2019-03-21 Nr. AB-7079-3-66-3-00032-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-24-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00032-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.4; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“ (toliau – ir pareiškėjas, Komitetas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu (toliau abu kartu vadinami skundu), prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) atsakyti dėl žemaičio tautybės ir kelių tautybių įrašymo į kandidato anketą.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Komiteto narė G. A. kandidato į Europos Parlamento rinkimus anketoje norėjo nurodyti žemaitės tautybę, o S. T. norėjo nurodyti 12 tautybių (tarp jų – žemaičio), tačiau VRK administruojamame tinklalapyje www.rinkejopuslapis.lt to neleidžia padaryti. Komiteto koordinatorius S. T. 2019 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu pateikė VRK prašymą įrašyti žemaičių tautybę, tačiau VRK į šį prašymą neatsakė. Pasak pareiškėjo, tautybė yra esminis žmogaus tapatybės atributas ir privataus gyvenimo dalis Pilietinių ir politinių teisių pakto 17(1) straipsnio prasme. Žemaičių tautybė buvo pripažįstama tarpukario Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje. Be to, VRK pripažįsta daugybę abejotinų atskirų tautybių, todėl neaišku, kodėl diskriminuojami ir nepripažįstami žemaičių tautybės asmenys.

II. 3. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VRK atsiliepime nurodė, kad žemaičių tautybė gali būti įtraukta į klasifikatorių, jei asmuo save priskiria šiai tautybei. Pareiškėjo reikalavimas nurodyti 12 tautybių gali būti įgyvendinamas kitomis priemonėmis – šią informaciją galima nurodyti laukelyje „Be jau išvardytų atsakymų, ką dar norėtumėte parašyti apie save“, taip pat kandidato biografijos laukelyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 5. Pareiškėjas ginčą šioje byloje kelia dėl VRK neveikimo – atsakymo į pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. kreipimąsi dėl tautybių kandidato į Europos Parlamentą anketose nurodymo nepateikimo.

6. Nors skunde teismui pareiškėjas teigia, kad 2019 m. vasario 28 d. prašymu VRK prašė „įrašyti žemaičių tautybę“, įvertinus šio pareiškėjo kreipimosi turinį ir prasmę, matyti, kad juo iš esmės buvo prašoma suteikti informaciją, ar galima VRK pateikti popierines anketas, kuriose būtų nurodyta žemaičio tautybė, nors internetiniame tinklalapyje tokio tautybės pasirinkimo ir nėra.

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį – į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

8. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtinta, kad, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos (14 str. 1 d.).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Komiteto atstovas S. T. į VRK elektroniniu paštu su prašymu pateikti informaciją kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., taigi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakymo į šį prašymą pateikimo terminas baigsis tik 2019 m. kovo 29 d. Pareiškėjas į teismą su reikalavimu įpareigoti VRK atsakyti į 2019 m. vasario 28 d. prašymą kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., t. y. dar nepasibaigus Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintam terminui, per kurį VRK turi pateikti pareiškėjui atsakymą. Nustačius, kad terminas, per kurį VRK turi atsakyti į pareiškėjo paklausimą, dar nėra pasibaigęs, nėra pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus VRK veiksmus (kaip teigia pareiškėjas – neveikimą) nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad VRK nepateikus atsakymo į pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą taip pat nėra pagrindo teigti, jog VRK yra priėmusi neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų pareiškinių dokumentų (kandidatų į Europos Parlamentą anketų) priėmimo, todėl tarp šalių apskritai dar nėra kilęs rinkimų teisinių santykių srities ginčas. Toks ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo galėtų kilti tik VRK sprendimu atsisakius priimti Komiteto teikiamus pareiškinius dokumentus.

10. Nesant VRK atsisakymo atlikti pareiškėjo skundu prašomus atlikti veiksmus ar vilkinimo juos atlikti, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti skunde reikalaujamus veiksmus negali būti nagrinėjamas teisme, nes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl teisės. Todėl administracinė byla pagal Komiteto skundą nutraukiama kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors šioje byloje konstatuota, jog atsakymą į Komiteto prašymą VRK gali pateikti iki 2019 m. kovo 29 d., Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos neriboja VRK teisės tokį atsakymą pateikti anksčiau, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 5 dalį bei gero administravimo / atsakingo valdymo principus, pagal kurią pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, VRK baigia priimti 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų, t. y. 2019 m. kovo 22 d. Nagrinėjamu atveju Komiteto 2019 m. vasario 28 d. paklausime prašoma pateikti informacija apie tautybių pareiškiniuose dokumentuose įrašymą jam yra itin aktuali norint nustatytu laiku pateikti tinkamai užpildytus pareiškinius dokumentus, kurie būtų priimti.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimis ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“ skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė