Legislator Case Law & Legislation
1543540a-9fac-4620-b00c-cd4043904cc2 AI generated

1543540a-9fac-4620-b00c-cd4043904cc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1543540a-9fac-4620-b00c-cd4043904cc2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-6496-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00435-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. J. (O. J.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir nustatė: pareiÅ¡kėjas O.

Legislator headnote

AI generated

1543540a-9fac-4620-b00c-cd4043904cc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: m) ir 2015-01-28 (pareiÅ¡kėjui teko 2,44 kv. m). Laikotarpiais nuo 2014-10-21 iki 2014-11-17, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-30, nuo 2014-12-09 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-01-19 iki 2015-01-25 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 12 parų ir vienÄ nepilnÄ dienÄ buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-6496-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00435-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. J. (O. J.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir nustatė: pareiÅ¡kėjas O.

J. skundu (b. l. 1), kurį 2015-02-11 papildė (b. l. 96-97), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) dviems žmonėms skirtose kamerose jis buvo laikomas su dar trimis nuteistaisiais, todėl jam tekdavo tik 1,5 kv. m kameros ploto. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, buvo tamsu. PareiÅ¡kėjas laiko tai baudimu kankinant, nurodo, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę ir apatijÄ .

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-15, 105) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014-10-13 iki 2015-02-03, dalį Å¡io laikotarpio pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose atitiko nustatytus reikalavimus, dalį laikotarpio pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

Atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Suimtieji į kameras uždaromi laikantis suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Langai LukiÅ¡kių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K. Teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-15) atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014-10-13 ir atskirais laikotarpiais buvo laikomas iki 2015-02-03, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimai vertintini už 2014-10-13–2015-02-03 laikotarpį.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . PareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010, Higienos norma). HN 76:2010 nenustato minimalių kalinimo vietų kamerų plotui keliamų reikalavimų, jie reglamentuoti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, nustatančiame, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-15) ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16-18) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014-10-13 ir atskirais laikotarpiais iki 2015-02-03 buvo laikomas kamerose Nr. 120, 111, 255, 110, 265, 121, 398, 387, 398, 109, 368, 383, 119, 122, 400, 386, 399, 114, 279, 378. PareiÅ¡kėjui tenkantis plotas teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitiko 2014-10-14 dalį dienos (pareiÅ¡kėjui teko 3,48 kv. m ploto), 2014-10-15–2014-10-20 laikotarpiu (pareiÅ¡kėjui teko 1,97 kv. m ploto), 2014-12-02 (pareiÅ¡kėjui teko 2,44 kv. m), 2014-12-05–2014-12-08 laikotarpiu (2,41 kv. m), 2015-01-28 (pareiÅ¡kėjui teko 2,59 kv.

m) ir 2015-01-28 (pareiÅ¡kėjui teko 2,44 kv. m). Laikotarpiais nuo 2014-10-21 iki 2014-11-17, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-30, nuo 2014-12-09 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-01-19 iki 2015-01-25 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 12 parų ir vienÄ nepilnÄ dienÄ buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose trÅ«ko oro, buvo Å¡alta ir drėgna. Pagal HN 76:2010 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).

Oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., Å¡altuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc. (26 punktas).Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus dėl LukiÅ¡kių TI-K kamerų bÅ«klės ir jose esančių gyvenimo sÄ lygų. Dalis jų apytiksliai atitinka pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpį. Patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. 111, 297, 265, 268, 386 langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du pro langÄ , santykinės oro drėgmės ir oro temperatÅ«ros pažeidimų Å¡iose kamerose iÅ¡ esmės nenustatyta.

Nors 2014-11-12 atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 111 (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2014-10-13 dalį dienos) buvo nustatyta per žema – 17,4 °C oro temperatÅ«ra (b. l. 56-59, 68-71, 83-87), negalima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu (2014-10-13) temperatÅ«ra neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Byloje nėra pateikta duomenų apie pritaikytÄ vėdinimo bÅ«dÄ , oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės sÄ lygas kitose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2014-10-13–2015-02-02 laikotarpiu.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas skunde Å¡ių nusiskundimų papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuriomis konkrečiomis dienomis ir kuriose kamerose buvo pažeista jo teisė į HN 76:2010 nustatytus oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ar vėdinimo reikalavimus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijÄ su tokio pobÅ«džio nusiskundimais. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna ir trÅ«ko oro, atmeta kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad gyvenamose patalpose bÅ«davo tamsu.

Pagal HN 76:2010 22 punktÄ , gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpį, matyti, kad kamerose Nr. 111, 297, Nr. 265, Nr. 268 ir Nr. 386 langai yra, dirbtinio dieninio apÅ¡vietimo normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 56-59, 68-71, 83-87).

Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamÄ dieninį apÅ¡vietimÄ , įrengimas kamerose yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, todėl net ir tuo atveju, jei bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog kamerose natÅ«ralus dieninis apÅ¡vietimas neatitiko HN76:2010 reikalavimų, teismas neturėtų pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimo yra bendro pobÅ«džio, subjektyvÅ«s. Skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ dieninį apÅ¡vietimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl HN76:2010 22 punkto pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nežymÅ«s gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sÄ lyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimÄ ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę ir apatijÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimų, kuomet pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose svyravo nuo 1,97 kv. m. iki 3,48 kv. m.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .Kita vertus, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas periodiÅ¡kai, su tam tikromis pertraukomis. Jo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ buvo pažeista tik 12 parų ir dalį dienos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimai buvo trumpalaikiai ir ne nuolatinio pobÅ«džio, todėl pagal trukmę bei intensyvumÄ negali bÅ«ti prilyginti kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl gyvenimo sÄ lygų pažeidimų. Tai rodo, kad savo aktyviais veiksmais pareiÅ¡kėjas nesiekė jo nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimo, nevertino jų kaip darančių itin didelę žalÄ . PareiÅ¡kėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, skunde jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė.

Nurodydamas patirtÄ Å¾alÄ dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas perrašė CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau deklaruojamos patirtos žalos neindividualizavo, jo skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sÄ lygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai Å¡alinami per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (b. l. 22-87).

Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimo, teismas, be kita ko, atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje administracinėje byloje Nr. A-424-575/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad LukiÅ¡kių TI-K 13 parų neužtikrinus pareiÅ¡kėjui minimalaus vienam asmeniu tenkančio ploto ir nesant kitų pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų pažeidimų, pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ yra jo teisių į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ pažeidimo pripažinimas, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalÄ padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, į tai, kad pareiÅ¡kėjas patirtos neturtinės žalos neindividualizavo, grįsdamas neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus rėmėsi abstrakčiais teiginiais, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkina iÅ¡ dalies ir pripažįsta jo teisės į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas pažeidimÄ , o skundo reikalavimÄ dėl 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip nepagrįstÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo O.

J. skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo O. J. teisė į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo O. J. reikalavimÄ dėl 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                 Marius Bajoras