2022-02-08 Nr. ANB-198-4-52-3-00594-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-3-387/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00594-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Viktoro Onačko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu A. P. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nubaustas 870 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „T“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos ir iki 2020 m. gegužės 1 d. nesurengė (nesušaukė) visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo, taip pat nesilaikė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes per septynias dienas nuo akcininkės UAB „N“ reikalavimo pateikimo dienos nepateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytų UAB „T“ ūkinės veiklos dokumentų ir taip pažeidė UAB „T“ akcininkės UAB „N“ neturtines teises.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu taip pat nuspręsta nutarimui įsiteisėjus jo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį A. P. pradėjimo ar nepradėjimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato V. Onačko apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato V. Onačko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti. Prašyme nurodoma:

5.1. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pradėjo administracinę teiseną prieš A. P. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad administracinė teisena pagal šį ANK straipsnį pradėta neteisėtai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo priimti procesinį sprendimą ją nutraukti. To nepadaręs, teismas nesilaikė ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatų, sukėlė teisinio neapibrėžtumo situaciją ir pažeidė A. P. teisę į nešališką ir objektyvų kaltinimo padarius administracinį nusižengimą nagrinėjimą. Nusprendus skundžiamo nutarimo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo ar nepradėjimo, buvo pakenkta A. P. interesams dėl objektyvaus pareiškimo prieš jį tyrimo, toks sprendimas neabejotinai turės įtakos kitų institucijų pareigūnų nuomonei apie jo veiką.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ANK yra teisinė spraga, nes jame nėra reglamentuojama aptariama situacija, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pasirinko sprendimą, nesukeliantį procesinių kliūčių kompetentingai institucijai VĮ Registrų centrui spręsti visus klausimus, susijusius su administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra klaidinga. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią ANK normą – ANK 590 straipsnio 4 dalį, kurioje pateiktas baigtinis pažeidimų, nustatytų konkrečiuose ANK straipsniuose, sąrašas, kai teismas gali pats pradėti teiseną pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. A. P. buvo kaltinamas ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas šį kaltinimą nagrinėjo teismo posėdyje ir aptarė jį nutarime, todėl turėjo priimti dėl jo vieną iš procesinių sprendimų, nustatytų ANK 635 straipsnio 1 dalyje, tačiau to nepadaręs nepagrįstai nesilaikė šios ANK normos reikalavimų. Teismas pažeidė ir pareiškėjo diskreciją spręsti, ar kreiptis į VĮ Registrų centrą, ir taip peržengė savo kompetencijos ribas. Aptariamu atveju teismas turėjo nutraukti neteisėtai pradėtą administracinę teiseną ir pareiškimą grąžinti pareiškėjui.

5.3. UAB „N“ pareiškime nurodoma, kad A. P. nepateikė bendrovės prašytų dokumentų ir informacijos apie konkrečius UAB „T“ sandorius, ūkines operacijas ir pan. Jokio teisinio pagrindimo, kad prašomi dokumentai ir informacija laikytini teiktinais akcininkui pagal ABĮ 18 straipsnio nuostatas, pareiškime nėra, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tik už informacijos, nurodytos ABĮ 18 straipsnyje, nepateikimą akcininkams. Pirmosios instancijos teismas padarė šiurkštų įstatymo taikymo pažeidimą, nes dėl padaryto administracinio nusižengimo sprendė ne taikydamas ABĮ 18 straipsnio nuostatas, t. y. vertindamas, ar pareiškėjos (akcininkės) nurodyti dokumentai laikytini akcininkams be apribojimų teiktinais dokumentais, o tik subjektyviai įvertinęs A. P. atsisakymą pateikti informaciją, laikydamas jį formaliu. Atsisakymo pateikti informaciją formalumą teismas kildina iš to, kad direktorius nepareikalavo iš akcininkės pasirašyti konfidencialumo sutarties ir nepateikė jos prašytos informacijos, tačiau pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį tokia procedūra taikoma išimtiniais atvejais, kai konfidenciali informacija reikalinga akcininkui siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. Tokių aplinkybių pareiškėja (akcininkė) nenurodė, jų nenustatė ir teismai, todėl argumentas apie formalų ir neteisėtą atsisakymą pateikti informaciją nepareikalavus pasirašyti konfidencialumo sutarties prieštarauja įstatymui.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė teisinių argumentų, kad pareiškėjos (akcininkės) prašyti dokumentai, kaip tai nurodoma ABĮ 18 straipsnyje, yra vieši ir be jokių apribojimų turi būti prieinami akcininkui. Teismo samprotavimai apie pareiškėjos, kaip akcininkės, galimą teisių pažeidimą, įskaitant ir ginčą dėl prašomų dokumentų teisinio statuso (vieši jie ar ne), patenka į civilinių teisinių santykių sritį, apie tai nurodoma ir ABĮ 18 straipsnyje. Šalių ginčas dėl tam tikros informacijos priskyrimo prie neviešinamos konfidencialios informacijos negali būti administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl teismų argumentai apie į bylą nepateiktus įrodymus, kokiu pagrindu prašoma informacija priskirta prie konfidencialios, yra nepagrįsti ir neteisėti, tačiau jais buvo grindžiama A. P. kaltė. Pareiškėja (akcininkė) turėjo nurodyti A. P. atsakomybės teisinius pagrindus, pavyzdžiui, konkrečiam įstatymui ar normai priešingą direktoriaus elgesį, baustiną administracine tvarka, įskaitant ir įrodymus, kad prašyta informacija ir dokumentai priskiriami prie viešųjų pagal įstatymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Visiškai nepriimtina, kai teismas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje savo iniciatyva koreguoja pareiškimą, papildydamas ar pakeisdamas jo pagrindą ir argumentaciją, prieš tai nepasiūlęs pareiškėjams jo patikslinti ir nepranešęs atsakomybėn traukiamam asmeniui apie pareiškimo pakeitimą ar papildymą teismo iniciatyva.

5.5. A. P. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad įstatymo nustatytu laiku nesušaukė UAB „T“ akcininkų visuotinio susirinkimo, tačiau 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 pandemijos, pagal karantino sąlygas buvo uždrausti bet kokie susibūrimai ir primygtinai rekomenduota net privačioms įmonėms dirbti nuotoliniu būdu. Karantinas truko iki 2020 m. birželio 15 d., todėl A. P. negalėjo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. A. P. nubaudimo pagrindimas tuo, kad jis galėjo organizuoti akcininkų susirinkimą nuotoliniu būdu, neatitinka pamatinių administracinės atsakomybės principų. Teismai nevertino aplinkybės, kad karantino trukmė pagal 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 buvo nustatyta nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d., vėliau Vyriausybės nutarimu karantinas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 27 d., po to – iki 2020 m. gegužės 11 d. A. P. tikėjosi sušaukti susirinkimą įprastine forma iki 2020 m. gegužės 1 d., tačiau paskutinis karantino pratęsimas tokią galimybę atėmė. Pirmiau nurodyti Vyriausybės nutarimai primygtinai draudė žmonių sambūrius karantino metu, buvo masiškai nukeliami akcinių bendrovių, asociacijų ir kitokių organizacijų, turinčių savo valdymo struktūroje kolektyvinius organus, akcininkų ir juridinių asmenų dalyvių privalomi susirinkimai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentas, kad pandemijos metu priimtas Vyriausybės nutarimas neatleido A. P. nuo pareigos įstatymo nustatytu laiku sušaukti dalyvių susirinkimus, yra nepagrįstas. A. P. atsakomybės pagrindas negali būti ir teismų motyvas, neva jis galėjo sušaukti virtualų susirinkimą, nes tokia pareiga jam įstatymuose nenustatyta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato V. Onačko prašymas atmestinas.

Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo

7. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Toks pažeidimas pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu per nustatytus terminus, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

8. Šioje byloje A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius, nevykdė ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos ir iki 2020 m. gegužės 1 d. nesurengė (nesušaukė) visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo, taip pat nesilaikė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes per septynias dienas nuo akcininkės UAB „N“ reikalavimo pateikimo dienos nepateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodytų UAB „T“ ūkinės veiklos dokumentų ir taip pažeidė UAB „T“ akcininkės UAB „N“ neturtines teises. Taigi A. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė dviem alternatyviomis veikomis – uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu nustatytu laiku ir įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkui.

9. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).

10. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ši pareiga yra besąlygiška.

11. Nagrinėjamu atveju UAB „T“ visuotinis akcininkų susirinkimas nustatytu laiku (iki 2020 m. gegužės 1 d.) nebuvo sušauktas ir neįvyko. Pareiškėjo teigimu, susirinkimas nebuvo sušauktas dėl objektyvios, nuo A. P. valios nepriklausančios priežasties – Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.3 punktu buvo uždrausti visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors dėl paskelbto karantino ir nebuvo galimybės visuotinį akcininkų susirinkimą surengti įprastu būdu (akcininkams ar jų įgaliotiems asmenims susirenkant ir būnant vienoje patalpoje ar kitoje vietoje), pareiga jį sušaukti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos liko nepakitusi ir ją buvo privalu tinkamai įvykdyti kitais būdais. Nepaisydamas to, A. P. nepasinaudojo įstatyme nustatytomis alternatyvomis – sudaryti galimybes akcininkams balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, arba dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis (ABĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys). Laikydamasis rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, jis turėjo visas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinį UAB „T“ akcininkų susirinkimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė ir taip pažeidė UAB „N“ neturtines teises.

12. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ir kita akcininkų neturtinė teisė – gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

13. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „N“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į UAB „T“, prašydama pateikti šią informaciją: 1) visų bendrovės sutarčių su UAB „S“ kopijas; 2) visas iš UAB „S“ apmokėti gautas sąskaitas; 3) visų mokėjimų UAB „S“ dokumentus (mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus ar kasos išlaidų orderius, jei buvo mokama grynaisiais pinigais); 4) informaciją (paaiškinimą), kokios paslaugos pirktos iš UAB „S“ ir jai apmokėtos (nurodant pirkimų ir mokėjimų paskirtį); 5) informaciją, kiek išleista pinigų reklamai „Facebook“ paskyroje 2019–2020 m., ir paskyros ataskaitą apie išlaidas reklamai 2019–2020 m.; 6) visų 2020 m. bendrovės atliktų pirkimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); 7) visų 2020 m. bendrovės atliktų pardavimų dokumentus (sutartis, sąskaitas, mokėjimų dokumentus); 8) bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 9) 2020 m. kasos knygą ir informaciją apie grynųjų pinigų likutį bendrovės kasoje 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „T“ direktorius A. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu atsisakė pateikti UAB „N“ prašomus dokumentus, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad jie priskiriami prie bendrovės neviešinamos (net ir akcininkams) komercinės veiklos duomenų.

15. Įvertinę pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad A. P. atsisakymas pateikti UAB „N“ prašomą informaciją yra formalus, nemotyvuotas, todėl nelaikytinas tinkamu bendrovės vadovo pareigos aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti informaciją įgyvendinimu, A. P. nedėjo pastangų, kad būtų užtikrinta jo vadovaujamos bendrovės ir jos akcininkės interesų pusiausvyra. Su šiomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

16. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartojami tie patys argumentai kaip ir apeliaciniame skunde dėl A. P. neteisėto nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą UAB „N“, į juos išsamiai, motyvuotai ir įtikinamai atsakė apeliacinės instancijos teismas.

17. Nors UAB „N“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nebuvo prašoma pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įvardytų duomenų ir dokumentų, tai, priešingai nei teigia pareiškėjas, neužkerta kelio traukti A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų ir dokumentų sąrašas nėra baigtinis. UAB „N“ prašoma pateikti informacija yra tiesiogiai susijusi su UAB „T“ turtu, finansine atskaitomybe, sudarytais sandoriais, turto ir lėšų naudojimu, bendrovės pajamomis, išlaidomis, pelnu, t. y. bendrovės ūkine veikla. Byloje nėra duomenų, ar šiai informacijai UAB „T“ suteikė komercinės paslapties statusą. Kaip pagrįstai nurodoma teismų sprendimuose, esant poreikiui, A. P. turėjo teisę ir galimybę reikalauti, kad prieš pateikiant dokumentus UAB „N“ atstovai pasirašytų konfidencialumo sutartį, ir taip apsaugoti jautrią informaciją, tačiau sąmoningai pasirinko netinkamą pareigos pateikti informaciją akcininkams realizavimo formą – formaliai ir visiškai nemotyvuotai atsisakė pateikti prašomą informaciją.

18. Pažymėtina, kad UAB „N“ prašymas buvo argumentuotas, jame nurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis informacijos pateikimo pagrindas – įtarimai dėl A. P. asmeninių interesų ir UAB „T“ interesų konflikto, CK 2.87 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Šie įtarimai sudaro prielaidas akcininkei ginti tiek savo, tiek juridinio asmens, kurio dalyvė ji yra, įstatymuose nustatytas teises bei teisėtus interesus ir prašyti taikyti bendrovės vadovui atsakomybę, be kita ko, kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 straipsnis, 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas suteikia akcininkui teisę į bet kokią informaciją ir dokumentus (net ir laikomus bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija), būtinus vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ši nuostata taikoma ir akcininkui siekiant inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK antrosios knygos X skyrius) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Pažeidus šią teisę, akcininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumą, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai ir interesai, ir kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą grindžiamus kolektyvinius su bendrovės veikla susijusius sprendimus. Nemotyvuotai, formaliai atsisakydamas pateikti informaciją, susijusią su jo paties galimai neteisėtais veiksmais, A. P. nepagrįstai apribojo UAB „N“ galimybes priimti spendimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo ir taip sudarė kliūtis pasinaudoti įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išnagrinėjo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad A. P. veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti prašyme nurodomus materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį teisėtumo

20. Iš pirmosios instancijos teismui adresuoto UAB „N“ pareiškimo matyti, kad juo buvo prašoma pradėti A. P. administracinio nusižengimo teiseną tiek pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 223 straipsnio 2 dalį. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl abiejų administracinių nusižengimų, tačiau išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo nepasisakė, persiųsdamas nutarimo nuorašą VĮ Registrų centrui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo ar nepradėjimo. Pareiškėjas teigia, kad administracinė teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo būti nutraukta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamo nutarimo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo ar nepradėjimo neabejotinai turės įtakos kitų institucijų pareigūnų nuomonei apie jo veiką.

21. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną galėtų būti priimtas tik išnagrinėjus bylą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo. Kaip minėta, teismai dėl šio straipsnio nesprendė ir nepasisakė. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamo nutarimo nuorašą pateikti VĮ Registrų centrui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo ar nepradėjimo turės įtakos kitų institucijų pareigūnų nuomonei apie jo veiką, yra deklaratyvus ir nepagrįstas teisiniais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad procesines garantijas užtikrina ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai – tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius) principais. Kaip minėta, galutinis sprendimas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nepriimtas, dėl šio administracinio nusižengimo nagrinėjamoje byloje nepasisakyta, todėl nėra pagrindo vertinti ar naikinti ir procesinį sprendimą dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas