2020-06-23 Nr. AB-12812-3-61-3-02104-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1610-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02104-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. D. ir A. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Druskininkų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimą „Dėl išvados pateikimo“ Nr. 50SD-122-(14.50.125E.) (toliau – ir Išvada) ir Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1069-(10.5) (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti per nustatytą terminą Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių patvirtinti žemės sklypo planą 1,0096 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal plano taškus Nr. 1, 14, 15, 16, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.3. įpareigoti per nustatytą terminą Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių patvirtinti žemės sklypo planą 2,0171 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal plano taškus Nr. 1, 2, 3, 4, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.4. įpareigoti per nustatytą terminą Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių žemės sklypams (duomenys neskelbtini), nustatyti būdą 0,0604 ha ir 0,0929 ha ploto trūkumui kompensuoti ir jį kompensuoti.

2. Pareiškėjai nurodė, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Valstybės žemės fondas“ 2017 m. gruodžio 12 d. atliko žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatė 0,601 ha ir 0,0931 ha ploto trūkumą. Sklypų plotų tikslumas skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Kadastro nuostatai). Pasak pareiškėjų, žemės sklypų ribos tarp ribų posūkio taškų sudaro vieną uždarą kontūrą, žemės sklypų plotai buvo apskaičiuoti tomis pačiomis ribomis tarp 4 nustatytų nesukoordinuotų riboženklių ir ribų nustatymo abriso, naudojant tikslesnes matavimo priemones. Žemės sklypų plotai gali skirtis ne daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Pareiškėjų teigimu, Tarnybos Druskininkų skyrius, skaičiuodamas žemės sklypų plotų maksimalią leistiną paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų plotų (1,0096 ha ir 2,0171 ha), šiurkščiai pažeidė Kadastro nuostatus ir neteisingai parinko šių nuostatų 1 priede nurodytus koeficientus – žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti taikomas ne 0,08, o 0,02 koeficientas, nes matavimai buvo atlikti pagal 1:2 000 mastelį (plotas sumažėja 0,0604 ha ir viršija maksimalią leistiną 0,0206 ha paklaidą, sumažėjimas yra J. D. priklausančioje žemės sklypo dalyje); žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti taikomas ne 0,09, o 0,04 koeficientas (plotas sumažėja 0,0929 ha ir viršija maksimalią leistiną paklaidą, sumažėjimas yra žemės sklypo dalyje, kuri priklauso A. J.).

3. Pareiškėjai pažymėjo, jog atliekant matavimus paaiškėjo aplinkybė, kad žemės sklypų plotai buvo skaičiuojami nuo 1,07 ha ir 2,11 ha bendro įregistruotų žemės sklypų ploto, kurių 0,02 ha ir 0,03 ha yra neatskiriamos ariamos žemės sklypų dalys. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad tarp lauko ir kiemo yra kelias, kuriam nenustatytas joks teisinis statusas, kuris yra žemės sklype ir yra neatskiriama jo dalis.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba nurodė, kad Tarnybos Druskininkų skyriaus Išvada surašyta išsamiai išnagrinėjus paženklintųjų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir su jais besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus bei kitą kartografinę medžiagą, Išvadoje nurodytos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto skirtumo priežastys. Iš Išvados turinio galima nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti matininkas, tęsdamas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimą, t. y. Išvadoje nurodyta, kad žemės sklypų ribos, vadovaujantis Kadastro nuostatų 22 punktu, kuriame reglamentuota, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, turi būti patikslinti vietoje suformuojant atskirais sklypais, kuriuos skiria bendro naudojimo kelias (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė). Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad ploto skirtumo kompensavimas galimas tik nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo atveju. Atliekant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o tuo atveju, kai riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais arba žemės valdos projektais ir ženklinamų žemės sklypų suformavimo dokumentų informacija.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą tenkino iš dalies – panaikino Išvadą ir Sprendimą ir įpareigojo Tarnybos Druskininkų skyrių iš naujo įvertinti VĮ „Valstybės žemės fondas“ Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkų atliktus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) matavimus, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: VĮ „Valstybės žemės fondas“ Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, vadovaudamasis abrisais ir laikinaisiais žemės sklypo planais, atliko ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatė abiejų žemės sklypų ploto trūkumą (sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas plotas – 1,07 ha, pamatavus – 1,0099 ha; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas plotas – 2,11 ha, pamatavus – 2,0169 ha; bendras plotų trūkumas – 0,1532 ha), taip pat kad žemės sklype esantis kelias nutiestas neteisėtai, todėl sklypų dalinimas į atskirus sklypus neteisingas; VĮ „Valstybės žemės fondas“ kreipėsi į Tarnybą dėl išvados pateikimo; Tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. sausio 26 d. rašte „Dėl išvados pateikimo“ Nr. 50SD-122-(14.50.125E.) konstatavo, kad nustatytas sklypų ploto neatitikimas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, nurodytos Kadastro nuostatų 1 priede, matininkui nurodė patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje suformuojant du atskirus žemės sklypus; Tarnyba 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-1069-(10.5.) sutiko su Druskininkų skyriaus Išvadoje pateikta argumentacija.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skirtumas tarp pareiškėjų ir atsakovo paskaičiavimų susidarė dėl to, kad proceso šalys rėmėsi skirtingais turimais dokumentais. VĮ „Valstybės žemės fondas“ Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, atlikdamas kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribas suformavo remdamasis riboženkliais ir teritorijų planavimo dokumentais (1994 metų plano koordinatėmis). Atsakovas, tikrindamas atliktus kadastrinius matavimus, vadovavosi 2000 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1047 patvirtintu pirmuoju Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, 1994 metų planu atsakovas nesivadovavo. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie 1994 metų plano egzistavimą, tačiau pareiškėjas J. D. patvirtino, kad 1994 metų planą gavo iš Tarnybos Druskininkų skyriaus.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei iš Išvados, nei iš Sprendimo, taip pat iš atsakovo atsiliepimo nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas paneigė pareiškėjų trūkstamo ploto apskaičiavimą, kuris buvo apskaičiuotas kitu teisiniu pagrindu, nei apskaičiavo atsakovas. Atsakovas nė viename iš skundžiamų administracinių aktų nenurodė, kad pareiškėjų taikytas apskaičiavimo metodas (teisinis pagrindas) yra ydingas. Atsakovas iš esmės nenurodė, kodėl šiuo konkrečiu atveju 1994 metų planas, kuriuo vadovavosi VĮ „Valstybės žemės fondas“ Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkai, netaikytinas.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus Išvadą ir Sprendimą, o atsakovas įpareigotinas iš naujo priimti Išvadą, kurioje, be kitų argumentų, taip pat būtų argumentuotai patvirtintas arba paneigtas VĮ „Valstybės žemės fondas“ Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkų atliktų kadastrinių matavimų teisingumas / teisėtumas, įvertinant matininkų atliktų kadastrinių matavimų teisinį pagrindą (1994 metų planą).

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjų reikalavimai (įpareigoti patvirtinti žemės sklypų planus pagal pareiškėjų nurodytas koordinates ir kompensuoti atsiradusį žemės sklypų ploto trūkumą) yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti Išvadą ir Sprendimą. Išvadą ir Sprendimą panaikinus ne dėl to, kad šie administraciniai aktai yra ydingi iš esmės, o dėl to, kad atsakovas įpareigotinas iš naujo priimti Išvadą, kartu įvertinęs ir pareiškėjų užsakymu atliktų kadastrinių matavimų teisinį pagrindą, kiti pareiškėjų reikalavimai negali būti tenkinami.

III. 12. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti administraciniai aktai ir Tarnyba įpareigota iš naujo įvertinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) matavimus, bei priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

13. Tarnyba nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios bei proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Tarnybos teigimu, administraciniame akte turi būti nurodytas pakankamas, bet ne perteklinis motyvų išdėstymas, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo administracinis aktas priimtas, tačiau viešojo administravimo subjektui nėra nustatyta pareiga administraciniame akte paneigti, įvertinti ar pateikti paaiškinus dėl fizinių ar juridinių asmenų taikomo teisinio pagrindo atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nagrinėjamu atveju Išvadoje ir Sprendime yra nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, remiantis teisės aktais buvo atsižvelgta į Tarnybos Druskininkų skyriuje esančius archyvinius dokumentus, todėl Sprendimas ir Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Išvada yra išsami, pateikta kompleksiškai išnagrinėjus turimus dokumentus, be to, ji yra adresuota ne pareiškėjams, o VĮ „Valstybės žemės fondas“, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra geodezija ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymas. Tarnybos Sprendimas yra parengtas atsižvelgiant į du aspektus – Išvados atitiktį administracinio akto reikalavimams ir pakartotinį situacijos įvertinimą, taigi Sprendime yra kompleksiškai įvertinta esama situacija ir pateikti išsamūs paaiškinimai.

14. Pareiškėjas J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2004 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.28.)-4-867 pripažino ir patvirtino, kad matininkas R. S. klaidingai parengė dokumentus dėl A. D. nuosavybės teisės atkūrimo. Viena klaida (neištaisyta iki šio laiko) yra ta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų – sklypas sumažintas 0,0601 ha plotu, o žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0931 ha plotu.

Ginčas kilo dėl žemės sklypų grafinės dalies – planų, kuriuose plotai privalėjo atitikti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus plotus (1,07 ha ir 2,11 ha). Pasak pareiškėjo, 1996 m. gruodžio 31 d. išduoti laikini žemės sklypų planai nelaikytini žemės sklypų planais, kadangi neturi kadastrinio ar unikalaus numerio, jie yra nukopijuoti nuo 1930 metų Lenkijos valstybės vykdytos vietovėje žemės reformos, neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo procedūros terminų. Žemės sklypų plotų trūkumas tarp suformuotų vietoje ribų nustatymo abriso ir įregistruotų duomenų buvo užprogramuotas jau matuojant žemės sklypų ribas tarp riboženklių:

žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas plotas 1,07 ha, kraštinių ilgiai pagal abrisą ir riboženklius – 476 m, 474 m, 21,5 m, 21 m, todėl 476 × 21,5 = l,0234 ha, 474 × 21 = 0,9954 ha, 1,0234 + 0,9954 = 2,0188 ha, 2,0188 / 2 = 1,0094 ha, 1,07 - 1,0094 = -0,0606 ha (trūkumas); žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 2,11 ha, kraštinės – 474 m, 470 m, 43,5 m, 42 m, todėl 474 × 43,5 = 2,0619 ha, 470 × 42 = 1,9740 ha, 2,0619 + 1,9740 = 4,0359 ha, 4,0359 / 2 = 2,0179 ha, 2,11 - 2,0179 = - 0,0921 ha (trūkumas).

Pareiškėjo teigimu, šių žemės sklypų plotų trūkumo neįmanoma paneigti. Kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal teisės aktus, nepažeistas įregistruotų žemės sklypų teisinis statusas, teritorijų planavimo dokumentai, bendrasavininkų bei trečiųjų asmenų interesai. Matavimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reglamentavimą, t. y. nepažeistas žemės sklypų ribų stabilumas, nes buvo tikslinti žemės sklypų plotai, o ne ribos. Todėl Tarnybos Druskininkų skyrius privalo ištaisyti padarytas klaidas, patvirtinti žemės sklypų planus, atliktus 2017 metais, 1994 metų koordinačių sistemoje ir kompensuoti pareiškėjams žemės ploto trūkumą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aptardamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Kadastro nuostatų taikymo klausimus, yra ne kartą pažymėjęs, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

16. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, pagal leistinas ribas gali būti tikslinamas tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014; 2016 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010).

17. Atsakovas, tikrindamas atliktus kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi 2000 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1047 patvirtinto Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais, todėl turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad nustatytas sklypų ploto neatitikimas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, nurodytos Kadastro nuostatų 1 priede, ir pagrįstai nurodė matininkui patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje suformuojant du atskirus žemės sklypus.

18. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 2 straipsniu, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus (1 dalis); žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (2 dalis).

19. Šio spendimo 17 ir 18 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniai priimami įvertinus iki jų buvusią faktinę ir teisinę situaciją ir tol, kol šie sprendiniai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, būtent jais, o ne abrisais ir laikinaisiais žemės sklypo planais privalu vadovautis matininkui atliekant kadastrinius matavimus, ką ir nurodė atsakovas ginčo atveju.

20. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo taikymo, teismo sprendimas naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjų skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys