2021-05-05 Nr. AB-9958-3-61-3-04223-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3041-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04223-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. K. (O. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05147 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį vadovui buvo skirta bauda, kuri yra sumokėta. Leidimą gyventi pareiškėjas gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių, todėl negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų bus panaikintas jam išduotas leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė buvo įsitikinusi, kad pareiškėjo įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai sutvarkyti, todėl įdarbino jį įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijai. Iš šių institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Bendrovė ir jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, įgyvendino savo kaip darbdavio pareigas, žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nepadarė, visi mokesčiai yra sumokėti, formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės nebuvo pažeistos, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra nubaustas darbdavys. Šiuo atveju darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia teisėtus lūkesčius ir yra neproporcingas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Bendrovė (jos vadovas) yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, o nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Esant tokiai situacijai, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas leidimo gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavio (Bendrovės vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime. Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. K. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Norlida“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; Departamento Klaipėdos skyrius 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7511711, galiojantis iki 2022 m. rugsėjo 7 d.; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu UAB „Norlida“ direktorius pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 000 Eur bauda; Bendrovės vadovas nutarimo neskundė, baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.; Departamentas 2020 m. spalio 22 d. Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Remdamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 10 dalimis, ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilo darbdaviui (tuometiniam Bendrovės vadovui). Aplinkybė, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas prieš tai, kai Bendrovės vadovas nebuvo baustas už administracinį nusižengimą, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės ir nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 8. Pareiškėjas O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą.

9. Pareiškėjas dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, akcentuoja negalėjęs tikėtis, kad dėl ne nuo jo valios nepriklausančių veiksmų jo prašymas bus atmestas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas formalus pažeidimas, nepadaręs žalos valstybei ar tretiesiems asmenims. Be to, pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavo iki formalaus pažeidimo padarymo. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, šis vadovas Bendrovėje nebedirba. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui O. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Departamentas, nustatęs UAB „Norlida“, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, pasireiškusį juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduotas iki pažeidimo nustatymo ir panaikintas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, yra neproporcingas, nes pažeidimas buvo formalus, be to, nuobauda buvo paskirta ne Bendrovei, o jos vadovui.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje, kurios direktorius, kaip darbdavio atstovas, pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. Šis teismo nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.

17. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „Norlida“ direktorius negali būti prilyginamas pareiškėjo darbdaviui, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020; kt.).

18. Kadangi įmonės direktoriaus nubaudimas tuo pačiu reiškia darbdavio padarytą teisės pažeidimą, esantį pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, faktas, kad nubaustasis darbdavio įgaliotas asmuo – direktorius įmonėje nebedirba, teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir negali būti pripažįstamas darbdavio baudimo faktą šalinančia aplinkybe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021; kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Departamentas Sprendime pagrįstai pritaikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, esą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4103-575/2020; kt.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas visą laikotarpį, kuriam jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatyme numatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Įstatymas imperatyviai nurodo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai yra nustatomas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytas pagrindas, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo formalumo ir Sprendimo neproporcingumo nelaikytini pagrįstais.

21. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius