2022-11-23 Nr. AB-28577-3-61-3-01654-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-979-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01654-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), neturtinę 5 000 Eur žalą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 1 d. su skundu kreipėsi į Departamentą dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 2-2194 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Antrojo į Trečiąjį sektorių“ (toliau – ir Įsakymas), tačiau Departamentas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2S-1613 (toliau – ir Sprendimas) konstatavo, kad dėl perkėlimo pakitusios sąlygos nebuvo pablogintos ir skundžiamas Įsakymas nebuvo panaikintas. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti pareiškėją.

3. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo įrengtos pertvaros, neveikė vandens maišytuvas, Pravieniškių PN-AK gyvenamose patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų jis patyrė neapsakomas nežmoniškas fizines bei vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo jo savivertė ir sveikata.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie nepagrindžia turtinio reikalavimo.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato Pravieniškių PN-AK prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Dušo patalpoje karštas ir šaltas vanduo yra nuolat ir reguliuojamas karšto ir šalto vandens čiaupais.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato. Atsakovas nurodė, kad gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir už rūkymą gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems yra skiriamos nuobaudos.

9. Atsakovas paaiškino, kad iškvietimo mygtukai yra įrengti, tačiau pasitaiko gedimų, kadangi nuteistieji nuolatos juos sugadina. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjo atžvilgiu buvo sukelti nepatogumai, todėl nesant tokių duomenų, pataisos namų atsakomybė šiame kontekste negalima.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nesikreipė. Todėl atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, jog jis jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą Pravieniškių PN-AK naudojantis dušu. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pataisos namuose jam nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti pareiškėją, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose pataisos namų administracijos organizuojamose užsiėmimuose ar būtų kreipęsis su prašymais / skundais dėl trūkstamo užimtumo, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti ar nagrinėti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu buvo suteikta galimybė kiekvieną dieną pasivaikščioti lauke, mokytis nuotoliniu būdu pareiškėjui suteikus mokomąją medžiagą, taip užtikrinant sąlygas tęsti pradėtus mokslus, socialinei reabilitacijai, mokymuisi ir laisvalaikiui skirtos daugiau nei devynios valandos dienotvarkėje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo užimtumo neužtikrinimo laikytini bendro pobūdžio, pareiškėjas nepagrindė, kaip pasireiškė jo kankinimas nesuteikiant užimtumo, todėl tokius teiginius teismas laikė neįrodytais ir atmetė.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjui kilo nepatogumų, todėl pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstais.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog jis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d. buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, teismas pažymėjo, jog, sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl jo laikymo nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d. su rūkančiais asmenimis. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo ginčui aktualiu laikotarpiu su rūkančiais asmenimis, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam dušo ir persirengimo patalpose privatumo, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d įsakymu Nr. V- 908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 28 punktu, pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvarų. Teismas darė išvadą, kad pertvarų dušo patalpose ir persirengimo kambarių neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir HN 134:2015 44 punktu, pagal kuriuos nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas to nenurodė, kad šios tvarkos Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo laikytasi.

18. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pertvarų duše neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

19. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ar diskomfortą. Įvertinęs pažeidimo trukmę – keturi kartai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d., ir tai, kad jis nenurodė jokių išskirtinių neigiamų pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių išgyvenimų, o tik abstrakčiai skunde nurodė patirtus nepatogumus, teismas pripažino, jog jo teisė naudotis dušu (nesant jokių sienelių, pertvarų) užtikrinant privatumą Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 1.138 straipsnio 6, 8 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino, kad pažeidimas truko tik keturis kartus po 15 min. pareiškėjui naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d., atsižvelgė į pažeidimo mastą, trukmę, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šioje byloje nereiškia reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimą, t. y. neginčija jo teisėtumo ir pagrįstumo, o tik kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl, teismo vertinimu, Departamentas nėra susijęs su pareiškėjo reiškiamu reikalavimu atlyginti neturtinę žalą.

III. 22. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo jo skundą tenkinti ir priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo neteisėto perkėlimo į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjo teigimu, jo perkėlimas į kamerų tipo patalpas yra neteisėtas ir suponuoja visą eilę teisės pažeidimų, kurių teismas visiškai nevertino (pvz., virtuvės bei šaldytuvo nebuvimas, teisė įsigyti tam tikrus produktus). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui pateikė su juo perkeltojo nuteistojo gauto atsakymo iš Seimo kontrolieriaus pažymos kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas neleistinomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas pabrėžia, kad tarp jam padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtiniai žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: pataisos namuose jis buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, nors buvo priskirtas lengvai grupei, neleistinomis sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pataisos namai jiems paskirtų funkcijų nevykdė, nesiėmė priemonių pažeidimams ištaisyti; dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, neviltimi, skriauda, liūdesiu, nepatogumais, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, nes perpildytose kamerose trūko oro, kamerose laikydavosi drėgmė, pelėsis, tai sukėlė neturtinę žalą; tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys; pareiškėjui neturtinė žala yra padaryta tyčine kaltės forma. Pareiškėjas pažymi, kad neturtinė žala, išreikšta pinigais, priskiriama prie bendrųjų nuostolių, todėl jų dydis neįrodinėjamas, o nustatomas pagal įstatyme numatytus kriterijus.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo teigimu, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl pablogintų jo laikymo lengvojoje grupėje sąlygų pareiškėją perkėlus iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Trečiąjį sektorių, vykdant Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 2-2194 „Dėl nuteistųjų perkėlimo“.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies pripažinęs, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas teisėtumo ir iš to kilusių eilės pažeidimų. Taip pat nurodo, kad kamerose minimalus plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose kamerose trūko oro, kamerose laikydavosi drėgmė, pelėsis. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Kitų pirmosios instancijos teismo įvertintų pareiškėjo kalinimo sąlygų pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad kamerose minimalus plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose kamerose trūko oro, kamerose laikydavosi drėgmė, pelėsis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), šie pareiškėjo argumentai nenagrinėjami. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas teisėtumo ir iš to kilusių eilės pažeidimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors pareiškėjas informavo teismą apie Pravieniškių PN-AK Įsakymo ir Departamento Sprendimo priėmimą, tačiau nei skunde, nei patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymų panaikinti šiuos aktus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuria nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti aktus dėl jo perkėlimo, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo inicijuotą administracinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai nevertino minėtų Pravieniškių PN-AK ir Departamento priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų. Kaip matyti, pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, o pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prieitų išvadų iš esmės neginčija.

35. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, pažeidimas. Nustačius, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis dušu (keturis kartus neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), pripažintina, jog atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

38. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo itin prastos, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais dėl privatumo užtikrinimo duše ar su skundais dėl privatumo pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą), nenustačiusi kitų pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1995-423/2018, kadangi šioje byloje nurodytos visiškai skirtingos aplinkybės.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjas neįrodė, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius