1555043f-e8b0-4c60-9cde-9a6de72e3379 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1909-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01137-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.9.10; 2.5.10.2.4.1;2.5.10.2.4.1; KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2015 m. lapkričio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei LukoÅ¡evičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. Z. ieÅ¡kinį atsakovams Ä®monių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos ir bankroto administratoriui M.

M. dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys R. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas E. Z. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas ( 2 t. b. l. 83-90, 114 - 116, 117 ): 1) pripažinti, kad ieÅ¡kovas yra atleistas iÅ¡ darbo BUAB „Elenos skanėstai“ pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ po Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos;2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos ir M.

M. 2441,01 Eur (8428,42 Lt) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2012 m. vasario 2 d. su 5 proc. kompensacinėmis ir 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis; 309,28 Eur (1067,88 Lt) dydžio atostoginius už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 2 d. su 5 proc. kompensacinėmis ir 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 2234,96 Eur (7716,86 Lt) dydžio darbo užmokestį su priskaičiuotais 0,07 proc. delspinigiais nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir 325 Eur (1122,16 Lt) iÅ¡eitinę keturių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio paÅ¡alpÄ su 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ su 5 proc. dydžio bankinėmis palÅ«kanomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.        IeÅ¡kovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad įsiteisėjus 2012 m. vasario 23 d. teismo nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylÄ , anot ieÅ¡kovo, jis ir toliau liko dirbti įmonėje pagal neterminuotÄ namudinio/nuotolinio darbo, ketvirčiui etato su minimalia 800 Lt alga darbo sutartį iki Kauno apygardos teismo sprendimo likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas sieja su bankroto administratoriaus - atsakovo M. M. veiksmais (neveikimu), kadangi su Å¡io atsakovo įsakymu atleisti E. Z. iÅ¡ darbo pagal DK 137 straipsnį nuo 2012 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovas nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintinas iki 2013 m. gruodžio 30 d., be to, ieÅ¡kovas nebuvo įtrauktas į įmonės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nebuvo informuotas apie jo teises bankroto procese, nekviestas į pirmÄ jį kreditorių susirinkimÄ , atsakovas nesikreipė į Garantinį fondÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui.

Atsakovui M. M. buvo žinoma, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta, t. y. nesumokėtas įsiskolinimas už 2011–2012 m. atliktÄ darbÄ , dirbtus virÅ¡valandžius, neiÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinė paÅ¡alpa ir delspinigiai. Turtinė žala pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovo negautomis pajamomis, kuriÄ lėmė bankroto administratoriaus M. M. neteisėti veiksmai ir Ä®monių bankroto valdymo departamento (toliau ir Departamento) neveikimas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad Departamentas nevykdė Ä®BÄ® 11 straipsnyje 2 dalyje nustatytos pareigos prižiÅ«rėti bankroto administratorių ir tikrinti jo ataskaitų teisingumÄ (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas).

Todėl, anot ieÅ¡kovo, yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos abiejų atsakovų solidariai civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245–6.251 str.). IeÅ¡kovas teigė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jis buvo nepagrįstai diskriminuojamas, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 43 000 Eur suma.Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas M. M. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus kaip nepagrįstus (2 t. b. l. 91-95). Atsakovas nurodo, kad apie UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovui tapo žinoma iÅ¡ karto po Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties įsiteisėjimo, tačiau jis nepareiÅ¡kė finansinio reikalavimo bankroto byloje, o įmonės vadovui neperdavus visų dokumentų, bankroto administratorius nežinojo apie BUAB „Elenos skanėstai“ įsipareigojimus ieÅ¡kovui.

Ieškovo reikalavimai dėl darbo išmokų, iš kurių kildinami nuostoliai, nepagrįsti leistinais įrodymais. Ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos fakto, dėl ko, atsakovo nuomone, bankroto administratoriui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė jam nekyla. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pagal Garantinio fondo įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31) 6 straipsnio 2 dalį, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.

Atsakovas (Departamentas), atliekantis Garantinio fondo administratoriaus funkcijas, niekada negavo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriaus M. M. paraiÅ¡kos iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti, todėl ieÅ¡kovo teiginius apie „naudojimÄ si svetimu turtu“ bei padarytÄ neturtinę žalÄ sveikatai ir neturtinę žalÄ garbei ir orumui vertina kritiÅ¡kai ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t. b. l. 75-77). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Elenos skanėstai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M.

M., 2013 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Iki UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas dirbo Å¡ioje įmonėje direktoriaus pavaduotojo pareigose (1 t., b. l. 13-14; c/b Nr. B2-617-230/2013, t. 2, b. l. 14 ). Ä®siteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, bankroto administratorius atsakovas M. M. 2012 m. vasario 10 d. įsakymo 5.2 punktu įsakė raÅ¡tinės vadybininkei iki 2012 m. vasario 13 d. įteikti įspėjimus bendrovės darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimÄ (1 t., b. l. 98 ).

Ä®spėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡siųstas per pasiuntinių paÅ¡to įmonę 2012 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 157). Darbu sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nuo 2012 m. kovo 2 d. (1 t., b. l. 13-14). Dėl darbo sutarties nutraukimo datos ir teisinio pagrindo pakeitimo IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad jis yra atleistas iÅ¡ darbo BUAB „Elenos skanėstai“ pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ po Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos.

Savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad jis nebuvo supažindintas su bankroto administratoriaus įsakymu apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., nebuvo įtrauktas į įmonės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-3841-117/2015, iÅ¡nagrinėjusi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo E. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo, nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovo E. Z. reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo bankroto administratoriaus M.

M. turtinę ir neturtinę žalÄ , ir Å¡ioje dalyje bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Elenos skanėstai“ sužinojo tuoj pat po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo. Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo jis toliau Å¡ioje įmonėje faktiÅ¡kai vykdė darbines funkcijas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ , atmestinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bankroto administratorius teisėtai atleido apeliantÄ iÅ¡ darbo įmonėje BUAB „Elenos skanėstai“. Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, ieÅ¡kovui nepasinaudojus kasacijos teise, yra jau iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CPK 18 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiÅ¡kia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Remiantis nurodytu, atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio pirmasis reikalavimas pakeisti atleidimo iÅ¡ BAUB „Elenos skanėstai“ teisinį pagrindÄ ir datÄ . Dėl atsakovų solidarios prievolės ir nuostolių, susijusių su negautomis darbo iÅ¡mokomis, atlyginimo Pasisakydama dėl atsakovo - Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Departamento) civilinės atsakomybės, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavo, kad kolegijos nurodytas įstatyminis reglamentavimas nereiÅ¡kia, kad Bankroto departamentas dėl to, kad nenustatė bankroto administratoriaus padaryto konkretaus teisės aktų pažeidimo, privalo atlyginti dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius nukentėjusiajam asmeniui.

Apeliantas neįrodė, kad žalos atsiradimÄ jam nulėmė tai, jog Bankroto departamentas neįvykdė kokių nors teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį Å¡io atsakovo atžvilgiu. Minėta, kad Å¡i civilinė byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo aiÅ¡kiai apibrėžiant jos ribas, t. y. dėl vieno iÅ¡ atsakovų – bankroto administratoriaus M. M. civilinės atsakomybės, todėl ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai dėl antrojo atsakovo (Departamento) solidarios atsakomybės pakartotinai nenagrinėtini ir dėl jų teismas nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 265 straipsnis).

Minėta, kad ieÅ¡kovas antrÄ jį savo reikalavimÄ - priteisti iÅ¡ atsakovų 2441,01 Eur (8428,42 Lt) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 28 d. 1 d. iki 2012 m. vasario 2 d. su 5 proc. kompensacinėmis ir 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis; 309,28 Eur (1067,88 Lt) dydžio atostoginius už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 2 d. su 5 proc. kompensacinėmis ir 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 2234,96 Eur (7716,86 Lt) dydžio darbo užmokestį su priskaičiuotais 0,07 proc. delspinigiais už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir 325 Eur (1122,16 Lt) iÅ¡eitinę keturių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio paÅ¡alpÄ su 5 proc. procesinėmis palÅ«kanomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, kildino iÅ¡ neteisėtai neiÅ¡mokėtų ir negautų pajamų, kurias, ieÅ¡kovo nuomone, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis bÅ«tų gavęs. Kadangi ginčo atveju nagrinėjamas tik vieno atsakovo – bankroto administratoriaus M.

M., civilinės atsakomybės klausimas, pasisakytina dėl Å¡io specialaus subjekto atsakomybės atsiradimo ir taikymo pagrindų. Pažymėtina, kad atmetus ieÅ¡kovo pirmÄ jį reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 2234,96 Eur (7716,86 Lt) dydžio negautas pajamas (darbo užmokestį, atlyginimÄ už virÅ¡valandžius, delspinigius) už laikotarpį nuo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki ieÅ¡kovo nurodytos 2013 m. gruodžio 31 d. datos, susijusias, anot ieÅ¡kovo, su nepagrįstai nutrauktais darbo santykiais, jau vien paminėtu pagrindu (kiti pagrindai bus aptariami žemiau) laikytinas nepagrįstu.Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos Ä®BÄ®, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik laikantis CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (iÅ¡skyrus įstatymines ar sutartines iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiÅ¡kiami reikalavimai atlyginti žalÄ , teismai turi spręsti dėl kiekvienos iÅ¡ jų.

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

Taigi, civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-447/2011).Pasisakydama dėl atsakovo (bankroto administratoriaus) M. M. civilinės atsakomybės, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad apeliantas (ieškovas) dirbo UAB „Elenos skanėstai“ iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nutraukus darbo sutartį, apeliantui turėjo būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir su juo turėjo būti atsiskaitoma ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 19 str. 2, 3 d.).

Bankroto administratoriaus argumentas, kad jam BUAB „Elenos skanėstai“ vadovas neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepaneigia jo pareigos įtraukti apeliantÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nes duomenis apie įmonės darbuotojus administratorius turėjo teisę gauti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 19 p.). Bankroto administratoriaus M. M. 2012 m. kovo 19 d. VSDFV Kauno skyriui pateiktas praneÅ¡imas patvirtina, kad administratoriui buvo žinoma apie tai, jog apeliantas tuo metu dirbo UAB „Elenos skanėstai“ (1 t., b. l. 166-167 ).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius, neįtraukdamas apelianto į BUAB „Elenos skanėstai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos atsiskaityti su darbuotoju, atleidžiamu po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti buvus atsakovo bankroto administratoriaus M. M. neteisėtus veiksmus kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str.).Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti, kitas dvi civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalÄ (nuostolius) ir faktinį jos atsiradimo pagrindÄ bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pasekmių (atsiradusios žalos) (CPK 178 straipsnis, CK 6.247, 6.249 straipsniai).Ä®BÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Pagal Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 82-2478) (redakcija, aktuali nuo 2012- 01-01 iki 2012-12-31) 5 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ Garantinio fondo darbuotojams mokamos Å¡ios iki kreipimosi į Garantinį fondÄ dienos neiÅ¡mokėtos iÅ¡mokos:

1) darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ pagal darbuotojo reikalavimÄ , bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iÅ¡ eilės einančius tris mėnesius, suma; 2) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės; 3) iÅ¡eitinė iÅ¡moka, numatyta Darbo kodekso 140 straipsnyje, 297 straipsnio 4 dalyje ar Ä®monių bankroto įstatymo 19 straipsnyje; taip pat kitos iÅ¡mokos, nurodytos Å¡io straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad bankroto administratoriui nutraukus su ieÅ¡kovu darbo sutartį, pastarajam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka, taip pat ne didesnė kaip paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžių suma už atliktÄ , tačiau neapmokėtÄ darbÄ , bei piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.Minėta, kad pareiga įrodyti nuostolių (žalos) atsiradimo faktÄ ir jų dydį tenka ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas teigė, kad jam dirbant UAB „Elenos skanėtai“ ne pilnÄ darbo laikÄ (nuotoliniu bÅ«du), darbdavys jam nesumokėjo 5445 Lt (1576,98 Eur) už virÅ¡valandinį darbÄ ir liko skolingas 2210 Lt (640,06 Eur) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovas jokių įrodymų nepateikė, tokių duomenų bankroto administratoriui neperdavė ir buvęs įmonės vadovas, o rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva, dėl dokumentų vagystės fakto, teismas taipogi neturi galimybės (prijungtos c/b Nr. B2-617-230/2013, t. 2, b. l. 68-69, 75-75, 193).

Todėl minėtos aplinkybės nustatinėtinos pagal byloje surinktus įrodymus.IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir aukščiau aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo UAB „Elenos skanėstai“, direktoriaus pavaduotojo pareigose, ne visÄ darbo laikÄ nuo 2011 m. vasario 28 d. iki Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Pažymėtina, kad ne visu darbo laiku darbuotojui nustatyta trumpesnė negu darbo teisę reglamentuojančių aktų jam numatyta darbo laiko – dienos arba savaitės – trukmė, mokant už atliktÄ darbÄ proporcingai dirbtam laikui ar atliktam darbui.

Ne viso darbo laiko režimas gali bÅ«ti sulygtas darbuotojui, priimtam dirbti pagal įvairias darbo sutarčių rÅ«Å¡is ir einant pareigas pagrindinėje arba dar ir kitoje darbovietėje. Å is darbuotojo ir darbdavio susitarimo faktas privalo bÅ«ti nurodytas darbo sutartyje (DK 95 straipsnis, 146 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, iÅ¡ kurių vienas įteikiamas darbuotojui (DK 99 straipsnio 2 dalis). Taigi ieÅ¡kovas, turėdamas ne tik pareigÄ , bet ir realiÄ galimybę įrodyti aplinkybes apie ne visÄ darbo laikÄ ir sulygtÄ su darbdaviu apmokėjimÄ už darbÄ , tokių įrodymų nepateikė. IÅ¡ 2013 m. gruodžio 30 d.

SODROS pažymos ir darbo užmokesčio žiniaraščio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas paskutinius penkis mėnesius gaudavo 40 Lt dydžio per mėnesį darbo užmokestį, dirbo įmonėje 0,25 etato, ir iÅ¡dirbdavo per mėnesį 4 valandas (1 t., b. l. 13-14, c/b Nr. B2-617-230/2013, t. 2, b. l. 14 ). Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepilno darbo laiko ar darbo užmokesčio skolos ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs darbdaviui pretenzijas, bandęs pakeisti darbo sutarties sÄ lygas ir prisiteisti įsiskolinimÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo argumentai apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (jo skolÄ ) už darbÄ ir virÅ¡valandžius yra nepagrįsti, dėl ko yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nuostolių dydžio ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta, kad pagal Garantinio fondo įstatymo nuostatas, darbuotojui iÅ¡ garantinio fondo iÅ¡mokama piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės. Aptariamu atveju ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 37,92 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuriai apskaičiuoti teismas vadovavosi DK 165, 166, 204 straipsniais, LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 7 punkto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d.

įsakymo Nr. A1-535, nuostatomis, pagal kurias sukauptas atostogines valandas 225,68 x 0,7 koeficiento (157,98 val.) x 10 (vidutinio darbo valandų skaičiaus) x 0,024 (darbo trukmės santykis su įmonės darbo laiko trukme).Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nutraukus su ieškovu darbo santykius, jam iš garantinio fondo turėjo būti išmokėta 80 Lt dydžio išeitinė išmoka ir 37,92 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 117,92 Lt (34,15 Eur). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam minėtas išmokas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, o kitoje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys (nagrinėjamu atveju – bankroto administratorius) savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymų reikalavimų arba be teisėto pagrindo atlieka n(vengia atlikti) veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.

– tai gali bÅ«ti pagrindas darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias materialiosios teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, Nr. 3K-3-37/2009).

Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo teisėtai, didžioji jo reikalavimų dalis dėl nuostolių atlyginimo pripažinta nepagrįsta, ieÅ¡kovui apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo žinoma nuo Å¡io proceso pradžios, tačiau ieÅ¡kovas buvo pasyvus, ir savo teisių gynyba pradėjo rÅ«pintis tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-79/2009) konstatuota, kad neteisėti darbdavio veiksmai savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti neturinės žalos atlyginimÄ .

Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atlyginti neturtinę žalÄ , turėjo įrodyti ir kitas bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygas, dėl neteisėtos veikos patirtÄ neturtinę žalÄ bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį, tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir apsiribojo tik formaliu teiginiu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsniu, 270 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 23,17 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir 10,98 Eur dydžio kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 34,15 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus 15 ct) nuostoliams atlyginti.Kitoje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                          Gintautas Koriaginas