154c6e02-7faf-45ee-b06e-7888ff097e40 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-643-995/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32970-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.9. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 28 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė parengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, kurioje S. R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, BK 167 straipsnio 1 dalyje bei BK 168 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«muose 2019 m. lapkričio 4 d. gauta, 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi persiųsta pagal teismingumÄ , baudžiamoji byla kurioje S. R. J. yra kaltinamas tuo, kad „terorizavo žmogų, neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ ir jÄ atskleidė bei panaudojo, tai yra: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėn., prasidėjus skyrybų procesui tarp dukros Ž. M. ir D. M., rinko asmeninius duomenis apie D.

M. ir K. Z., turėdamas tikslÄ K. Z. bei D. M. sukelti stresÄ , nerimÄ , baimę ir kitaip terorizuoti. Tyčia sistemingai siuntė D. M., K. Z., jų artimiesiems ir pažįstamiems bei paÅ¡aliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzÅ«rinio, įžeidžiančio, Å¡meižiančio pobÅ«džio laiÅ¡kus su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiÅ¡kiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, siekė pažeminti nukentėjusiÄ jÄ K. Z. bei D.

M., laiÅ¡kuose vartodamas tekstus, kaip: „gerai apmokama kekšė“, „girdėjau kovo 1 d. turėjai atvykti į Vilnių aptarnauti stoties rajonÄ ; Vilniuje klientus aptarnausi į burnÄ kaip ir Budelkiemio rajone“, „kurva“, „paleistuvė“, „ubagė“, „senų vyrų paklodė“, „šeimų ardytoja“, „už seksÄ iÅ¡laikoma jabakų“, „barakuda“, „šliundriÅ¡ko elgesio“, „skambėsit visa giminė Klaipėdoje“, „siÅ«lome paraÅ¡yti straipsnį apie Klaipėdos paleistuvę K.

Z. gyv. (duomenys neskelbtini); Å¡i paleistuvė iÅ¡ardė Å¡eimÄ ; jos sugyventinis motinos Z. vienmetis. Tikėtina, kad abi su juo mylisi“, „visi pažįstami tÄ kekšę bado pirÅ¡tais“, „vaikystėje ji neturėjo nei tėvo, nei motinos, augo be tėvų priežiÅ«ros, auklėjimo ir meilės“, „apie sugyventinės mokyklinius gabumus ir nuopolius gali papasakoti R. (duomenys neskelbtini)“, „pabėgo iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių, kad vietoje galėtų „obliuot“, „tai kurvai tik 22 m., o alfonsų turėjo krÅ«vas“, „viena tema tiktai liečia abu, t. y. kaip sugulti į lovÄ â€œ „paleistuvės telefonas (duomenys neskelbtini), „Vilniuje bus tikras pragaras, pasiruoÅ¡k, žinok kurvom visur sunku;

„be reikalo feisbuxe Å¡lykščiÄ fizionomijÄ iÅ¡trynei, atpažinsim ir taip“, kurie akivaizdžiai žeidė nukentėjusiuosius, vertė pergyventi dėl savo sveikatos ir tokiu bÅ«du sukÅ«rė nukentėjusiesiems bauginančiÄ , keliančiÄ nerimÄ situacijÄ , dėl kurios nukentėjusieji jautė nuolatinę baimę, įtampÄ ir be nukentėjusiųjų sutikimo, neteisėtai, vieÅ¡ai skelbė duomenis apie jų privatų gyvenimÄ . Tokiu bÅ«du S. R. J., naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai baugino K.

Z. ir terorizavo D. M. bei be sutikimo, neteisėtai rinko ir vieÅ¡ai skelbė informacijÄ apie privatų Å¡ių asmenų gyvenimÄ .“ Baudžiamoji byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas trukdo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Kaltinamasis aktas – vienas svarbiausių baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentų, kuris yra iÅ¡eities pozicija nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, nes juo apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Todėl kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas be esminių trÅ«kumų tiek turinio, tiek formos prasme. Teismų praktikoje laikoma, kad netinkamas veikos kvalifikavimas arba netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių apraÅ¡ymas yra tokie kaltinamojo akto trÅ«kumai, kurie trukdo nagrinėti bylÄ ir kurie nėra taisomi nagrinėjant bylÄ teisme. ApraÅ¡ant veikÄ turi bÅ«ti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tÄ poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje.

Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir Å¡is turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti dėl požymio turinio. Protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos bÅ«tų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006). Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnis reglamentuoja reikalavimus kaltinamojo akto turiniui.

Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ kaltinamajame akte turi bÅ«ti apraÅ¡yta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai, kitos aplinkybės, svarbios kvalifikuojant veikÄ pagal baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai bÅ«tina tam, kad kaltinamas veikos padarymu asmuo žinotų, kokie nusikalstami veiksmai (neveikimas) inkriminuoti, kokie jų padariniai (pasekmės), kokia baudžiamoji atsakomybė numatyta už padarytÄ veikÄ ir galėtų tinkamai pasirengti gynybai (Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 10 str.).

Byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ tada, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ ; asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama tik esant trijų sÄ lygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trÅ«kumai yra tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme; kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014).

IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Nusikalstamos veikos padarymo vieta turi bÅ«ti nurodyta pareikÅ¡tame kaltinime, o ne nustatinėjama teisme, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar jos ieÅ¡koma baudžiamosios bylos medžiagoje. Ä®statymų leidėjas pareigÄ suformuluoti kaltinimÄ yra numatęs prokurorui, o ne teismui, nes kitaip bÅ«tų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iÅ¡ baudžiamojo proceso stadijų, esmė.

Apie bÅ«tinumÄ nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vietÄ Ä¯statyme nurodoma aiÅ¡kiai, todėl apie tai iÅ¡ viso nieko nenurodžius kaltinamajame akte, tai turi bÅ«ti laikoma esminiu Å¡io akto trÅ«kumu. Net ir tuo atveju, jeigu, prokuroro nuomone, nėra galimybės nustatyti veikos padarymo vietos, apie tai kaltinamajame akte irgi turi bÅ«ti nurodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis tyčia sistemingai siuntė D. M., K. Z., taip pat ir jų artimiesiems ir pažįstamiems bei paÅ¡aliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzÅ«rinio, įžeidžiančio, Å¡meižiančio pobÅ«džio laiÅ¡kus su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiÅ¡kiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, siekė pažeminti nukentėjusiÄ jÄ K.

Z. bei D. M., tačiau jame nenurodyta, kada, iÅ¡ kur ir kam konkrečiai buvo siunčiami laiÅ¡kai, kada juos gavo adresatai, taip pat, kokio konkretaus turinio laiÅ¡kai buvo siųsti kiekvienam nukentėjusiajam. Be to, kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra nurodoma, jog S. R. J. kaltinamas tuo, kad jis naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ K. Z. ir terorizavo D. M., tačiau kaip konkrečiai BK 145 straipsnio 2 dalies prasme pasireiÅ¡kė bauginimas ir terorizavimas nėra detalizuojama.

Be to, S. R. J. pateiktas kaltinimas pagal dėl BK 167 straipsnio 1 dalį taip pat yra ydingas ir nesuprantamas (BPK 219 straipsnio 3 punktas), nes veika apraÅ¡yta taip, kad neįmanoma suprasti kokiÄ , kur ir kokiu bÅ«du informacijÄ apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimÄ rinko kaltinamasis, nors Å¡ie duomenys dėl BK 167 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo yra esminiai. Nusikalstamos veikos pagal BK 167 straipsnį dalykas – ne bet kokia informacija, o tokia, kurios turinį sudaro žinios apie privatų gyvenimÄ : vidiniai asmens Å¡eimos santykiai, kilmė, lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos bÅ«klė, įpročiai, privatus susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai, privati kompiuteryje saugoma informacija.

Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie vieÅ¡ai prieinami arba skelbiami žmogui sutinkant: gimimo data, lytis, iÅ¡silavinimas, specialybė, profesija, Å¡eiminė padėtis, nekilnojamasis turtas, dalyvavimas organizacijų veikloje, laisvalaikis ir kt. Be to, iÅ¡ kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį taip pat negalima suprasti, kada, kokiu bÅ«du, kokio konkretaus turinio informacijÄ , sudarančiÄ Å¾inias apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimÄ , vieÅ¡ai paskelbė kaltinamasis. Å ie duomenys dėl BK 168 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo taip pat yra esminiai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėn., prasidėjus skyrybų procesui tarp dukros Ž. M. ir D. M., rinko asmeninius duomenis apie D. M. ir K. Z., turėdamas tikslÄ K. Z. bei D. M. sukelti stresÄ , nerimÄ , baimę ir kitaip terorizuoti, tačiau susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad laiÅ¡kai nukentėjusiesiems buvo siunčiami tiek 2017 metais, tiek ir 2018 metais. Be kita ko, ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡te nurodė, kad paskutinis laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas 2018 m. birželio 18 d. ( t. 1, b. l. 108).

Pažymėtina, kad prokuroro pareiga yra iÅ¡samiai atlikti ikiteisminį tyrimÄ , Å¡i pareiga negali bÅ«ti nepagrįstai perkeliama bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaltinimÄ pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ ir sudaryti prielaidas manyti, kad teismas yra Å¡aliÅ¡kas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111- 677/2016). Nagrinėjamu atveju darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad dėl aptartų kaltinimo trÅ«kumų yra apsunkintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bei apsunkinta ir kaltinamojo teisė į gynybÄ .

Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis konkrečiai kaltinamas. PrieÅ¡ingu atveju gali atsirasti pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimus. Teismo vertinimu, nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai, net jei juos ir bÅ«tų galima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimÄ , sÄ lygotų kaltinimo pakeitimÄ , tikslinimÄ , dėl to bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bÅ«tų apsunkintas ir truktų ilgiau.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo, nes jame nenurodytos ar ydingai nurodytos svarbios inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, kas trukdo nagrinėti bylÄ , todėl byla grÄ Å¾inama prokurorui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 straipsniu, 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi ir 439-440 straipsniais, n u t a r i a : baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinamasis S. R. J. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo bet kuriuos to teismo rÅ«mus. Teisėja Vaida Railienė