenys neskelbiami). Zbignevo V. P. įstatyminiais įpėdiniais yra sutuoktinė F. P. ir dukros M. K., K. B. ir A. P.. Zbignevas V. P. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbiami) kaime, Vilniaus mieste, ir nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos, suteikiant žemės sklypą turėtoje žemės vietoje. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003 m. kovo 28 d. gautas Z. V. P. 2003 m. kovo 26 d. prašymas, kuriame nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra. Į dalį turėtos žemės 2010-2013 metais nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, 2014 m. buvo išduota išvada dėl lygiaverčio miško ploto suteikimo.

16. Taip pat 2012-2014 metais NŽT Vilniaus miesto skyrius siūlė L. P. teisių perėmėjams rinktis kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus – prašyti atlyginti pinigais, gauti lygiavertį žemės arba miško sklypą, tačiau pareiškėjos manė, jog jų interesus dėl likusio žemės ploto atitinka tik naujo žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimas ir to prašė 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu. 2015 metais Z. V. P. buvo įtrauktas į piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Vilniaus mieste, eilę, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2016 metais buvo iš šios eilės išbrauktas.

17. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatos.

18. Atkūrimo įstatymo (2003 m. kovo 4 d. redakcija) 21 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

19. Atkūrimo įstatymo (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija) 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A525-1305/2009, A146-643/2009, A858-2240/2014) laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tvarkos 3 punkte (2003 m. sausio 31 d. redakcija) buvo įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

22. Nagrinėjamu atveju iki 2003 m. balandžio 1 d. L. P. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo išreiškusi 1991 m. lapkričio 29 d., , o jos teisių perėmėjas Z. V. P. – 2001 ir 2003 metais. Visuose šiuose pareiškimuose buvo nurodoma, kad pageidaujama valdytą žemę atgauti natūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad tuo pat metu vyko procedūros tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl galimybės formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusiame (duomenys neskelbiami) kaime. Darytina išvada, kad iki 2003 metų balandžio mėnesio atsakovas neturėjo aiškių žinių, kad pretendentų nurodytu būdu (natūra) atkurti nuosavybės teises į visą žemę galimybių nebus. Tai eliminavo NŽT pareigą tuo metu pasiūlyti pretendentams pasirinkti kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

23. Pasisakydama dėl atsakovo tolesnių veiksmų, kolegija pažymi, kad ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis vėliau numatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Be to, 2014 m. rugsėjo 25 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

24. Taigi teisės aktai nuo 2012 metų numatė galimybę pretendentams atkurti nuosavybės teises keisti savo apsisprendimą, tik kokiu būdu bus atlyginama už valstybės išperkamą žemę, bet nebeleido pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Kartu šie teisės aktai numatė pareigą NŽT informuoti pretendentus apie teisinio reguliavimo pasikeitimus. Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus miesto skyrius šių įstatymo normų laikėsi, kaip minėta, 2012 ir 2014 metais informavo pretendentus apie galimybę pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, o nesulaukusi teigiamo atsakymo, turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos galėjo turėti teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos iki 2003 m. balandžio 1 d. L. P. ir Z. V. P. nurodytu būdu, jei pagal Atkūrimo įstatymą bus galima atkurti nuosavybės teises tokiu būdu, tačiau negalėjo teisėtai tikėtis, jog tai bus padaryta kitu jų bet kada pageidaujamu būdu.

26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais ir jų taikymo eiliškumu , teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta šios nutarties 18-20 punktuose, pretendentai atkurti nuosavybės teises tik iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pasirinkti vieną ar kelis iš alternatyvių nuosavybės atkūrimo būdų. Vėliau teisės aktai piliečiams suteikė teisę tik rinktis būdus, kuriais bus atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Todėl apeliančių argumentai, jog atsakovai turėjo pirmiausia maksimaliai atkurti nuosavybės teises visais galimais iš įstatyme numatytų būdų, o tik po to spręsti kompensavimo už valstybės išperkamą turtą klausimą, nepagrįsti.

27. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakovo veiksmus ir padarytos klaidos dėl Z. V. P. įtraukimu į piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas Vilniaus mieste, eilę, ištaisymo aplinkybes, teisingai jas vertino. Paaiškėjus, kad minėtas asmuo į šią eilę įrašytas nepagrįstai, ( viena vertus, jis nebuvo pretendentu atkurti nuosavybės teises, be to, jis nebuvo įstatymo nustatytu terminu išreiškęs valios gauti neatlygintinai naują žemės sklypą) atsakovas turėjo teisę tokią klaidą, kuri dar nesukėlė materialinių teisinių pasekmių, ištaisyti savo sprendimu.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. J., F. P., K. B., A. P. ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius