15556f96-e29e-40d4-8ca2-0ee162e2e9de · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-21-557/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56475-2018-1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Pocienei, nukentėjusiajai U. D. ir jos įgaliotajam atstovui advokatui Alvydui Butai, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 1996 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 2031 str. (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliko 2006-07-05, kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d., 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 str. 2 d. 1 p., 153 str. (2010 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XI-989 redakcija), ir n u s t a t ė : kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio, tiksliau nenustatytomis datomis ir laiku, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini) bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, bučiavo jÄ kiÅ¡damas savo liežuvį į jos burnÄ , nenustatytÄ skaičių kartų savo rankomis per rÅ«bus ir po rÅ«bais lietė, glostė mažametės kojas, krÅ«tinę, rankomis dirgino jos lytinius organus, demonstravo savo apnuogintÄ lytinį organÄ , paėmęs mažametės rankÄ dėjo jÄ prie savo apnuoginto lytinio organo, vulgariai kalbėjo su mažamete lytiÅ¡kumo ir lytinio gyvenimo temomis.

Tokiais veiksmais, sukeliančiais per ankstyvÄ mažametės U. D. domėjimÄ si lytiniais santykiais, kėsindamasis į jos seksualinį neliečiamumÄ , kaltinamasis K. L. tvirkino mažametę U. D.. Be to, kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2011 m. vidurio, tiksliau nenustatyta data ir laiku, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad U. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ jėga paguldęs mažametę ant lovos, užgulęs jÄ visu savo kÅ«no svoriu, o nukentėjusiajai pradėjus prieÅ¡intis – laikydamas jos rankas, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrÄ su U.

D. prieÅ¡ jos valiÄ analiniu bÅ«du, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nepavykus įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angÄ . Aukščiau nurodytais veiksmais – atlikdamas U. D. tvirkinimo veiksmus bei pasikėsindamas seksualiai prievartauti mažametę U. D., kaltinamasis K. L. padarė žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimus – vidutinio sunkumo depresijos epizodÄ , nepatikslintÄ kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimÄ (F43.1), trikdančius nukentėjusiosios kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ ir iÅ¡liekančius iki dabar, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės U.

D. sveikatÄ . Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. liepos 5 d. buvo paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę. Jį pasitikęs draugas nusivežė į pirtį Kretingos rajone, kur prabuvo 2 dienas. Liepos 7 d. grįžo į KlaipėdÄ ir apsigyveno pas mamÄ (duomenys neskelbtini), kol susitvarkys visus dokumentus. VisÄ liepÄ tvarkė dokumentus, nei buvusios žmonos R. P., su kuria iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) m., nei jos dukros liepos mėnesį nebuvo sutikęs. Jas pamatė, tik kai sÅ«nus ėmė kalbėti apie susitaikymÄ su motina.

Tuomet abu su sÅ«numi nuvažiavo pas R. P., ji gyveno (duomenys neskelbtini), susėdę virtuvėje prie stalo kalbėjosi. Nutarė, kad jam reikia viskÄ susitvarkyti, pradėti gyventi iÅ¡ naujo. Paskui sÅ«nus surado jam autovežio vairuotojo darbÄ reisams po EuropÄ . Rugpjūčio 10 d. iÅ¡važiavo į pirmÄ reisÄ ir beveik mėnesį važinėjo po EuropÄ . PrieÅ¡ iÅ¡vykstant lankėsi pas R. P. ir pasiliko nakvoti, bandė turėti su ja lytinius santykius, tačiau jam nepavyko atlikti lytinio akto.

Grįžo iÅ¡ reisų rugsėjo mėnesį. P. paskambino ir pakvietė į savo draugės gimtadienį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, R. su dukra jį pasitiko ir visi nuėjo Å¡vęsti gimtadienio. Jis buvo su automobiliu, todėl negėrė. IÅ¡gėrę buvusi žmona ir jos draugė ėmė jam priekaiÅ¡tauti dėl įvykių, už kuriuos jis buvo nuteistas, jis atsistojo iÅ¡ išėjo. R. su dukra išėjo iÅ¡ paskos, lauke vėl ėmė prie jo kabinėtis, todėl jis apsisukęs nuėjo ir daugiau jos nebematė. 2008 m. dirbdamas 8 marÅ¡ruto autobuso vairuotoju, važiuojant prie BIG stotelės pamatė stovinčiÄ sÅ«naus draugę kartu su P. dukra.

Sustojęs jas paÅ¡aukė, jos įlipo ir jas pavežė iki (duomenys neskelbtini) sankryžos. Paleido ten J. P., o sÅ«naus draugę nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Tvirtina, kad jokių seksualinių veiksmų prieÅ¡ J. P. niekuomet neatliko. Nesupranta, iÅ¡ kur kaltinime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Å¡is adresas jam nežinomas, niekuomet nėra tame bute buvęs. Nakvojo (duomenys neskelbtini), ten gyveno P. su dukra. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas buvo P. draugės. IÅ¡sinuomoti 3-jų kambarių butÄ pasiÅ«lė sÅ«nus ir jie iÅ¡sinuomojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pagimdė sÅ«naus draugė, ir jÄ su sÅ«numi atsivežė į iÅ¡nuomotÄ butÄ .

Laisvu nuo darbo laiku jis leisdavo laikÄ aludėje – biliardinėje, ten susipažino su N. D., kuri dažnai bÅ«davo aludėje. KartÄ N. paprašė jo pasitikti jos motinÄ A. K., kuri dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir grįždama iÅ¡ darbo paskambino N., kad ji yra iÅ¡lipusi iÅ¡ autobuso prie universiteto ir bijo eiti per miÅ¡kÄ . Jis nuėjo ir pasitiko, nuo tada užsimezgė jų santykiai, po ko kartu su A. K. apsigyveno sodų bendrijoje. VienÄ kambariukÄ iÅ¡sinuomojo įsirengti parduotuvei, vasarÄ pelnas buvo iÅ¡ alaus ir ledų.

A. anÅ«kė U. D. visÄ laikÄ bendravo su A., skambindavosi ir praÅ¡ydavosi pas jÄ . A. skambindavo N., ta įsodindavo į autobusÄ , o jie važiuodavo prie ligoninės jÄ pasiimti. VisÄ laikÄ ji bÅ«davo su močiute. Jis dirbo visus Å«kio darbus, 6 ryto iÅ¡eidavo ir grįždavo 22-23 val. Paskui pradėjo dingti pinigai, A. pradėjo pulti ant jo, po to pradėjo sekti ir pagavo U. vagiant pinigus. A. nuleido negirdom, nieko nesakė N.. Taip ir gyveno. 2010 metais, kuomet U. buvo 8 metai, pro atidarÄ langÄ iÅ¡girdo U. kalbantis su A., iÅ¡girdo U. sakant, kad K. su jos mama (N.) miegojo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Jis neiÅ¡kentęs atėjo ir paklausė, kada jis miegojo. A. pasakė, kad nekreiptų dėmesio, čia vaikas. Jis pasakė, kad su tuo vaiku nieko bendro nenori turėti ir aÅ¡ nuo jos atsiribojo. 2004 metais paleido 23 marÅ¡rutÄ nuo ligoninės per (duomenys neskelbtini), per jų sodus. Jis pasakė, kad autobusai važiuoja, ir jis daugiau U. nevežios. Tuo viskas ir baigėsi. Paskui ir A. K. bendravimas su U. mažėjo, U. susidėjo su satanistais, ėmė rengtis juodai, paskui prasidėjo problemos su psichika, N. pradėjo samdyti psichiatrus, vesti pas psichologus, U. jie retai bematytdavo.

Nežino, kodėl U. sukÅ«rė istorijÄ , neva jis miegojo su N., nes to niekuomet nebuvo. Jokių rimtesnių konfliktų su U. nėra turėjęs. 2016 m. balandžio pradžioje pasitiko U. grįžtančiÄ iÅ¡ Anglijos, tuomet sužinojo, kad U. apkaltino savo tėvÄ Anglijoje. Po gero pusmečio U. iÅ¡vyko į AnglijÄ su tėvu, o motina liko Klaipėdoje. N. smarkiai girtavo, jis prigrasino, kad pasakys jos vyrui S. D.. Su A. K. gyvena iki Å¡iol, ji netiki Å¡iomis nesÄ monėmis. Anksčiau jie važiuodavo pas N. į (duomenys neskelbtini) nusimaudyti.

Su U. tėvu S. sutaria labai puikiai, nors draugais nebuvo. D. D. yra iÅ¡ ankstesnės santuokos. Susipažinęs su byla mano, kad jo Å¡meižimo ir melagingo apkaltinimo iniciatorė yra N. D., U. motina. N. su U. pagalba buvo apÅ¡meižusi ir S., nes po skyrybų N. vaikÄ buvo pavertusi karo įrankiu. N. yra alkoholikė, psichė, buvo sulaikyta ir uždaryta policijos nuovadoje, nes važiuojant autobusu buvo apspardžiusi mergaitę. Kiek jam žinoma, U. ir J. P. buvo iÅ¡ vienos narkomanų satanistų gaujos, U. tikino, kad su P. susipažino per internetÄ , bet kiek žino, J. interneto neturi, nes jos labai varganai gyvena.

Mano, kad jos susipažino toje gaujoje. Tik pradėjus procesÄ N. jam skambino, raÅ¡inėjo visokias grasinančias žinutes. Kai gavo praneÅ¡imÄ apie įtarimus, davė paskaityti A., ji pasiÅ«lė nuvažiuoti pas N.. Paskaičiusi įtarimus, N. taip pat pasakė, kad tai visiÅ¡kos nesÄ monės. 12 metų atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, jis tapo impotentu, lytinių santykių atlikti negalėjo. Todėl kaltinamajame akte raÅ¡omos visiÅ¡kos nesÄ monės, neva jis išžagino U., akivaizdu, jog po išžaginimo tokio amžiaus mergaitei bÅ«tų likę fizinės pasekmės, kurias neiÅ¡vengiamai bÅ«tų pastebėję artimieji.

J. P. U. draugė ir buvo U. pamokyta meluoti. U. jis niekuomet nėra bučiavęs. U. taip pasakyti paskatino D. D.. 2010 metais U. pas močiutę atvažiuodavo, bet jis nebendraudavo. Jo erdvė buvo antrame aukÅ¡te ir jis ten įsirengė kambariukÄ . Jie nuomojosi visÄ namÄ , pirmame aukÅ¡te buvo vienas kambarys, o jis įsirengė palėpėje. U. bÅ«davo pirmame aukÅ¡te, o bendrÄ laikÄ leisdavo virtuvėje. Nukentėjusioji U. D. apklausta teismo patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-03-29 atliktos jos apklausos metu (t. 1, b. l. 70-78), jog įvykiai su K. vyko jai bÅ«nant nuo 5 iki 11 metų amžiaus.

K. jų gyvenime atsirado per jos mamÄ . Jis buvo mamos draugas, kuris ateidavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. KartÄ atvažiavo močiutė ir prašė mamos ateiti jos pasitikti, bet mama pasitikti močiutės nusiuntė K.. IÅ¡ pradžių močiutė nelabai norėjo bendrauti su K., bet kai K. močiutę nusivedė į restoranÄ ar kavinę, nuo tada močiutė su K. pradėjo bendrauti ir pradėjo kartu gyventi name (duomenys neskelbtini) k. Močiutė K. iÅ¡laikydavo, nes jis nedirbdavo.

Ji savaitgaliais važiuodavo pas močiutę ir K.. Neprisimena tiksliai kaip viskas prasidėjo, bet tuo metu jai buvo 5-6 metai. Pradžioje K. žaidė su ja, ji K. vadino K., jis buvo geras senelis. Po kiek laiko K., prisijaukinęs jÄ , pradėjo liesti jÄ , glostyti kojas, apkabindavo jau ne kaip senelis. Viskas prasidėjo nuo to, kad K. nusimaudavo kelnes ir parodydavo savo organÄ ir vėl apsimaudavo kelnes, tai darydavo be jokios priežasties. Jis labai dažnai liesdavo jos krÅ«tinę, kojas. Pamena atvejį, kai močiutė naktį su draugėmis virtuvėje gėrė, buvo tamsu.

Virtuvė buvo tame pačiame namo aukÅ¡te, už kokių 6 m, virtuvės durys buvo uždarytos. Ji su K. gulėjo lovoje močiutės miegamajame ir žiÅ«rėjo televizorių. K. pradėjo jÄ liesti, lietė jos apatinę kÅ«no dalį, lietė po apatiniais. Jai patiko, nes buvo geras jausmas. Po kiek laiko jis nustojo, bet ji paprašė dar, todėl jis vėl lietė jÄ . Pradžioje jis norėjo žaisti, ji kibino jį visaip, jis pradėjo liesti jÄ pirÅ¡tais, kad apsiramintų. Jis į vidų nekiÅ¡o, prie klitorio judino ir suko.

Ar jis save lietė, ji neprisimena. Taip darė kelis kartus, nustodavo ir vėl liesdavo. Jai tada galėjo bÅ«ti 7 metai. K. buvo su rÅ«bais. Å itÄ lietimÄ ji prisimena labiausiai. Kas po to įvyko, neprisimena. Ar jai sakė, kad nesakytų niekam, ji neprisimena. Daugiau tokių atvejų, kad ji pati praÅ¡ytų, jog K. jÄ dar liestų, nebuvo. K. visada liesdavo jÄ tik močiutės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dar prisimena du kartus. Buvo naktis, ji miegojo ant sofos miegamajame, o lovoje miegojo K. su močiute.

BÅ«davo, kad ji miegodavo ant sofos arba lovoje su močiute ir K.. K. atsikėlęs naktį ėjo į tualetÄ , močiutė lyg miegojo, o ji dar nemiegojo. Kai K. grįžo iÅ¡ tualeto, jam einant pro sofÄ , kurioje ji miegojo, ji griebė K. už kojos. Jie taip žaisdavo. Ji norėjo jo dėmesio, nes jis vienintelis jai rodė dėmesį. Tuomet, kai ji griebė K. už kojos, jis buvo tik su apatiniais, tai jis greitai parodė savo organÄ , tai buvo pirmas kartas, kai iÅ¡ taip arti pamatė K. lytinius organus.

Buvo ant lytinio organo mėlynė. PrieÅ¡ tai ne kartÄ buvo mačiusi K. apnuogintÄ lytinį organÄ , bet tÄ naktį lytinį organÄ matė iÅ¡ labai arti. Tuo metu ji galėjo bÅ«ti 8-9 metų amžiaus. Jis visada „iÅ¡versdavo“ ir greitai parodydavo savo lytinį organÄ . KartÄ Å¾iemÄ , jai bÅ«nant pas močiutę, su K. išėjo į laukÄ , kad jis rogėmis pavežiotų jÄ po kaimÄ . Gal ji K. supykdė, bet K. vienu metu staigiai nusimovė kelnes ir parodė savo lytinį organÄ .

Jai tada galėjo bÅ«ti apie 7 metai. Jis buvo per kokį metrÄ nuo jos. K. savo lytinį organÄ rodė daugiau nei 6-7 kartus. Ji nubėgo juokdamasi pas močiutę ir pasakė, kad K. jai parodė „gaidelį“, bet močiutė sakė nekreipti dėmesio, nes K. taip žaidžia. „Gaideliu“ ji vadino K. lytinį organÄ . PavadinimÄ â€žGaidelis“ iÅ¡girdo iÅ¡ močiutės. K. savo lytinį organÄ rodė močiutės namuose ir tame kaimelyje. VienÄ kartÄ K. nusimovė kelnes ir nusismaukė apatinius, paėmė jos rankÄ ir padėjo sau ant apnuoginto lytinio organo.

Jis nėra jos prašęs, kad ji pajudintų ar pabučiuotų jo lytinį organÄ . Kai K. parodydavo savo organÄ , ji jausdavo adrenalinÄ . Ji žodžiu nepraÅ¡ydavo, bet žinodavo, kad jei jį panervins, tai jis parodys. IÅ¡ jos pusės buvo žaidimas, jai atrodydavo juokinga, visada juokdavosi. Dar prisimena įvykį, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ir buvo K. gimtadienis. Tada močiutė sakė nueiti pasveikinti ir pabučiuoti K. gimtadienio proga. Ji pabučiavo K. ir tuo metu jautė jo liežuvį savo burnoje.

Gimtadienis įvyko jos mamos bute, kuriame buvo ji, močiutė, K. ir mama. Ar buvo sesė, ji neprisimena. Kai ėjo pasveikinti, ji norėjo greitai pabučiuoti K., bet pajautė jo liežuvį savo burnoje. Buvo nemalonu, nesuprato, kÄ tai reiÅ¡kia. Buvo Å¡lykÅ¡tu, nes liežuvis buvo kietas. Jai tuo metu buvo 6-7 metai. Tuo metu jau buvo įsibėgėję visi tie K. lietimai. Nuo tada, kai pajuto jo liežuvį, visÄ laikÄ jį bučiuodavo tik į skruostÄ . Vėliau iÅ¡ savo sesers, grįžusios iÅ¡ Airijos, sužinojo, kad K. ir sesę norėjo pabučiuoti „su liežuviu“.

BÅ«nant (duomenys neskelbtini), pas močiutę namuose, ji kalbėjosi su seserimi. Tuomet sesuo jos paklausė, kÄ K. jai daro. Ji sesei pasakė, kad K. jÄ liečia. Sesė tuomet jai pažadėjo, kad apie tai kÄ sužinojo, niekam nieko nesakys. Pas močiutę ji atvažiuodavo savaitgaliais, arba per Å¡ventes, pasilikdavo ten miegoti. Jos močiutė su K. dažnai gerdavo. Kai močiutė iÅ¡gerdavo, sakydavo K., kad jis pedofilas, nes išžagino jos anÅ«kę. K. to neneigdavo. Prisimena, kad K. dažniausiai liesdavo jos kojas, krÅ«tinę, paglostydavo galvÄ .

Liesdavo su rankomis. Dažniausiai liesdavo per rÅ«bus, bet kartais pakiÅ¡davo rankÄ po rÅ«bais. Dažniausiai viskas vykdavo močiutės namuose, jos Å¡alia nebÅ«davo. Močiutė darbuodavosi lauke arba namuose ir nematydavo. Močiutės miegamajame buvo dvigulė lova, kurioje jie miegodavo trise. Jai miegoti per vidurį nepatikdavo, nes K. liesdavo jos Å¡launis, per apatinius paliesdavo lytinius organus. Ji miegojo su naktiniais - suknelėmis. Ji praÅ¡ydavo, jog močiutė miegotų į jÄ atsisukusi. BÅ«davo, kad močiutė nusisukdavo, nes dėl Å¡irdies negalėdavo miegoti į jÄ atsisukusi.

VisÄ laikÄ , kai atvažiuodavo pas močiutę, tie lietimai buvo. Nuo tada kai jai buvo 5-6 metai iki kol sukako 10-11 metų. Kai jai jau buvo 12 metų, K. to nebedarė, jis žinojo, kad ji jau didesnė ir gali pasakyti. Močiutė pirma atsikeldavo ir palikdavo jÄ su K. dviese lovoje. Kiek pamena, K. prieÅ¡ atsikeldamas visada jÄ liesdavo. BÅ«davo, kad su K. žaisdavo žaidimÄ â€žtaksi“: ji atsisėsdavo į automobilį ir klausdavo K. kur važiuos, o jis kiekvienÄ kartÄ atsakydavo, kad „važiuojame į miÅ¡kÄ pasipist“, nors iÅ¡ tikrųjų niekur nevažiuodavo.

Automobilis buvo močiutės, bet K. vairavo. Jis buvo tamsiai žalios spalvos, kaip mėlynos, numeriai YLA, skaičių neprisimena. Jai buvo apie 7 metai. VienÄ kartÄ jie sėdėjo automobilyje, vėl žadėjo žaisti, tai jis parodė 200 litų ir pasakė, kad jei leis nusivežti jÄ Ä¯ miÅ¡kÄ â€žiÅ¡pisti“, jis atiduos tuos pinigus. Ji atsakė, kad ne, todėl niekur tÄ kartÄ nevažiavo. MaÅ¡inoje jis jos neliesdavo, nerodydavo savo organo. Kartais sakydavo, kad „iÅ¡pis ir pakas po žeme“.

Kai taip sakydavo, jis bÅ«davo nei piktas, nei linksmas. Taip sakė daugiau nei 5 kartus. ŽaidimÄ automobilyje sugalvojo ji, nes jai patikdavo žaisti, jog ji vairuoja. Ji neprisimena, kas siÅ«lydavo žaisti. Ji žinodavo, kÄ K. atsakys, tai visada klausdavo ir norėdavo iÅ¡girsti, kad K. pasakys, jog važiuos į miÅ¡kÄ . Prisimena kaip K. vienÄ kartÄ jÄ ir iÅ¡prievartavo. Tuo metu močiutės tikrai namuose nebuvo, galbÅ«t ji buvo darbe. Jai buvo atostogos, nereikėjo į mokyklÄ , su K. turėjo važiuoti močiutės pasiimti iÅ¡ darbo.

Jai buvo apie 8 metai. Jie žaidė, tada K. nustÅ«mė jÄ ant lovos, nusimovė apatinius rÅ«bus ir parodė savo organÄ . Kaip visada, pamaskatavo savo organu. Ji galvojo, kad jis žaidžia. Tada K. atsigulė ant jos, žinojo, kad jeigu Å¡auks, tai niekas vis tiek jos negirdės, nes močiutės nebuvo. Prisimena didelę baimę. K. nusmaukė savo kelnes ir kelnaites iki kelių, atsigulė ant jos. Pamena labai didelį skausmÄ , ji klykė: „gelbėkite“, nors žinojo, kad nieko nėra, spardėsi, kabino K. pirÅ¡tais į akis.

Ilgai viskas netruko. Ji spyrė jam į lytinį organÄ ar Å¡alia. Viskas vyko močiutės miegamajame. Ji gulėjo ant nugaros ir jis įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinį organÄ . K. jÄ laikė, kad ji negalėtų judėti. Kai griebė į akis, tuomet rankos buvo laisvos, vėliau jis rankas laikė. Ä®kišęs savo lytinį organÄ buvo apie 3 sek. Nebuvo jokio skysčio, nebuvo kraujo, nieko nereikėjo keistis, buvo Å¡varu. Močiutės iÅ¡ darbo važiavo pasiimti lyg nieko nebÅ«tų buvę, nieko močiutei nepasakojo.

Toks kartas buvo tik vienas. Ji tiesiog apsivilko kelnes, jai skaudėjo lytinius organus. Nuo to karto ji ėmė bijoti K.. Ji neprisimena, kad bÅ«tų kišęs savo lytinį organÄ jai į iÅ¡angę. Apie tai, kÄ K. jai darė, yra sakiusi sesei, močiutei, taip pat gal buvo užsiminusi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos psichologei L., pas kuriÄ lankėsi nuo antros klasės. Močiutė apie tai, kÄ daro K., sakė ir jos mamai. Taip pat ji turi draugę J. P., kurios brolis yra K. L. sÅ«nus. J. mama seniau bendravo su K..

Kai ji su J. buvo (duomenys neskelbtini), J. užsiminė apie savo brolį, kuris tuo metu buvo kalėjime. J. pasakė, kad brolio vardas A. ir, kad jis yra K. L. sÅ«nus. Ji J. prieÅ¡ pusantrų metų papasakojo, kad K. jÄ lietė ir iÅ¡prievartavo. J. papasakojo, kad kai jai buvo 5 metai, K. bandė jÄ paliesti ir pabučiuoti, o ji iÅ¡sigandusi nubėgo ir viskÄ pasakė savo mamai. Dabar pagalvojus apie K., jai pasidaro liÅ«dna, kartais suima didelis pyktis, nes K. jÄ psichiÅ¡kai sužalojo. BÅ«na, kad dėl visko ji kaltina save, kartais K. ir kitus.

Visi įvykiai vyko iki kol jai suėjo 10-11 metų, prabilo policijai tik dabar, nes tik dabar suprato, jog K. L. jÄ sužalojo, jog dėl jo elgesio norėjosi mirti. Tik iÅ¡vykusi į AirijÄ ir ten bÅ«dama vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams papasakojo apie K. L. elgesį su ja. Nukentėjusioji apklausta teisme taip pat patvirtino savo parodymus, duotus 2018-05-16 apklausiant jÄ pagal Europos tyrimo orderį Jungtinės Karalystės Å iaurės Airijos policijos tarnybos policijos nuovadoje (t. 6, b. l. 27-57), jog jos mama pristatė K.

L. kaip draugÄ ir ji jį matydavo kartu su savo mama, jie bÅ«davo kartu. Nemano, kad jie draugavo, nes jos mama buvo su jos tėvu, tai jie kaip ir apgaudinėjo tėvÄ . Daug apie tai negalvojo. Vėliau jos mama jį pristatė močiutei ir taip močiutė su K. pradėjo susitikinėti. Po kurio laiko močiutė su K. pradėjo gyventi kartu. K. buvo kÄ tik išėjęs iÅ¡ kalėjimo. Jie pradėjo nuomoti namÄ . Tai buvo dviejų aukÅ¡tų namas. Ji pas juos atvykdavo kiekvienÄ savaitgalį. VasarÄ ir per atostogas atvažiuodavo aplankyti močiutės. Po dviejų metų jis tiesiog pradėjo rodyti ženklus: liesdavo, sakydavo komplimentus.

Prisimena, kad kai buvo jo gimtadienis, jos mama pasakė: „pabučiuok jį, nes tai juk jo gimtadienis, pasakyk su gimimo diena ir pabučiuok jį į lÅ«pas“. Ji pabučiavo, o jis norėjo padaryti kažkÄ daugiau. Jis įkiÅ¡o savo liežuvį į jos burnÄ . Kelias sekundes pajuto jo liežuvį savo burnoje, po to atstÅ«mė jį nuo savęs. Mama buvo netoliese, bet to nematė. Matė tik bučinį. Ji buvo pasiÅ¡lykÅ¡tėjusi, bet nežinojo kÄ sakyti, nes bijojo. Jis buvo arti ir jai buvo gėda.

Jis tiesiog Å¡ypsojosi, o ji nežiÅ«rėjo jam į akis. Atsimena, kaip jis jÄ liesdavo, tiesiog visÄ laikÄ . Ji niekam to nepasakodavo, nes bijojo ir jai buvo gėda. VienÄ kartÄ ji pasakė apie tai savo močiutei, nes galvojo, kad tai tik pajuokavimas ir tai buvo juokinga, nes jis rodydavo savo kÅ«nÄ . Jis rodydavo savo apatinę kÅ«no dalį. Močiutė sakė: „Ai, jis tik žaidžia“. Kadangi močiutė sakė, kad čia nieko tokio, jai taip ir atrodė, kad čia - nieko tokio. Ji daug negalvojo apie tai.

Jis jÄ liesdavo ir rodydavo savo lytinį organÄ visÄ laikÄ , kai tik bÅ«davo vieni. Jis jÄ liesdavo, čiupdavo už krÅ«tinės. Ji galvodavo, kad tai tiesiog smagu, o vėliau tai pablogėjo. Atsimena, kad kai jie buvo lovoje ir pas močiutę buvo atėję svečių, tai močiutė paliko jÄ vienÄ su juo kambaryje ir jie žiÅ«rėjo televizorių. Jis pradėjo jÄ liesti. Ji pasakė: „ne, aÅ¡ pasakysiu savo močiutei“, o jis pasakė: „na, ji tavimi netikės, nes tu tik vaikas ir tu visÄ laikÄ meluoji“.

Buvo iÅ¡sigandusi ir nieko nesakė. NeÅ¡aukė. Jis tiesiog jÄ lietė, kol močiutė su savo drauge gėrė. Prisimena, kaip jis lietė jos kojas ir Å¡nibždėjo į ausį: „0, ar tau tai patinka?“ ir kitus Å¡lykščius dalykus. Sakė: „Ar tau tai patinka?“ ir „Ar norėtum daugiau?“. Atsimena, kaip jo ranka įlindo jai į kelnes ir lietė jos apatinę kÅ«no dalį - vaginÄ . Jis tiesiog žaidė su ja. Krutino savo rankÄ . PirÅ¡tais lietė klitorį. Sakė:

„tu nebÅ«si tokia drÄ si, kad papasakotum savo močiutei apie tai“. Jis trumpam sustojo, o po to darė vėl. Nežino kodėl, bet ji pati paprašė daugiau. Jis lietė vėl ir vėl, ir tada sustojo. Ji nieko jam nesakė. Per visÄ naktį jis lietė gal tris kartus. Nustodavo, tada vėl darydavo tai. Automobilyje jie žaisdavo, kaip ir „Taksi“. Ji jo klausdavo, kur jie važiuoja, o jis atsakydavo: „važiuokime į miÅ¡kÄ ir aÅ¡ tau sumokėsiu“. Jis rodydavo pinigus ir sakydavo:

„tu gausi juos, jei sutiksi važiuoti į miÅ¡kÄ â€œ. Ji nieko nesakė, bijojo. Ten buvo daug pinigų, nes jis dirbo tuo metu, tai jų turėjo. Sakydavo: „Tu tiesiog sutik ir gausi Å¡iuos pinigus“. Ji jo klausdavo: „0 kÄ mes veiksime miÅ¡ke?“, o jis atsakydavo: „aÅ¡ tave iÅ¡dulkinsiu“. Jis sakydavo, kad jÄ iÅ¡dulkins ir palaidos. Sakydavo: „Važiuojam, važiuojam“. Sakydavo, kad čia nieko blogo, kad ji gerai jausis ir nesigailės. Ji labai iÅ¡sigÄ sdavo ir susinervindavo, sakydavo „ne“.

Bet kitÄ kartÄ ir vėl jis sakydavo: „Ar nori pažaisti dar kartÄ â€œ ir ji atsakydavo: „Taip, eikim“. Nežino to priežasties. Atsimena vienÄ kartÄ , kai jam buvo penkiasdeÅ¡imt du, jie buvo vieni namuose, jis jÄ laikė savo rankose ir sakė: „vienÄ dienÄ , mes greitai turėsime vaikų ir tu bÅ«si puiki mama“. Jis sakė: „tu man pagimdysi vaikų, mes kartu turėsime vaikų, kai tu bÅ«si Å¡iek tiek vyresnė“. Rodydavo kaip juos auginti, kaip ji juos maitins. VienÄ dienÄ , jos močiutės nebuvo namuose, o ji buvo su juo.

Močiutė buvo darbe ir jie laukė jos, kol ji sugrįš. TÄ kartÄ , neatsimena, kÄ jie darė, bet jis tiesiog žaidė ir ji jam įdÅ«rė į akį su savo pirÅ¡tu. Jis pasiuto, pradėjo jÄ nurenginėti, laikė, o ji Å¡aukė, bet namuose nieko nebuvo. Net ir kaimynų aplinkui nebuvo, nieko. Niekas jos negirdėjo, o jis jÄ nurenginėjo ir iÅ¡prievartavo. Bandė nutraukti jos kelnes ir ji taip bijojo, kad dÅ«rė jam su pirÅ¡tais į akis. Ji pagriebė jo galvÄ ir sugrÅ«do savo pirÅ¡tus (nykščius).

Jis pasiuto dar labiau. Sugriebė ir nurengė. Prisimena, kad jis nusimovė savo kelnes ir Å¡aukė: „0, tu to nori, tu to nori“. Prisimena skausmÄ . Prisimena, kaip jis nusiėmė savo kelnes ir Å¡aukė jai: „0, tu to nori, tu tai gausi, žinai, tu, tu to nusipelnei“. Tai buvo dienos metas, bet neprisimena laiko. Mano, kad tai buvo apie 13:00 val. Jis įkiÅ¡o savo varpÄ Ä¯ jÄ , prisimena skausmÄ . Neprisimena, ar jis įkiÅ¡o savo varpÄ Ä¯ užpakalį ar į vaginÄ , tik prisimena skausmÄ .

Tai truko minutę. Po to nubėgo į tualetÄ ir tiesiog pabuvo ten kurį laikÄ , verkė. Bijojo pamatyti kraujÄ ar kažkÄ . Nusivalė ir nieko nematė, iÅ¡metė tai į tualetÄ ir nuleido. Nežino ar įvyko ejakuliacija, bet ten buvo Å¡lapia. GalbÅ«t dėl to, kad ji pasiÅ¡lapino. Nuo to laiko ji tiesiog bijojo kÄ nors daryti. VienÄ kartÄ jis sakė: „duok man savo rankÄ â€œ ir ji davė jam savo rankÄ . Tada jis įdėjo jÄ Ä¯ savo kelnes. Ne vienÄ kartÄ jis lietė jÄ ir privertė liesti jį, tai prasidėjo nuo penkerių – Å¡eÅ¡erių metų amžiaus ir pasibaigė, kai jai buvo maždaug deÅ¡imt, vienuolika metų.

Jis jÄ liesdavo dažniau, nei ji matydavo jo varpÄ . Jis visÄ laikÄ liesdavo jos krÅ«tinę, užpakalį, kojas, viskÄ . Tai vykdavo bent kartÄ per savaitę, kai ji lankydavosi pas močiutę. Jo lytinį organÄ matė taip pat daug kartų. VienÄ iÅ¡ tų kartų, prisimena. Buvo lovoje, miegojo, o jis buvo su močiute, taip pat miegojo. Jis prabudęs ėjo į tualetÄ , o grįždamas iÅ¡ tualeto ėjo pro jos lovÄ . Ėjo pro Å¡alį ir pamatęs, kad ji prabudusi, staigiai nusimovė savo juodos spalvos trumpikes ir parodė varpÄ .

Matė ant jo varpos mėlynę. Gal jis sirgo ir dėl to jo varpa buvo mėlyna. Varpa atrodė kaip gyvatė. Ji juokėsi, nes galvojo, kad tai juokinga. Apie tai, kad jis liečia jÄ papasakojo savo mamai, sesei. Niekas ja nepatikėjo. BÅ«dama Lietuvoje kalbėjosi su savo drauge J. P.. Pokalbio metu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad K. yra J. P. patėvis. J. mama gyveno su K., jie susilaukė sÅ«naus A.. Å is už nužudymÄ sėdėjo kalėjime. Kalbėdama su J., jai papasakojo, kad K. jÄ lietė. J. buvo Å¡okiruota, nes ir jai (J.) tas pats nutiko.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad negali pasakyti tikslios datos ir laiko, kada prasidėjo nederami veiksmai prieÅ¡ jÄ , bet apytiksliai kai jai buvo 5 metai iki kol suėjo maždaug 11. Ä® mokyklÄ pradėjo eiti nuo 7 metų, nuo 2009 m. Iki kol pradėjo eiti į mokyklÄ , K. L. veiksmai jau buvo prasidėję. Pamena, kad pasakojo sesei, kas įvyko, tada sesei buvo dvylika metų, ji buvo vyresnė už jÄ 5 metais. Viskas vykdavo dažniausiai jos močiutės name, (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, jos namuose (duomenys neskelbtini) tokių dalykų nebuvo, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ , kai K. bandė jÄ pabučiuoti.

Kiek pamena, buvo K. gimtadienis ir jai liepė jį pasveikinti. K. buvo atvažiavęs pas juos į namus ir mama liepė pasveikinti, pabučiuoti į žandÄ , bet kai ji pasilenkė pabučiuoti, jis jÄ pabučiavo į lÅ«pas ir pabučiavo su liežuviu. Tai buvo vienintelis kartas, kai tai vyko jų namuose, o viskas dažniausia vykdavo pas močiutę (duomenys neskelbtini). Ji norėjo pabučiuoti tik į žandÄ , bet jis nedavė žando ir norėjo jÄ pabučiuoti į lÅ«pas, jis tiesiog sugrÅ«do liežuvį jai į burnÄ .

Tai buvo labai trumpai, bet ji pajuto jo liežuvį savo burnoje. Ji tada jautėsi Å¡lykščiai, nes liežuvis buvo labai kietas. Nepamena, ar visi kiti veiksmai, lietimai jau buvo prasidėję jos atžvilgiu. Nepamena, kiek tada buvo metų. K. veiksmai baigėsi maždaug tada, kai jai suėjo vienuolika metų, nes pradėjo augti, viskas pasikeitė, gal jis jau pats bijojo, kad ji pradės kalbėti, kas vykdavo tarp jų. J. P. pažįsta, ji buvo jos draugė. VienÄ kartÄ jos buvo išėjusios pasivaikščioti ir Å¡nekėjosi apie jų Å¡eimas.

Ji pasakė, kad turi brolį kalėjime, kuris iÅ¡sitatuiravęs nugarÄ ir parodė nuotraukas, kurias jos brolis telefonu atsiuntė iÅ¡ kalėjimo. Ji paklausė jo vardo, nes buvo įdomu, bet ji pasakė, kad nenorėtų pasakyti, nes nenori iÅ¡duoti savo brolio, kad jis turi kalėjime telefonÄ . Nepamena kaip, bet galiausiai ji sužinojo, kad jos brolis yra A. L., kuris yra K. sÅ«nus, ir tada J. jai pasakė, kad jos mama kažkada gyveno, susitikinėjo su K.. Ji J. tada papasakojo, kad jis dabar yra su jos močiute ir kartu gyvena, kÄ jis jai buvo padaręs, kad jis jÄ nuskriaudė.

Ji pasakė, jog K. jai irgi bandė padaryti kažkÄ , ji pasakė, kad jis norėjo pabučiuoti, bet ji iÅ¡sigando ir pabėgo pas savo mamÄ . Daugiau detalių nepamena, nes tai vyko prie 3-4 metus. Ji pasakė, kad tuo metu jai galėjo bÅ«ti Å¡eÅ¡i ar septyni metai. Tai vyko labai trumpai, kol K. sutiko jos močiutę. Dabar ryÅ¡io su P. nepalaiko, ji jai buvo paraÅ¡iusi, kad jai reikia žmonių, kurie patvirtintų ar kÄ nors papasakotų apie K. ir ji sutiko, ir daugiau jos apie tai neÅ¡nekėjo. Vėlesnių pokalbių metu J. pasakė, kad negali atvažiuoti į LietuvÄ , negali dalyvauti teisme, nes neturi pinigų ir neturi kaip.

Ji pasakė, kad yra davusi parodymus, kad yra paraÅ¡iusi, jog nori atsisakyti dalyvauti teisme. Nuo 2007 m. iki 2014 m. į (duomenys neskelbtini) sodus važiuodavo pas močiutę. VisÄ buvimo laikÄ leisdavo su močiute ir K.. Ä® kiemÄ kartais ateidavo ir kitų vaikų, buvo su jais susidraugavusi. Draugams iÅ¡ sodo nepasakojo nieko. IÅ¡ pradžių galvodavo, kad tai tik žaidimas, todėl nieko ir nesakydavo. VienÄ kartÄ pasakė močiutei, kÄ jis jai darė, o ji pasakė, kad K. tik žaidžia. Apie K. seksualinius veiksmus pasipasakojo sesei D..

Sesuo tuo metu galėjo bÅ«ti 12-13 metų. Sesuo tėčiui nieko nesakė, bet bÅ«nat kambaryje sesuo paklausė, kÄ K. man padaręs ir ji pasakė, kad nesakys. Sesuo pasakė, jei ji nesakys, tada ji papasakos tėčiui. Ji paprašė nieko tėčiui nesakyti ir pasakė, kas įvyko. Mano, kad ji tėčiui nieko nesakė, nes pati abejojo. Kai atvažiavo į AnglijÄ , bandė jai surasti mokyklÄ . Gavo socialinę darbuotojÄ , kuri norėjo ne tik jai mokyklÄ surasti, bet ir padėti jai čia pritapti.

Ji buvo atvažiavusi pas juos į namus, atsivežė lapÄ ir norėjo, kad ji nupieÅ¡tų savo giminės medį ir apie kiekvienÄ Å¾mogų papasakotų. Kai atėjo laikas papasakoti apie K., ji pradėjo verkti ir ji suprato, kad kažkas buvo blogai. Nuo to viskas ir prasidėjo ir papasakojo, kas su ja atsitiko. Su mama jos bendrauja, mama jÄ palaiko. Apkalbėti. K. ji neturi priežasties, jai nėra jokios naudos, ji nepraÅ¡o jokių pinigų, tiesiog nori teisybės. Jokie pinigai padarytos žalos neatpirks.

Liudytojas S. D. parodė, kad yra U. ir D. D. tėvas. Å ios mergaitės yra gimusios nuo skirtingų mamų. U. mama yra N. D.. Apie byloje nagrinėjamus įvykius sužinojo tik tada, kuomet U. atvažiavo gyventi pas jį į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , į Å iaurės AirijÄ ir pradėjo ten lankytis pas psichologÄ , ir tik tuomet viskÄ sužinojo. Lietuvoje jis tuo metu nebuvo ir kas ten vykdavo, nežino. Su K. L. susipažino atvažiavęs atostogauti į LietuvÄ , žinojo, kad jis gyveno su jo uoÅ¡ve A. K., bet jokio bendravimo tarp jų nebÅ«davo.

Kai atvažiuodavo į LietuvÄ , U. jam nieko nesakė apie tuos įvykius. Apie viskÄ sužinojo ne iÅ¡ U., o iÅ¡ Anglijos pareigÅ«nų. Å iuo metu gyvena kartu su U.. Dukra jam nieko nepasakojo, ji daugiausia bendravo su psichologais. Jis nieko neklausinėjo, nenorėdamas jai sukelti skausmo. Å iuo metu U. lanko psichologÄ , geria raminančius vaistus, vartoja antidepresantus. U. pirmÄ kartÄ atvažiavo pas jį 2015 metais, kai buvo trylikos metų. Prabuvo beveik metus ir vėl užsimanė iÅ¡važiuoti pas motinÄ .

Nepraėjus trims savaitėms, pradėjo jam skambinti ir praÅ¡ytis grįžti vėl. Tada nusprendė, kaip viskÄ padaryti legaliai, oficialiai per teismÄ . Atvažiavusi čia mokosi, pradėjo dirbti. Jam nurodė priežastį, kad neįmanoma su motina gyventi, kad pastoviai jÄ muÅ¡a. Taip pat ir D. buvo sumuÅ¡ta N.. N. už tÄ muÅ¡imÄ buvo sÄ lyginai nubausta. Žinojo, kad U. lankydavosi pas močiutę. Skambindavo U. ir ji sakydavo, kad yra pas močiutę. Kodėl dukra važiuodavo pas močiutę, nežino, gal motinai reikėjo daug laisvo laiko.

Su dukra D. apie tai, kad U. blogai gyventi su mama, kalbėjo, ji sakydavo, kad reikia U. paimti ir kažkaip iÅ¡vežti. D. sakydavo, kad mama U. muÅ¡a. Vaikas jam skundėsi, kad mama muÅ¡a, rėkia. Jis tiki, kad taip buvo. Su N. apie tai buvo neįmanoma Å¡nekėtis, ji rėkdavo, puldavo muÅ¡tis. Ne vienÄ kartÄ buvo ir jis apdraskytu veidu, buvo nuplėšta ausis. U. su močiute A. sutardavo normaliai, sakydavo, kad su močiute gerai. Taip U. sakydavo, kai buvo 5-6 metų. Netiki, kad dukra galėjo tai iÅ¡sigalvoti, meluoti, tiki dukros parodymais.

Jis Anglijoje gyvena ir dirba nuo 2004 metų. Buvo parvažiavęs 2007 m. vasarÄ . Iki 2009 m. lankydavo savo Å¡eimÄ , o po 2009 m. nebe. Kai dar gyveno su N. kaip viena Å¡eima, atvažiuodavo kas 2-3 mėnesius, atveždavo pinigus Å¡eimai. Kai D. buvo sumuÅ¡ta, jis padavė skyryboms, iÅ¡vežė D. ir po to keletÄ metų nebuvo atvažiavęs, tai buvo 2009 metai. Liudytoja D. D. apklausta teismo patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei 2019-08-19 atliktos jos apklausos metu (t. 1, b. l. 163-165), jog S. D. yra jos tėtis.

Kai jos mama išėjo, tėtis susipažino su N. ir netrukus pradėjo kartu gyventi. Maždaug po dvejų metų gimė sesuo U.. Kai jai buvo 8-eri, tėtis susirado darbÄ Å iaurinėje Airijoje ir iÅ¡vyko dirbti. Ji liko gyventi kartu su N.. Tėtis grįždavo tik vasarÄ ir per didžiÄ sias Å¡ventes. N. pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti. Mušė diržu, liepdavo klÅ«pėti kampe ant žirnių. Ji jos bijodavo, todėl tėčiui nesiskųsdavo, viskÄ iÅ¡gyvendavo savyje. VienÄ kartÄ N. sugriebė jÄ už kaklo ir visa jėga trenkė į sienÄ .

Nuo smÅ«gio jai buvo praskelta galva. Tuo metu jai buvo 13 metų. Tada ji pasiskundė tėčiui ir savo mokytojai. Maldavo tėčio pasiimti jÄ Ä¯ Å iaurės AirijÄ . N. buvo visiÅ¡kai neprognozuojama. MuÅ¡davo tiek blaiva, tiek iÅ¡gėrusi alkoholio. Netrukus tarp tėčio ir N. prasidėjo skyrybų procesas, o kartu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir dėl smurtavimo jos atžvilgiu. 2009 m. su tėčiu iÅ¡vyko į Å iaurinę AirijÄ ir į LietuvÄ nebegrįžo. Å iaurės Airijoje gyveno dviese.

Kartais tėtis grįždavo į LietuvÄ aplankyti U.. U. dažnai važiuodavo pas N. mamÄ A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu K.. Jai K. kelia labai Å¡lykščius prisiminimus. Kai jai buvo maždaug 12 metų, vasarÄ ji buvo (duomenys neskelbtini). N. nebuvo, buvo tik ji, U., K. ir A.. K. susiruošė į parduotuvę ir paklausė, ar reikia kÄ nors parneÅ¡ti. Ji pasakė, kad norėtų žurnalo. Kai K. parnešė tÄ Å¾urnalÄ , ji padėkojo. N. mokė, kad kai žmogus padaro tau gero, reikia padėkoti ir pabučiuoti į žandÄ .

Ji priėjo prie K. pabučiuoti jam į žandÄ , o Å¡is staigiai pasuko veidÄ , apkabino jÄ abiem rankomis, stipriai pabučiavo tiesiai į lÅ«pas ir sukiÅ¡o savo liežuvį jai į gerklę. Jautė, kad jis stengėsi tÄ liežuvį sugrÅ«sti kuo giliau. Ji tuo metu buvo visiÅ¡kai sustingusi ir iÅ¡sigandusi. Tuo metu nesuvokė, kodėl jis taip daro, tačiau suprato, kad toks elgesys yra netinkamas. Tuo metu buvo pirmame namo aukÅ¡te, Å¡alia nebuvo nei U., nei A.. Ji niekam apie tai nepasakojo, nes buvo labai gėda ir Å¡lykÅ¡tu.

Po kelių dienų, vis dar bÅ«nant (duomenys neskelbtini), U. pasakė, kad jai ant kojos yra mėlynė ir skauda. Ji pasakė: „parodyk, pažiÅ«rėsim kas tau nutiko“. U. nusimovė kelnes ir ji pamatė, kad ant jos kairiosios Å¡launies, ties kirkÅ¡nimi, yra mėlynė. Tuo metu U. buvo 5-6 metai. U. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur jai atsirado Å¡is sutrenkimas. Mėlynė buvo tik viena, tačiau labai tamsi. Po keleto valandų, prie jos priėjo K. ir paklausė, kÄ jos ten su U. darė, kodėl nusirenginėjo.

Ji pasakė, kad U. rodė mėlynę ant kojos, nes jai labai skaudėjo. K. pasakė: "kitÄ kartÄ pakvieskit ir mane, aÅ¡ pažiÅ«rėsiu". Kaip suprato, jis jas stebėjo, bet jos to nematė. Kai jos likdavo nakvoti (duomenys neskelbtini), K. miegodavo su A., U. su N., o ji miegodavo ant sofos. Jos akivaizdoje U. N. nemuÅ¡davo. Tik vėliau iÅ¡ pačios U. sužinojo, kad kai ji iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, N. ir prieÅ¡ jÄ pradėjo smurtauti. N. jai yra sakiusi, kad K. buvo jÄ iÅ¡prievartavęs. N. dažnai jai pasakodavo apie savo problemas, nuoskaudas iÅ¡ vaikystės. Apie tai, kad K.

U. seksualiai iÅ¡naudojo, U. pati jai pasakė 2015 m. Apie tai U. papasakojo telefonu. Po pokalbio su U., ji tėčiui pasakė, kad reikia kuo skubiau atsivežti U. į Å iaurės AirijÄ , nes K. jÄ "prievartauja". TÄ vasarÄ tėtis atsivežė U.. SusiraÅ¡inėjant internetu U. rašė, kad K. sakydavo "noriu dovanos iÅ¡ tavęs". KÄ tai reikÅ¡davo, U. nepasakė. K. Å¡lykÅ¡tus žmogus. Ji nežino, ar A. žinojo apie tokį K. iÅ¡krypusį elgesį, tačiau yra įsitikinusi, kad tikrai įtarė.

GalbÅ«t A. tiesiog bijojo K.. Papildomai paaiÅ¡kino, kad U. viskÄ jai papasakojo, kalbantis telefonu. Pirmiausia paprašė, kad ji nesakytų tėčiui, po to sakė, kad K. jÄ liečia, liečia jos genitalijas, sakė, kad jÄ liečia negražiai, ir kad pašė jį liesti. Po to žymiai vėliau, kai susiraÅ¡inėjo per internetÄ ji pasakė, kad K. jÄ prievartavo į užpakalį. Telefoninis pokalbis buvo 2015 m., U. papasakojo, kad K. jÄ liečia ir jai reikia liesti K.. Ji tėčiui negalėjo pasakyti.

N. ir A. buvo nesvarbu, jei jos ir žinotų. Ji nežinojo, kÄ daryti ir negalėjo taip palikti ir leisti jai ten toliau pasilikti. Su sese palaiko draugiÅ¡kus santykius, o jai iÅ¡vykus į AirijÄ labai mažai su ja kalbėjosi. Kai iÅ¡vyko iÅ¡ tėvo namų, tada susirado U. internete ir jos pradėjo Å¡nekėtis ir susiraÅ¡inėti labai dažnai. Å iais metais jos susipyko ir neÅ¡neka nuo sausio ar vasario mėnesio. Susipyko dėl Å¡ios bylos ir ne tik dėl jos, nes visas Å¡is smurtas davė daug jai psichologinių problemų, kartais ji bÅ«na labai agresyvi, kartais jai sako tokių dalykų, kurie jÄ Å¾eidžia, toks jausmas, kad ji jos nekenčia.

Ji U. tiki, kad taip tikrai nutiko. Supranta, kad dėl pykčių ir savęs žalojimosi ji taip elgiasi dėl traumos. Žino, kad K. yra blogas žmogus. Iki tų įvykių U. buvo normali, labai linksma ir visi jÄ mylėjo, buvo labai pozityvus vaikas. U. pradėjo save žaloti, kai jai buvo 11 metų. Dėl smurto kreiptis į teismÄ labai sunku, nes labai dažnai niekas auka netiki. PrieÅ¡ jÄ N. smurtavo 10 metų, ir jai nieko nenutiko. Liudytojas A. L. parodė, kad yra kaltinamojo K. L. sÅ«nus, apie įvykius pirmÄ kartÄ sužinojo tik apklausos pas tyrėjÄ metu.

Su tėvu nebendrauja nuo 2007 metų. ButÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomojosi. Kai tėvas grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, buvo priėmęs pagyventi porai mėnesių. Tuos mėnesius gyveno kartu su tėvu. Tėvas buvo susiradęs moterį kažkur sodų bendrijoje. J. P. yra jo sesuo, dabar iÅ¡važiavusi gyventi į AnglijÄ ir nelabai yra galimybių dabar bendrauti. Sesuo jau iÅ¡vykusi gal kokį pusmetį, gal ir daugiau. Iki to laiko ryÅ¡ius palaikydavo ir bendraudavo. Sesuo jam nieko nėra pasakojusi, pirmÄ kartÄ apie tai iÅ¡girdo per apklausÄ .

Mama nėra apie tai nieko pasakojusi, nieko neaiÅ¡kina ir dabar. IÅ¡ Alytaus pataisos namų tėvas išėjo 2006 m. liepos 7 d. ir tada pas jį iÅ¡ karto apsigyveno, pagyveno gal kokius 2-3 mėnesius. Tvirtina, kad sako tiesÄ , jog gyveno su tėvu bute (duomenys neskelbtini) g. ir neigia tėvo parodymus, jog buvo iÅ¡sinuomavę butÄ (duomenys neskelbtini). Kai nuomavo butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai sesuo gyveno kartu su mama ir kartais užeidavo į svečius. Tėvas turėjo savo kambarį. Jis su sugyventine ir sÅ«numis gyveno viename kambaryje, o tėvas kitame kambaryje.

Butas buvo dviejų kambarių. Liudytoja N. D. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį K. L., kuris daug metų gyvena su jos mama. U. D. yra yra dukra. Dukra nuo paauglystės buvo maiÅ¡tautoja. VisÄ laikÄ vedžiojo pas psichologus. Savaitgaliais atiduodavo jÄ močiutei į kaimÄ , važiuodavo savo noru. VienÄ kartÄ ji buvo užsiminusi, kad K. jÄ skriaudžia. Ji nieko smulkiau nesakė, tik dabar grįžusi iÅ¡ užsienio pasakė, kad užvesta byla, ir kad tikrai jÄ skriaudė. Tuo metu, kai viskas vyko, ji nieko nepasakojo.

Kuo tas skriaudimas pasireiÅ¡kia, dukra nedetalizavo. Gyventi į užsienį dukra iÅ¡vyko, kai iÅ¡iro Å¡eima. IÅ¡irus santuokai vaikui buvo Å¡okas ir ji pradėjo maiÅ¡tauti, pradėjo juodai rengtis, badytis, pjaustytis. Kai vyko skyrybos, dukra buvo pirmokė-antrokė. 2006 metais pardavė butÄ iÅ¡ varžytinių ir jos su dukra atsidÅ«rė gatvėje. Paskui ji susirado vyrÄ ir jis priėmė jas gyventi. U. nepatiko svetimas vyras ir vėl ji pradėjo maiÅ¡tauti, jos visÄ laikÄ pykdavosi. K. U. kaltina K.

L. prievartiniais seksualiniais santykiais, sužinojo prieÅ¡ metus, kai grįžo iÅ¡ užsienio. Ji verkė ir sakė „kaip tu mama nieko nežinojai, kad K. taip mane skriaudė“. Iki tol ji nieko nesakė, nesakė nei vienam psichologui. U. meluoti nelinkusi ir ji ja tiki. Ji jautri, viskÄ iÅ¡sipasakodavo, bet to dalyko jai ir niekam nesakė. L. jai bendrauti su K. neleidžia ir su ja nebendrauja jau seniai. Kai jo nėra namuose, ji mamai paskambina. Su mama susipykusi nėra, bet L. mama užstoja. Mama taip pat nieko neminėjo ir nesakė, kad prie U. kimba.

IÅ¡ kažkur iÅ¡lindo apkalbos, kad ji su L. gulėjo, ir nuo tada labai L. pykdavosi su jos mama. K. L. skriaudė, dukra nieko nepasakojo, tik labai verkė. Dukra sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo, kad lindo. Santykiai su dukra yra sunkÅ«s. U. sakė, kad apie tam tikrus veiksmus su L. ji močiutei sakė, bet močiutė nekreipė dėmesio. Santykiai su S. dukra D. nekokie, nes jÄ mušė ir turėjo teistumÄ . PrieÅ¡ U. smurto nenaudodavo. U. klausė dėl tėvo veiksmų, kodėl taip apkaltino tėvÄ ir kodėl pasakė, kad neva ji taip sugalvojo, kad tėvas jÄ tvirkina.

Ji pasakė, kad nepyktų, nes norėjo grįžti namo į LietuvÄ . Paskui ji pasakė, kad tėvÄ apkalbėjo. Apie šį ikiteisminį tyrimÄ su L. kalbėjo ir jis sakė, kad taip nebuvo. Anksčiau santykiai tarp L. ir jos mamos buvo baisÅ«s, žiauriai muÅ¡davo, vaikėsi su kirviu. U. Å¡iuo įvykius iÅ¡gyvena labai sunkiai, lankosi pas psichologÄ , geria psichotropinius vaistus. Apie dukros draugę P. nieko nežino. Dėl L. mama nieko nesakė, nes sakė, kad jo bijo. U. maiÅ¡tavimas prasidėjo, kai vyko skyrybos, kai buvo 3-4 klasėje, paskui prasidėjo patyčios mokykloje.

Dabar, kai prasidėjo tie dalykai, atrodo, kad galėjo prisidėti ir L. veiksmai. Ji pati sako, kad yra suluoÅ¡inta. Ji mano, kad kažkas buvo, tai nėra pasipelnymo tikslais, ji negali taip iÅ¡sigalvoti. Mano, kad ji turi skriaudÄ . Tiki dukra, ji nelinkusi fantazuoti. Ji pati turėjo problemų dėl alkoholio, nes vyras labai mušė, nesiųsdavo dukrų iÅ¡laikymui pinigų, buvo sunku. U. į užsienį važiavo du kartus, sugrįžo ir vėl iÅ¡važiavo. U. pas močiutę važiuodavo savaitgaliais ir paskui buvo tas momentas kai pasakė, kad nenori ten važiuoti, o kiek tada buvo jai metų, nepamena.

Liudytoja L. K. parodė, kad iki 2016 metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje psichologe. U. D. labai gerai pamena. Su U. pradėjo dirbti kaip psichologė 2013 metais, kai ji dar buvo pirmoje klasėje. PirmÄ kartÄ kreipėsi atrodo mama, bet ten vyko teismai su tėčiu ir jie vienas per kitÄ lankėsi, vyko manipuliacijos. Matė, kad vaikui reikia pagalbos, ir dirbo su vaiku. Mergaitė buvo rami, protinga, labai meniÅ¡ka. 2015 m. teko dalyvauti teismo procese, nes buvo papraÅ¡iusios vaikų teisės atvykti į posėdį.

Penktoje klasėje jau teko susitikti periodiÅ¡kai, paskui supažindino U. su nauja psichologe, kad galėtų kreiptis. Tuo metu Klaipėdoje buvo tokia mada tarp 12 metų mergaičių pjaustytis ir psichologai turėjo tokį iÅ¡Å¡Å«kį. Tada mokykloje inicijavo bendrÄ visų vaikų patikrÄ , bet jos noras buvo sužinoti, kaip yra su U. ir tada iÅ¡ tikrųjų buvo, dirbo su tomis rankytėmis, ir glostė, ir visokius kitokius psichologinius bÅ«dus taikė. IÅ¡ dalies pavyko, tos rankytės gijo, truputėlį pas jÄ buvo supjaustytos ir kojos.

Buvo sunku, nes mamÄ buvo sunku prisikviesti į pagalbÄ . Tada kvietėsi ir mamÄ , viskÄ jai papasakojo. Pjaustyti rankas buvo tokia mada, vaikai turėjo grupę Feisbuke. Tuo metu be U. mokykloje buvo dar kokie 6 vaikai, kurie bandė tai daryti. Kaip buvo sužinota dėl U., nepamena, bet labai stebėdavo tokio amžiaus vaikus. Mokykloje buvo sutarusi su bendruomenes slaugytoja, nes ji tai galėdavo daryti legaliai. Ji tikrindavo higienÄ per kÅ«no kultÅ«ros pamokas ir ji patikrino visas mergaites nuo penktos klasės iki aÅ¡tuntos ir jei matydavo, kad yra kažkokių bent jau įbrėžimų, ji informacijÄ perduodavo jai ir tada ji dirbdavo kaip psichologė.

U. turėjo vidinių priežasčių, nes vaikai dažniausiai tai daro, kai jaučia emocinį, psichologinį skausmÄ ir tÄ skausmÄ perkelia į fizinį, nes jiems taip yra lengviau iÅ¡kentėti psichologinį skausmÄ . U. visada bÅ«davo tarp dviejų tėvų, tarp kÅ«jo ir priekalo. Jai susidarė įspÅ«dis, kad tai buvo dėl Å¡eimyninių problemų, dėl santykių su mama. Seksualinės prievartos dalykų nepastebėjo, nes tokio amžiaus vaikai, turėdami seksualinės patirties ir nežinodami kur dėti, jÄ iÅ¡pieÅ¡ia, iÅ¡sako, iÅ¡lipdo.

Niekada nėra mačiusi seksualizuoto turinio pieÅ¡inių, bet tai nereiÅ¡kia, kad negalėjo bÅ«ti tos prievartos. Tuo metu, kai U. lankėsi pas jÄ , labai noriai važiuodavo pas močiutę, ji norėdavo važiuoti ir norėdavo pasilikti savaitgaliui. Nežino, ar tame kontekste gali bÅ«ti seksualinė prievarta, gal ir gali, bet ji norėdavo važiuoti pas močiutę ir sakydavo, kad jai ten yra gerai. Močiutė buvo tas žmogus, į kurį ji galėdavo remtis, jai ten patikdavo. Ta tema nėra kalbėjusi nei su mama, nei su vaiku.

Viskas labai Å¡iuo atveju priklauso nuo to, kaip tas seksualiai smurtaujantis suaugęs pateikia vaikui, kartais suaugę pateikia kaip meilę, kaip žaidimÄ , kaip paslaptį. Dažniausia tokie dalykai atsiskleidžia per antrinius dalykus. Jei vaikas tai suvokia kaip skriaudÄ , tai jis vengia eiti į tÄ situacijÄ , nenori, bet U. ten važiuoti norėdavo. U. atveju kontekstas - nebuvo viskas labai lygu, normalu, ten buvo sudėtingi santykiai su mama. Mama kÅ«rė santykius su nauju vyru, tuo metu kartu gyveno ir U. yra sakiusi, kad ten bÅ«davo ir alkoholis.

Jei buvo prievarta, tai bÅ«dama pradinėse klasėse U. pasisakyti mamai galėjo, nes jų santykiai buvo gana prieraiÅ¡Å«s ir jei mama įdėmiai prižiÅ«rėjo, tai galėjo tada pamatyti kažkokius pasisakymus ar pasakymus. Tuo metu, kai jos kalbėjosi apie rankas, tai buvo minimas santykis su mama. Tuo metu, kai bendravo, U. iÅ¡sigalvoti ir meluoti nebuvo linkusi. U. buvo atvira, nuoÅ¡irdi mergaitė. Santykiai su močiute buvo geri ir pas jÄ užuovėjÄ rasdavo. Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios J.

P. parodymai, 2019-06-07 apklausos metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (t. 1, b. l. 91-93). Šios apklausos J. P. parodė, kad apie tris metus pažįsta U. D.. Susipažino per socialinį tinklalapį "Facebook". Po kurio laiko su U. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste. Pokalbio metu U. pasakojo, kad jos močiutė turi sugyventinį, kurio vardas K.. Ji paklausė kokia yra jo pavardė ir U. pasakė, kad L.. Tuomet ji U. pasakė, kad turi brolį A. L., ir kad K. yra jo tėvas. U. pradėjo pasakoti, kad K. "lindo" prie jos.

Ji paklausė, kaip konkrečiai jis prie jos lindo. Ji pasakė, kad gali pasitikėti ja, nes ir ji yra nuo jo nukentėjusi. Tada U. papasakojo, kad K. prie jos ilgÄ laikÄ seksualiai priekabiavo ir net iÅ¡prievartavo. Kur visa tai vyko, ji U. neklausė. U. viso Å¡io seksualinio smurto nedetalizavo, bet iÅ¡ U. pasakojimo suprato, kad K. vienÄ kartÄ iÅ¡prievartavo U.. IÅ¡girdusi U. pasakojimÄ , ji U. pasakė, kad K. ir prie jos priekabiavo, kai jai (J. P.) buvo 7 metai. Tai vyko brolio A. bute. Å io buto adreso ji neprisimena.

Atrodo, tÄ butÄ brolis A. laikinai nuomojosi su savo drauge. Bute tuo metu buvo ji, mama R. ir K.. Brolis su drauge buvo kažkur išėję. Kiek kambarių Å¡iame bute buvo, ji neatsimena. Ji neatsimena, koks buvo metų laikas. Tuo metu jos mama virtuvėje virė valgį, o ji kambaryje buvo su K.. K., užrakinęs kambario duris, priėjo prie jos, atsisegė kelnes ir iÅ¡sitraukęs savo lytinį organÄ â€“ varpÄ , įdėjo jÄ Ä¯ jos rankÄ . K. nieko nesakė. Ji greitai patraukė rankÄ , nes buvo labai Å¡lykÅ¡tu.

Atsirakinusi kambario duris nubėgo į virtuvę pas mamÄ . K. nebandė jos sustabdyti. Kai ji atėjo į virtuvę, mama liepė jai eiti į kambarį ir nesimaiÅ¡yti jai. Ji bijojo pasakyti mamai, kÄ K. padarė, nes nežinojo, kaip elgsis K., jei jį paskųs. Be to, jai, kaip vaikui, tuo metu atrodė didžiulė gėda apie tai kalbėti. Klausydama mamos paliepimo, ji vėl nuėjo į kambarį. Jai įėjus į kambarį, K. vėl uždarė kambario duris, bet nerakino. Tada K. jÄ nusitempė iki lovos, jėga paguldė ir pats atsigulė ant jos visu savo svoriu.

Kambaryje sofa-lova buvo tik viena. K. jai kažkÄ sakė, bet ji iÅ¡ baimės dabar negali atsiminti, kÄ konkrečiai. Ji negalėjo jo nuo savęs nustumti. Ji neÅ¡aukė, nes labai bijojo. K. ji pasakė, kad jeigu jis jos nepaliks ramybėje, ji Å¡auks. K. jÄ tiesiog buvo užgulęs, niekur nelietė ir rankų nekiÅ¡o, buvo su kelnėmis. Kai ji pagrasino, kad Å¡auks, K. nuo jos pasitraukė. Ji vėl nubėgo į virtuvę, maldavo mamos leisti jai pasėdėti Å¡alia jos. Mama net neįtarė, kÄ K. jai darė.

K. prie jos priekabiavo tik tÄ vienÄ kartÄ . Ji žino, kad K. yra teistas už nužudymÄ , jis nuÅ¡ovė žmogų. Mama sakė, kad nuÅ¡ovęs tÄ Å¾mogų, K. ginklÄ nukreipė ir į jÄ , tačiau kulka kliudė tik petį. Tuo metu mama jau buvo su K. iÅ¡siskyrusi. K. buvo įkalintas 15-ai metų. TÄ kart, kai K. prie jos lindo, jis buvo grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Mama sakė, kad čia buvo jau trečias K. teistumas. Paskutinį kartÄ su U. buvo susitikusios maždaug prieÅ¡ metus laiko.

PrieÅ¡ kelias savaites iki Å¡ios apklausos jai parašė U. per socialinį tinklapį „Facebook“ ir pasakė, kad jÄ (J. P.) gali kviesti liudyti į policijÄ . Paklausus U. kodėl, Å¡i paaiÅ¡kino, kad teisme paminėjo jos vardÄ , todėl yra didelė tikimybė, kad jÄ kvies į apklausÄ . Tik po to, kai sužinojo, kad policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ dėl K. elgesio, ji viskÄ papasakojo savo mamai R.. Pagalvojo, kad nėra prasmės daugiau slėpti, kÄ su ja darė K.. Mama sureagavo labai skaudžiai, ji net nesuabejojo jos pasakojimu, nes žinojo, koks bjaurus žmogus yra K..

Nori, kad dėl to, kÄ K. padarė jai, bÅ«tų atliekamas tyrimas ir K. bÅ«tų nubaustas. VisÄ laikÄ neÅ¡iojo tai savo viduje ir bijojo apie tai pasakyti mamai. Mama yra labai jautri, galvojo, kad savo pasakojimu gali sukelti jai daug skausmo. Be to, ir pačiai apie tai buvo sunku kalbėti. Jei ne U. kreipimasis į policijÄ dėl K., turbÅ«t niekada ir nebÅ«tų iÅ¡drįsusi apie tai prabilti. Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R.

P. parodymai, 2019-06-10 apklausos metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei (t. 1, b. l. 151-153). Å ios apklausos R. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė su K. L.. (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus A. L.. Su K. santuokoje iÅ¡gyveno apie 10 metų. Pradžioje jie gyveno taikiai, tačiau maždaug po 7 m. K. elgesys labai pasikeitė: jis ėmė paskolas be jos žinios, užstatė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno. Dėl to butÄ teko parduoti. Pradėjo labai pyktis.

JÄ su sÅ«numi paliko gatvėje, teko nuomotis butÄ . K. ne kartÄ buvo jai neiÅ¡tikimas, ne kartÄ yra smurtavęs, smaugęs, spardęs, o vienÄ kartÄ ir pasikėsinęs į jos gyvybę. K. žiaurus žmogus. 1994-07-06 ji dirbo gėrimų ir maisto kioske, netoli "(duomenys neskelbtini)". Su K. dvejus metus jau buvo iÅ¡siskyrę, jis buvo vedęs kitÄ moterį. K. atėjo ir pradėjo reikalauti 10 eurų. Kioskelio viduje buvo lenkų tautybės klientas, kuris beveik kiekvienÄ dienÄ užsukdavo po darbo. TÄ kart ji K. nedavė 10 eurų ir pasakė eiti pas savo žmonÄ praÅ¡yti pinigų.

Ji praktiÅ¡kai jau buvo uždariusi kiosko "langelį", tačiau K. sugebėjo įkiÅ¡ti rankÄ ir su nelegaliai turimu ginklu Å¡ovė klientui tiesiai į kaklÄ , po to Å¡ovė į jÄ , tačiau nepataikė, kulka pralėkė pro deÅ¡inę rankÄ . Tada K. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir GMP. Po pusės valandos K. vėl grįžo į nusikaltimo vietÄ , norėjo ir jÄ â€žpribaigti“, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Už šį nužudymÄ K. kalėjime praleido 15 metų.

IÅ¡ kalėjimo K. jai buvo atsiuntęs 3 ar 4 grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kus, kuriuose rašė: "važinėsi neįgaliojo vežimėliu" ir pan. Å iuos laiÅ¡kus ji yra iÅ¡metusi. Grįžęs iÅ¡ kalėjimo, K. neturėjo nei pinigų, nei kur gyventi. SÅ«nus A. su drauge nuomojosi dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) rajone. A. leido kurį laikÄ K. pagyventi pas jį minėtame bute. Ji 2007 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo atėjusi pas sÅ«nų ir virė sriubÄ virtuvėje.

Å iÄ datÄ prisimena, nes A. sÅ«nus buvo gimęs (duomenys neskelbtini). K. buvo kambaryje, o sÅ«nus su drauge buvo kažkur išėję. Pas A. ji buvo atėjusi su savo septynmete dukra J., tačiau nieko blogo tÄ kart nepajuto. PrieÅ¡ kelias savaites dukra J. pasakė, kad jai parašė žinutę draugė U., gyvenanti užsienyje. Draugė dukrai rašė, kad davė prieÅ¡ K. parodymus teisme, ir kad paminėjo apklausos metu jos dukrÄ J.. Tik tada dukra jai papasakojo, kad K. seksualiai priekabiavo ir prie jos tuo metu, kai ji virė sriubÄ sÅ«naus A. bute.

J. sakė, kad K. sugriebė jai už rieÅ¡o ir įdėjo savo lytinį organÄ - varpÄ jai į delnÄ , kad paguldęs jÄ ant lovos užgulė visu savo svoriu. K. ne tik jai, bet ir jos dukrai J. padarė didžiulę skriaudÄ . Ji mano, kad jis pažeidė dukros J. psichikÄ : ji visÄ vaikystę ir paauglystę bijojo žmonių, niekur nuo jos neatsitraukdavo. J. ne kartÄ yra sakiusi: "jeigu K. pas mus ateis, aÅ¡ jį nuo laiptų numesiu". Ji manydavo, kad tai tik dėl to, kad K. į jÄ Å¡ovė. Kai J. buvo 8-eri, pradėjo lankytis pas psichologus bei vaikų psichiatrus, nes J. jautė nerimÄ , baimę, net ir tamsai.

Po apklausos policijoje J. jaučiasi dar blogiau, jai padidėjo nerimas, sutriko miegas, sakė, kad nebegyvens. Tiek ji, tiek dukra labai bijo K.. Ji klausė dukros, kodėl U. Å¡itiek metų tylėjo, o dukra atsakė: "Mama, o tu K. nebijai? Be to, U. močiutė labai palaiko K., nes irgi bijo". Jau mirusi K. mama D. buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ policijoje, kuriame prašė uždrausti savo sÅ«nui K. pas jÄ lankytis, nes nenorėjo su juo bendrauti. Å i aplinkybė labai daug pasako apie K., kaip asmenybę. IÅ¡ 2019-03-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 545/2019(03) matyti, kad U.

D. išoriniai lytiniai organai išsivystę taisyklingai. Ginekologinės apžiūros metu nustatyti seni mergystės plėvės pažeidimai. Šie pažeidimai padaryti ne mažiau 6 mėn. laikotarpyje iki objektyvios apžiūros. Išorinių mechaninių sužalojimų lytinių organų, išangės srityje ir tarp jų nėra (t. 4, b. l. 125). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-145/2019 nurodoma, kad U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), galėjo suprasti tik išorinę įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus.

U. D. parodymais rekomenduojama vadovautis toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus bei atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra stebimas toks byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis, dėl kurio jos atmintis dalinai yra blokuojama, - U. D. negali nuosekliau ir detaliau atgaminti įvykių ar epizodų aplinkybių bei tikėtinai atgamina ne visus epizodus. U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), kitas aplinkybes (nesulaukė adekvataus motinos bei močiutės reagavimo), negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės ir jiems adekvačiai (visiškai) priešintis.

U. D. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10) ir potrauminio streso sutrikimas (F43.1) tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę dėl įtariamojo K. L. veiksmų. U. D. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumÄ . U. D. dėl jos dabartinės psichinės bÅ«klės, nustatyto vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10) ir potrauminio streso sutrikimo (F43.1) bei iÅ¡liekančio byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojančio poveikio, toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama (t. 4, b. l. 160-179).

Å iam ekspertizės aktui paaiÅ¡kinti ir papildyti teisiamajame posėdyje buvo apklausta viena iÅ¡ ekspertizę atlikusių eksperčių, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Å .. Ji paaiÅ¡kino, kad ekspertizės akto iÅ¡vadas tvirtina, aktas labai platus, sudėtingas ir pačios U. D. gyvenimas. Konkrečiai atsakant į ekspertizės 4 ir 5 klausimÄ , jog U. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas įtaigumas, tai tyrimo įvertinimo fokusas yra konkrečiai byloje tiriamas įvykis, ir analizavo U.

D. galimybes duoti parodymus bÅ«tent apie šį konkretų įvykį. Analizuojant buvo atliktas ir psichodiagnostinis įvertinimas dėl atminties sutrikimo duomenų, dėl asmenybės ypatumų. Atminties sutrikimų nustatyta nebuvo. Analizuojant jos parodymus buvo matoma, kad U. D. yra nuosekli. Parodymus davė du kartus, vienÄ kartÄ užsienyje, kitÄ kartÄ Lietuvoje. Apie įvykius kalbėjo ir ekspertizės metu, tiek psichiatrijos ekspertei, tiek jai atskirai ir visuomet U. D. buvo nuosekli. Jos parodymai neiÅ¡kraipyti ir nuoÅ¡irdžiai kalbėjo apie savo patirtis, kalbėjo labai nuoÅ¡irdžiai, pakankamai detaliai ir nekėlė abejonių, kad ja bÅ«tų galima netikėti ekspertizės metu.

Plačiau analizavo ir patį įvykį ir surinko duomenis apie visÄ jos gyvenimÄ , tuo bÅ«du sužinojo, kad jos gyvenimas buvo komplikuotas nuo pat gimimo, ypatingai sudėtingi santykiai buvo su mama, tai turbÅ«t dar viena aÅ¡is, kuri paaiÅ¡kina tam tikrus U. D. poelgius, reagavimus. Mama U. D. yra tas asmuo, kuris labai reikÅ¡mingas. Tėtis gyveno užsienyje ir retai lankydavosi, tai pagrindinis prieraiÅ¡umo asmuo buvo mama. U. mama kėlė dviprasmiÅ¡kus jausmus, tiek ir teigiamus, tiek ir neigiamus. TÄ apraÅ¡o ir Vaiko teisės, apraÅ¡o kaip konfliktinius.

Jau nuo 2014 m. Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos. U. tikrai buvo sudėtinga gyventi Å¡eimoje su mama dėl komplikuotų santykių. Sužinojo, kad U. mėgino apsigyventi pas tėtį, tačiau buvo padidintai jautri mamos žodžiams ir jos daromo poveikio dėl grįžimo namo. Ji pasidavė mamos manipuliacijoms ir apkaltino tėtį seksualiniu priekabiavimu. Ekspertizės atlikimo dienai ji labai aiÅ¡kiai tÄ suvokė, kas įvyko, ir pasakojo nuoÅ¡irdžiai, atvirai, kad tai buvusi klaida jos gyvenime.

IÅ¡ mamos ji labai tikėjosi, kad jai grįžus iÅ¡ Airijos mama iÅ¡pildys pažadus, tačiau nieko panaÅ¡aus neįvyko. U. grįžus po metų namo pas mamÄ , jos psichinė sveikata dar labiau pablogėjo, viskas dar labiau konfliktavosi jų santykiuose. U. D. pažeidžiama dėl to, kad mama emociÅ¡kai reikÅ¡minga, ji tuo metu pasidavusi mamos manipuliacijoms ir iÅ¡ to kyla ta situacija dėl tėvo. Å i situacija niekaip nėra susijusi su Å¡ioje konkrečioje byloje nagrinėjamais įvykiais. Ekspertėms nekilo jokių abejonių, kad ji negalėjo duoti parodymų Å¡ioje byloje, arba juos vertinti kritiÅ¡kai.

U. D. pakankamai brandi, kad suvoktų savo bendradarbiavimo reikÅ¡mę ir svarbÄ ekspertizės metu ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji tikrai atviravo ir nekilo abejonių dėl jos pasisakymų turinio, todėl nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas. Tėčio apkalbėjimo aplinkybes ekspertizės metu vertino. Jeigu kalbėti apie padidintÄ polinkį į įtaigumÄ plačiÄ ja prasme, tai greičiau galėtume konstatuoti vaikui, pavyzdžiui, kuriam yra iÅ¡reikÅ¡tas protinis atsilikimas.

Tokie vaikai negeba kritiÅ¡kai vertinti aplinkos. Jei bÅ«tų analizavę bylÄ tėvo atžvilgiu, seksualiniai veiksmai iÅ¡ tėvo pusės, tai tikėtina, kad iÅ¡vada bÅ«tų daroma ne dėl to, kad U. yra padidintai įtaigi, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ji tampa tiesiog pažeidžiama. Å iuo atveju reikÅ¡mingas asmuo yra mama, kuriai atsispirti ji negali, tai yra mylimas asmuo ir bet kuriuo atveju U. mama yra iki Å¡iol yra reikÅ¡mingas asmuo ir ji negali atsispirti jos žodžiams, tai yra jausmai, ji geba kritiÅ¡kai vertinti mamos elgsenÄ , mamos žodžius.

NatÅ«ralu, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jis yra labiau paveikiamas žmonių, nuo kurių jis emociÅ¡kai yra priklausomas. U. neturėjo to suaugusio asmens, kuriuo ji galėtų pasitikėti ir bÅ«tų jai emocine parama, iÅ¡skyrus be kita ko, kaip Å¡ioje byloje ji apibÅ«dina, kad K. L. buvo tas vienintelis asmuo, kuris gebėjo jai skirti teigiamÄ dėmesį, kurio ji troÅ¡ko, kurio deficitÄ ji jautė. Kai ateina paauglystė, labai normalu ir natÅ«ralu, kad paramos, santykių ir priėmimo ieÅ¡koma tarp bendraamžių.

Å eimoje emocinės paramos U. neturėjo ir natÅ«ralu, kad dėmesys krypsta į draugus, ji ten yra priimta tokia, kokia yra. IÅ¡ U. D. žodžių žino, kad mokykloje kontaktų, artimesnių ryÅ¡ių ji neturėjo. IÅ¡ jos buvo Å¡aipomasi, tai tÄ referentinę grupę ji turėjo už mokyklos ribų ir už Å¡eimos ribų. Psichologiniu požiÅ«riu, kai U. grįžo iÅ¡ Airijos, jos iÅ¡vaizdos pokyčius labiau sietų su labiau pablogėjusia emocine bÅ«sena. U. D. Å¡iuo metu tai suvokti dar per sudėtinga, visÄ tai ji neigia, pritaria kita dalimi, kad juoda spalva tuo metu atspindėjo jos nuotaikÄ .

Å ita ji gali suprasti ir supranta, kad bÅ«tų save žalojusi dėl tam tikrų mados dalykų, tokių duomenų, užuominų negauta. Jos pasakojimas apie savo gyvenimÄ buvo logiÅ¡kas ir nuoseklus, atviras, tai žalojimasis kaip mados dalykas buvo atmestas. Turime vaikÄ , kuris visų buvo atstumtas - mamos, klasiokų, ji neturėjo emociÅ¡kai artimo santykio su niekuo ir iÅ¡ čia yra komplikuotas gyvenimas, komplikuota savijauta ir čia turime labai didelę tikimybę, kad tai daugiausiai problemų turintis vaikas.

K. U. D. parodymams būtų daromas poveikis, tokių duomenų negauta, nei iš motinos, nei iš tėvo, tie parodymai yra tokie realistiški, tam tikros detalės yra, kurių neišmoksi. Tik remdamasis asmenine patirtimi gali tam tikras detales perteikti, o U. D. pasakojo daug, ji buvo suinteresuota atvirai kalbėti ir ji buvo atvira. Jei būtų poveikio galimybė, tikimybė, tai apie tai būtų išdėstę akte. Galima kalbėti apie U. konfliktuotus santykius su mama, kad tuo metu psichologei atviravosi neaktyviai, baimindamasi mamos reakcijos.

Ji atsirinkdavo, kÄ pasakoti psichologei, tokiu bÅ«du save saugodama. Tai vienas iÅ¡ tų indikatorių apie blogus, komplikuotus disfunkcinius santykius su mama. Verta atkreipti dėmesį, kad U. D. pagal savo amžių buvo itin jauna ir ji tuo metu reagavo pagal savo amžių. Apie K. L. veiksmus ji pasisakiusi pirmÄ kartÄ močiutei, vėliau yra duomenų, kad mamai ir seseriai, tačiau jų reakcija į tai, kad tai žaidimas ir nekreipk dėmesio, ir panaÅ¡iai. Tokiu bÅ«du suaugę žmonės rodė pavyzdį, kaip reikia reaguoti ir U. galėjo pasidaryti iÅ¡vadÄ , kad ypatingo nieko nevyksta ir antra dalis, kad ji kažkokios pagalbos iÅ¡ suaugusiųjų, kurias ji pasitiki, nesulauks.

Psichologės konsultacijos nėra taikomos iÅ¡siaiÅ¡kinti viskÄ , kÄ vaikas iÅ¡gyvena. Vaikas turi užmegzti pasitikėjimo santykį, kad jis jau sau leistų atsiverti apie sudėtingiausius savo gyvenimo įvykius. Tai gali bÅ«ti natÅ«ralu, kad mokyklos psichologei neatsivėrė dar ir dėl to, kad baimė buvo pagrindinius argumentas, o kita vertus, Å¡iems dalykams reikia labai daug laiko. Ekspertizės formatas yra visai kitoks, ekspertai turi labai aiÅ¡kius įvykius ir jų tikslas yra pakalbinti apie konkrečius byloje tiriamus įvykius ir jų tiriamÄ asmenį.

Jie visada tiriamiesiems, vaikams paaiÅ¡kina, kokie yra tikslai, kad jie bendradarbiautų ir atsivertų. Vaikui žaidimų elementai yra labai svarbÅ«s, tai kelia dviprasmiÅ¡kus jausmus ir bet kuriuo atveju tie veiksmai buvo įvilkti į žaidimo formÄ , ir tai galėtų bÅ«ti dar viena iÅ¡ priežasčių, trukdančių atsiverti. U. D. vertinimas yra susijęs, ar ji galėjo bÅ«ti patikima liudytoja. Jų atsakymas, kad ji buvo patikima liudytoja. Ekspertizės metu U. apie K. ir mamos santykius pasakojo.

Jos suvokimu, buvo kažkoks artimas santykis mamos su K. L. ir vėliau buvo močiutės artimas santykis. Šiam ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamajame posėdyje nesant galimybės apklausti kitos iš ekspertizę atlikusių eksperčių (yra ilgalaikėse vaiko priežiūros atostogose), teisiamajame posėdyje buvo apklausta teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S.. Ji paaiškino, kad yra susipažinusi su ekspertizės aktu. Jame viskas labai nuosekliai yra aprašyta. Gali tik pacituoti ir pritarti, kad po nagrinėjamo įvykio, po įtariamojo K.

L. veiksmų palaipsniui pradėjo blogėti tiriamosios U. psichikos bÅ«sena. IÅ¡ visos bylos medžiagos matyti, kad ji visÄ laikÄ su pertraukomis buvo stebima, konsultuojama, gydoma psichikos sveikatos priežiÅ«ros specialistų. Palaipsniui blogėjo jos emocinė bÅ«sena, atsirado alkoholio vartojimai, bėgimai, mokyklos nelankymas ir vertintina tai kaip neadekvatus, savidestrukcinis elgesys dėl ne veikų, prasidėjusių po byloje tiriamų įvykių, emocijų įveikos. Toksai paauglystės savidestrukcinis elgesys yra vertinamas kaip depresinė bÅ«sena.

Tie visi aplinkiniai įvykiai, kurie tuo metu sukosi aplink U., tai skyrybos, patyčios ir nepalaikantis konfliktiÅ¡kas jos motinos bendravimo stilius tiktai sunkino jos emocinę bÅ«senÄ , neleido jai gerėti, nepaisant taikomų medikamentinių ir nemedikamentinių gydymų, tačiau tai nebuvo lemiamas momentas jos psichinės bÅ«klės blogėjimui. Kaip matome iÅ¡ akto, iÅ¡ visos medžiagos apibendrinimo, kad jai iÅ¡važiavus gyventi 2017 m. pas tėvÄ Ä¯ AirijÄ , ji patenka į saugiÄ emociÅ¡kai aplinkÄ ir jau geba praregėti, kalbėti apie tai, kas nutiko ankstyvame jos gyvenime.

Ekspertizės atlikimo metu ji labai aiÅ¡kiai, gražiai, nuosekliai apibÅ«dina savo jausenÄ chronologiÅ¡kai nuo pat pirmųjų susitikimų su įtariamuoju ir kaip tuo metu ji jautėsi, ir kokie veiksmai buvo. Ji taip pat apibÅ«dina dabartinę savo jausenÄ , ypatingai santykyje su kitais asmenimis, ar su tuometiniu draugu, kad jos žodžiai, frazės, prisilietimai, kvapai, kažkokie įvykiai iÅ¡Å¡aukia tuos ankstyvuosius prisiminimus, susijusius su įtariamojo K. L. veiksmais ir tai atitinka potrauminio streso sutrikimo simptomatikÄ .

Kolegės iÅ¡vadÄ tvirtina ir pritaria toje dalyje, kad tie konstatuoti U. psichiniai sveikatos sutrikimai ir jų priežastis buvo galimai kaltinamojo K. L. veiksmai, o ne gretutiniai defaktoriai. 2019-08-27 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede 2019-05-16 suvestinėje Nr. 01-1-56475-18 Nr. 1 (2019-07-08 Nr. 30-IL-7085) fiksuota, kad 2019-05-16 (Nr. 306) A. K. telefonu komunikavo su K. L. ir pastarajam pranešė, kad jai skambino N. ir pranešė apie tai, kad policijos pareigÅ«nai apklausė Å¡eimos daktarę dėl U.

D. elgesio ir apsilankymų pas gydytojÄ (t. 2, b. l. 103-106). 2019-08-27 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede 2019 m. gegužės 06 – birželio 03 d. suvestinėje Nr. 01-1-564-18 Nr.1 (2019-07-08 Nr. 30-IL-7086) fiksuota, kad 2019-05-06 (Nr. 777) A. K. skambino N. D. ir pranešė, kad gavo laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, jog U. D. paskirta psichiatrinė ekspertizė. Nors ir įtarusios, kad apie tai gali žinoti ir pati U. D., abi nusprendžia jai nepraneÅ¡ti apie paskirtÄ ekspertizę.

IÅ¡ 2019-05-27 (Nr. 1214) pokalbio tarp A. K. ir N. D. turinio matyti, kad moterys aiÅ¡kinasi apie tai, kokiame namo aukÅ¡te N. gyveno su vaikais, kai buvo apsistojusi pas A. K.. Moterys iÅ¡siaiÅ¡kina, kad vienu atveju gyveno antrame namo aukÅ¡te, o kai buvo S. – „padvale“. 2019-06-03 (Nr. 1295) A. K. komunikuojant telefonu su dukra N. D., pastaroji praneÅ¡a, kad įlindusi į „Facebook“ U. D. istorijÄ , nerado buvusios dukrÄ kompromituojančios informacijos. N. D. nepagarbiai atsiliepia apie savo dukrÄ U.

D. dėl to, kad pastaroji, pačios N. D. vertinimu, iÅ¡trynė medžiagÄ , kuri galėtų sukompromituoti U. D.. Moterų pasvarstymu, tai dukra galėjo padaryti kažkieno patarta, galimai advokato (t. 2, b. l. 107-112). IÅ¡ 2019-08-27 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei jo priedo – 2019 m. balandžio 11 d. – gegužės 23 d. suvestinės matyti, kad 2019-04-11 (Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7), 2019-04-17 (Nr. 103), 2019-05-17 (Nr. 438), 2019-05-21 (Nr. 472), 2019-05-22 (Nr. 487) K.

L. skambino įvairioms moterims pagal pažinčių skelbimus, komunikavo su jomis lytinio gyvenimo (santykių) temomis, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis gyvena vienas, kad jam yra 38, 56 metai. IÅ¡ 2019-04-21 (Nr. 142) pokalbių tarp K. L. ir N. D. turinio matyti, jog Å¡ie asmenys tariasi susiskambinti po K. L. apklausos, kuri vyks 24 dienÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti apklausos detales. N. D. nurodo, kad po jo apklausos ji iÅ¡ karto skambins tyrėjai, kad „važiuosiu pas juos ir viskÄ pakeisiu“. 2019-04-21 (Nr. 147) N. D. paskambinus K.

L., pastarasis bando įkalbėti N. D. lytiÅ¡kai su juo santykiauti, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti jo potencijos galimybes, tai yra taip įsitikinti, kad jis yra seksualiai neįgalus. N. D. tai daryti atsisako, siÅ«lydama K. L. kreiptis į specialistus. K. L. nurodo, kad nei specialistams, nei prostitutėms pinigų neturi, kad jis labai pergyvena ir kad nori tyrėjai kaip argumentÄ pasakyti, kad jis yra impotentas. IÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad K. L. pasakoja N. D., kad jis 12 metų kalėjo, iÅ¡ pataisos namų grįžo 2006 m. ir nuo 1994 m. neturėjo lytinių santykių su moterimi, o su A.

K. bandė mylėtis 2007 m., tačiau jam nieko nepavyko ir jis su A. toliau gyveno platoniÅ¡kÄ gyvenimÄ . N. D. pataria nepergyventi, nes jos dukrai tada buvo 5 metai ir „čia dabar nieko neįrodysi“, reikia apklausų metu „sukinėtis, nes jis žino įstatymus“, „spardytis iki galo“, nes nuo jų daug kas priklauso, versti kaltę jos dukros tėvui, nes Å¡is N. kerÅ¡ija, nori pasipelnyti, pinigų. Sutaria po apklausos susitikti pas N. D. darbe. 2019-04-27 (Nr. 246) pokalbio metu tarp K.

L. ir N. D., pastaroji K. L. atskleidžia sužinotas ikiteisminio tyrimo detales apie dukters išžaginimÄ , nurodydama, jog matė, kad byloje yra paraÅ¡yta, jog K. L. užlaužė dukrai rankas ir jÄ iÅ¡prievartavo, kad tai vyko nuo 2007 m. iki 2013 m. Pokalbio metu K. L. neigia tai daręs, aiÅ¡kina, jog Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra ir jis tarsis su advokatu. N. D. iÅ¡sako nuogastavimus, jog K. L. gali bÅ«ti uždarytas į areÅ¡tinę, tačiau Å¡is jÄ ramina, teigdamas, jog joks teismas jo nesuims, nes nėra jokių įrodymų, kad jis tai padarė.

IÅ¡ 2019-05-06 (Nr. 323) pokalbio tarp K. L. ir A. K., 2019-05-09 (Nr. 363) pokalbio tarp K. L. ir N. D. turinio matyti, kad Å¡ie asmenys kalbasi apie ikiteisminio tyrimo byloje paskirtÄ teismo ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, taip pat K. L. pokalbio metu su N. D. bando iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada U. D. prarado nekaltybę, ir ar vartojo kontraceptines tabletes (t. 2, b. l. 113-148). Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2018-12-01 raÅ¡tu Nr. 5SD-2614 pateikti surinkti duomenys apie N. D. ir S. D. civilinę bylÄ dėl dukros U. D. gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų konflikto daromÄ traumuojantį poveikį U. sveikatai, taip pat nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ S. D. dėl dukters tvirkinimo (t. 2, b. l. 15-50).

IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie iÅ¡ dalies patvirtina K. L. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų prieÅ¡ U. D. Pagrindinis ir lemiamas įrodymas, sprendžiant K. L. kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ U. D., yra nukentėjusiosios U. D. parodymai, todėl jų patikimumo patikrinimas ir nustatymas turi esminę reikÅ¡mę įrodinėjimo procese. Teismo įsitikinimu, U.

D. parodymų iÅ¡samumas ir nuoseklumas, taip pat atskirų U. D. nurodytų detalių ir aplinkybių patvirtinimas kitais byloje surinktais įrodymais neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Byloje nenustatyta, kad U. D. turėtų kokį nors pagrindÄ ar motyvÄ apkalbėti kaltinamÄ jį K. L., melagingai jį kaltindama nebÅ«tų nusikaltimų padarymu. Pats kaltinamasis teigia nuo 2010 metų atsiribojęs nuo U. D. ir jokių artimesnių santykių su ja nebepalaikęs. Kaltinamasis taip pat nenurodo, kad U.

D. turėtų kokių nors motyvų jį apkalbėti. Byloje surinktais įrodymais paneigta ir kaltinamojo versija, neva U. D. jį apkalba įtakota savo motinos N. D.. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo ir N. D. bÅ«tų buvę kokių nors rimtų konfliktų ar nesutarimų, dėl kurių N. D. bÅ«tų turėjusi motyvÄ kerÅ¡tauti kaltinamajam, jį apkalbėti ar jam kitaip pakenkti. K. L. jau beveik 15 metų gyvena kartu su N. D. mama A. K., iÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad teisėsaugos organams pradėjus tyrimÄ dėl U.

D. parodymų apie K. L. prieÅ¡ jÄ naudotÄ seksualinę prievartÄ , tiek A. K., tiek N. D. bandė padėti kaltinamajam, derinant jo gynybos pozicijÄ prie jų sužinotų bylos aplinkybių ir siekiant sumenkinti U. D. parodymų patikimumÄ . Pažymėtina, kad U. D. pirmÄ kartÄ apie patirtÄ seksualinę prievartÄ prasitarė Jungtinės Karalystės pareigÅ«nams tik 2018 m. pradžioje, jau gyvendama pas tėvÄ Jungtinėje Karalystėje, kuomet jos bendravimas su mama buvo minimalus. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, gautų iÅ¡ Jungtinės Karalystės, U.

D. paminėjimas apie praeityje patirtÄ seksualinę prievartÄ nebuvo kryptingas siekis inicijuoti kokio nors tyrimo pradėjimÄ prieÅ¡ K. L., jis įvyko iÅ¡ esmės atsitiktinai ir spontaniÅ¡kai, U. bendraujant su mokinių socialine darbuotoja, po ko tolesnį aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si inicijavo patys Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai. Nukentėjusioji U. D., nepaisant to, kad jai tenka apmokėti byloje jos interesus atstovaujančio advokato paslaugas, byloje nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl jos patirtos neturtinės, o galimai ir turtinės žalos atlyginimo, neprašė netgi priteisti iÅ¡ kaltinamojo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, kas taip pat patvirtina, jog nei pati nukentėjusioji U.

D., nei jos mama N. D. Å¡ioje byloje neturi jokio materialinio suinteresuotumo ar siekio pasipelnyti. IÅ¡ teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto, teisiamajame posėdyje apklaustų eksperčių paaiÅ¡kinimų matyti, kad U. D. nurodyti jos patirti iÅ¡gyvenimai dėl prieÅ¡ jÄ naudotos seksualinės prievartos yra tikri, kad tokių iÅ¡gyvenimų, jeigu vaikas jų pats iÅ¡ tiesų nebÅ«tų patyręs, nebÅ«tų galima taip tikroviÅ¡kai ir detalizuotai iÅ¡galvoti. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų įtarti ar abejoti, jog U.

D. parodymai apie K. L. veiksmus bÅ«tų įtakoti jos motinos N. D. ar kitų paÅ¡alinių asmenų. Ekspertinio tyrimo metu ekspertės žinojo ir vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias tiek su N. D. ir S. D. skyrybų procesu ir jo įtaka U. D., tiek ir su galimai N. D. inicijuotais melagingais U. D. kaltinimais seksualine prievarta savo tėvui S. D., siekiant U. D. grįžimo gyventi pas motinÄ Ä¯ LietuvÄ . Visa tai įvertinusios, ekspertės priėjo iÅ¡vados, kad nepaisant buvusio poveikio U. iÅ¡ mamos pusės sprendžiant civilinius ginčus su tėvu, nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su U. parodymais prieÅ¡ K.

L., nenustatyta jokia paÅ¡alinių asmenų įtaka U. D. ar bandymas ja manipuliuoti. PrieÅ¡ingai, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad bandydama pasiskųsti dėl K. L. veiksmų artimiausiems žmonėms – mamai N. D. ir senelei A. K., ji pastarųjų iÅ¡klausymo ir palaikymo nesulaukė, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad tai yra tik „žaidimas“, ko pasekoje U. ir toliau teko kęsti kaltinamojo seksualinę prievartÄ . Ekspertizės akto iÅ¡vados, eksperčių paaiÅ¡kinimai yra tarpusavyje logiÅ¡kai susiję su liudytojos L.

K. parodymais ir vieni kitus papildo. Liudytoja L. K., tuometinė mokyklos, kurioje mokėsi U., psichologė parodė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo mada tarp 12 metų mergaičių pjaustytis rankas, tokie sužalojimai buvo pastebėti ir U., su ja buvo dirbama, matėsi, kad U. turėjo vidinių priežasčių, nes vaikai dažniausiai tai daro, kai jaučia emocinį, psichologinį skausmÄ ir tÄ skausmÄ perkelia į fizinį, nes jiems taip yra lengviau iÅ¡kentėti psichologinį skausmÄ . U. visada bÅ«davo tarp dviejų tėvų, tarp kÅ«jo ir priekalo.

Jai susidarė įspÅ«dis, kad tai buvo dėl Å¡eimyninių problemų, dėl santykių su mama. Seksualinės prievartos dalykų nepastebėjo, nes tokio amžiaus vaikai, turėdami seksualinės patirties ir nežinodami kur dėti, jÄ iÅ¡pieÅ¡ia, iÅ¡sako, iÅ¡lipdo. Niekada nėra mačiusi seksualizuoto turinio pieÅ¡inių, bet tai nereiÅ¡kia, kad negalėjo bÅ«ti tos prievartos. Tuo metu, kai U. lankėsi pas jÄ , labai noriai važiuodavo pas močiutę, ji norėdavo važiuoti ir norėdavo pasilikti savaitgaliui.

Nežino, ar tame kontekste gali bÅ«ti seksualinė prievarta, gal ir gali, bet ji norėdavo važiuoti pas močiutę ir sakydavo, kad jai ten yra gerai. Močiutė buvo tas žmogus, į kurį ji galėdavo remtis, jai ten patikdavo. Viskas labai Å¡iuo atveju priklauso nuo to, kaip tas seksualiai smurtaujantis suaugęs pateikia vaikui, kartais suaugę pateikia kaip meilę, kaip žaidimÄ , kaip paslaptį. Dažniausia tokie dalykai atsiskleidžia per antrinius dalykus. Sugretinus liudytojos L. K. parodymus ir eksperčių paaiÅ¡kinimus galima spręsti, kad nesulaukusi pagalbos iÅ¡ mamos ir močiutės, kurios rimtai nepažiÅ«rėjo į jos bandymus skųstis dėl K.

L. elgesio ir paaiÅ¡kino, kad tai tik „žaidimas“, U. vengė daugiau kam nors pasakoti apie patiriamÄ seksualinę prievartÄ (tai matyti ir iÅ¡ liudytojos D. D. parodymų, taip pat byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaitytų nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų), ko pasekoje mokykloje buvo manoma, kad U. psichologinės problemos, peraugusios net į savęs žalojimÄ , yra susiję tik su jÄ skaudžiai paveikusiu tėvų skyrybų procesu, kuris tuo metu mokyklos darbuotojams buvo gerai žinomas.

Tuo tarpu ekspertinio tyrimo metu, įvertinus visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , kuri nebuvo žinoma liudytojai mokyklos psichologei L. K. ir kitiems mokyklos darbuotojams, buvo nustatyta, kad U. D. psichologinės problemos bei jai diagnozuoti laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimai kilo bÅ«tent dėl jos nurodomų K. L. seksualinės prievartos veiksmų, o visi kiti faktoriai (tėvų skyrybų procesas, konfliktiniai santykiai su motina ir pan.) tik dar labiau gilino Å¡iuos sutrikimus, bet, kaip minėta, nebuvo jų priežastimi.

Nukentėjusiosios U. D. parodymus apie jos patirtÄ seksualinę prievartÄ patvirtina ir liudytojos D. D. parodymai, taip pat byloje surinktiems įrodymams patikrinti perskaityti nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog U. D. savo seseriai D. D. ir draugei J. P. K. L. veiksmus apibÅ«dino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, kaip ir duodama parodymus apklausų metu. Be to, tiek D. D., tiek ir J. P. nurodė vaikystėje ir pačios patyrusios iÅ¡ K. L. seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kurių pobÅ«dis atskirose detalėse visiÅ¡kai sutampa su U.

D. patirta seksualine prievarta. Byloje taipogi nenustatyta jokių duomenų, kad tiek D. D., tiek J. P. turėtų kokių nors motyvų apkalbėti K. L.. Liudytoja D. D. taip pat pažymėjo, kad jos jaunesnioji sesuo U., ankstyvojoje vaikystėje būdama mielas ir gyvenimo džiaugsmo pilnas vaikas, būtent po įvykių su K. L. visiškai pasikeitė, tapo sunkaus nesuvaldomo charakterio, ėmė save žaloti. Liudytojai N. D., S. D. taip pat nurodė, kad neturi pagrindo netikėti dukters U. parodymais, bendraujant su dukra matosi, kad dėl K.

L. veiksmų ji yra patyrusi rimtÄ psichinę traumÄ . Tuo bÅ«du, remdamasis nukentėjusiosios U. D. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, ir kitais juos patvirtinančiais byloje surinktais aukščiau aptartais įrodymais, teismas laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis K. L. laikotarpiu nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, tikslesnės datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad U.

D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, bučiavo jÄ kiÅ¡damas savo liežuvį į jos burnÄ , nenustatytÄ skaičių kartų savo rankomis per rÅ«bus ir po rÅ«bais lietė, glostė mažametės kojas, krÅ«tinę, rankomis dirgino jos lytinius organus, demonstravo savo apnuogintÄ lytinį organÄ , paėmęs mažametės rankÄ dėjo jÄ prie savo apnuoginto lytinio organo, vulgariai kalbėjo su mažamete lytiÅ¡kumo ir lytinio gyvenimo temomis. Kaltinamajame akte Å¡ie kaltinamojo K. L. veiksmai kvalifikuoti kaip mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str. (nusikalstamų veiksmų užbaigimo metu galiojusi 2010 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XI-989 redakcija). Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau nagrinėjamoje byloje toks iÅ¡skirtinis atvejis nenustatytas. Å io nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.).

Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , esant kitokiam fiziniam sÄ lyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sÄ lyčio panaÅ¡umÄ Ä¯ natÅ«ralų, analinį ir oralinį lytinį aktÄ ; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sÄ lytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiÅ¡kai kitokį neigiamÄ poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sÄ lytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrÄ (pvz., sÄ lytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sÄ lyčio prasmės);

į panaudotos prievartos intensyvumÄ (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sÄ lytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sÄ lytis buvo tik fragmentiÅ¡kas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fiziniam sÄ lyčiui, bÅ«dingam seksualiniam prievartavimui, be kita ko, bÅ«tina nustatyti tokio sÄ lyčio sÄ sajumÄ su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2007).

Byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas tvirkino mažametį asmenį, t. y. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Pažymėtina, kad abi aptariamos nusikalstamos veikos (BK 150 straipsnio 4 dalis ir 153 straipsnis) padaromos veikiant tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014).

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaÅ¡us į BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veikÄ tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobÅ«džio veiksmai, kurie gali pasireikÅ¡ti panaÅ¡ia forma. Tačiau, atribojant lytinės aistros tenkinimÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi bÅ«ti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobÅ«dis ir jų intensyvumas.

Be to, seksualinį prievartavimÄ BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris:

1) geba tenkinti lytinę aistrÄ ;

2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natÅ«ralia, analine arba oraline forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-625/2013, 2K-116-942/2016). Teismo vertinimu, kai kurie pripažįstami įrodytais kaltinamojo veiksmai - nukentėjusiosios lytinių organų dirginimas rankomis, nukentėjusiosios rankos dėjimas prie savo apnuoginto lytinio organo – savo objektyviaisiais požymiais yra labai panaÅ¡Å«s į BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ lytinės aistros tenkinimÄ su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

Visgi, laikantis kaltinimo ribų ir atsižvelgiant į tai, jog byloje kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡iusi ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė net nebandė įrodinėti BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo aukščiau aptartuose kaltinamojo veiksmuose, nurodyti kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 153 str. (nusikalstamų veiksmų užbaigimo metu galiojusi 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad glaudžius ryÅ¡ius su nukentėjusiosios U.

D. senele A. K., mama N. D. bei kitais jos Å¡eimos nariais palaikiusiam kaltinamajam buvo žinomas tikrasis U. D. amžius (jos mažametystė), taip pat nekyla abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kėsindamasis į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumÄ ir siekdamas sukelti per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais. K. L. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d. tuo, jog laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2011 m. liepos 5 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tikslesnė data ir laikas tyrimo nenustatyti, žinodamas, kad U.

D., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ jėga paguldęs mažametę ant lovos, užgulęs jÄ visu savo kÅ«no svoriu, o nukentėjusiajai pradėjus prieÅ¡intis – rankomis ėmus spausti jo akis, laikydamas jos rankas, įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ mažametės makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , tokiu bÅ«du išžagino mažametę U.

D.. Teismo vertinimu, Å¡is K. L. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iÅ¡ dalies. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiama nukentėjusioji U. D., jai bÅ«nant nuo 5 iki 9 metų amžiaus, tikslesnės datos nepamena, K. L. pargriovė jÄ ant lovos, užgulė, laikė jÄ , gulinčiÄ ant nugaros, ir jai besiprieÅ¡inant įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinį organÄ , tai truko apie 3 sekundes, jautė didelį skausmÄ , tačiau nebuvo jokio skysčio, jokio kraujo, drabužiai liko Å¡varÅ«s, nieko nereikėjo keistis.

Apklausiama Jungtinės Karalystės pareigÅ«nų U. D. nurodė neprisimenanti, ar jis įkiÅ¡o savo varpÄ Ä¯ užpakalį, ar į vaginÄ , tik prisimena skausmÄ . Liudytoja D. D. parodė, jog U. jai papasakojo, kad K. L. „jÄ prievartavo į užpakalį“. Teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu, pasakodama ekspertėms apie įvykius, U. D. taip pat nurodė „dabar labai sunku pasakyt, kur įkiÅ¡o, vis dvejoju, kur įkiÅ¡o“ (t. 4, b. l. 176). Teismo medicininės ekspertizės metu U.

D. nurodė, kad pirmus lytinius santykius turėjo būdama 13 metų (t. 4, b. l. 125). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), galėjo suprasti tik išorinę įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus.

Šiuo metu yra stebimas toks byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis, dėl kurio jos atmintis dalinai yra blokuojama - U. D. negali nuosekliau ir detaliau atgaminti įvykių ar epizodų aplinkybių bei tikėtinai atgamina ne visus epizodus. U. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius, jos turimas žinias (neturėjo žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį ir reikšmę), kitas aplinkybes (nesulaukė adekvataus motinos bei močiutės reagavimo), negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės ir jiems adekvačiai (visiškai) priešintis.

Kaip matyti, aptariamo įvykio metu bÅ«dama itin jauno amžiaus (5-9 metų), neturėdama pakankamai žinių ir suvokimo lytinio gyvenimo klausimais, bÅ«dama iÅ¡gÄ sdinta prievartinių, sukėlusių fizinį skausmÄ kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl kaltinamojo prieÅ¡ jÄ atliekamų prievartinių seksualinio pobÅ«džio veiksmų esmės, pati tinkamai jų nesuvokusi. Yra labai didelė ir reali tikimybė, kad kaltinamajam įvedus savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ar į analinę angÄ , itin jauno amžiaus, anksčiau lytinių santykių neturėjusi mažametė bÅ«tų buvusi sužalota.

Tuo labiau, kad viskas vyko prievartiniu bÅ«du, nukentėjusiajai spurdant ir prieÅ¡inantis, o kaltinamajam bandant palaužti jos pasiprieÅ¡inimÄ , užgulus nukentėjusiÄ jÄ savo kÅ«no svoriu ir rankomis laikant jos rankas. Tačiau, kaip parodė pati nukentėjusioji, jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog fizinį skausmÄ mažametei nukentėjusiajai kaltinamasis galėjo sukelti, ir savo lytiniu organu trindamas, spausdamas jos lytinių organų bei iÅ¡angės sritį. Nukentėjusioji, neturėdama lytinio gyvenimo patirties, bÅ«dama didelio iÅ¡gÄ sčio ir Å¡oko bÅ«senoje dėl prievartinių kaltinamojo veiksmų, tokį skausmÄ , sukeltÄ kaltinamojo lytinio organo poveikiu, galėjo klaidingai įvertinti kaip trumpalaikį kaltinamojo lytinio organo įvedimÄ Ä¯ jos makÅ¡tį ar analinę angÄ .

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai ir Jungtinės Karalystės pareigÅ«nams, jos paaiÅ¡kinimų seseriai ir ekspertėms, nukentėjusioji pati nėra tikra, kur jai buvo įvestas kaltinamojo lytinis organas (į makÅ¡tį ar į analinę angÄ ), jokių sužalojimų nei makÅ¡ties, nei analinės angos srityje ji nepatyrė, nebuvo sutepimų krauju ar kitais biologiniais skysčiais, kurį laikÄ tik jautė skausmÄ tarpukojo srityje. Taigi vien iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų nėra galimybės kategoriÅ¡kai spręsti, kokius prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ jÄ atliko K.

L.:

1) lytiÅ¡kai santykiavo (pasikėsino tai daryti) ar 2) tenkino lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du (pasikėsino tai daryti). Kaip minėta, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog kaltinamasis buvo įvedęs savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ar analinę angÄ . Nukentėjusioji patvirtino, kad ji nebuvo sukruvinta ar kitaip sužalota, jos lytinių organų bei iÅ¡angės sritis nebuvo sutepta krauju, iÅ¡matomis ar kitais biologiniais skysčiais, kas bÅ«tų bÅ«dinga kaltinamojo lytinės varpos intervencijai į nukentėjusiosios makÅ¡tį ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ .

Sutepimų biologiniais skysčiais nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis savo veiksmais nepasiekė ejakuliacijos, kas bÅ«tų logiÅ¡ka kaltinamojo lytinės varpos įvedimo nukentėjusiajai į makÅ¡tį ar analinę angÄ pasekmė, nes nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimas jau buvo įveiktas ir jokių kliūčių pabaigti lytinį aktÄ nebÅ«tų buvę. Å ių aplinkybių kontekste negalima iki galo atmesti pakankamai realios prielaidos, jog nukentėjusioji dėl savo mažametystės, seksualinės patirties neturėjimo, bÅ«dama Å¡okiruota netikėto kaltinamojo užpuolimo, fizinį skausmÄ , jai sukeltÄ kaltinamajam bandant įvesti savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ar analinę angÄ , sÄ Å¾iningai klysdama galėjo įvertinti kaip trumpalaikį (kaip pati nurodo, trukusį apie 3 sekundes) lytinio organo įvedimÄ .

Tuo bÅ«du byloje surinktais įrodymais neginčijamai patvirtinamas tik kaltinamojo bandymas įvesti savo lytinį organÄ , bet ne lytinio organo įvedimas į atitinkamas nukentėjusiosios kÅ«no vietas. Kita vertus, iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pati nukentėjusioji nėra tikra, į kuriÄ jos kÅ«no vietÄ â€“ makÅ¡tį ar analinę angÄ â€“ bandė daryti intervencijÄ savo lytiniu organu kaltinamasis, apklausų, pokalbių su liudytojais ir ekspertais metu Å¡ias aplinkybes ji nurodė skirtingai ir neužtikrintai.

Todėl, nesant neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis bandė įvesti savo lytinį organÄ bÅ«tent į nukentėjusiosios makÅ¡tį, ir nesant galimybės paneigti prielaidÄ , kad lytinį organÄ buvo bandoma įvesti į nukentėjusiosios analinę angÄ , pripažįstamas įrodytu kaltininkui palankesnis veikos kvalifikavimo variantas, t. y. bandymas tenkinti lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du. Akivaizdu, jog bÅ«tent toks veikimo bÅ«das buvo labiau priimtinas ir kaltinamajam, kuris suvokė, kad įvedus savo lytinį organÄ lytinių santykių neturėjusiai mažametei nukentėjusiajai į makÅ¡tį, neiÅ¡vengiamai įvyks defloracija, ir nukentėjusiajai pasiskundus, jo kaltę dėl mažametės išžaginimo bus nesudėtinga įrodyti, tuo tarpu tenkinant lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, tokių akivaizdžių nusikalstamos veikos įrodymų gali ir nebÅ«ti.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

Remiantis iÅ¡dėstytu, kaltinamojo veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 149 str. 4 d., perkvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. kaip pasikėsinimas tenkinti lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja U. D. prieÅ¡ jos valiÄ analiniu bÅ«du, panaudojant fizinį smurtÄ ir pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos mažametystės konstatuojant, kad veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, jam nepavykus įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angÄ .

Kaip nurodė pats kaltinamasis, po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2006 m. jis turėjo problemų dėl nepakankamos varpos erekcijos, kliudžiusios lytinio akto atlikimui, Å¡i aplinkybė kaip tik atskleidžia ir paaiÅ¡kina priežastį, dėl kurios, nepriklausomai nuo kaltininko valios, jam nepavyko pabaigti savo nusikalstamo sumanymo tenkinti lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja analiniu bÅ«du. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).

Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016).

AiÅ¡kinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatÄ ,,faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

Nagrinėjamoje byloje K. L. iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į tokį teismo sprendimÄ nulėmusias priežastis, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisė į gynybÄ ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad perkvalifikavus K. L. veiksmus, jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iÅ¡lieka iÅ¡ esmės nepakitusiomis. Nustatyta tik mažesnė, nei nurodyta kaltinime, kaltininko veiksmų apimtis, t. y. nustatyta, jog kaltinamasis nebuvo įvedęs savo lytinio organo į nukentėjusiosios kÅ«nÄ , o tik kėsinosi tai padaryti, ir patikslinta, kad lytinį organÄ buvo bandoma įvesti ne į nukentėjusiosios makÅ¡tį, o į analinę angÄ .

Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jam praneÅ¡us apie tokiÄ galimybę, kaltinamojo gynyba galėtų bÅ«ti kitokia. Skirtingai nei kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 149 str. 4 d., už BK 150 str. 4 d. numatytÄ nusikaltimÄ numatyta Å¡velnesnė atsakomybė, o veikos nebaigtumas taip pat yra aplinkybė, turinti įtakos kaltininko padėties Å¡velninimui sprendžiant bausmės skyrimo klausimus, taigi toks veikos perkvalifikavimas kaltinamojo teisinės padėties nepablogins ir jo teisės į gynybÄ nesuvaržys.

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais eksperčių paaiÅ¡kinimais, taip pat liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymais apie jos sveikatos bÅ«klę nustatyta, kad aukščiau aptartais nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 153 str., 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., kaltinamasis K. L. padarė žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimus – vidutinio sunkumo depresijos epizodÄ , nepatikslintÄ kaip atsirandantį postnataliniu periodu (F 32.10), ir potrauminio streso sutrikimÄ (F43.1), trikdančius nukentėjusiosios kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ ir iÅ¡liekančius iki dabar, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės U.

D. sveikatÄ . Å i K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. kaip tyčinis nesunkus mažamečio asmens susargdinimas, kadangi kaltinamasis pagal savo amžių ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį neabejotinai suprato, jog jo prievartiniai seksualinio pobÅ«džio veiksmai sukels mažametei nukentėjusiajai didelę psichologinę traumÄ , ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti. Remiantis iÅ¡dėstytu, K. L. kaltė visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ J.

P. K. L. buvo kaltinamas pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) tuo, jog laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, užrakinęs kambario duris, mažametės akivaizdoje atsisegė savo kelnes ir apnuoginęs savo lytinį organÄ uždėjo jį ant mažametės J. P. rankų, tokiu bÅ«du tvirkino mažametę J.

P.. Teismo vertinimu, Å¡is K. L. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamasis K. L. kategoriÅ¡kai neigia atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tvirtina niekuomet nebuvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nežinantis buto tokiu adresu. Vienintelis įrodymas, kuriuo teisme yra grindžiamas Å¡is K. L. inkriminuotas kaltinimas, yra nukentėjusiosios U. D. parodymai, jog kalbantis su savo pažįstama J. P. apie K. L., J. pasakė, jog K. L. jai irgi bandė padaryti kažkÄ , norėjo pabučiuoti, bet ji iÅ¡sigando ir pabėgo pas savo mamÄ .

Ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusi ir kaltinamÄ jį aktÄ byloje suraÅ¡iusi prokurorė neužtikrino, kad nukentėjusioji J. P. ir jos mama liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausti J. P. ir R. P. teisiamajame posėdyje nepavyko (J. P. gyvena užsienyje, atvykti į teismÄ ar bÅ«ti apklausiama nuotoliniu bÅ«du nesutinka, R. P. nepajėgia atvykti į teismÄ dėl sveikatos bÅ«klės). Taigi teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaitytais jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, galima remtis tik kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti.

Toks įrodymas, kaip minėta, tėra tik vienas – nukentėjusiosios U. D. itin neinformatyvÅ«s parodymai, jog J. P. jai pasakojo, kad „K. L. jai irgi bandė padaryti kažkÄ , norėjo pabučiuoti“. 2019-06-07 apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės (t. 1, b. l. 91-93) J. P. parodė, kad K. prie jos priekabiavo, kai jai buvo 7 metai. Tai vyko brolio A. bute. Å io buto adreso ji neprisimena. Atrodo, tÄ butÄ brolis A. laikinai nuomojosi su savo drauge. Bute tuo metu buvo ji, mama R. ir K.. Brolis su drauge buvo kažkur išėję.

Kiek kambarių Å¡iame bute buvo, ji neatsimena. Ji neatsimena, koks buvo metų laikas. Tuo metu jos mama virtuvėje virė valgį, o ji kambaryje buvo su K.. K., užrakinęs kambario duris, priėjo prie jos, atsisegė kelnes ir iÅ¡sitraukęs savo lytinį organÄ â€“ varpÄ , įdėjo jÄ Ä¯ jos rankÄ . K. nieko nesakė. Ji greitai patraukė rankÄ , nes buvo labai Å¡lykÅ¡tu. Atsirakinusi kambario duris nubėgo į virtuvę pas mamÄ . K. nebandė jos sustabdyti. Kai ji atėjo į virtuvę, mama liepė jai eiti į kambarį ir nesimaiÅ¡yti jai.

Ji bijojo pasakyti mamai, kÄ K. padarė, nes nežinojo, kaip elgsis K., jei jį paskųs. Be to, jai, kaip vaikui, tuo metu atrodė didžiulė gėda apie tai kalbėti. Klausydama mamos paliepimo, ji vėl nuėjo į kambarį. Jai įėjus į kambarį, K. vėl uždarė kambario duris, bet nerakino. Tada K. jÄ nusitempė iki lovos, jėga paguldė ir pats atsigulė ant jos visu savo svoriu. K. jai kažkÄ sakė, bet ji iÅ¡ baimės dabar negali atsiminti, kÄ konkrečiai. Ji negalėjo jo nuo savęs nustumti.

Ji neÅ¡aukė, nes labai bijojo. K. ji pasakė, kad jeigu jis jos nepaliks ramybėje, ji Å¡auks. K. jÄ tiesiog buvo užgulęs, niekur nelietė ir rankų nekiÅ¡o, buvo su kelnėmis. Kai ji pagrasino, kad Å¡auks, K. nuo jos pasitraukė. Ji vėl nubėgo į virtuvę, maldavo mamos leisti jai pasėdėti Å¡alia jos. Mama net neįtarė, kÄ K. jai darė. K. prie jos priekabiavo tik tÄ vienÄ kartÄ . 2019-06-10 apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės (t. 1, b. l. 151-153) R. P. parodė, kad grįžęs iÅ¡ kalėjimo, K. neturėjo nei pinigų, nei kur gyventi.

SÅ«nus A. su drauge nuomojosi dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) rajone. A. leido kurį laikÄ K. pagyventi pas jį minėtame bute. Ji 2007 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo atėjusi pas sÅ«nų ir virė sriubÄ virtuvėje. Å iÄ datÄ prisimena, nes A. sÅ«nus buvo gimęs (duomenys neskelbtini). K. buvo kambaryje, o sÅ«nus su drauge buvo kažkur išėję. Pas A. ji buvo atėjusi su savo septynmete dukra J., tačiau nieko blogo tÄ kart nepajuto. PrieÅ¡ kelias savaites dukra jai papasakojo, kad K. seksualiai priekabiavo prie jos tuo metu, kai ji virė sriubÄ sÅ«naus A. bute.

J. sakė, kad K. sugriebė jai už rieÅ¡o ir įdėjo savo lytinį organÄ - varpÄ jai į delnÄ , kad paguldęs jÄ ant lovos užgulė visu savo svoriu. K. ne tik jai, bet ir jos dukrai J. padarė didžiulę skriaudÄ . Ji mano, kad jis pažeidė dukros J. psichikÄ : ji visÄ vaikystę ir paauglystę bijojo žmonių, niekur nuo jos neatsitraukdavo. J. ne kartÄ yra sakiusi: "jeigu K. pas mus ateis, aÅ¡ jį nuo laiptų numesiu". Kai J. buvo 8-eri, pradėjo lankytis pas psichologus bei vaikų psichiatrus, nes J. jautė nerimÄ , baimę, net ir tamsai.

Po apklausos policijoje J. jaučiasi dar blogiau, jai padidėjo nerimas, sutriko miegas, sakė, kad nebegyvens. Taigi, kaip matyti, J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei savo mamai R. P. nurodė kitokias K. L. prieÅ¡ jÄ galimai atliktų veiksmų aplinkybes, negu kad nurodo iÅ¡ jos sužinojusi U. D.. Nepavykus teisme apklausti J. P. ir R. P., patikrinti U. D. parodymų dėl Å¡io epizodo patikimumÄ teisme nepavyko. Atitinkamai nei teismas, nei kaltinamasis K. L. neturėjo galimybės užduoti klausimus kaltinimo liudytojoms J.

P. ir R. P. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar duodamos parodymus ikiteisminio tyrimo metu jos sakė tiesÄ , ar neturi kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamÄ jį (o tokie motyvai, kiek tai susiję su R. P. parodymų patikimumu, yra galimi, nes K. L. praeityje buvo teistas už nusikaltimus, padarytus ir prieÅ¡ buvusiÄ savo sutuoktinę R. P.). Skirtingai nei U. D. atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta J. P. psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, nesiaiÅ¡kinta, ar ji nelinkusi meluoti ir pasiduoti įtaigai, ar jos dėl galimai K.

L. atliktų neteisėtų veiksmų patirti išgyvenimai yra tikri ir kaip jie atsiliepė nukentėjusiosios psichinės sveikatos būklei. Liudytojas A. L., kuris nurodė su tėvu nebendraujantis nuo 2007 m., o su mama R. P. ir seserimi J. P. nuolat palaikantis santykius, taip pat parodė, jog nei mama, nei sesuo niekuomet nėra jam pasakojusios apie kokius nors jo tėvo K. L. seksualinio pobūdžio veiksmus prieš jo seserį J. P.. Tuo būdu byloje nenustatyta, kad kaltinamasis K. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų tvirkinęs mažametę J.

P.. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) K. L. iÅ¡teisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.). Bausmių skyrimo klausimai Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybinį kaltinimÄ palaikančios prokurorės baigiamųjų kalbų metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalto, bÅ«damas recidyvistas (BPK 60 str. 1 d. 13 p.), yra nepagrįstas, nes Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė į BaudžiamÄ jį kodeksÄ buvo įtraukta tik 2015 metais, jau po kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl toks kaltinamojo padėtį sunkinantis baudžiamojo įstatymo pakeitimas grįžtamosios galios neturi.

Pažymėtina, jog kaltinamajame akte ta pati prokurorė konstatavo, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis K. L. nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkių smurtinių tyčinių nusikaltimų padarymÄ , praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesnės ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamasis pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ ir padarė 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, savo elgesį vertina nekritiÅ¡kai, neprisipažino ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo nusikalstamai veiksmai, nukreipti prieÅ¡ mažametę, truko ilgÄ laikotarpį (BK 153 str. numatyta veika) ir padarė didelę žalÄ nukentėjusiosios psichinei sveikatai ir jos normaliam psichofiziologiniam vystymuisi.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, už apysunkius nusikaltimus kaltinamajam skiriamos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už labai sunkų nusikaltimÄ , įvertinant tai, kad jis nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, Å¡velnesnė už sankcijos vidurkį bausmė. Veika, numatyta BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., pagal pavojingumÄ labai skiriasi nuo veikos, numatytos BK 153 str. Veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 1 p., su BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., BK 153 str. numatytomis veikomis sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį.

Todėl, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du. Kaltinamasis K. L. yra senyvo amžiaus, kviečiamas visuomet atvyksta į teismÄ , aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Kaltinamojo užimta gynybos pozicija duoda pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad K. L. ketina ir toliau aktyviai dalyvauti procese, įstatymo numatytomis priemonėmis ginčydamas jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliacinio proceso metu, o ne mėginti iÅ¡vengti atsakomybės, bėgdamas ar slėpdamasis.

Todėl, nesant pakankamai pamatuoto pagrindo suėmimo skyrimui, iki bausmės vykdymo pradžios jam paliekama galioti kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas n u s p r e n d ž i a : K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 153 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija), 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., 138 str. 2 d. 1 p., ir jį nubausti: · pagal BK 153 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-989 redakcija) (U.

D. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, · pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, · pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir galutinai nubausti K. L. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. KardomÄ jÄ priemonę palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

K. L. dėl kaltinimo pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (J. P. epizodas) iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. VokÄ su DVD-R laikmena, kompiuterine laikmena ir 3 vnt. CD-R laikmenų palikti saugojimui prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas Linas Pauliukėnas