2017-11-10 Nr. AB-20648-3-66-3-00024-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5212-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui Giedriui Kašubai,

dalyvaujant užsieniečiams S. Z. (S. Z.) ir A. D. (A. D.), jų atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečių S. Z. (S. Z.) ir A. D. (A. D.) apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių S. Z. (S. Z.) ir A. D. (A. D.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sienos kontrolės skyrius su 2017 m. rugsėjo 27 d. teikimu Nr. (21/19‑22.1)-210-47 (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius S. Z. ir A. D. (toliau – ir užsieniečiai) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

2. Nurodė, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 27 d. perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinės pareigūnams (duomenys neskelbtini) piliečius A. D., gimusį 1981 m. vasario 2 d., ir S. Z., gimusį 1985 m. gegužės 21 d., sulaikytus Lenkijos Respublikoje Seinų vietovėje, kai kontrolės metu negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje. Užsieniečiai yra Užsieniečių registracijos centro gyventojai. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečio A. D. atžvilgiu 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-187 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės“, o užsieniečio S. Z. atžvilgiu – 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (15/6-7)-l 5PR-181 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės“. VSAT Varėnos rinktinė užsieniečių neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos laikė trukdymu priimti ir vykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalimi, prašė sulaikyti juos Užsieniečių registracijos centre, kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

3. Teismo posėdžio metu užsieniečiai paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos išvyko, nes buvo susitarę su draugais, jog jiems iš (duomenys neskelbtini) į Lazdijus atveš jų pasus, kurių jiems reikia prieglobsčio prašymo procedūroms, ir pinigų, tačiau Lazdijuose jie sužinojo, kad jų draugų automobilis sugedo Seinų miestelyje Lenkijoje, todėl jie nuvyko ten pasiimti savo dokumentų. Žino, kad į Užsieniečių registracijos centrą privalo grįžti per 24 valandas ir kad negali išvykti iš Lietuvos, tačiau išvykdami jie planavo važiuoti tik į Lazdijus ir suspėti grįžti. Seinuose juos sulaikė pareigūnai, kai jie jau buvo pasiėmę savo pasus ir laukė draugų, išvykusių į automobilio remonto dirbtuves. Jie planavo autobusu grįžti į Užsieniečių registracijos centrą, bet matė, kad pagal grafiką būtų pavėlavę grįžti per 24 valandas. Sutiko su teikimu, tačiau prašė trumpesnio termino.

II. 4. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 7–8) VSAT Varėnos rinktinės teikimą iš dalies tenkino ir sulaikė užsieniečius Užsieniečių registracijos centre, kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2017 m. lapkričio 27 d.

5. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 6–10 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1 punktu.

6. Teismas pripažino, kad analizuojami užsieniečių veiksmai pripažintini trukdymu priimti sprendimą dėl jų teisinio statuso, o sulaikymas yra būtinas, nes iki galutinio sprendimo priėmimo jie gali vėl išvykti, vengdami išsiuntimo, kaip galimo vieno iš jų prašymo nagrinėjimo rezultato. Prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia teisės užsieniečiams palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, neturint kelionės dokumento, kol neišspręstas klausimas dėl jų prašymo suteikti prieglobstį. Užsieniečiai patvirtino, kad dėl jų prašymų suteikti prieglobstį jie dar nėra apklausti Migracijos departamento pareigūnų, todėl tokie jų veiksmai laikytini trukdymu priimti sprendimą dėl jų pateiktų prašymų, nes jiems neteisėtai išvykus iš šalies, kai dar nėra išsiaiškinti jų prašymų išsamūs motyvai ir jų pagrįstumas, Migracijos departamentas negali šių motyvų išsiaiškinti. Sulaikymas šiuo atveju yra būtinas, nes užsieniečių buvimo Lietuvoje, nesuvaržius judėjimo laisvės, negalima užtikrinti. Gyvendami be judėjimo laisvės apribojimų, jie jau pažeidė laikino išvykimo iš valstybės tvarką, todėl jie gali vėl bet kada išvykti.

7. Teismas pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis, kai užsieniečiai trukdo priimti sprendimą neteisėtai išvykdami iš Lietuvos, taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra teisinio pagrindo, ir jos nebūtų pakankamos sprendimo priėmimo ir įvykdymo užtikrinimui.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsieniečių tapatybė yra aiški, jie turi pasus, jų prašymai suteikti prieglobstį pagal UTPĮ 81 straipsnio 1 dalį turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 31 d. ir iki 2017 m. lapkričio 2 d., užsieniečiai sulaikytini trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.

III. 9. Užsienietis S. Z. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu (b. l. 34–37), prašydamas panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus su 2017 m. rugsėjo 27 d. teikimo Nr. (21/19-22.1)-210-47 netenkinti.

10. Užsienietis nurodo, kad jis tiek nagrinėjant VSAT Varėnos rinktinės teikimą, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, apibrėžiamą UTPĮ 2 straipsnio 20 punkte. Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7) 15PR-187 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės“. Atsižvelgiant į turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies bei 4 dalies 2 punkto nuostatas. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalis reglamentuoja užsieniečio sulaikymą tuo atveju, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perdavimo atsakingai ES valstybei narei, todėl sulaikymas šiuo pagrindu apskritai negali būti taikomas. Atitinkamai negali būti taikomas ir UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑4167-822/2017).

11. Užsienietis pažymi, kad tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu, nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog užsienietis pažeidė laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, tačiau būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Nagrinėjamu atveju užsienietis iš Lietuvos Respublikos išvyko todėl, kad buvo susitarė su draugais, jog jam į Lazdijus atveš jo pasą (iš (duomenys neskelbtini)) bei pinigų. Užsieniečiui nėra tikslinga išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų nedarys. Be to, užsienietis žino, kad jo prieglobsčio prašymo kitoje ES valstybėje nenagrinės ir jį grąžins į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį nėra tikslinga. Užsieniečio išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, užsienietis suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Aprašo nuostatas.

12. Užsienietis A. D. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu (b. l. 45–48), prašydamas panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus su 2017 m. rugsėjo 27 d. teikimo Nr. (21/19-22.1)-210-47 netenkinti.

13. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kurie yra nurodyti Nutarties 11 punkte.

14. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimais užsieniečių apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012.

16. Pažymi, kad užsieniečiai iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvyko neturėdami kelionės dokumentų, todėl jų išvykimas yra neteisėtas (UTPĮ 135 str. 1 d. 4 p.). Užsieniečių registracijos centras 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 21-26-2A-18 patvirtino, kad užsieniečiai iš centro išvyko 2017 m. rugsėjo 26 d., 9.06 val. ir privalėjo sugrįžti iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 9.06 val. Susitikimo prie valstybės sienos protokolas patvirtina, kad užsieniečiai Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo sulaikyti 2017 m. rugsėjo 27 d., 0.30 val. Seinų mieste, kai kontrolės metu negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad užsieniečiai turėjo tikslą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir negrįžti į Užsieniečių registracijos centrą, jie buvo kitoje valstybėje be reikiamų kelionės dokumentų. Tokiu būdu buvo pažeista Apraše įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Taigi užsieniečių veiksmai traktuotini kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo Lietuvos Respublikoje. Be to, užsieniečiai teisme sutiko su prašymu juos sulaikyti, tik prašė trumpesnio sulaikymo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas UTPĮ 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja minėto įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N-858-90/2014).

18. Vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Aptariamo UTPĮ straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama tai, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš minėto centro tvarką.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad užsieniečiai siekė visiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu užsieniečių nurodomos aplinkybės nepakankamos minėtai išvadai paneigti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

20. Vadinasi, užsieniečiai realiai išvykdami iš Lietuvos Respublikos, pažeidė UTPĮ 135 straipsnio 4 punktą, kurio pagrindu užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu buvo pažeista ir Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340, 22.1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Konstatuotina apie užsieniečių sąmoningą siekį pažeisti nustatytą tvarką ir nebegrįžti į Užsieniečių registracijos centrą, nors į jį privalėjo grįžti po paros nuo išvykimo. Nustatytos aplinkybės suponuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto taikymą kartu sistemiškai su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu.

21. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

22. Įvertinus nustatytas ir nekeliančias abejonių ginčo aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsieniečius iki 2017 m. lapkričio 27 d. yra pagrįstas, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiai gali pasislėpti siekdami išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jų sulaikymas iki 2017 m. lapkričio 27 d. yra objektyviai reikalingas.

23. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o užsieniečių S. Z. (S. Z.) ir A. D. (A. D.) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius