15559e0c-24d0-411a-b37b-e2de67745f1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1607-463/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04319-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. T. su skundu kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. S-155 (7-128/2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Nr. 68-105 (toliau – ir VMI prie FM sprendimas);

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2019 m. birželio 20 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-154 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas);

4) panaikinus ginčijamus sprendimus, įpareigoti atsakovę VMI prie FM iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ ;

5) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 12 421 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių;

6) priteisti pareiÅ¡kėjui bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno AVMI pradėjo pareiÅ¡kėjo 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio mokestinį patikrinimÄ . Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdyba (toliau – ir Kauno AVPK) 2012 m. gruodžio 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00868-13 dėl pareiÅ¡kėjo galimai padarytos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (toliau – ir BK) pagal 1891 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-699/2018 pareiÅ¡kėjas buvo galutinai iÅ¡teisintas.

Kauno AVMI 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (7.45)FR0682-154 iÅ¡ dalies patvirtino Kauno AVMI 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr. (7.45) FR0680-143, t. y. nurodė sumokėti 57 325, 36 Eur GPM, 41 403,25 Eur GPM delspinigių, 5 732 Eur GPM baudÄ , atleido nuo 20 701,63 Eur GPM delspinigių. Teigia, kad VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 68-105 patvirtinto Kauno AVMI 2019 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. (7.45)FR0682-154, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies delspinigių mokėjimo ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti 12 421 Eur GPM delspinigių.

Komisija 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. S-155(7-128/2019) patvirtino VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Nr. 68-105. PareiÅ¡kėjas nurodo su Å¡iais sprendimais nesutinkantis dėl žemiau iÅ¡dėstytų argumentų. Dėl iÅ¡laidų, virÅ¡ijusių gautas pajamas. PareiÅ¡kėjo teigimu, patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2007 m. sausio 1 d. banko įstaigoje turėjo 343 Lt, tačiau neturėjo sukaupęs piniginių lėšų ne banko įstaigoje, nes pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos 71 592 Lt virÅ¡ijo jo gautas pajamas.

PaaiÅ¡kina, kad Kauno AVMI pranešęs, jog 2007 m. turėjo apie 500 000 Lt grynaisiais pinigais. Teigia, kad Å¡i informacija buvo užfiksuota tyrimo metu apklausiant pareiÅ¡kėjÄ Kauno AVMI laisvos formos paaiÅ¡kinimuose, tačiau vėliau jokių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų dėl minėtos sumos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo niekas neprašė, o pareiÅ¡kėjas dėl teisinių žinių trÅ«kumo ir susidariusių aplinkybių, t. y. vykusio baudžiamojo proceso, pats savo parodymų netikslino ir įrodymų mokesčių administratoriui nepateikė.

Kauno AVMI mokestinio tyrimo metu neprašė pareiÅ¡kėjo pateikti duomenų apie turimus grynuosius pinigus, dėl to atsirado nenustatytos pajamos, o pinigų likučiai buvo perkelti į vėliau einančius metus. Teigia, kad Å¡iuo metu, praėjus daugiau nei 13 metų, nebėra galimybės atkurti duomenų apie buvusį pinigų likutį ir padengimÄ . Teigia prašęs tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos įtraukti 2007 m. turėtus 500 000 Lt į pajamų/iÅ¡laidų skaičiuoklę, dėl ko jokių trÅ«kumų nebÅ«tų likę, tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Nurodo, kad informacijÄ apie turėtus grynuosius pinigus galėjo pagrįsti ir mokestinio patikrinimo metu, ir dabar, nes 2007 m. vien iÅ¡ vieno nekilnojamojo turto sandorio pareiÅ¡kėjas teigia gavęs 1 500 000 Lt neapmokestinamų pajamų. Pažymi, kad nekilnojamojo turto sutartyje numatyta, jog 230 000 Lt pareiÅ¡kėjui buvo mokama grynaisiais prieÅ¡ sandorį sandoriui užtikrinti, todėl teigia, kad 2007 m. galėjo turėti 500 000 Lt grynųjų pinigų ir Å¡i suma turėjo bÅ«ti įtraukta vertinant 2007 m. pajamas.

Nurodo Å¡iÄ nekilnojamojo turto sutartį pateiksiantis į bylÄ vėliau, nes skundo pateikimo metu pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs. Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas nurodo, jog mokestinio patikrinimo metu atsiradusių neatitikimų jis negalėjo paÅ¡alinti ir dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso, kuris truko 6 metus. Nurodo, kad jam buvo pareikÅ¡ti netiksliais skaičiavimais ir nepilnai surinktais duomenimis paremti kaltinimai, o pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas kaltinamuoju, mokesčių administratoriui negalėjo teikti nei paaiÅ¡kinimų, nei dokumentų.

Mokesčių administratorius, žinodamas apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir teismo procesÄ , pareiÅ¡kėjui klausimų nepateikė. Todėl mano, kad mokesčių administratorius skaičiavimus ir iÅ¡vadas padarė neturėdamas visų tyrimui reikalingų duomenų. (Kauno AVMI sprendimas priimtas 2019 – pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo teikti ir duomenis, ir dokumentus mokesčių administratoriui). PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius neteisingai apmokestino jo gautas paskolas, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas ekonominės naudos negavo.

Teigia 2008 m. iÅ¡ A. R. gavęs 1,1 mln. Lt paskolÄ pagal du vekselius: 2008 m. vasario 5 d. – 144 810 Eur (500 000 Lt), 2008 m. spalio 6 d. – 173 772,00 Eur (600 000 Lt), iÅ¡ viso – 318 582 Eur. Nurodo paskolÄ Ä—męs verslui, t. y. UAB „Versoria logictic“, UAB „Valdelvidė“ (bendrai apie 2 000 000 Lt). Nurodo pridedantis 2010 m. sausio 4 d. vekselį, 1 000 000 Lt vekselį be datos ir teigia, jog 2013 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole V. Z. pripažino esanti skolinga pareiÅ¡kėjui apie 2 000 000 Lt bei nurodo, kad vekselis be datos buvo sudarytas panaikinus kitus buvusius vekselius.

Tuo pačiu teigia apie 216 000 Eur paskolinęs UAB „Vintana“, tačiau Å¡ios sumos pareiÅ¡kėjui susigrÄ Å¾inti nepavyko, kadangi jos buvo iÅ¡Å¡vaistytos minėtose įmonėse dirbusių asmenų. Dėl Å¡ios aplinkybės nurodo susitaręs su kreditoriumi A. R., kad pastarasis finansuos pareiÅ¡kėjo nekilnojamojo turto statybos projektÄ , o pareiÅ¡kėjas iÅ¡ gauto pelno grÄ Å¾ins 2008 metais pasiskolintus pinigus – 318 582 Eur. Teigia, jog 2012 m. spalio 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ R.

R. paskolino pareiÅ¡kėjui 1,2 mln. Lt, kuriuos pareiÅ¡kėjas galėtų investuoti į verslÄ , uždirbtų ir grÄ Å¾intų kreditoriui A. R. 2008 m. ir 2012 m. suteiktas paskolas. Å iai paskolai užtikrinti visas pareiÅ¡kėjo turimas ir ateityje iÅ¡vystytas turtas 2012 m. gruodžio 3 d. sutartine hipoteka buvo įkeistas A. R.. Pažymi, kad visa įkeisto turto suma sudaro apie 800 000 Eur, kas, pareiÅ¡kėjo manymu, įrodo, jog 2008 m. vekselių pagrindu gautos paskolos ir 2012 m. paskolos sutartimi gauta paskola buvo užtikrintos.

Tuo pačiu nurodo, jog svarbu yra tai, kad paskolos sutartyje (5.1 punktas) buvo nustatytos palÅ«kanos, kurias pareiÅ¡kėjas turėjo mokėti tuo atveju, jeigu bÅ«tų praleistas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, tačiau nebuvo palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola. Papildomai pareiÅ¡kėjas nurodo disponuodamas skolintomis lėšomis, patyrė iÅ¡laidų, paskola nebuvo neatlygintinė, nes visus gautus pinigus pareiÅ¡kėjas perskolino kredituodamas įmones jų veiklai vystyti, todėl, pareiÅ¡kėjo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo patirta ekonominė nauda.

Nurodo pinigus perskolinęs įmonės „Vintana“ verslui vystyti: 745 805 Lt – G. ir E. S., 2 000 000 Lt įmonėms „Versoria logistic“ ir „Valdeividė“ su D. A., V. Z., V. Z. laidavimu. Perskolinęs pinigus, tikėjosi pelningos įmonių veiklos, kuri užtikrintų atsiskaitymÄ su pareiÅ¡kėju, o pastarasis galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, minėtos įmonės bankrutavo, su pareiÅ¡kėju minėti asmenys neatsiskaitė ir nėra galimybės, kad atsiskaitys (kreditoriai mirė, emigravo, bankrutavo bei praėjo daugiau nei 10 metų).

Pažymi, jog tiek paskola pagal Sutartį, tiek pagal vekselius gautos sumos yra iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kotos. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi A. R. perleido reikalavimo teisę į 73 842,97 Eur skolÄ ir 26 731,15 Eur delspinigių pagal pareiÅ¡kėjo ir A. R. 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 2-3130 dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naujam kreditoriui UAB „Turto plėtra“.

PareiÅ¡kėjas nurodo su UAB „Turto plėtra“ 2017 m. birželio 28 d. sudaręs sutartį dėl įmokų paskirstymo, pagal kuriÄ Sutarties sudarymo dienai užfiksuota 223 382,25 Eur skola pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 318 582,02 Eur skola pagal 2008 m. vasario 5 d. ir 2008 m. spalio 6 d. vekselius. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad pagal sutartį pareiÅ¡kėjas įsipareigojo pirmiausia padengti seniausias (2008 m.) skolas. PareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inus visos skolos, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d.

įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-22190-435/2017 pagrindu antstolis R. S. pradėjo vykdomÄ sias bylas Nr. 0070/17/01512, Nr. 0070/17/01513, Nr. 0070/17/01512, Nr. 0070/17/01890. Teigia, kad iÅ¡ieÅ¡kota suma atitinka paskolos sutarties ir paskolos gautos pagal vekselius vertę. Papildomai nurodo teikiantis UAB „Turto plėtra“ pareiÅ¡kėjui priskaičiuotų ir sumokėtų delspinigių ir palÅ«kanų lentelę ir nurodo, kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas realiai negalėjo gauti jokios ekonomines naudos.

Nurodo, jog gautos paskolos Sutartimi buvo užtikrintos pareiÅ¡kėjui priklausančio turto hipoteka kreditoriui, pareiÅ¡kėjas įsipareigojo mokėti palÅ«kanas praleidus terminÄ , gauta paskola pareiÅ¡kėjas kreditavo minėtų įmonių veiklos vystymÄ , kas, pareiÅ¡kėjo manymu, reiÅ¡kia, jog jis patyrė iÅ¡laidas, kurios paprastai ir patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes yra aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas jokios ekonominės naudos gavęs nėra ir negalės jos gauti, nes jo turtas iÅ¡varžytas paimtoms paskoloms padengti, o pareiÅ¡kėjui minėtos paskolos negrÄ Å¾intos, todėl nesutinka su priskaičiuotu GPM mokesčiu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija neatleido jo nuo priskaičiuotų GPM delspinigių dėl to, kad nuo 70 procentų mokėtų GPM delspinigių pareiÅ¡kėjÄ atleido mokesčių administratorius. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir teigia nesantis kaltas dėl nesumokėtų GPM delspinigių. Pažymi, kad Kauno AVMI pareiÅ¡kėjo 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio mokestinį tyrimÄ pradėjo 2012 m. gruodžio 19 d.

Dėl mokesčių administratoriaus padarytų klaidų 2012 m. gruodžio 28 d. Kauno AVPK pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00868-13 dėl pareiÅ¡kėjo veikų. Visas baudžiamasis procesas buvo baigtas tik Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-298-917/2017, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡teisintas, o paskutinė Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis priimta 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-699/2018. Teigia, jog bÅ«tent dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, kuris vyko apie 7 metus, ir mokestinio patikrinimo, kuris vyko apie 8 metus, pareiÅ¡kėjas negalėjo deramai vykdyti prievolių, o mokesčiai, palÅ«kanos, baudos buvo ir toliau skaičiuojamos, kas, pareiÅ¡kėjo manymu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad vyksta ne tik procesas dėl mokesčių įstatymo pažeidimo, bet ir baudžiamasis persekiojimas.

Todėl mano, kad aplinkybės, jog vyko baudžiamasis procesas, turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai kaip force majeure (nenugalima jėga), kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, t. y. susidariusių / priskaičiuotų ir nesumokėtų GPM delspinigių. Tuo pačiu mano, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių apskaičiuotiems GPM delspinigiams turėtų bÅ«ti taikoma senatis. Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog esant dideliam skirtumui tarp pareiÅ¡kėjo deklaruotų pajamų, oficialiai gaunamų pajamų ir kitų mokesčių administratoriui svarbių kriterijų, Kauno AVMI pagal 2012 m. birželio 12 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. AU12-124 atliko pareiÅ¡kėjo operatyvų patikrinimÄ už 2007–2011 metus ir surašė 2012 m. birželio 13 d. PrieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymÄ Nr. AU12-124. Pagal 2012 m. spalio 30 d. mokestinio tyrimo užduotį Nr. AU10-118 buvo atliktas pareiÅ¡kėjo mokestinis tyrimas už 2007–2011 metus, po kurio Kauno AVMI, pareiÅ¡kėjo veiksmuose nustačiusi mokestinio pažeidimo požymius, iniciavo pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ .

Atlikusi pareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už 2007–2011 metus, Kauno AVMI surašė 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr.(7.45)FR0680-143. Nurodo, kad patikrinimo metu vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, GPM įstatymo, Pajamų, gautų natÅ«ra, įvertinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatomis konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas 2007 m., 2009–2011 m. gavo kitų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM: 1) 2010 m. ir 2011 m. gavo pajamų natÅ«rÄ â€“ iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos nemokėjo palÅ«kanų už gautas paskolas (2008 m. vasario 5 d., 2008 m. spalio 6 d., 2011 m. gruodžio 6 d. iÅ¡ A.

R. iÅ¡ viso gavo 1,3 mln. Lt paskolų, 2011 m. sausio 4 d. iÅ¡ A. P. gavo 0,2 mln. Lt paskolÄ ); 2) 2007 m., 2009–2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas – pareiÅ¡kėjas 2007 m. gavo 392 079 Lt, 2009 m. – 114 332 Lt, 2010 m. – 254 746 Lt ir 2011 m. – 115 943 Lt kitų nuo su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų Å¡altinių. Atsakovės teigimu, buvo įvertintos pareiÅ¡kėjo gautos paskolos ir konstatuota, kad nemokėdamas už paskolas palÅ«kanų, pareiÅ¡kėjas nepatyrė iÅ¡laidų, kurios įprastai yra patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis, taigi, gavo ekonominę naudÄ .

Nurodo, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas paskolas be palÅ«kanų gavo iÅ¡ asmenų, su kuriais jį sieja draugiÅ¡ki santykiai ir beprocentinių paskolų gavimÄ lėmė bendražmogiÅ¡kos sÄ lygos, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas negavo pajamų natÅ«ra. PrieÅ¡ingai, Å¡is santykis parodo, kad paskolos davėjai savo veiksmais – neatlygintine paslauga paslaugos gavėjui suteikė ekonominės naudos, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sÄ lygomis ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti kitaip.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas gautas paskolas naudojo suteikdamas paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims ir teigia, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad skolindamasis pinigus lengvatinėmis sÄ lygomis (be palÅ«kanų), jis negavo ekonominės naudos. Tuo pačiu mano, jog aplinkybė, kad paskolos nėra grÄ Å¾intos, taip pat nėra teisinis pagrindas nepripažinti gautos naudos. Vadovaujasi GPM įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į Lietuvos centrinio banko internetiniame puslapyje skelbiamas suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams palÅ«kanų normas 2010 m. gruodžio 31 d. (5,62 proc.) ir 2011 m. gruodžio 31 d. (5,26 proc.), taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas gavo beprocentes paskolas, siekdamas pinigines lėšas perskolinti juridiniams asmenims verslui vykdyti bei fiziniams asmenims, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2010?2011 m. laikotarpiu gavo pajamų natÅ«ra.

Mokesčių administratorius nurodo tokias iÅ¡vadas padaręs iÅ¡ nustatytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ A. R. ir A. P. gavo iÅ¡ viso 1,5 mln. Lt paskolas nenustatant terminų (2011 m. sausio 4 d. sutartis su A. P., 2008 m. vasario 5 d. ir 2008 m. spalio 6 d. paprastieji vekseliai dėl įsipareigojimo A. R.) ar nustatant 3 metų terminÄ (2011 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartis su A. R.), nemokėdamas už jas palÅ«kanų ir nesuteikdamas jokių finansinių garantijų (ginčo sutartyse nenumatytas laidavimas, įkeitimas, garantija) paskolų grÄ Å¾inimui užtikrinti.

Todėl pareiÅ¡kėjo gautos paskolos be palÅ«kanų pripažintinos jo ekonomine nauda, nes pareiÅ¡kėjas nepatyrė iÅ¡laidų, kurios įprastai patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis. Pažymi, kad paskolos davėjai savo veiksmais – neatlygintina paslauga paslaugos gavėjui – suteikė pareiÅ¡kėjui ekonominę naudÄ , kurios pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs gauti rinkos dėsniais paremtomis sÄ lygomis. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjas 2011 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartyje su A.

R. už prievolės neįvykdymÄ laiku numatytus delspinigius tapatina su pajamomis natÅ«ra, t. y. su gauta nauda nemokant palÅ«kanų už jam suteiktÄ Å¡iÄ paskolÄ . Nurodo, kad paskolos sutartyje numatyti delspinigiai (netesybos) už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ ir numatyta pinigų suma (palÅ«kanos) už naudojimÄ si paskolos pinigais yra skirtingos prigimties prievolės, kurios gali kilti iÅ¡ tos pačios paskolos sutarties (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teigimu, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo 2007–2011 metų laikotarpio mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikius iÅ¡laidų metodÄ .

PareiÅ¡kėjas ne tik neiÅ¡saugojo visų apskaitos dokumentų, tačiau jo deklaruoti duomenys nesutapo pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai vykdyta veikla. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo atlikti operatyvÅ«s veiksmai – 2012 m. birželio 13 d. suraÅ¡yta prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymÄ Nr. AU12-124; pagal 2012 m. spalio 30 d. mokestinio tyrimo užduotį Nr. AU10-118 buvo atliktas pareiÅ¡kėjo mokestinis tyrimas už 2007–2011 metus, apie kurio rezultatus pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta 2012 m. lapkričio 21 d. praneÅ¡imu apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. AU13-102; vėliau inicijuotas pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas už 2007–2011 metus, kuris buvo sustabdytas dėl baudžiamosios bylos, ir 2019 m. balandžio 29 d. suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr.(7.45)FR0680-143.

Todėl teigia, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos visos sÄ lygos pateikti visus, jo pozicijÄ patvirtinančius dokumentus. Teigia, jog patikrinimas truko ilgÄ laikÄ , kas lėmė, jog pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo dalies apskaičiuotų mokėtinų mokesčių sankcijų, tačiau ilga patikrinimo trukmė leido pareiÅ¡kėjui pasinaudoti ir įvertinti visas jam gręsiančias mokestines pasekmes. Nurodo, kad siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai (2007 m. sausio 1 d.), buvo vertintos ankstesnių laikotarpių gautos pajamos ir patirtos iÅ¡laidos ir nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pranešęs apie 0,5 mln.

Lt lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai. Teigia, jog pareiškėjas 2001 m. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijoje metų pradžioje deklaravo turėtus 25 195 Lt piniginių lėšų ne banke, metų pabaigoje – 8 228 Lt turėtų piniginių lėšų ne banke ; 2002 m. deklaracijoje metų pradžioje deklaravo 8 228 Lt turėtų piniginių lėšų ne banke, metų pabaigoje – 42 458 Lt turėtų piniginių lėšų ne banke. Pateiktoje Vienkartinėje gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (forma FR0593) pareiškėjas 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų piniginių lėšų nedeklaravo – joje deklaruotos tik suteiktos ir gautos paskolos.

Teigia, jog mokesčių administratorius įvertino iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo pateiktas mokesčio deklaracijas, kurios pagal Å¡iuo metu formuojamÄ praktikÄ Ä¯gijo teisinį stabilumÄ , Nepriklausomo specialisto iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ , gautas pajamas (susijusias su darbo santykiais, deklaruotas paskolas, pajamas susijusias su vykdoma veikla pagal verslo liudijÄ , grÄ Å¾intas paskolas, transporto priemonių pardavimo pajamas, draudimo iÅ¡mokas ir kt.) ir iÅ¡laidas (gyvybės draudimo, akcijų įsigijimo, transporto priemonių įsigijimo, suteiktų paskolų įmonėms, paskolų grÄ Å¾inimo, vartojimo iÅ¡laidų ir kt.) ir pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas 2007 metų pradžiai turėjo 343 Lt lėšų banko įstaigoje, tačiau neturėjo sukaupęs piniginių lėšų likučio ne banko įstaigoje, nes pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos 71 592 Lt virÅ¡ijo jo gautas pajamas.

Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius nurodo įvertinęs pareiškėjo gautas pajamas (2 124 354 Lt), patirtas išlaidas (1 125 162 Lt), piniginių lėšų likutį metų pradžiai (343 Lt) ir pabaigai (1 391 614 Lt), piniginių lėšų likutį ne banko įstaigoje (0 Lt) ir teigia pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjo išlaidos viršijo jo gautas pajamas 392 079 Lt. Nurodo, jog atitinkamai pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas ir kitais metais: 2009 m. pareiškėjas gavo 114 332 Lt, 2010 m.

– 254 746 Lt, o 2011 m. – 115 943 Lt kitų nuo su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų šaltinių. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, susijusiais su mokesčių administratoriaus vaidmeniu ikiteisminiame tyrime – nurodo, kad mokesčių administratorius neatlieka ikiteisminio tyrimo veiksmų bei jam nevadovauja, taip pat neturi įstatymo leidėjo suteiktų įgaliojimų pradėti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, nepalaiko kaltinimo ir pan.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ neteisingai vertina kaip vienÄ ir tÄ patį procesinį dokumentÄ . Abu dokumentai rengiami vadovaujantis skirtingoms teisės Å¡akoms (procesams), pagal skirtingus teisės aktus, labai skiriasi dokumentų rengimo procedÅ«ros ir kt. Akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjui inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumas ir baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas, tačiau baudžiamoji atsakomybė ir mokestinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rÅ«Å¡ys, atsirandančios skirtingais pagrindais, skiriasi procedÅ«ros, įrodinėjimo priemonėmis, pasekmių dydžiu ir kt.

Teigia, kad Å¡iuo atveju, vienas iÅ¡ patikrinimo veiksmų buvo MAÄ® 70 straipsnis, jį detalizuojančių taisyklių taikymas, dėl ko dalis mokesčių buvo apskaičiuota netiesioginiu bÅ«du, taikant pasirinktÄ metodÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie FM ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais taikant MAÄ® 70 straipsnį pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai ir GPM bauda teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno AVMI patikrino pareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokėjimÄ laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m., 2009–2011 m. gavo kitų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM: 1) 2010 m. ir 2011 m. gavo pajamų natÅ«rÄ â€“ iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos nemokėjo palÅ«kanų už gautas paskolas; 2) 2007 m., 2009–2011 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas – pareiÅ¡kėjas 2007 m. gavo 392 079 Lt, 2009 m.

– 114 332 Lt, 2010 m. – 254 746 Lt ir 2011 m. – 115 943 Lt kitų nuo su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir patikrinimo metu nenustatytų šaltinių. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI 2019 m. balandžio 29 patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-143 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pritaikiusi MAĮ 70 straipsnį, papildomai apskaičiavo pareiškėjui 57 542,57 Eur mokėtino GPM (Komisijos bylos 1 t., b. l. 76–100).

Nesutikdamas su Patikrinimo akte padarytomis iÅ¡vadomis, pareiÅ¡kėjas Kauno AVMI pateikė raÅ¡ytines pastabas (Komisijos bylos 1 t., b. l. 70–74). Kauno AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo pateiktas raÅ¡ytines pastabas, sprendimu iÅ¡ dalies patvirtino Patikrinimo aktÄ , vietoje apskaičiuotos GPM 57 542,57 Eur sumos apskaičiavo 57 325,36 Eur GPM sumÄ , patvirtino apskaičiuotus 41 403,25 Eur GPM delspinigių, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 20 701,63 Eur delspinigių ir paskyrė pareiÅ¡kėjui 5 732 Eur GPM baudÄ (Komisijos bylos 1 t., b. l. 52–66).

Nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ VMI prie FM, kurį VMI prie FM sprendimu patvirtino Kauno AVMI sprendimÄ , tuo pačiu atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies apskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir nurodė sumokėti jam 12 421 Eur delspinigių (Komisijos bylos 1 t., b. l. 34–43). PareiÅ¡kėjas su VMI prie FM sprendimu nesutiko, todėl pateikė skundÄ Komisijai. Komisija sprendimu patvirtino VMI prie FM sprendimÄ (Komisijos bylos 4 t., b. l. 104–115). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos, VMI prie FM ir Kauno AVMI sprendimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – ir LVAT), kuris 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

LVAT nutartyje konstatavo, kad tikrinamame sprendime teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus, susijusius su aplinkybe, jog jis 2007 m. galėjo turėti 500 000 Lt grynaisiais pinigais, iÅ¡ esmės paminėjęs tik tai, kad „tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija ginčijamuose sprendimuose konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, be savo paaiÅ¡kinimų apie turėtus 500 000 Lt grynųjų pinigų, jokios informacijos nepateikė. <...> pareiÅ¡kėjas jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismui <...>“ (žr. tikrinamo teismo sprendimo 8 puslapio 4, 5 pastraipas).

Tačiau pareiÅ¡kėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai iÅ¡samius argumentus, dėl ko jis nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose pateiktu, jo nuomone, aktualių aplinkybių vertinimu. Nepaisant to, paminėtų pareiÅ¡kėjo argumentų teismas nevertino, Å¡iuo aspektu surinktų įrodymų netyrė. Taip pat teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su, jo nuomone, atsiradusiais prieÅ¡taravimais vertinant tuos pačius įrodymus mokestinio patikrinimo metu ir jo atžvilgiu atliekant tyrimÄ baudžiamojoje byloje.

Dėl tiesiogiai apskaičiuotų mokesčių PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius neteisingai apmokestino pareiÅ¡kėjo gautas paskolas, nes PareiÅ¡kėjas iÅ¡ jų ekonominės naudos negavo. Mokesčių administratoriaus teigimu, pareiÅ¡kėjas gavo pajamų natÅ«ra. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės mokesčių administratoriaus Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas gavo pajamų, neginčija. PareiÅ¡kėjas, nesutikima su paskaičiuotais mokesčiais nurodo tai, kad iÅ¡ gautų paskolų negavo jokios ekonominės naudos, nes gautÄ sumÄ paskolino verslui.

Atsižvelgiant į tai, teismas nekartoja mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių, kurios išsamiai aprašytos ne tik Patikrinimo akte, bet kituose teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teismas vertins, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo gautas lėšas apmokestino GPM. Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnis nustato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar iÅ¡stojus iÅ¡ pensijų fondo grÄ Å¾inamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra (GMPÄ® 2 straipsnio 14 punktas).

Pajamų natÅ«ra definicija pateikta GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslÄ naudÄ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Å¡io įstatymo nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.

Taigi iš pacituotų įstatyminių nuostatų matyti, jog nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamų natūra, išskyrus GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išimtis, kyla prievolė, vadovaujantis GPMĮ 5, 6, 22, 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, mokėti GPM. Akcentuotina, jog siekiant teisingai pritaikyti GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias pajamas natūra, kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį bei kt.

Nagrinėjamu atveju, vertinant GPM pagrįstumÄ , teismas sutinka tiek su mokesčių administratoriumi, tiek su Komisijos sprendimuose padarytomis iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėjo nauda, gauta nemokant palÅ«kanų už gautas paskolas, t. y. pajamos natÅ«ra, gali bÅ«ti neapmokestinama GPM jeigu yra neidentifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudos, t. y. pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad nėra pareiÅ¡kėjo nauda. Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas gaudamas paskolas ir nemokėdamas už jas palÅ«kanų, leidžia neabejotinai teigti, jog paskolos be palÅ«kanų pripažintinos ekonomine nauda, nes pareiÅ¡kėjas nepatyrė iÅ¡laidų, kurios įprastai yra patiriamos, disponuojant skolintomis lėšomis.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas paskolas gavo iÅ¡ asmenų, susijusių draugiÅ¡kais ryÅ¡iais, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pajamų natÅ«ra nėra. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad Å¡is santykis parodo, kad paskolos davėjas savo veiksmais – neatlygintine paslauga paslaugos gavėjui suteikė ekonominės naudos, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sÄ lygomis ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad skolindamasis pinigus lengvatinėmis sÄ lygomis (be palÅ«kanų), jis negavo ekonominės naudos.

Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad visos paskolos grÄ Å¾intos pažymėtina, jog tai nekeičia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo. Kitas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad vadovaujantis 2011 m. gruodžio 6 d. sudaryta paskolos sutartimi praleidęs jos grÄ Å¾inimo terminÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo mokėti palÅ«kanas, vertinami kritiÅ¡kai, nes numatyti delspinigiai už sutarties įvykdymo termino praleidimÄ , nėra palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais.

Pareiškėjo argumentai, kad negalima teigti, jog gavo ekonominės naudos, dar ir todėl, kad visus gautus pinigus pareiškėjas perskolino kredituodamas įmonių veiklos vystymui, o šios įmonės bankrutavo, su pareiškėju minėti asmenys neatsiskaitė ir nėra galimybės, kad atsiskaitys (kreditoriai mirė, emigravo, bankrutavo bei praėjo daugiau nei 10 metų) vertinami kaip nereikšmingi, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama pajamų natūra apmokestinimo GPM. Pažymėtina ir tai, kad pagal GPMĮ 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Atitinkamai pajamos GPM objektu nagrinėjamu atveju laikomos jų gavimo momentu. Dėl netiesioginiu bÅ«du apskaičiuotų mokesčių Mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo 2007–2011 metų laikotarpio bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , nes pareiÅ¡kėjas neiÅ¡saugojo apskaitos dokumentų, deklaruoti duomenys nesutapo pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai vykdyta veiklai. PareiÅ¡kėjo teigimu, mokestinio tyrimo metu pranešė, kad 2007 m. turėjo apie 500 000 Lt grynaisiais, tačiau mokesčių administratorius jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų dėl minėtos sumos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo neprašė.

Skunde teismui bei pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas teigia, kad visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami pareiÅ¡kėjo naudai. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai ir teigia, kad teismų ir mokesčių administratoriaus pateiktas vertinimas dėl pareiÅ¡kėjo turėtų pajamų 2007 m. skiriasi. MAÄ® 70 straipsnis nustato vienÄ iÅ¡ specialių mokesčių apskaičiavimo bÅ«dų – kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus, t. y. minėtame straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl MAÄ® 70 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nesutinka su jo turėtų piniginių lėšų likučiu 2007 m. sausio 1 d. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų matyti, kad 500 000 Lt lėšų turėjimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia iÅ¡ esmės Nepriklauso specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu 2003–2006 m. pareiÅ¡kėjas gavo 602 979 Lt pajamų/įplaukų, patyrė 304 609 Lt iÅ¡laidų ir 2006 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų likutis sudarė 340 668 Lt.

Iš atlikto mokesčio administratoriaus patikrinimo matyti, kad minėta Nepriklausomo specialisto pateikta išvada buvo įvertinta. Teismas pritaria Patikrinimo akte nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei mokesčių administratoriaus vertinimui dėl Nepriklausomo specialisto išvados. Patikrinimo akte pagrįstai yra nustatyta, kad Nepriklausomo specialisto išvadoje 2003–2006 m. laikotarpyje neįvertintos pareiškėjo išlaidos, kurios sudarė 404 191 Lt (Patikrinimo akto 12 psl.). Iki tikrinamojo laikotarpio pareiškėjas yra pateikęs 2001 m. ir 2002 m. gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijas. 2001 m. deklaracijoje pareiškėjas deklaravo turėtas pinigines lėšas ne banke – 25 195 Lt ir metų pabaigoje turėtas pinigines lėšas ne banke – 8 228 Lt. 2002 m. deklaracijoje pareiškėjas deklaravo metų pradžioje turėtas pinigines lėšas ne banke – 8 228 Lt ir metų pabaigoje turėtas pinigines lėšas ne banke – 42 458 Lt.

Vienkartinėje gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje, piniginių lėšų turėtų 2003 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo. Nustatyta, kad mokesčių administratorius 2019 m. vasario 8 d. surašė nurodymÄ Nr. (7.45) FR0706-186, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«loma pateikti informacijÄ Ä¯ klausimyne nurodytus klausimus bei pateikti pagrindžiančius, juridinę galiÄ turinčius dokumentus. Vykdydamas pareiÅ¡kėjui duotÄ nurodymÄ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, pareiÅ¡kėjo atstovas 2019 m. vasario 25 d. praneÅ¡ime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omos informacijos pateikti negali, nes tiksliai neprisimena bei neturi jokių juridinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų.

PareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinimus dėl lėšų turėjimo grindžia iÅ¡ esmės tik Nepriklausomo specialisto iÅ¡vada, kuri mokesčių administratoriaus buvo įvertinta ir Patikrinimo akte detaliai iÅ¡nagrinėta. Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas informacijÄ apie 500 000 Lt pateikė tik po atlikto mokestinio tyrimo. Å ios aplinkybės tik sustiprina pateiktÄ mokesčių administratoriaus pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl turėtų 500 000 Lt laikoma gynybine pozicija, siekiant į tikrinamÄ jį laikotarpį perkelti kuo didesnį piniginių lėšų likutį ne banko įstaigoje.

Kitas pareiÅ¡kėjo argumentas, kuris neva pagrindžia jo lėšų turėjimÄ , yra teismų priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra nagrinėjami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini.

Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai (LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1056/11, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje A-442-1412/10 ir kt.). Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas.

Abu Å¡ie procesai vykdomi pagal skirtingus teisės aktus, turi skirtingus tikslus, skirtingus subjektus, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties. Atsižvelgiant į minėtÄ LVAT praktikÄ , teismų priimti nuosprendžiai, kuriuo pareiÅ¡kėjas iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį padarymo, nedraudžia mokesčių administratoriui vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus mokestiniais teisiniais aspektais. IÅ¡ informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo iÅ¡teisintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo paliktas nepakeistu tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi.

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje konstatuota, kad prokuroras pareiškėjo kaltę įrodinėjo remdamasis iš esmės vien 2016 m. vasario 23 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. AU22-6, kurioje teigiama, kad 2011 m. nustatytoms išlaidoms patirti pareiškėjui trūko 315 943 Lt. Šioje išvadoje atlikta išteisintojo turimo turto ir patirtų išlaidų atitikimo gautoms pajamoms analizė, tačiau nenustatinėta, kada galėjo būti įgytas turtas, kuris viršija teisėtas pajamas.

Atkreipė dėmesį, kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliekamas dėl laikotarpio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., visais metais – 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. buvo nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas patirtoms iÅ¡laidoms, tačiau įrodinėjimo prasme reikÅ¡mingas tik laikotarpis nuo 2010 m. gruodžio 11 d., t. y. nuo BK 1891 straipsnio įsigaliojimo momento. Pažymėjo ir tai, kad asmuo turtÄ kaupia visÄ gyvenimÄ , todėl bÅ«tina vertinti ne pavienius įrodymus, tačiau jų visumÄ , t. y. atsižvelgti į turto savininko ir jo Å¡eimos narių gyvenimo bÅ«dÄ , turto įsigijimo aplinkybes, darbinės veiklos pobÅ«dį, staÅ¾Ä , turimus verslus, įtrauktas/neįtrauktas į apskaitÄ pajamas, paskolas, paveldėtÄ turtÄ , iÅ¡laidas, ryÅ¡ius su asmenimis, apie kurių neteisėtÄ veiklÄ turima duomenų ir kt.

IÅ¡teisintasis įvairiais laikotarpiais buvo skirtingų įmonių savininkas, akcininkas, dirbo ir pagal verslo liudijimÄ . Kauno apygardos teismas nurodė, kad D. T. teigimu, jis tiriamuoju laikotarpiu (2007 m. – 2011 m.) turėjo piniginių lėšų ir ne banke, tačiau specialistė J. M., atlikusi D. T. turimo turto bei patirtų iÅ¡laidų atitikimo gautoms pajamoms analizę iki tiriamojo laikotarpio pradžios, nenustatė, kad jis galėjo turėti piniginių lėšų ne banke likutį, t. y. vertino, kad mokėtojo piniginių lėšų ne banke likutis – 0 Lt.

Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutiko. Minėtoje nutartyje teismas taip pat vertino, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta 2004 m. balandžio 1 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria R. T. (išteisintojo tėvas) dovanoja D. T. 50 000 Lt. Ši sutartis yra rašytinės formos, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 norma, t. y. dovanojant iki 50 000 Lt nereikėjo sutartį tvirtinti notarine tvarka. Minėta sutartis nėra aptarta nei 2016 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje, nei 2014 m. nepriklausomoje specialisto išvadoje.

Kodėl Å¡i sutartis buvo pateikta vertinimui tik 2017 m., lieka neaiÅ¡ku, vis dėlto, jokių duomenų, kad dovanojimo sutartis bÅ«tų suklastota, nėra, todėl visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ taip pat konstatuota, jog Nepriklausoma specialisto iÅ¡vada nebuvo visiÅ¡kai nuosekli. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos abejonės buvo įvertintos pareiÅ¡kėjo naudai. Teismai pabrėžė, kad minėtas tikrinimo laikotarpis apėmė nuo 2007 m., tačiau procesiniuose dokumentuose pasisakė, kad įrodinėjimo prasme baudžiamojoje byloje yra reikÅ¡mingas tik laikotarpis nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kuomet įsigaliojo BK 1891 straipsnis.

Net vertinant, kad teismai nepatvirtino kategoriÅ¡ko mokesčių administratoriaus pateikto vertinimo dėl pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų ne banke likučio – 0 Lt, kuris buvo pateiktas 2016 m. vasario 23 d. specialisto iÅ¡vadoje, tačiau nei teismų procesiniuose dokumentuose, nei paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įvardinta lėšų suma, t. y. kad pareiÅ¡kėjas turėjo 500 000 Lt 2007 m. sausio 1 d. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumas ir baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas, kai tuo tarpu atliekant mokestinį patikrinimÄ buvo vertinama pareiÅ¡kėjo mokestinė atsakomybė.

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai Patikrinimo aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ vertina kaip vienÄ ir tÄ patį dokumentÄ . Patikrinimo akte detaliai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pateiktas aiÅ¡kus jų teisinis įvertinimas, iÅ¡analizuoti asmenų paaiÅ¡kinimai ne tik duoti patikrinimo metu, tačiau ir duoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vengdamas faktinių aplinkybių perraÅ¡ymo bei jų pakartotinio vertinimo, kuris yra detaliai pateiktas Patikrinimo akte bei skundžiamuose sprendimuose, pritaria padarytiems faktinių aplinkybių įvertinimams ir konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai vertino, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo sukaupęs 500 000 Lt piniginių lėšų likučio ne banko įstaigoje tikrinamojo laikotarpio pradžioje – 2007 m. sausio 1 d.

MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Kita vertus, mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti vien tik paaiÅ¡kinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais.

Pagal MAÄ® 67 straipsnio  2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).

Šioje konkrečioje administracinėje byloje mokesčių administratoriaus teiginiai buvo motyvuoti, pagrįsti įrodymais – mokesčių administratorius pareigas, nustatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Apibendrinus darytina išvada, kad įrodymų vertinimo prasme, pareiškėjo teiginiai, išdėstyti skunde, liko neįrodyti, o tuo pačiu tai nepaneigia ir mokesčių administratoriaus išvadų, Komisijos sprendimo dėl pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio (GPM) bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų (GPM delspinigiai ir bauda). Dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tent dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso (vyko apie 7 metus) ir mokestinio patikrinimo (vyko apie 8 metus) pareiÅ¡kėjas negalėjo deramai vykdyti prievolių, o mokesčiai, palÅ«kanos, baudos buvo ir toliau buvo skaičiuojamos, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad vyksta ne tik procesas dėl mokesčių įstatymo pažeidimo, bet ir baudžiamasis persekiojimas. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vyko baudžiamasis procesas turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, kaip force major, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, t. y. susidariusių / priskaičiuotų ir nesumokėtų GPM delspinigių.

Atsakovė sprendime atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 70 procentų apskaičiuotų GPM delspinigių. Argumentuodamas tokį sprendimÄ , mokesčių administratorius nurodė, kad mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. gruodžio 19 d., ikiteisminis tyrimas – 2013 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-699/2018 priimta 2018 m. gruodžio 4 d., taip pat nurodo, kad įvertina ir senÄ tikrinamÄ jį laikotarpį – 2007–2011 m. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė nei į mokestinio tyrimo, nei į baudžiamojo proceso trukmę, nepagrįsti.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalies nustatyti atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai, iš kurių vienas – jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. MAĮ 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad  mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (3 punktas).

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriui atleidus pareiÅ¡kėjÄ nuo 70 procentų apskaičiuotų GPM delspinigių, o pareiÅ¡kėjui neįrodžius, jog jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, klausimas dėl atleidimo nuo GPM delspinigių pagrįstai nespręstas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių apskaičiuotiems GPM delspinigiams turėtų bÅ«ti taikoma senatis. MAÄ® 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 metų mokesčių ir su juo susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, kuris pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestį atsiradimo dienos.

Kauno AVMI sprendime pareiškėjas įpareigotas per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo sumokėti jame nurodytas sumas. Nagrinėjamuoju atveju, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas išieškojimo senaties terminas dar net nėra prasidėjęs. Pažymėtina tai, kad kitokio pobūdžio delspinigių senatis teisės aktuose nėra įtvirtinta, todėl pareiškėjo argumentai dėl senaties termino laikytini nepagrįstais. Remiantis išdėstytais motyvais bei teismui nenustačius ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti 2019 m. gruodžio 4 d.

Komisijos sprendimÄ Nr. S-155 (7-128/2019), 2019 m. rugsėjo 24 d. VMI sprendimÄ Nr. 68-105 ir 2019 m. birželio 20 d. Kauno AVMI sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-154, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl skundžiamų sprendimų atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo reikalavimai, kuriais praÅ¡oma panaikinus ginčijamus sprendimus, įpareigoti atsakovę VMI prie FM iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 12 421 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių laikytini iÅ¡vestiniais skundo reikalavimais iÅ¡ reikalavimų panaikinti mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus.

Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , atmestini ir iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. PrieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolanta Malijauskienė