2024-03-13 Nr. AB-4274-3-61-3-02176-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-278-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. ATRS-2291 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 12-01-871 „Dėl 2022 m. balandžio 21 d. skundo“ (toliau – ir KAM sprendimas); 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministrą išspręsti klausimą ir priimti sprendimą pareiškėjui atidėti nuolatinę privalomąją karo tarnybą iki 2023 m. balandžio 1 d.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą; jis iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo pateikti reikalingus dokumentus Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Mažeikių poskyriui. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar kitų asmenų interesams, jei tektų atlikti privalomąją karo tarnybą nurodytu laiku, pateikė prašymą atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka. 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie Atrankos komisijos 2022 m. balandžio 14 d. priimtą sprendimą Nr. ATRS-2291 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“.

2.2. Atrankos komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo motyvų išdėstymas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimo, jis priimtas neatlikus individualizuoto prašymo vertinimo, todėl pareiškėjas jį apskundė Krašto apsaugos ministrui, kuris 2022 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 12-01-871 „Dėl 2022 m. balandžio 21 d. skundo“ konstatavo, kad Komisijos sprendimas iš esmės atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus.

2.3. KAM sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas jam sukels neproporcingai didelę žalą, o tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta, bet KAM sprendimas priimtas neatlikus individualizuoto prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu nagrinėjimo.

2.4. Tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, jog tarnybos atlikimo neatidėjimas nelems neproporcingai didelės žalos pareiškėjui atsiradimo.

2.5. Pareiškėjas nurodė turintis nuolatinį ir gerai apmokamą darbą biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Biudžetinė įstaiga), kur dirba nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o nuo 2021 m. liepos 1 d. eina ekonomisto pareigas. Darbdavys yra investavęs (ir toliau investuoja) į pareiškėjo mokymus bei kvalifikacijos kėlimą, jau yra suplanuoti ne vieni mokymai 2022 m. laikotarpiui, kuriuose pareiškėjas privalo dalyvauti pagal institucijos patvirtintą mokymų planą, taip pat pasiekti atitinkamus tikslus bei įvykdyti metinio vertinimo metu aptartas užduotis, siekiant kandidatuoti į aukštesnes pareigas. 2022 m. jau yra suplanuotos ir pareiškėjo komandiruotės į užsienį. Per devynerių mėnesių karo tarnybos laikotarpį pareiškėjas prarastų galimybę pakelti savo kvalifikaciją pagal darbdavio jau patvirtintą pareiškėjo 2022 m. mokymų planą, dėl ko negalėtų kandidatuoti į aukštesnes pareigas ir tai pareiškėjui būtų didžiulis praradimas ir sukeltų neproporcingai didelę žalą. Atidėjus karo tarnybą bent vienerių metų laikotarpiui, pareiškėjas turėtų galimybę įvykdyti darbdavio metinio vertinimo metu aptartas ir jau pradėtas vykdyti užduotis bei suplanuotai mokytis siekiant kandidatuoti į aukštesnes pareigas, garantuojančias ir geresnes darbo bei apmokėjimo sąlygas. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriais pagrindė nurodytas aplinkybes dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo. Be to, pareiškėjas nevengia pareigos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau esamos aplinkybės neleidžia to atlikti būtent šiuo metu.

2.6. Pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą negali būti suabsoliutinama, negali paneigti arba būti laikoma svarbesne už asmens teisę dirbti, tobulėti ir gyventi pasirinktoje vietoje. Tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras savo priimtuose sprendimuose turėjo nurodyti, kokiais kriterijais remiantis buvo sprendžiama, jog pareiškėjo atveju tarnybos atlikimo neatidėjimas nelems neproporcingai didelės žalos jam atsiradimo bei atitinkamai tai motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti. Skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta, pagal kokius kriterijus buvo vertinama pareiškėjui galinti kilti žala, apsieita tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

2.7. Institucijos privalo vadovautis gero administravimo principu, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tačiau KAM sprendimas priimtas nesilaikant nustatytų terminų (pareiškėjo skundas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 5 d., bet KAM sprendimas priimtas 2022 m. gegužės 13 d., po pareiškėjo užklausimo).

3. Atsakovas Lietuvos Kariuomenė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjo nurodyti motyvai, susiję su vykdomų pareigų ir atliekamų funkcijų reikšmingumu, jo nepakeičiamumu ir galimos veiklos sutrikdymu jo tarnybos atlikimo metu nepagrindžia pareiškėjo reikalavimo atidėti privalomąją tarnybą. Pareiškėjo užimama pareigybė nepatenka į Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nurodytas pareigybes, todėl atsakovas neturi pagrindo atidėti pareiškėjo tarnybą dėl jo vykdomų pareigų. Biudžetinės įstaigos veiklos sutrikdymas, susijęs su galimu laikinu tarnybos funkcijų neatlikimu, nėra prilyginamas neproporcingai didelei žalai asmeniniams ar visuomeniniams interesams, todėl darbo ar tarnybos santykių egzistavimas nėra pripažįstamas žala, kuri sukeltų tokio masto neigiamus padarinius, kad nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo prievolę. Pareiškėjas įgytas žinias galės panaudoti Biudžetinėje įstaigoje ir po tarnybos atlikimo arba jas atnaujinti.

3.2. Ginčijamas Komisijos sprendimas yra pakankamai pagrįstas ir aiškus, jame atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas bei pritaikytas individualioms aplinkybėms aktualus teisinis reglamentavimas. Atrankos komisija motyvuotai nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai. Atrankos komisija, įvertinusi visas pareiškėjo prašyme atidėti tarnybą nurodytas su darbo santykiais susijusias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad galima žala nėra tokio masto ir pobūdžio, kad nusvertų pareigą atlikti karo prievolę.

3.3. Atrankos komisija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, išsamus, nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažintos galinčiomis sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

3.4. Krašto apsaugos ministras savo atsakyme (KAM sprendime) įvertino pareiškėjo nurodytus motyvus, Atrankos komisijos vertinimą bei teisinį reglamentavimą ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai neįrodo tokio pobūdžio žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. 2022 m. sausio 5 d. interneto svetainėje http://sauktiniai.karys.lt buvo paskelbtas 2022 m. šauktinių sąrašas. Pareiškėjas turėjo atvykti į Šiaulių regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių Mažeikių poskyrį (toliau – ir Mažeikių RKPKS). Pareiškėjas nurodytu laiku į Mažeikių RKPKS neatvyko. 2022 m. kovo 16 d. suformuotas reikalavimas atvykti į Mažeikių RKPKS, tačiau pareiškėjas neatvyko.

5.2. 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. ROIK: 22161455740.

5.3. 2022 m. kovo 29 d. gautas M. J. prašymas Šiaulių RKPKS Mažeikių poskyriui atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. 2022 m. balandžio 14 d. Atrankos komisija raštu Nr. ATRS-2291 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos”, atsakydama į pareiškėjo prašymą, išnagrinėjusi pateiktus argumentus, nusprendė, kad tarnybos atlikimo neatidėjimas ne neproporcingai didelės žalos pareiškėjo atžvilgiu.

5.4. 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui „Dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. ATRS-3391 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos” panaikinimo.

5.5. 2022 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sudaryta komisija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nusprendė, kad pateikti dokumentai neįrodo tokio pobūdžio žalos asmeniniams ir visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas PPKT atliktų kitu metu. Tai partvirtina byloje esantis Skundų dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos priimtų sprendimų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas Nr. VLK-54-(3.124.).

5.6. 2022 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras raštu Nr. 12-01-871 „Dėl 2022 m. balandžio 21 d. skundo” sutiko su pareiškėjo ginčijamame Atrankos komisijos sprendime pateiktų aplinkybių vertinimu ir argumentais, atsižvelgiant į tai paliko galioti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro priimtus sprendimus.

6. Teismas, įvertinęs Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, 5 straipsnio 2 ir 3 dalių, 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5, 6, 15 punktų nuostatas, konstatavo, kad teisės aktai neįtvirtina baigtinio sąrašo atvejų, kurie būtų pagrindas dėl karo prievolės atlikimo galinčią kilti žalą pripažinti neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl pagrindas atidėti ar atsisakyti atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vertinamas atskirai kiekvienu individualiu atveju ir pagal esamas faktines aplinkybes sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad ginčijamuose atsakovo sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo atveju nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, t. y. jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės nėra pagrindas galimai atsirasiančius pareiškėjui nepatogumus laikyti neproporcingai didele žala. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia neproporcingos žalos atsiradimą (kad dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos neteks tam tikrų pranašumų ir karjeros galimybių darbe, t. y. negalės kelti savo kvalifikacijos ir dėl to negalės kandidatuoti į aukštesnes pareigas, taip keldamas savo vertę darbo rinkoje ir kt.), pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, o labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmeniui, negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neproporcingai didelės žalos kilimą dėl jo nurodomų aplinkybių.

9. Teismas, įvertinęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas karo tarnybos atlikimo metu negalės atlikti savo darbinių funkcijų ar pasinaudoti karjeros galimybėmis, savaime nėra pagrindas atidėti karo tarnybą, kuriai pareiškėjas yra paskirtas.

10. Teismas atmetė skundo argumentus, kad skundžiami atsakovo sprendimai priimti atlikus tik formalų vertinimą, iš ginčijamų sprendimų turinio nustatęs, kad buvo įvertintos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimų patirti nepatogumų, tačiau, nesant objektyvių pagrindų, nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas, numatytas Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste, nes priešingu atveju būtų paneigta konstitucinė pareiga atlikti karo tarnybą visiems karo prievolininkams, kurie turi nuolatinį darbą. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o viešojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso pirmumą prieš individualių subjektų interesus, todėl Komisijos sprendime pagrįstai nurodyta, jog Įstatymas saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto finansinius interesu, ir finansiniai nuostoliai savaime nėra prilyginami neproporcingai dideliu visuomeninių interesų pažeidimui.

12. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka karo prievolininko darbo vieta išsaugoma, o darbdavys turi galimybę gauti subsidiją.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiami atsakovo sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Atrankos komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. ATRS-2291 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“; panaikinti Krašto apsaugos ministro 2022 m, gegužės 13 d. sprendimą Nr. 12-01-871 „Dėl 2022 m. balandžio 21 d. skundo“ ir įpareigoti Krašto apsaugos ministrą išspręsti klausimą ir priimti sprendimą pareiškėjui M. J. atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2023 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai.

15. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, taip pat nurodo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė 2022 m. gegužės mėnesį, o kvalifikacijos kėlimo bei mokymų planas pareiškėjui buvo sudarytas visiems 2022 metams, kuriais pareiškėjas ne kartą darbdavio buvo vertinamas ir skatinamas, ko neabejotinai nebūtų buvę pareiškėjui išvykus atlikti karo tarnybą, todėl pareiškėjas kartu su skundu teismui negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių kilusią neproporcingai didelę žalą dėl jo nurodomų aplinkybių, nes ji dar nebuvo atsiradusi (pareiškėjas įrodinėjo ateityje kilsiančią žalą).

15.2. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas darbdavio ne kartą buvo vertinamas ir skatinamas, buvo perkeltas į aukštesnes pareigas, dalyvavo mokymuose ir viso to nebūtų buvę, jeigu pareiškėjas būtų atsisakęs vykdyti darbdavio sudarytą mokymų planą bei kitas papildomas užduotis ir būtų išvykęs atlikti karo tarnybos. Pareiškėjo kilimas pareigose bei jo pareiginės algos koeficiento didėjimas nėra įprasti nepatogumai – pareiškėjas nuosekliai ir kryptingai visus praėjusius metus to siekė, vykdė papildomas darbo užduotis, dėjo didžiules pastangas, su darbdaviu buvo susiderinęs ir vykdė 2022 m. mokymų planą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmeniui.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas karo tarnybos atlikimo metu negalės atlikti savo darbinių funkcijų ar pasinaudoti karjeros galimybėmis, vertino kaip nesudarančią pagrindo atidėti karo tarnybą, kadangi pareiškėjas privalomąją pradinę karo tarnybą prašė atidėti ne dėl darbo ar karjeros galimybių kaip tokių savaime, o dėl 2022 m. mokymų plano, turinčio lemiamos reikšmės pareiškėjo karjerai, įvykdymo galimybės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių pagrindų nustatyti tarnybos atidėjimo pagrindą, numatytą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Be to, pareiškėjas nesiekė išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, o tik naudojosi teisės aktuose įtvirtinta teise karo tarnybą atidėti, kad būtų išvengta neproporcingai didelės žalos.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, nes, pareiškėjo teigimu, skundžiami atsakovo sprendimai priimti neatlikus individualizuoto prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vertinimo, kaip tai nurodoma suformuotoje teismų praktikoje.

15.5. Tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras, tiek teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, jog tarnybos atlikimo neatidėjimas nesąlygos neproporcingai didelės žalos pareiškėjo atžvilgiu atsiradimo. Prašymus atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka bei skundus nagrinėjantys subjektai privalo kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinti žalą ir nepatogumus, su kuriais susidurs karo prievolininkas. Pareiškėjas privalomąją pradinę karo tarnybą prašė atidėti ne dėl to, kad jis eina pareigas valstybės tarnyboje (t. y. ne dėl darbo ar tarnybos savaime), o dėl kitų, su jo atliekamomis pareigomis susijusių priežasčių, galinčių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

15.6. KAM sprendime nurodyta, kad pareiškėjo užimama pareigybė nepatenka į Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigybes, kurias užimantiems asmenims privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama, bet pareiškėjas prašymą dėl tarnybos atidėjimo pateikė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, t. y,. motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino.

15.7. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nėra nurodyta, pagal kokius kriterijus pareiškėjui galinti kilti žala buvo vertinama, apsieita tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, taip pat konstatuota, kad nepateikti jokie įrodymai dėl žalos kilimo, nors, kaip minėta, karo tarnybą buvo prašoma atidėti dėl ateityje galinčios kilti, o ne jau kilusios žalos.

15.8. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, kai kurių pareiškėjo nurodytų argumentų, turinčių reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, visai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

15.9. Įstatymas numato galimybę atidėti privalomąją tarnybą, jei karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu gali daryti neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir, ar tos žalos būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas jam sukels neproporcingai didelę žalą ir, kad tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta, bei su apeliaciniu skundu pateikė tą patvirtinančius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas.

15.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant materialiosios ir / ar procesinės teisės normas, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neproporcingai didelės žalos kilimą dėl jo nurodomų aplinkybių, kadangi ši žala dar nebuvo atsiradusi, be to, teismas nepagrįstai nevertino visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

16. Atsakovas Lietuvos Kariuomenė pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir kaip nepargrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, jog jis yra teisėtas pagrįstas, jame pilnai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti įrodymai, jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jame tinkamai pritaikyti galiojantys teisės aktai. Pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikinti skundžiami sprendimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Karo tarnybos atidėjimo Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Aprašas.

18. Remiantis Aprašo 5 punktu, karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui prašymą atidėti tarnybą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Prašymus ir Pranešimus, remiantis Aprašo 15 punktu, nagrinėja Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad pagrindas atidėti ar atsisakyti atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vertinamas atskirai kiekvienu individualiu atveju ir pagal esamas faktines aplinkybes sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad 2023 metams taikomas pareiškėjo mokymų planas ir su jo įvykdymu susijusios pareiškėjo ateities darbo perspektyvos, remiantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nėra pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą, nes nebus padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

21. Būtina pažymėti, kad privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas yra individualiai konstatuojamas neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams atsiradimas, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų šaukimo metu, o tokios žalos būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

22. Šiuo atveju, vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš darbo ir karjeros teisių įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad neatsižvelgta į pareiškėjui itin svarbių interesų gynimą, kaip visiškai nepagrįstus.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami atsakovo sprendimai priimti atlikus tik formalų vertinimą. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad buvo įvertintos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimų patirti nepatogumų, tačiau, nesant objektyvių pagrindų, nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas, numatytas Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reguliavimas.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis