2024-08-28 Nr. AB-12308-3-61-3-00126-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1696-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00126-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (A.) S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 23S231958 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti persekiojimo veiksmus kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimo dalis apie (duomenys neskelbtini), tačiau ir atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes.

2.3. Teisės aktų nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

2.4. (Duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla grėsmė patirti persekiojimą, kadangi pareiškėjas su jomis praeityje nebuvo susidūręs, tačiau tai, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas, įkalintas, ieškomas (duomenys neskelbtini) struktūrų dėl vykdytos opozicinės veiklos, nereiškia, kad su tokiomis grėsmėmis ateityje negalėtų susidurti. Šiuo atveju plačiai visuomenei žinoma bei Sprendime, vertinant kilmės valstybės informaciją, atsispindi tai, kad (duomenys neskelbtini).

2.5. Migracijos departamentas neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su pareiškėju prieglobsčio motyvams nustatyti, nesiekė pašalinti pareiškėjo pasakojimo netikslumų bei nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad sugrįžęs į kilmės šalį jis taps viena iš (duomenys neskelbtini), todėl šios priežastys, pareiškėjo nuomone, turi būti pagrindu suteikti jam papildomą apsaugą.

2.6. Migracijos departamento atsiliepimo argumentai patvirtina, kad jis nesiekė bendradarbiauti, išsiaiškinti visas teisingam prašymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes ir prašymą išnagrinėjo formaliai. Pareiškėjas pateikė nuoseklius paaiškinimus dėl jo vykdytos veiklos (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjui nėra iškelta baudžiamoji byla, nereiškia, kad jis nepatirs persekiojimo veiksmų kilmės šalyje. Pareiškėjo teigimu, persekiojimo grėsmė yra reali. Migracijos departamentui kartu su prieglobsčio prašymu pateiktoje (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

4.1. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei tarptautinės apsaugos statusui suteikti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu neįtikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente, įvertinti jo pateikti dokumentai, kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo grėsmė įvertinta hipotetine ir neprilygstančia pagrįstai tikimybei patirti persekiojimo veiksmus.

4.2. Pareiškėjas nurodė abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmę sugrįžus į kilmės valstybę, iki išvykimo iš kilmės valstybės prieš jį asmeniškai dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatytas tariamas persekiotojas, tikėtini motyvai ir tikslai sulaikyti arba nubausti pareiškėją. Pareiškėjas nepagrįstai savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus bando perkelti atsakovui, reikalaudamas jį aiškintis ir tikslinti jo pasakojimo neaiškumus ar netikslumus. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus bei į tai, kad įvykiai (duomenys neskelbtini) buvo ir yra plačiai aprašomi, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini).

4.3. Sprendime pareiškėjo perspektyvi rizika yra įvertinta jo duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis rizikos vertinimas. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo įvertinta aplinkybių visuma – be kita ko, pareiškėjo profilis, aplinkybės, susijusios su jo patirtimi, kilmės valstybės informacija ir kt.

4.4. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Tyrimo metu nerasta informacijos, kad pareiškėjas būtų asmenų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini).

4.5. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pagal surinktą informaciją prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.6. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra hipotetinė, o pareiškėjo su papildomais paaiškinimais pateikti įrodymai, nepaneigia atsakovo išvados. Pareiškėjo akcentuojama finansinė parama nesuponuoja individualios grėsmės būti persekiojamam, nes (duomenys neskelbtini).

4.7. Pareiškėjo pateikti tarpininkavimo raštai yra surašyti trečiosios šalies, todėl tikėtina, kad šiuose dokumentuose pateikta informacija apie pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. (A.) S. skundą.

6. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vertino, kad pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualios persekiojimo tikimybės. Pareiškėjo baimė sugrįžti į kilmės valstybę grindžiama labiau jo paties subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo ateityje, kuri nepagrįsta objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė įrodymų, kad jis iš tiesų yra persekiojamas ir / ar su juo siekiama realiai susidoroti dėl (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nurodė, jog atsakovas tyrimo metu nenustatė, o pareiškėjas nepateikė priešingų duomenų, kad (duomenys neskelbtini).

8. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog iš pareiškėjo pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatytas tikėtinas persekiotojas, tikėtini motyvai ar tikslai persekioti pareiškėją. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad galima persekiojimo rizika būtų susijusi su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, todėl teismas pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus įvertino hipotetine, nepagrindžiančia tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo situacija buvo išnagrinėta individualiai, o skundžiamo Sprendimo turinys atskleidžia, jog buvo išsamiai įvertinta Sprendimo priėmimo metu galiojusi situacija kilmės valstybėje ir atsižvelgta į pareiškėjo pasakojimą, todėl jis negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo jam būtinybę, todėl Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Teismas padarė grubius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevertino abejonės privilegijos taikymo sąlygų pareiškėjo pateiktiems duomenims ir neįvertino pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygų kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius pareiškėjui gresiantį pavojų kilmės šalyje, tačiau nei teismas, nei Migracijos departamentas jų neįvertino.

12.2. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas kritiškai ir formaliai vertino pareiškėjo socialinės paskyros (duomenys neskelbtini).

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

14.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atliko išsamų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimą, remdamasis aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Migracijos dpeartamento tyrimo metu surinktą informaciją. Pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini).

14.2. Migracijos departamentas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra hipotetinio pobūdžio, grindžiama neapibrėžta tikimybe. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 23S231958, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste bei pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė realios persekiojimo rizikos grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju, taip pat nenustatyti Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai Lietuvos Respublikoje suteikti. Pareiškėjas, be kita ko, apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustato, jog įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui ir jame turi būti tiriami, o nauji įrodymai, kaip išimtis, priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Iš pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų (dokumentų, nuotraukų) matyti, kad didžioji dalis šių dokumentų buvo sudaryti dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, todėl pareiškėjas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, o kita dalis dokumentų – po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių neteikė įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kodėl ši būtinybė iškilo vėliau, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus ir jų nevertina apeliacinės instancijos teisme.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

22. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

28. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

29. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime sugrįžti į kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini).

30. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini).

31. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jo pasakojimas išsamus, nuoseklus, ir tai, kad atsakovas privalėjo papildomai rinkti duomenis, jog būtų pašalinti pasakojimo netikslumai, teisėjų kolegija pažymi, jog pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

32. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog pastarasis išanalizavo visus pareiškėjo pateiktus duomenis, surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).

33. Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo individualų profilį. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, dalyvavę pareiškėjo nurodytuose (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Teisėjų kolegija, be kita ko, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nei skundžiamame Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti baudžiamas tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybės teritorijoje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

36. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl jie nevertintini.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. (A.) S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis