2025-09-24 Nr. AB-14943-4-16-3-00437-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2607-442/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00437-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) B. B. B.,

jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams: I. N., A. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) B. B. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo užsienietei (duomenys neskelbtini) B. B. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti užsienietę, prisistatančią (duomenys neskelbtini) B. B. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir užsienietė) VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras Teikime nurodė faktines užsienietės sulaikymo aplinkybes ir nustatė, kad:

2.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) elektroninės informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenimis užsienietė, nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jos paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad užsienietė dirba. Ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje neturi. Administracinių nusižengimų registre išrašų nėra. Užsienietė nėra pateikusi prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. Užsienietės asmens tapatybė nėra nustatyta, nes ji nepateikė pareigūnams jokio galiojančio kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų, todėl artimiausiu metu bus kreiptasi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl užsienietės tapatybės patvirtinimo ir kelionės grįžimo dokumento išdavimo. Centras artimiausiu laiku imsis procesinių veiksmų dėl Lietuvos Respublikoje neteisėtai esančios užsienietės, kurios atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl jos grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.3. Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, vadinasi Lietuva nebuvo jos atvykimo tikslo valstybė. Užsienietė nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, vadinasi teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, užsienietė slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsienietės teisinės padėties klausimus. Centro teigimu, kol bus nustatyta užsienietės asmens tapatybė ir jos teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jos grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga užsienietę sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jos atžvilgiu sprendimų.

3. Užsienietė nurodė, jog Teikimui neprieštarauja. Užsienietės atstovė nurodė, jog Teikimas yra pagrįstas, tačiau prašė teismo apsvarstyti galimybę taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – tai yra apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje taikant judėjimo laisvės apribojimus (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 str. 2 d. 5 p.).

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir sulaikė užsienietę, prisistatančią (duomenys neskelbtini) B. B. B., gimusia (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, įvertinęs Teikime nurodytas aplinkybes, pirmiausiai apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 112 ir 113 straipsnių nuostatas, bei aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas pažymėjo, kad užsienietės atstovė prašė apsvarstyti galimybę taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – tai yra apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje taikant judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skiriamos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

7. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti (užsienietė neturi ir pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę), ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl darė išvadą, kad užsienietė ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta). Ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, teismas akcentavo, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudarė pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo užsienietės kelionės tikslas), neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai), todėl sprendžiamas klausimas dėl užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir įvertinęs faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į užsienietės individualias savybes, užsienietei siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, priešingu atveju, užsienietė, turėdama laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdama grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 2-4,12 p.).

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir paskirti užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietė pažymi, kad yra pateikusi prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą.

11. Užsienietės teigimu, tam, jog būtų galima apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, visų pirma turi būti nustatyta, kad egzistuoja bent vienas iš įstatyme įtvirtintų judėjimo laisvės apribojimo tikslų, o tuomet nustatoma, ar egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas. Nustačius, jog egzistuoja įstatyme įtvirtintas sulaikymo tikslas ir pagrindas, toliau turi būti vertinamas priemonės būtinumas ir proporcingumas. Sulaikymas, kaip asmens laisvę labiausiai varžanti priemonė, gali būti taikomas tik tuo atveju, jei švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti nustatytų tikslų. Ir tik teismui nustačius, jog švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti taikomos, yra taikytinas sulaikymas.

12. Užsienietės tvirtinimu, šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą, be to, nėra duomenų, kad užsienietė nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o toks griežtas asmens laisvės ribojimas nėra proporcingas ir pagrįstas.

13. Užsienietė, atsižvelgdama į alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus, nustatytus Įstatymo 115 straipsnyje, akcentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Be to, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, o Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

14. Užsienietė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų, kad užsienietė nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, pageidauja, kad jai būtų taikoma kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyventi užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

15. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovas nurodo, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietė vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti užsienietės atžvilgiu sulaikymą. Atsakovas pažymi tai, kad užsienietė kaip ir kiti pastarąjį pusmetį neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykstantys jos tautiečiai teikia tą patį paaiškinimą: kad neturi jokios pilietybės, nes gimė Eritrėjos valstybėje, o gyveno (duomenys neskelbtini), ir niekada neturėjo valstybės išduotų asmens dokumentų. Tačiau užsienietė yra raštinga, turi vidurinės mokyklos pagrindus, naudojasi išmaniuoju telefonu, turi užsienio kalbos, t. y. anglų kalbos, pagrindus, iš jos paaiškinimų – oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini). Todėl jos pasakojimas kelia didelių abejonių ir yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės. Užsienietė atsisako teikti savo gimimo liudijimą, teigdama, jog jo neturi ir anksčiau neturėjo.

17. Atsakovas pažymi, kad užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė praėjus daugiau nei mėnesiui po sulaikymo, kai jai buvo paaiškinta kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dėl Teikimo bei ginčijamo sprendimo esmė. Užsienietė akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo teikiamomis garantijomis, kadangi sužinojusi, kad yra pradėta procedūra dėl jos išsiuntimo į kilmės šalį, sąmoningai siekė jai sutrukdyti pateikdama prieglobsčio prašymą, nors tokį prašymą ji galėjo pateikti ir ankščiau. Atsakovo vertinimu, užsienietė nėra linkusi laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą, priimti ir įgyvendinti jos atžvilgiu sprendimą prieglobsčio byloje.

18. Atsakovo teigimu, užsienietės atžvilgiu taikomas sulaikymas sietinas su jos nebendradarbiavimu nustatant jos asmens tapatybę bei siekiant priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Pagrindai taikyti užsienietei judėjimo laisvės ribojimus yra sekantys: ji ne tik atvyko neteisėtai į Europos Sąjungos teritoriją, bet ir keliavo per valstybes nares neturėdama tam teisės, ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis jos tapatybės nustatymo procedūroje, todėl egzistuoja būtinumas užkirsti kelią galimam pakartotiniam jos bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos bei sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui prieglobsčio byloje priimti ir įvykdyti. Užsienietės atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi ji pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdama Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas, sulaikyta pateikė prieglobsčio prašymą. Prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsienietės kelionės tikslas.

19. Atsakovas teigia, kad siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti jos atžvilgiu sprendimo. Todėl sulaikymas šiuo atveju yra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – nustatyti užsienietės tapatybę, priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Atsakovo vertinimu, užsienietė nėra linkusi vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad ji bandys bėgti, slėptis ar kitaip trukdyti Migracijos departamentui priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsienietė sulaikyta VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti, ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į užsienietės individualias savybes, užsienietei siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

22. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, o atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog užsienietė nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, pageidauja, kad būtų taikoma kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyventi užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Byloje nustatyta, kad užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. liepos 12 d. 10.00 val. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pusė perdavė užsienietę Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025 m. liepos 11 d. 10.30 val. vietovėje (duomenys neskelbtini) Lenkijos (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir minėta užsienietė.

Sulaikymo metu užsienietė nepateikė pareigūnams jokių galiojančių ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų. MIGRIS duomenų bazėje duomenų apie užsienietės asmenybę ir tapatybę – nerasta, tai yra užsienietės asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti. VSAT 2025 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 25S158750 užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir perduota VSAT Užsieniečių registracijos centrui. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2567, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 2318.16/3337 atmetė Lietuvos Respublikos 2025 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 21-14-1492, priimti užsienietę pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl užsienietės teisinės padėties nustatymo. MIGRIS duomenimis nenustatyta, kad užsienietė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie užsienietei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad užsienietė buvo įsidarbinusi Lietuvos Respublikoje ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 25S190510 yra nuspręsta nagrinėti užsienietės prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

26. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi naujas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į užsienietės individualias savybes (kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis ir kt.), sulaikymas neproporcingai riboja jos judėjimo laisvę. Tačiau, teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog užsienietės asmens tapatybė nėra nustatyta, nes ji nepateikė jokio galiojančio kelionės dokumento ar teisėtą buvimą Lietuvoje pagrindžiančių dokumentų, pritaiko užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p).

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) B. B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) B. B. B. pritaikytą sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis