153d4ea6-fbe7-440d-8e09-4c31901acd3f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A11-5389-369/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02781-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 12.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovams Mykolui Sadauskui, Laimai Čepelevskei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė: A. M., vadovaujamos UAB „L. G.“ (toliau – ir Bendrovė) iÅ¡sinuomotame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 00 val. iki 2017 m. spalio 19 d., buvo laikomos statybinės ir griovimo atliekos, neturint leidimo, ir tokiais veiksmais A. M., kaip minėtos Bendrovės vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymo „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3 dalies 3.1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nepripažįsta.

PaaiÅ¡kino, kad jo vadovaujamos bendrovės veikla – atliekų tvarkymas, krovinių bei statybinių atliekų vežimas. Jis yra susipažinęs su atliekų tvarkymo taisyklėmis, pats yra prisidėjęs prie Å¡ios srities teisės aktų rengimo. Jo vadovaujama Bendrovė buvo iÅ¡sinuomojusi sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)ir jame galėjo daryti viskÄ , ko nedraudžia įstatymas. Ä® jį buvo atsivežta nusipirkta statybinė skalda, kuri turėjo bÅ«ti panaudota kelių tiesimui. SkaldÄ jis nusipirko iÅ¡ UAB „E.“.

Å i bendrovė į minėtÄ sklypÄ atvežė skaldÄ ir jÄ iÅ¡pylė. Pardavėjas iÅ¡davė patvirtinantį dokumentÄ , kad tai skalda, o ne statybinės atliekos. Tai, kad toje skaldoje pasitaikė didesnių gabalų, dar nereiÅ¡kia, kad tai statybinės atliekos. Vėliau inspektoriai patikrino įsigytÄ skaldÄ , ir nustatė, kad yra keli per dideli gabalai tos skaldos ir įvardino jÄ statybinėmis ir griovimo atliekomis. Statybinėse atliekose dar turėtų bÅ«ti ir kitų atliekų – medienos, betono, bet čia to nebuvo.

Jo įsitikinimu, Å¡iuo atveju nepagrįstai skalda vien tik pagal frakcijų dydį vertinta kaip statybinės atliekos. Nurodė, jog Å¡iuo metu Bendrovė yra įgijusi tarÅ¡os leidimÄ . Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nereiÅ¡kė pardavėjui pretenzijų, kad su skalda buvo parduota ir gabalai statybinių atliekų, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm.Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. Čepelevskė nurodė, kad UAB „L. G.“ vadovas buvo informuotas apie patikrinimÄ , tačiau jame nedalyvavo.

Taip pat atstovė paaiškino, kad nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų, kiek procentų reikia surasti didesnių gabalų skaldoje nei 150 mm, kad tai būtų laikoma ne skalda, o statybinėmis atliekomis. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakyme „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nurodoma, kad dalelių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm gali būti naudojama tik toje vietoje, kur jos susidarė, t. y. statybvietėje. Didesni gabalai nei 150 mm, kurių kiekis nėra apibrėžtas, gali būti naudojami tik toje statybvietėje, kur susidaro, kur vyksta statybos darbai, o atvežtos kažkur negali būti panaudotos.

Jos gali bÅ«ti laikomos tik ten, kur susidaro arba gali bÅ«ti perduodamos atliekų tvarkytojui, kurie gali apdoroti tas statybines atliekas. UAB ,,L. g.“ pažeidimų fiksavimo metu negalėjo apdoroti Å¡ių atliekų, kadangi neturėjo leidimo. Bylos nagrinėjimo metu Bendrovė jau kreipėsi dėl tokio leidimo gavimo. Atstovė taip pat nurodė, jog jei statybinės atliekos leidžiamos per smulkintuvÄ , didesnė frakcija nei 150 mm negali iÅ¡eiti. Atstovė taip pat nurodė, kad pagal Bendrovei iÅ¡duotÄ leidimÄ , ji galėjo po visÄ LietuvÄ surinkti ir vežti statybines atliekas, tačiau jų laikyti negalėjo.Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M.

Sadauskas nurodė, kad Bendrovė privalėjo turėti tarÅ¡os leidimÄ , bet tokio leidimo neturėjo. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, A. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje. ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų, arba kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymo „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3 dalies, kurioje įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo, specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar Å¡alinimui, įskaitant paruoÅ¡imÄ naudoti ir Å¡alinti) ir laikymui, 3.1 punkte numatyta, kad tai apdorojamos atliekos (naudojamos ar Å¡alinamos, įskaitant paruoÅ¡imÄ naudoti ir Å¡alinti) ir (ar) laikomos atliekos, iÅ¡skyrus atvejus, kai vadovaujantis TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. D1-528 „Dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ . Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atliekas surenkančių ir (ar) vežančių įmonių pareiga surinktas ir vežamas atliekas pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi Å¡io Ä®statymo 41 straipsnio reikalavimų.

Minėta įstatymo straipsnyje įtvirtinta, kad atliekas būtina tvarkyti:

1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

3) nekeliant neigiamo poveikio kraÅ¡tovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultÅ«riniu požiÅ«riu svarbioms vietovėms. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) 2017 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. VR-17.7-447 užfiksuota, jog 2017 m. rugsėjo 20 d.

RAAD pareigūnai nustatė, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikomos galimai statybinės ir griovimo atliekos. 2017 m. rugsėjo 26 d. 10 val. minėtame žemės sklype buvo atliekami skaldos frakcijos matavimai, kuriuos atlikus buvo nustatyta, kad sklype yra laikomos statybinės ir griovimo atliekos neturint leidimo. Šiame patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina ir kartu su patvirtinimo aktu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatyti statybinių medžiagų gabalai, kurių frakcijų dydis vyrauja nuo 200 mm iki 350 mm.

IÅ¡ UAB „L. G.“ paaiÅ¡kinamojo raÅ¡to, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir produkcijos pardavimo sutarties Nr. 17/08/30-1 matyti, jog UAB „L. G.“ iÅ¡ UAB „E.“ 2017 m. rugpjūčio mėn. 30 d. įsigijo 3056 m3 skaldos. Byloje esančioje 2017 m. rugsėjo 20 d. Atitikties deklaracijoje nurodoma, kad UAB „E.“ deklaruoja, jog 3056 m3 skaldos, pagamintos iÅ¡ statybinių atliekų (plytų, betono) atitinka privalomuosius reikalavimus bei suderintus su pirkėju pagal jo poreikius, skaldos frakcija nuo 0 iki 150 mm.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama Bendrovė iÅ¡sinuomotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė skaldÄ ar statybines atliekas, kurių laikymui reikalingas tarÅ¡os leidimas. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia konkretaus apibrėžimo, kas yra laikoma skalda, tačiau, kaip teisingai nurodė teismo posėdžio metu institucijos atstovai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymo „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 16 straipsnyje numatyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; energijos gavybai ? medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ bei kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakcijÄ , kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sÄ vartynuose tiesti. IÅ¡ minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog statybinių medžiagų dalelės, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm, nėra laikytinos skalda.

Tokios statybinių medžiagų dalys laikytinos statybinėmis ir griovimo atliekomis, o jų laikymui kitoje vietoje nei jos susidarė yra reikalingas leidimas. Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. neginčijo, jog statybinių medžiagų gabalai, kurių frakcijų dydis didesnis nei 150 mm, negali būti laikoma skalda, tačiau jis nurodė, kad bendrovės išsinuomotame sklype buvo laikomas pakankamai didelis kiekis skaldos, todėl, natūralu, kad galėjo pasitaikyti ir didesnės frakcijos statybinių gabalų.

Jo vertinimu dėl kelių gabalų negalima daryti iÅ¡vados, kad Bendrovė iÅ¡sinuomotame žemės sklype laikė ne skaldÄ , o statybines medžiagas. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. pozicija nesutiktina. Kaip nurodė Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, teisės aktai nenustato, kiek skaldoje esančių statybinių medžiagų dalių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm, turi bÅ«ti rasta, kad tokia skalda bÅ«tų laikoma ne skalda, o statybinės atliekomis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skaldoje apskritai negali bÅ«ti statybinių medžiagų dalių, kurių frakcija didesnė nei 150 mm.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir institucijos atstovė, smulkinant statybines medžiagas specialia technika, didesni nei 150 mm frakcijos gabalai tiesiog negali iÅ¡eiti, o jei tokie gabalai yra – vadinasi jie nebuvo specialiai ruoÅ¡ti kaip skalda.Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. taip pat pažymėjo, jog Bendrovė pirko skaldÄ , skalda buvo sertifikuota, tačiau pardavėjas tiesiog galėjo atvežti į sklypÄ ne tik skaldos, bet ir statybinių atliekų.

A. M. nurodė, kad jis tiesiog galėjo ir nepastebėti, kad toje įsigytoje skaldoje galėjo bÅ«ti ir didesnių statybinių medžiagų gabalų. Teismas tokiÄ A. M. pozicijÄ laiko deklaratyvia ir vertina kritiÅ¡kai kaip jo gynybinę versijÄ . MinėtÄ A. M. pozicijÄ paneigia tai, kad, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, jis gerai iÅ¡mano teisės aktus, reglamentuojančius, kas yra statybinės atliekos, o kas yra skalda, todėl tiesiog nepamatyti, jog bendrovės iÅ¡sinuomotame žemės sklype yra statybinių medžiagų gabalų, kurių frakcijos net dvigubai didesnės nei maksimali leistina skaldos dalių frakcijų riba, jis tiesiog negalėjo.

Be to, kaip minėta, mechaniÅ¡kai tvarkant statybines atliekas ir jas ruoÅ¡iant kaip skaldÄ , didesnių gabalų nei 150 mm frakcijos tiesiog negali iÅ¡eiti, ir Å¡i aplinkybė A. M. taip pat buvo žinoma. A. M. versijÄ , jog jis nežinojo ir nematė, kad sklype yra laikomos statybinės ir griovimo atliekos, paneigia ir tai, kad kai Å¡i aplinkybė visgi tapo žinoma (RAAD pareigÅ«nams nustačius, kad kai kurių statybinių ir griovimo atliekų frakcijų dydžiai beveik dvigubai virÅ¡ija leistinÄ normÄ ), jis nesikreipė į pardavėjÄ UAB „E.“ dėl nekokybiÅ¡kos ar sutarties sÄ lygų neatitinkančios prekės įsigijimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais, administracinėn atsakomybėn traukimo asmens ir Institucijos atstovų paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį nusižengimo padarymo metu buvo išsinuomojusi A. M. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „L. G.“, buvo laikoma ne skalda, o būtent statybinės ir griovimo atliekos, minėtai bendrovei neturint teisės aktų nustatyto leidimo, o pats A.

M. negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad jo vadovaujamos bendrovės iÅ¡sinuomotame žemės sklype yra laikoma ne skalda, o bÅ«tent statybinės ir griovimo atliekos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog A. M., kaip uždarosios akcinės bendrovės „L. G.“ vadovo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. A. M. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes – iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nors A.

M. vadovaujama bendrovė išsinuomotame žemės sklype ir laikė statybines ir griovimo atliekas, neturint leidimo, tačiau minėtas pažeidimas buvo pakankamai greitai pašalintas – Bendrovė ne tik kreipėsi dėl leidimo išdavimo, bet ir pašalino žemės sklype buvusias statybines ir griovimo atliekas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nusižengimu būtų buvusi padaryta didelė ir neatitaisoma žala aplinkai. Teismui nepateikta duomenų apie A. M. teistumus ar baustumus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A.

M. UAB „L. G.“ vadovauja jau nemažai laiko, duomenų, kad bendrovė bÅ«tų bausta už nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis Å¡iuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus A. M. Å¡velnesnę nei ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, - įspėjimÄ .

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a : A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam įspėjimÄ . Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Ovidijus Ramanauskas