15627809-9482-475a-a974-cdeacdcd6e5f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-480-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16336-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4;14.3.11;14.3.16.1;24.1;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1651-752/2012 pagal ieÅ¡kovo N. P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, grÄ Å¾inimo į darbÄ , ieÅ¡kinio senaties termino atnaujino, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, neiÅ¡mokėtų dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti jo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 2011-06-02 neteisėtu; pripažinti, kad 2011-03-01 darbo sutartis Nr. 976, sudaryta tarp jo ir UAB „Evekas“, 2011-09-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai; grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ ; atnaujinti terminÄ ginčyti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 2011-06-02 ir darbo sutarties nutraukimÄ 2011-09-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., jeigu teismas manytų, kad yra praleistas 1 mėnesio terminas; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 3 279 Lt neiÅ¡mokėtų dienpinigių; priteisti piniginę kompensacijÄ už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ ; priteisti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendinio visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 2011-03-01 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 976 nuo 2011-03-03 dirbo pas atsakovÄ tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. 2011-09-08 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , už pravaikÅ¡tas. Tačiau jis jokių pravaikÅ¡tų nepadarė. 2011 m. balandžio 19-20 d. sirgo, o nuo 2011-06-02 jo neįleido į UAB „Evekas" teritorijÄ . Todėl tiek jo nuÅ¡alinimas nuo darbo, tiek ir atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėti. Jis nėra gavęs jokio dokumento nei apie nuÅ¡alinimÄ nuo darbo, nei apie atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Todėl mano, kad termino ginčyti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir atleidimÄ iÅ¡ darbo nepraleido. Tačiau jeigu teismas manytų, kad jis praleido vieno mėnesio terminÄ , praÅ¡o jį atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. NuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir atleidimÄ iÅ¡ darbo nusprendė ginčyti teismo posėdžio metu, kadangi atsakovė nesutiko iÅ¡mokėti jam darbo užmokesčio. Todėl 2012-02-06 kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo klausimu, kuri jam buvo suteikta 2012-02-09 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-12-P-2938-533, o 2012-02-20 teismui buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Nurodė, kad jo nuÅ¡alinimas nuo darbo 2011-06-02 ir atleidimas iÅ¡ darbo 2011-09-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažintini neteisėtais ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-04-03 jis buvo pasiųstas į tarnybinę komandiruotę PrancÅ«zijoje ir Italijoje, tačiau atsakovė jam sumokėjo tik 2 828 Lt dienpinigių, nors pagal Finansų ministro 1996-11-21 įsakymÄ Nr. 116 Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes galiojančiÄ redakcijÄ , privalėjo sumokėti 6 107 Lt (14 dienų Italijoje x 190 Lt; 16 dienų PrancÅ«zijoje x 195 Lt; 1 diena Lenkijoje x 130 Lt; 1 diena Vokietijoje x 197 Lt).

Tokiu būdu atsakovė liko skolinga 3279 Lt dienpinigių (6107 Lt - 2828 Lt), (DK 220 str. 1 d.). Ieškovas taip pat nurodė, kad darbo pas atsakovę laikotarpiu jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos. Pagal DK 177 straipsnio 1 dalį, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Atleisdama iš darbo, atsakovė jam nesumokėjo piniginės kompensacijos už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, todėl, ieškovo nuomone, ji priteistina iš atsakovės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:  priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 389,43 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3412 Lt dienpinigių, 5000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2011-03-01 su UAB „Evekas" sudarytos darbo sutarties Nr. 976 pagrindu buvo priimtas dirbti tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju.

Dirbti ieÅ¡kovas pradėjo 2011-03-03. Pagal Darbo sutarties 3 punktÄ , darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1,301 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, iÅ¡mokant vienÄ kartÄ per mėnesį 13-15 d. Darbo sutartis nutraukta atsakovo generalinio direktoriaus 2011-09-08 įsakymu Nr. P 11-176, LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (už pravaikÅ¡tas). (1 t. b. l. 26-27, 28, 36). Minėtas įsakymas ieÅ¡kovui neįteiktas, teismui pateiktas su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir jo priedais 2011-12-13, kurių kopijos įteiktos ieÅ¡kovo advokatei 2012-12-29 (1 t. b. l. 21-25).

Teismas nurodė, kad byloje ieÅ¡kovui teikusi valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ advokatė paaiÅ¡kino, kad rengiant ieÅ¡kinį teismui, jai buvo pateikta VSDFV Kauno skyriaus 2011-11-08 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. (9.96)-41A-4703), kurioje buvo nurodyta, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2011-09-08, pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. IeÅ¡kovas žinojo, kad iÅ¡ darbo atleistas drausmine tvarka, tačiau nebuvo gavęs atleidimo dokumento (įsakymo), todėl apie konkrečias atleidimo priežastis galėjo spręsti tik iÅ¡ Å¡alutinių įrodymų.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2011-09-08 įsakymas „Dėl N. P. atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovui buvo įteiktas. IÅ¡ ieÅ¡kovo 2012-01-03 raÅ¡yto pareiÅ¡kimo nustatyta, kad ieÅ¡kovas jį gavo tik teismui jį iÅ¡siuntus ieÅ¡kovo atstovei kartu su atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais, 2012-01-02 (1 t. b. l. 95, 96). Tačiau kaip nurodė atsakovė bei patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovas buvo gavęs 2011-08-23 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, kuriame buvo iÅ¡vardini laikotarpiai, kuriais atsakovas laikė, jog ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių ir tuo padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 9 p. Reikalavime pasiaiÅ¡kinti taip pat buvo nurodyta, kad tai suteikia teisę skirti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo bei nurodytas terminas pasiaiÅ¡kinimo pateikimui. (1 t. b. l . 34).

IeÅ¡kovas neneigė registruotu laiÅ¡ku gavęs atsakovės reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , taip pat nurodė, kad pasiaiÅ¡kinimÄ 2011-08-26 įteikė atsakovę atstovaujančiai advokatei, palikdamas jį administratorei, kuri jį užregistravo. Teismas vertino, jog atsakovÄ atstovaujančios advokatės kontoroje priėmus ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame aiÅ¡kiai buvo nurodyta, jog jis adresuotas UAB „Evekas“ direktoriui V. M. ir perduodamas per advokatę N. K., ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ tikėtis, kad jo pasiaiÅ¡kinimas bus perduotas adresatui.

Tuo labiau, kad UAB „Evekas“ su advokate teisinių paslaugų sutartis sudaryta nuo 2009 m. birželio mėnesio, kuri apima atsakovo interesų atstovavimÄ ne tik teisme ir ne tik konkrečioje byloje (1 t. b.l.92-93). Tačiau, teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas nebuvo perduotas atsakovui, ieÅ¡kovas, bÅ«damas informuotas apie atsakovo ketinimus skirti jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ už pravaikÅ¡tas, 2011-11-08 gavęs VSDFV Kauno skyriaus pažymÄ , kurioje buvo nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo data ir juridinis pagrindas, turėjo suprasti ir suprato atleidimo iÅ¡ darbo priežastį.

Todėl teismas vertino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo prasidėjo nuo sekančios dienos po VSDFV Kauno skyriaus pažymos gavimo dienos, t.y. nuo 2011-11-09, ir baigėsi 2011-12-09. (DK 297 str. 1 d., 26 str. 1 d., 2 d.). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas tik 2012-02-21 pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neteisėto atleidimo, nurodydamas, kad jis jokių pravaikÅ¡tų nepadarė, o į darbÄ nėjo, nes atsakovas neįleido jo į įmonės teritorijÄ (1 t. b. l. 124-125).

ReikalavimÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovas suformulavo dar vėliau – tik 2012-03-21 pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje (1 t. b. l. 142-143).             Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pareikÅ¡ti. Teismas nurodė, kad įsakymas ar kitoks darbdavio raÅ¡tiÅ¡kas sprendimas dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo iÅ¡ viso nebuvo priimtas, o įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas gavo tik su teismo siųstais atsakovo procesiniais dokumentais, 2012-01-02 (1 t. b. l. 95, 96, 99).

Iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo darbdavio įsakymas dėl atleidimo ieÅ¡kovui įteiktas nebuvo. Teismas nustatė, kad apie atleidimo iÅ¡ darbo faktÄ ieÅ¡kovas žinojo jau 2011-11-21, paduodamas pradinį ieÅ¡kinį teismui, prie kurio buvo pridėta Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2011-11-08 pažyma apie ieÅ¡kovo valstybinį socialinį draudimÄ . (b.l. 7). Å iame dokumente nurodoma atleidimo data ir juridinis pagrindas - DK 136 str. 3 d. 2 p. Todėl 2011-11-21 teismas laikė ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl neteisėto atleidimo pareikÅ¡ti teisme pradžia, nes tÄ dienÄ ieÅ¡kovas sužinojo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, gaudamas apie tokį faktÄ pakankamai informacijos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pateikė 2012-02-21, t.y. praėjus trims mėnesiams po to, kai sužinojo apie atleidimÄ (1 t. b. l. 124-125). IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo nuo 2011-06-02 pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovas teisme pareiÅ¡kė 2012-03-21 (1 t. b. l. 142-143). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiekė ginti visas galimai pažeistas darbines teises, nors tokiÄ galimybę turėjo. IeÅ¡kovui nuo 2011-10-05 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir jį atstovaujančios advokatės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas su jam skirta advokate bendradarbiavo, pateikė jai turimus ieÅ¡kiniui parengti dokumentus, paaiÅ¡kino aplinkybes. Todėl tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir nuÅ¡alinimo nuo darbo buvo pateikti tik 2012-02-21 ir 2012-03-21, iÅ¡ esmės priklausė nuo jo valios. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties terminus ginčyti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl sprendė, kad pagrindo atnaujinti praleistus ieÅ¡kinio senaties terminus nėra.

Atsižvelgdamas į tai, ir ginčo Å¡aliai reikalaujant ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo bei su tuo susijusius turtinius reikalavimus (dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos) atmesti. Dėl nesumokėtų dienpinigių                          Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2011-03-034 iki 2011-04-031, iÅ¡ viso nuo 32 dienas buvo komandiruotėje PrancÅ«zijoje.

Su UAB „Evekas“ 2004-12-30 sudarytos kolektyvinės sutarties (b. l. 78-86) 4.7 punkte numatyta, kad už darbÄ komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali bÅ«ti mažesni nei 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Dienpinigių sumÄ , prieÅ¡ iÅ¡vykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu (b. l. 82). Teismas nurodė, kad sudaryta kolektyvinė sutartis garantuoja darbuotojams teisę gauti ne mažiau 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos, tačiau konkretÅ«s atvejai, kuriais dienpinigių dydis gali bÅ«ti mažinamas, joje neaptarti.

Kolektyvinėje sutartyje dėl dienpinigių sumos palikta spręsti Transporto skyriaus vadovo ir vairuotojo susitarimui. Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005-01-31 nutarimo Nr. 101 redakcija) 5.1 punkto nuostatas, susitarimas dėl konkrečių dienpinigių mažinimo atvejų turėjo būti aptartas kolektyvinėje sutartyje. Tačiau tokio aptarimo neesant, taip pat neesant įrodymų, kad buvo Transporto skyriaus vadovo ir ieškovo susitarimas dėl dienpinigių mažinimo, įsakyme dėl komandiruotės nenurodžius konkrečios ieškovui mokamos dienpinigių sumos bei jį priėmus po ieškovo išvykimo, teismas sprendė, kad ieškovui turėjo būti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-04-01 įsakyme Nr. 1K-123 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ numatyta, kad dienpinigių norma Prancūzijos Respublikoje – 195 Lt. Todėl teismas sprendė, kad ieškovui už komandiruotę Prancūzijoje nuo 2011-03-03 iki 2011-04-03, iš viso už 32 dienas, turėjo būti išmokėta 6240 Lt dienpinigių. Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovui tik 2828 Lt dienpinigių, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nesumokėjo 3412 Lt dienpinigių ieškovui, kurie jam priteistini.

Dėl piniginės kompensacijos už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų  Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, atsižvelgė į tai, kad 2011-04-20 paaiÅ¡kėjus galimam darbo drausmės pažeidimui (ieÅ¡kovo neatvykimui į darbÄ balandžio 19 ir 20 d.), taip pat 2011-06-03 paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovo neatvykimui į darbÄ 2011-06-02, 2011-07-21 paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovo neatvykimui į darbÄ laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2011-07-20, 2011-08-01 paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovo neatvykimui į darbÄ laikotarpiu nuo 2011-07-21 iki 2011-07-31, atsakovas į Å¡iuos galimai Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus nereagavo, nereikalavo pasiaiÅ¡kinti ir jokių drausminio poveikio priemonių nesiėmė, nors paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, privalėjo drausminę nuobaudÄ paskirti tuoj pat, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo (DK 241 str. 1 d.).

Kadangi atsakovas per įstatymo nustatytÄ drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ nesprendė ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimo ir daugiau kaip du mėnesius (nuo 2011-06-23 iki 2011-09-08 iÅ¡tisai) žymėjo ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas, teismas vertino, jog yra ir atsakovo kaltės dėl nebuvimo skaičiuotino darbo užmokesčio už paskutinius 3 mėnesius iki atleidimo. Todėl Å¡iuo atveju, apskaičiuojant piniginę kompensacijÄ už 7,895 d.d. nepanaudotų atostogų, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pravaikÅ¡tos laikotarpių kaip dirbto laiko neskaičiavo.

Teismas nustatė, kad šalys darbo sutartimi buvo sulygusios 1040,80 Lt per mėnesį (b. l. 26), todėl ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 49,32 Lt (priskaityta suma), (1040,80 Lt padalinant iš 21,1, t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatyto 2011 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei). Kadangi nutraukiant darbo sutartį ieškovui priklausė kompensacija už 7,895 d. d. nepanaudotų atostogų, todėl teismas sprendė, kad už jas turėjo būti priskaityta 389,43 Lt (7,895 d. d. x 49,32 Lt ).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priskaityta 389,43 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 3412 Lt dienpinigių. Dėl atsiskaitymo nutraukus darbo santykius Teismas nustatė, kad atsakovas nepriskaičiavo ieÅ¡kovui 389,43 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3412 Lt dienpinigių. Likusi neiÅ¡mokėta suma iÅ¡ viso sudaro 3801,43 Lt (priskaityta suma). Be to, teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ atsakovas buvo sumokėjęs ieÅ¡kovui tik 400 Lt dienpinigių avanso, o darbo užmokesčio likutį (atskaičius 552 Lt už kuro pereikvojimÄ ir 196,40 Lt už telefono limito virÅ¡ijimÄ , dėl kurių iÅ¡skaitymo ieÅ¡kovas pretenzijų atsisakė), ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas (už darbÄ poilsio dieniomis, virÅ¡valandinį darbÄ , nedarbingumo paÅ¡alpas) atsakovas iÅ¡mokėjo tik 2011-11-17 (189,12 Lt) ir 2011-11-28 (170,12 Lt). 2428 Lt dienpinigių atsakovas taip pat iÅ¡mokėjo tik 2011-11-28, t.y. ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme (1 t. b. l. 114).

Teismas nurodė, kad iki atleidimo iÅ¡ darbo 2011-09-08, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nuo 2011 m. balandžio mėnesio pradžios nedirbo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad dar bÅ«damas nedarbingas jis registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ , reikÅ¡damas pretenzijas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, taip pat 2011-06-30 kreipėsi į darbo inspekcijÄ , taip pat pretenzijas nurodė pasiaiÅ¡kinime (1 t. b.l. 127, 128, 129). IeÅ¡kovo pretenzijas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų gerai buvo žinomos atsakovui iki jo atleidimo iÅ¡ darbo ir Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme, nes ieÅ¡kovo skundo pagrindu darbo inspekcija atliko patikrinimÄ ir apie nustatytus pažeidimus atsakovas buvo informuotas 2011-08-07 raÅ¡tu (1 t. b.l. 161).

Tačiau byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jis bÅ«tų kreipęsis atsakovÄ , praÅ¡ydamas su juo atsiskaityti (DK 206 str. 2 d.), teismas tokiu reikalavimu laikė bylos iÅ¡kėlimÄ teisme, t. y. 2011-11-24 (1 t. b. l. 3-4). Teismo vertinimu, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-11-24 atsakovas turėjo pareigÄ pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir nuo Å¡ios datos yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1040,80 Lt, o vienos darbo dienos - 49,32 Lt. Per laikotarpį nuo 2011-11-21 iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos (2012 m. lapkričio 5 d.) yra 11 mėnesių ir 10 darbo dienų. Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovui už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priklausanti suma bÅ«tų 11 942 Lt (11 448,80 Lt + 493,20 Lt). Kadangi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui dalį su darbo santykiais susijusių sumų ir komandiruotės dienpinigių, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieÅ¡kovo neapsisprendimo ir keliamų naujų ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ ir už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį priteisti 5000 Lt.

Dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo Teismas sprendė, kad priteisti iÅ¡Â atsakovo 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nėra pagrindo, nes darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikytinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių argumentų:1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 389,43 Lt už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, nepagrįstai vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais , kadangi Lietuvos Respublikoje vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta tvarka. Pagal minėtÄ nutarimÄ už kasmetines atostogas vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tris paskutinius prieÅ¡ atostogas einančius kalendorinius mėnesius darbuotojo gautÄ darbo užmokestį.

Gauta bendra suma dalijama iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikÄ dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas, ir taip nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis uždarbis. Nutarimas reglamentuoja, kad nedarbingumo laikotarpis dėl ligos, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomas, o pravaikÅ¡tos laikas, nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesio ir dienos darbo užmokestis buvo lygus 0 Lt, kadangi jis nedirbo, todėl ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jam buvo lygi 0 Lt.

Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų.

2. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė nesiėmė jokių poveikio priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nėjo į darbÄ . 2012-07-11 vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad 2011-04-19, 20 dienomis jis nebuvo darbe, nes jam buvo iÅ¡eiginės (ieÅ¡kovas, nesuderinęs su darbdaviu nusprendė, kad jam priklauso trys savaitės iÅ¡eiginių po komandiruotės) (b. l. 54).

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2011 m. balandžio 4 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ iki balandžio 19 d. 2011 m. balandžio 19-20 dienomis ieÅ¡kovas nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tačiau į darbÄ neatvyko, darbdavio apie neatvykimo priežastis neinformavo. Kadangi darbuotojas darbe nepasirodė, atsakovė neturėjo galimybės pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ . Nuo 2011 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovas vėl turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ iki birželio 2 d.Birželio 2 d. ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko, apie neatvykimo priežastis darbdavio neinformavo, o nuobirželio 3 d. iki 22 d. vėl turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ .

Pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui ieÅ¡kovas privalėjo atvykti ir informuoti darbdavį, kad yra darbingas, tačiau nurodytų veiksmų ieÅ¡kovas neatliko, įrodymų, kad į darbÄ nėjo dėl svarbių priežasčių - nepateikė. Nuo 2012 m. birželio 23 d. ieÅ¡kovas į darbÄ nėjo, buvo atvykęs tik birželio 27 d. ir liepos 15d., tačiau atsisakė paaiÅ¡kinti bet kokias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių jis neina į darbÄ , atsisakė priimti ir pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus, kuriuos jam teikė atsakovas.

Nors ieÅ¡kovas ir teigė, kad jis nuo 2011-06-02 nebuvo įleidžiamas į atsakovo teritorija, tačiau Å¡ių aplinkybių patvirtinimui jokių įrodymų byloje nepateikė. LR DK 241 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad drausminės nuobaudos negalima skirti praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgdamas į nurodytÄ Ä¯statymo normÄ , į tai, kad ieÅ¡kovas arba sirgo arba nėjo į darbÄ ir tai buvo tęstinis reiÅ¡kinys, apeliantė mano, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu už pravaikÅ¡tas.

Be to, teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas be svarbių priežasčių praleido ieÅ¡kinio senaties terminus ginčyti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo ir atleidimÄ iÅ¡ darbo, apeliantė mano, kad teismas, pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nesant jokių faktinių įrodymų byloje, be pagrindo nusprendė, kad dėl ieÅ¡kovo tiesioginių darbo pareigų nevykdymo ir darbo drausmės pažeidimų yra ir atsakovės kaltės.

3. Teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl 3412 Lt dienpinigių priteisimo ieÅ¡kovui neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. IeÅ¡kovas už komandiruotėse praleistÄ laikÄ prašė priteisti 3279 Lt dienpinigių. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , virÅ¡ijo ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisė 3412 Lt dienpinigių už 32 komandiruotės dienas. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovui dienpinigiai už komandiruotėse iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ buvo skaičiuojami vadovaujantis LR Finansų ministro 1996-11-21 įsakymu „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo", LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos" 5.1. punkte nustatytais atvejais, t. y. jeigu tai nustatyta kolektyvinėje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta - darbo sutartyse, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos.

Taigi, nurodyti teisės aktai suteikia teisę darbdaviui nustatytus dienpinigių normų dydžius mažinti iki 50 procentų tik Kolektyvine sutartimi arba darbo sutartimi. Byloje atsakovė pateikė UAB „Evekas" 2004-12-30 sudarytÄ ir galiojančiÄ Kolektyvinę sutartį, kurios 4.7 punkte numatyta, kad už darbÄ komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali bÅ«ti mažesni nei 50 procentu LR Vyriausybės nustatyta dienpinigių suma. Dienpinigių sumÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant i komandiruote, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu.

Iš nurodytos Kolektyvinės sutarties nuostatos darytina išvada, kad Kolektyvinėje sutartyje aptarta darbdavio teisė keisti (mažinti) dienpinigių dydį komandiruojamiems darbuotojams. Nors atsakovės 2004-12-30 Kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad dienpinigių suma, prieš išvykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto sk. vadovo ir vairuotojo susitarimu, tačiau atsakovė atsiliepime buvo nurodžiusi, kad šia kolektyvinės sutarties normos nuostata nesivadovavo, nes laikytina, jog tokia nuostata prieštarauja LR Darbo kodekso nuostatoms, todėl negali būti taikoma darbo teisės subjektams.

Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2011-03-21 ieÅ¡kovui sumokėjo 400 Lt avanso (dienpinigių), o 2011-11-28 iÅ¡mokėjo 2634,53 Lt, iÅ¡ jų - 2428 Lt dienpinigių (1 t. b. l. 40, 41-48). Be to, už ieÅ¡kovo dirbtÄ laikÄ atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2011-03-03 iki 2011-04-01 (nors teismas nustatė, kad faktiÅ¡kai dirbo 32 dienas). IeÅ¡kovui už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ buvo iÅ¡mokėta 3258,35 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių.

Be to, ieÅ¡kovas, dirbdamas atsakovo įmonėje ir bÅ«damas komandiruotėje, perduodamas tretiesiems asmenims atsakovui priklausančias kuro korteles ir korteles , kuriomis mokami kelių mokesčiai užsienyje, atsakovei padarė 31 464,30 Lt žalÄ . Å ios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimu.4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui priteista 5000 Lt kompensacija už uždelsta atsiskaityti laikÄ . Apeliantė teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į pateiktÄ ieÅ¡kinį pateikimo ir ieÅ¡kinį su priedais gavo 2011-11-29, todėl mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsiskaityti su juo gavo 2011-11-29.

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė ieÅ¡kovui priklausančias sumas sumokėjo 2011-11-17 – 189,12 Lt., 2011-11-28 -170,12 Lt ir 2428 Lt dienpinigių, t. y. iki ieÅ¡kovo reikalavimo gavimo atsiskaityti. Dėl pareigos mokėti piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas 7.895 d.d. atostogas ir 3412 Lt dienpinigius atsakovė yra pasisakiusi ankščiau. Apeliantės nuomone, nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nepažeidė LR DK 206 straipsnio 2 dalies bei DK 141 straipsnio nuostatų.

Be to, LR vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as). Byloje atsakovės pateikta 2011-12-08 pažyma apie vidutinį darbo užmokestį ieÅ¡kovui, kuri paruoÅ¡ta vadovaujantis minėta tvarka ir LAT iÅ¡aiÅ¡kinimu. IeÅ¡kovui priskaičiuotas vidutinis mėnesio ir dienos darbo užmokestis yra lygus 0,00 Lt, kadangi ieÅ¡kovas 3 mėnesius einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis nedirbo ir buvo pravaikÅ¡tose.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo ir darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai.5. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo ir tikslinimo taisykles, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. LR CPK reglamentuoja, kad ieÅ¡kinio dalykas arba ieÅ¡kinio pagrindas gali bÅ«ti keičiamas iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį 2011-11-18. 2012-02-21 buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. 2012-03-19 buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo. 2012-12-08-30 jau bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys.

Be to, ieÅ¡kovas visų parengiamųjų ir teismo posėdžių metu keitė savo paaiÅ¡kinimus dėl faktinių aplinkybių. Jokių faktinių įrodymų savo reikalavimų pagrįstumui nepateikė.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2011-03-01 tarp ieÅ¡kovo N. P. ir atsakovės UAB „Evekas“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 976 (t. 1, b. l. 6-10). Atsakovės UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus 2011-09-08 įsakymu Nr. P 11-176 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (už pravaikÅ¡tas) (t. 1, b. l. 26-27, 28, 36).Byloje ginčas kilęs dėl to, kad atsakovė UAB „Evekas“ uždelsė visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ieÅ¡kovu N. P. kaip to reikalauja DK 141 str. 2 d., todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienpinigius, piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o patikslinęs ieÅ¡kinį – pripažinti neteisėtu jo nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 2011-06-02; darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ , atnaujinti terminÄ ginčyti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 2011-06-02 ir darbo sutarties nutraukimÄ 2011-09-08, jeigu teismas manytų, kad yra praleistas 1 mėnesio terminas; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atsakovė UAB „Evekas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo N. P. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui priteista 389,43 Lt už 7,895 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, neteisingai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, atmestini.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkÄ nustato Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 nutarimu (ginčui aktuali nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01 galiojusi jo redakcija) patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau- ApraÅ¡as). Å io apraÅ¡o 6 punkte pateikiamos nuostatos, kurių laikomasi apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pagal ApraÅ¡o 6.1. punktÄ skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Pagal ApraÅ¡o 6.9 punktÄ - jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal šį ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti Å¡ie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iÅ¡ panaÅ¡ių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas Å¡iame ApraÅ¡e numatytas sÄ lygas; pagal ApraÅ¡o 6.10. punktÄ - jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iÅ¡ uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius), einančius prieÅ¡ priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžiÄ .

Taigi, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka numato eilę aplinkybių ir sÄ lygų, į kurias turi bÅ«ti atsižvelgiama pagal ApraÅ¡o nuostatas. Kadangi ieÅ¡kovas nuo 2011-04-04 iki 2011-09-08 nebuvo darbe dėl ligos ir pravaikÅ¡tos, ir byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo atitinkamai nustatytų Å¡ių laikotarpių apeliantė neginčija, turi bÅ«ti taikoma speciali norma numatyta Å¡iam atvejui – 6.9 punktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi minėtos nuostatos reikalavimais, nors sprendime jos ir nenurodė, o tik pažymėjo, kad apskaičiuojant piniginę kompensacijÄ už 7,895 d. d. nepanaudotų atostogų, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pravaikÅ¡tos laikotarpių kaip dirbto laiko neskaičiavo.Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas, byloje nustatytais laikotarpiais (kurių abi Å¡alys neginčija, todėl kolegija jų nekartoja), neturėdamas nedarbingumo pažymėjimo, į darbÄ nevyko ir apie neatvykimo priežastis darbdavio neinformavo, tačiau darbdaviui esant prieinamai ir pateikiamai EPTS (elektroninių (nedarbingumo) pažymėjimų tvarkymo sistema) informacijai apie asmens nedarbingumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog yra ir atsakovės kaltės, kuri nesiėmė jokių poveikio priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalyje dėl 3 412 Lt dienpinigių priteisimo ieÅ¡kovui, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimo dalį dėl dienpinigių priteisimo. 2004 m. lapkričio 3 d.

Vyriausybės Nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2010-04-21 nutarimo Nr. 440 redakcija) 5.1 punkte įtvirtinta, kad darbdaviai iÅ¡laidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396). To paties nutarimo 6 punktas numato, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali bÅ«ti mokami esant vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų:

1. jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas (Nutarimo 6.1 p.);

2. jeigu komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo, t. y. kai dienpinigiai bus iÅ¡mokėti komandiruotės vietoje priimančiojo asmens ar panaÅ¡iai ir yra tai patvirtinantys dokumentai. Å iuo atveju komandiruojamam darbuotojui gali bÅ«ti mokamas dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas, ir dienpinigių sumos, iÅ¡mokėtos jam kito asmens, skirtumas (Nutarimo 6.2 p.). Kaip pagristai nurodo apliantė, nurodyti teisės aktai suteikia teisę darbdaviui nustatytus dienpinigių dydžius mažinti iki 50 procentų tik Kolektyvine arba darbo sutartimi.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su kitu apeliantės argumentu, kad atsakovės 2004-12-30 Kolektyvinės sutarties nuostata, jog dienpinigių suma, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į komandiruotę, nustatoma Transporto skyriaus vadovo ir vairuotojo susitarimu, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje , bylos Nr. 3K-3-53/2008), yra prieÅ¡taraujanti Darbo kodekso nuostatoms (DK 220 str. 2 d.) ir negali bÅ«ti taikoma darbo teisės subjektams.

Ä®vertinus bylos esmę ir įrodymų visumÄ , nesant nei Kolektyvinėje (t. 1, b. l. 78-86) nei darbo sutartyje( t. 41, b. l. 26-27) susitarimo dėl dienpinigių konkretaus dydžio mažinimo ir tokiu susitarimu nelaikant Kolektyvinės sutarties 4.7 punkto, kuris numato, kad už darbÄ komandiruotėse mokamas vidutinis atlyginimas ir dienpinigiai, kurie negali bÅ«ti mažesni nei 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos, o dienpinigių suma, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į komandiruotę nustatoma Transporto skyriaus vadovo ir vairuotojo susitarimu, nuostatų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai, nors sprendime ir konstatavo, kad nurodyto dydžio dienpinigiai turi bÅ«ti mokami nesant įrodymų, jog buvo Transporto skyriaus vadovo ir ieÅ¡kovo susitarimas dėl dienpinigių mažinimo, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimo dalį.

Pažymėtina, kad Darbo inspekcija raÅ¡te dėl darbo įstatymų pažeidimų (t. 1, b. l. 161) yra nurodžiusi apie ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ avansÄ pasiunčiant jį į komandiruotę PrancÅ«zijoje, tačiau raÅ¡te nėra jokių konkrečių duomenų apie ieÅ¡kovui priklausančių dienpinigių dydį bei sumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovas buvo komandiruotas į PrancÅ«zijÄ , apskaičiavęs dienpinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-01-01 įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ 147 punkto nuostatas, priteisdamas ieÅ¡kovui 3412,00 Lt, vietoje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų 3279,00 Lt dienpinigių, CPK 147 straipsnyje (teismo teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ ) įtvirtintų nuostatų nepažeidė, todėl apeliatės argumentai, kad teismas virÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimus, teisiÅ¡kai nepagrįsti.Pagal DK 141 straipsnio nuostatas darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 str. 3 d.). Jei nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės – darbdavys už visÄ uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikÄ privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, atleisdama N. P. iš užimamų pareigų su juo pilnai neatsiskaitė, o ir apeliaciniame skunde ji neginčija, jog ieškovui priklausančias sumas sumokėjo 2011-11-17 – 189,12 Lt., 2011-11-28 -170,12 Lt ir 2428 Lt dienpinigių; kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir likusios dienpinigių sumos nepripažino ir neišmokėjo, nors, kaip jau paminėta, darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2011-09-08, o ieškinys teisme buvo gautas 2011-11-21 (t. 1, b. l. 3).

Ä®statymas nenumato galimybės darbdavį, jam pažeidus pareigÄ atleidimo dienÄ pilnai atsiskaityti su darbuotoju, atleisti nuo DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, iÅ¡skyrus, jei pareigÄ pilnai atsiskaityti darbdavys neįvykdė dėl darbuotojo kaltės, kas Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta. Tačiau pažymėtina, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimÄ nustatymas atlieka dvejopÄ funkcijÄ . Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡ioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimas už visÄ uždelsimo laikÄ gali reikÅ¡ti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieÅ¡taraujančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, taikymÄ .

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas svarbias Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, jog iki atleidimo iÅ¡ darbo 2011-09-08 ieÅ¡kovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio pradžios nedirbo; bÅ«damas nedarbingas jis registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovę, reikÅ¡damas pretenzijas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, taip pat 2011-06-30 kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , pretenzijas nurodė 2011-08-24 pasiaiÅ¡kinime (t. 1, b. l. 127, 128, 129), ieÅ¡kovo skundo pagrindu Darbo inspekcija atlikusi patikrinimÄ apie nustatytus pažeidimus informavo atsakovę 2011-08-07 raÅ¡tu ( t. 1, b. l. 161); atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo Å¡is nesikreipė į atsakovę, praÅ¡ydamas su juo atsiskaityti, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme; sumas, kurių atsakovė neginčijo, iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 2011-11-28, t.y. po bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-11-24; atsakovė kėlė ginÄÄ dėl dienpinigių dydžio, nors žinojo, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokami 100 procentų Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai, nes analogiÅ¡kas ginčas jau buvo iÅ¡nagrinėtas teisme; pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai (2012-11-05) nuo ieÅ¡kinio gavimo teisme, į kurį jis kreipėsi praėjus 2 mėn. ir 13 d. po atleidimo iÅ¡ darbo, už uždelsimo atsiskaityti laikÄ suma bÅ«tų 11 942 Lt, o bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl ieÅ¡kovo neapsisprendimo bei keliamų naujų reikalavimų.

Kompensacijos už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp ieÅ¡kovui priklausančių darbo pajamų už jo iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistinos kompensacijos dydį sumažinti iki 5 000,00 Lt.

Tokį teismo sprendimÄ keisti dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių, teisėjų kolegijai jau pasisakius dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo, nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimÄ , įvertino ir atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes bei tinkamai taikė LR DK 141 str. 3 d. nuostatas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, jų tarpe ir dėl ieÅ¡kinio tikslinimo jau bylos nagrinėjimo metu, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

Pagal Å¡ioje nutartyje pateiktus argumentus atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, nes jame iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (CPK 320 str., 327 str., 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos generalinio prokuroro ieÅ¡kinys, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ v.

Lietuvos katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                   Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas