Legislator Case Law & Legislation
15397f3b-bb04-45bf-b305-ea72cfb0e953 AI generated

15397f3b-bb04-45bf-b305-ea72cfb0e953 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 15397f3b-bb04-45bf-b305-ea72cfb0e953
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 dalį teisėtu, pripažinti nepagrįstais su neteisėtu atleidimu siejamus iÅ¡ieÅ¡kojimus? 2) pripažinti, kad nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti atsakovei 290,51 Eur delspinigių už 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 16 d. laikotarpį.

Legislator headnote

AI generated

15397f3b-bb04-45bf-b305-ea72cfb0e953 · Vilniaus apygardos teismas: UAB „Tanagra LT“ automobilių serviso vyr. meistro pareiginių nuostatų 4.5 punkte įtvirtinta, jog dokumentus reikia saugoti pagal nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad įmonėje nustatyta tokia dokumentų saugojimo tvarka ir atsakovas su ja supažindintas. Jis teigė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo saugoti automobilių aptarnavimo sutarčių, nes visa informacija atkartota elektroniniuose dokumentuose. NurodytÄ aplinkybę patvirtino DGK posėdyje liudytoju apklaustas įmonėje dirbęs R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1604-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12745-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.2.9; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Tanagra LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Tanagra LT“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

M. dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu (darbo byla Nr. APS-131-2494), prašė teismo:

1) pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 dalį teisėtu, pripažinti nepagrįstais su neteisėtu atleidimu siejamus iÅ¡ieÅ¡kojimus? 2) pripažinti, kad nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti atsakovei 290,51 Eur delspinigių už 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 16 d. laikotarpį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas prašė nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nurodant, kad 2020 m. sausio 16 d. yra jo paskutinė darbo diena įmonėje. Atsakovas ieÅ¡kovės įmonėje dirbo padalinio (automobilių serviso) vadovu (vyr. meistru). IeÅ¡kovės nebepasitikėjo atsakovu, kai, atlikus inkasacijÄ , nustatyta, kad atsakovas pasisavino lėšas, kurias vėliau grÄ Å¾ino. Dėl to ieÅ¡kovė, prieÅ¡ įformindama darbo santykių pabaigÄ , atliko inventorizacijÄ .

IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 16 d. inventorizacijos aktu nustatė, kad trÅ«ksta atsakovo žinioje buvusių reikÅ¡mingų pirminių dokumentų – 2019 m. automobilių aptarnavimo sutarčių (originalų). Atsakovas inventorizacijos komisijai nurodė, kad Å¡ias sutartis, kaip naikintinas, paliko prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, jos iÅ¡vežtos su Å¡iukÅ¡lėmis. Dėl to darbo santykiai su atsakovu nutraukti pagal DK 58 straipsnį. Inventorizacija baigta tik 2020 m. sausio 16 d. po pietų, likus maždaug dviem valandoms iki darbo laiko pabaigos, sprendimas dėl atsakovo atleidimo pagrindo priimtas tik darbo dienos pabaigoje, todėl neįteiktas atsakovui tÄ pačiÄ dienÄ .

IeÅ¡kovė informavo atsakovÄ , kad jis darbo sutarties nutraukimo dokumentus galės gauti atvykęs į įmonę, bet kitÄ dienÄ (t. y. 2020 m. sausio 17 d.) jis neatvyko į darbÄ . Atsakovas į įmonę atvyko 2020 m. sausio 20 d., ryte, darbo sutarties kopija su atitinkamu įraÅ¡u jam įteikta, todėl paÅ¡tu jos siųsti nebuvo poreikio. Ä®sakymas dėl atleidimo iÅ¡siųstas atsakovui jo praÅ¡yme nurodytu bÅ«du (elektroniniu paÅ¡tu). Lietuvos paÅ¡tas laiÅ¡kus pristato per 2–4 dienas.

Jei sprendimas nutraukti darbo sutartį bÅ«tų iÅ¡siųstas 2020 m. sausio 17 d., atsakovas jo nebÅ«tų gavęs anksčiau, todėl nėra pagrindo vertinti, kad galėjo bÅ«ti pažeistas įstatymo reikalavimas nedelsiant darbuotojui perduoti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį. Atsakovo praÅ¡yme, pateiktame Darbo ginčų komisijai, neteisingai nurodoma, kad atleidimo dienÄ atsakovui nepareikÅ¡ta pretenzijų dėl darbo funkcijų pažeidimų, nepasiÅ«lyta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovas atsisakė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu (tai užfiksuota inventorizacijos komisijos narių praneÅ¡ime).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašė, jog susipažino su automobilių serviso vyr. meistro pareiginiais nuostatais, įsipareigojo juos vykdyti. Nurodytų nuostatų 4.5 punkte nustatyta, kad serviso veiklos finansinės dokumentacijos parengimas, sutarčių vykdymas, dokumentų saugojimas yra speciali automobilių serviso vyr. meistro pareiga. Jis privalo saugoti dokumentus, žurnalus pagal nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus, vykdyti su darbuotojo pareigomis susijusius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose.

Nesvarbu, ar darbuotojas iÅ¡ darbdavės gavo kokius nors papildomus nurodymus vykdyti atitinkamus galiojančiuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Preziumuojama, kad darbuotojas žino įstatymų reikalavimus ir privalo jų laikytis. Dėl to negali bÅ«ti laikoma, jog atitinkami reikalavimai darbuotojui taikomi tik jei savo vidaus tvarkomis juos dar kartÄ atkartoja darbdavės iÅ¡leisti lokaliniai teisės aktai. Toks reikalavimas bÅ«tų nesuderinamas su konstituciniais teisėtumo ir teisinės valstybės principais, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o lokalinį teisinį reglamentavimÄ paverstų beprasmiÅ¡ku.

Prekių, darbų, paslaugų sutartys, prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai saugomi 10 metų. Naikinti automobilių aptarnavimo sutartis bÅ«tų galima tik jei bÅ«tų priimtas specialus įmonės vadovo sprendimas (Dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – DAÄ®) 13 straipsnio 1 dalis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.37 punktas). Atsakovas, prarasdamas (palikdamas sunaikinti prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių) 2019 metų automobilių aptarnavimo sutartis, pažeidė DAĮ nustatytÄ bendrÄ jÄ dokumentų saugojimo tvarkÄ ir savo pareigas, įtvirtintas pareiginių nuostatų 4.5 punkte.

Dėl to kilo grėsmė, kad bus atskleista įmonės klientų patikėta informacija. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nepatvirtina sutarties turinio, apimties, jos sudarymo fakto. Atsakovas 2020 m. sausio 31 d. (praėjus dviem savaitėms po atleidimo) grÄ Å¾ino dalį dokumentų – 1 051 lapÄ sutarčių ir jų priedų, bet dar trÅ«ksta kelių Å¡imtų sutarčių. IeÅ¡kovė atsižvelgė į atsakovo kaltę (atsakovas nurodė, kad jis siekė sutartis sunaikinti, jos nesunaikintos dėl atsitiktinumo), galbÅ«t neigiamas pasekmes kilus ginčams su klientais, vertino pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų ir atleido atsakovÄ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Atsakovas buvo apsisprendęs nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove. Å alių ginčas kilo dėl atsakovo atleidimo pagrindo. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonė sukėlė atsakovui priverstinės pravaikÅ¡tos situacijÄ ir priteisti atsakovui kompensacijÄ už nebÅ«tos priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovės teigimu, darbuotojas nepagrįstai praÅ¡o priteisti jam delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d., nes 2017 metais jam mokėtas mažesnis darbo užmokestis, buvo iÅ¡skaičiuojamas žalos atlyginimas pagal Å¡alių susitarimÄ (kas mėnesį po 40,25 Eur), o darbuotojo skaičiavimai už 2018, 2019 metus yra neaiÅ¡kÅ«s.

3. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jis nurodė, kad ieÅ¡kovė remiasi kito juridinio asmens – UAB „Tanagra“ automobilių serviso vyr. meistro pareiginiais nuostatais, kurie negalioja ieÅ¡kovės įmonėje. IeÅ¡kovė nepateikė galiojančių pareiginių nuostatų ar darbo apraÅ¡o, kur bÅ«tų nustatyta pareiga atsakovui saugoti automobilių aptarnavimo sutartis. DAÄ® 12 straipsnio 1 dalis nustato prievolę saugoti dokumentus privačiam juridiniam asmeniui, už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako vadovas (DAĮ 12 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kovės vadovas lokaliniu teisės aktu turėjo nustatyti konkrečiÄ Ä¯monės veiklos dokumentų saugojimo tvarkÄ , su kuria bÅ«tų supažindinti įmonės darbuotojai.

UAB „Tanagra LT“ automobilių serviso vyr. meistro pareiginių nuostatų 4.5 punkte įtvirtinta, jog dokumentus reikia saugoti pagal nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad įmonėje nustatyta tokia dokumentų saugojimo tvarka ir atsakovas su ja supažindintas. Jis teigė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo saugoti automobilių aptarnavimo sutarčių, nes visa informacija atkartota elektroniniuose dokumentuose. NurodytÄ aplinkybę patvirtino DGK posėdyje liudytoju apklaustas įmonėje dirbęs R.

J. M.. Atsakovui nenustatyta pareigos saugoti automobilių aptarnavimo sutartis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas. Atsakovas iÅ¡saugojo dalį sutarčių, jas perdavė ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė teigia, kad perduotos ne visos sutartys, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės servise Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ dirbo dar vienas meistras A. Ž.. Jo pareigos identiÅ¡kos atsakovo pareigoms, bet ieÅ¡kovė visÄ atsakomybę už sutarčių saugojimÄ perkėlė tik atsakovui.

Jis teigė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, jog jis anksčiau pasisavino įmonės pinigus, su įsakymu dėl jo nuÅ¡alinimo nuo darbo jis nebuvo supažindintas. Atsakovas pažymėjo, kad Å¡alių ginčas kilo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes bÅ«tent tokį reikalavimÄ jis suformulavo savo praÅ¡yme DGK. Atsakovas mano, kad DK 218 straipsnio 4 daliai taikyti nereikÅ¡mingas darbuotojo siekis nutraukti darbo santykius. Atsakovas pažymėjo, kad įmonėje nepertraukiamai dirbo daugiau negu 16 metų (UAB „Tanagra“ nuo 2003 metų, 2018 metais perkeltas į UAB „Tanagra LT“), todėl DGK priteistos kompensacijos dydis atitinka jos tikslus, esmę ir bendrus teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principus.

IeÅ¡kovė pripažino, kad nuolat vėlavo mokėti darbo užmokestį, galutinai atsiskaitydama pažeidė DK 146 straipsnio nuostatas, todėl DGK pagrįstai nurodė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės 290,51 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį: 1) pripažino neteisėtu atsakovo 2020 m. sausio 16 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Tanagra LT“ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu;

2) laikė, kad šalių darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 333,80 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 290,51 Eur (atskaičius mokesčius) ir 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas 2003 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti UAB „Tanagra“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), serviso tiekėju, nuo 2014 m. balandžio 9 d. jis perkeltas į servisÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ėjo virÅ¡ininko pareigas. Å ių pareigų pavadinimas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. pakeistas į automobilių serviso vyr. meistro. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. atsakovo darbo santykiai tęsėsi UAB „Tanagra LT“. Atsakovas 2020 m. sausio 10 d. pateikė įmonei pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnį nuo 2020 m. sausio 16 d.

IeÅ¡kovės direktorius 2020 m. sausio 15 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl inventorizacijos“. Ä®monėje 2020 m. sausio 16 d. suraÅ¡ytas inventorizacijos aktas. Ä®monės direktorius 2020 m. sausio 16 d. įsakymu atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo 2020 m. sausio 16 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Atsakovas 2020 m. vasario 4 d. kreipėsi į DGK ir prašė pripažinti neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ darbo, iÅ¡ieÅ¡koti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias sumas. DGK sprendimu pripažino darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾ino darbuotojo į darbÄ , pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, konstatavo, kad Å¡alių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

DGK taip pat nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ darbdavės 1 791,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos ir po 34,46 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 4 273,02 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 290,51 Eur (atskaičius mokesčius) delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d.

6. Teismas nustatė, kad darbuotojas, darbdavei pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (dėl nemokamo darbo užmokesčio ir vėlavimo iÅ¡mokėti darbo užmokestį), iÅ¡ darbo atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ) – dėl neiÅ¡saugotų įmonės 2019 m. automobilių aptarnavimo sutarčių originalų.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų, jog ji, kaip darbdavė, kuriai įtvirtinta pareiga tinkamai organizuoti darbÄ , buvo aiÅ¡kiai nustačiusi ir pasiraÅ¡ytinai supažindinusi darbuotojÄ su dokumentų saugojimo tvarka įmonėje. Vien tai, kad UAB „Tanagra“ automobilių serviso vyr. meistro pareiginių nuostatų 4.5 punktu (ne UAB „Tanagra LT“, bet UAB „Tanagra“ pareiginių nuostatų). Nurodytame punkte nustatyta, kad darbuotojas turi saugoti dokumentus, žurnalus pagal nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus, tačiau įmonei tokios tvarkos nenustačius ir darbuotojo su ja nesupažindinus, negali bÅ«ti laikoma, kad automobilių serviso vyr. meistras pagal įstatymÄ privalo dokumentus (sutartis) saugoti 10 metų, nes darbdavė neįvykdė pareigos tinkamai organizuoti darbÄ , užtikrinti, kad darbuotojas tiksliai žinotų savo pareigas, dėl teisių ir pareigų reglamentuojančių aktų nežinojimo juos pažeidusio darbuotojo veiksmai negali bÅ«ti drausminės atsakomybės pagrindas.

Teismas pažymėjo, kad įmonė turi pareigÄ iÅ¡saugoti dokumentus nustatytÄ laikÄ ir už tai atsakingas jos vadovas. Dėl to įmonės vadovas turi imtis aktyvių veiksmų (parengti konkrečias tvarkas, su kuriomis bÅ«tų supažindinti įmonės darbuotojai), kad įmonė laikytųsi teisės aktų nuostatų, prieÅ¡ingu atveju, pati įmonė turi prisiimti iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes.

8. Teismas nurodė, kad darbdavė nesupažindino darbuotojo su sutarčių saugojimo įmonėje tvarka, nepateikė įrodymų, jog darbuotojas bÅ«tų supažindintas, jog sutarčių neiÅ¡saugojimas bus kvalifikuojamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbdavė nepaneigė darbuotojo teiginių, kad jam neduotas nurodymas saugoti sutartis, kad vyr. mechanikas ar projektų vadovas jam buvo davęs nurodymÄ sutartis naikinti, kad jis dėl sunaikintų sutarčių niekada nebuvo gavęs iÅ¡ įmonės pretenzijų. Teismas vertino, kad darbdavė toleravo sutarčių naikinimÄ (originalių sutarčių naikinimÄ ir jų palikimÄ elektronine forma), netaikė drausminių nuobaudų darbuotojui. Darbdavė tokį darbuotojo elgesį Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažino tik darbuotojui pareiÅ¡kus pretenzijÄ Ä¯monei dėl nemokamo darbo užmokesčio, vėlavimo jį mokėti ir pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti, kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , už kurį bÅ«tų pagrindas atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , todėl darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažino neteisėtu.

10. Teismas nurodė, kad pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Teismas atsižvelgė, kad darbuotojas neprašė jo grÄ Å¾inti į darbÄ , nes įsidarbino kitoje darbovietėje, pats siekė bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo 2020 m. sausio 16 d., tik kitu pagrindu nei buvo atleistas, ir sprendė, kad grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga.

11. Teismas atsakovui taikė DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, laikė, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Teismas nurodė, kad darbuotojas siekė bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo įmonėje 2020 m. sausio 16 d., bet atleistas kitu pagrindu. Jo atleidimo iÅ¡ darbo data sutapo su norimu išėjimu iÅ¡ darbo ir nebuvo priverstinės pravaikÅ¡tos. Dėl to teismas konstatavo, kad neteisėtai atleistam iÅ¡ darbo darbuotojui negali bÅ«ti kompensuota daugiau ir jam nepriklauso iÅ¡moka – vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ .

12. Teismas sprendė, kad atsakovui priklauso 6 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (722,30 Eur × 6 = 4 333,80 Eur (neatskaičius mokesčių), nes atsakovas 2003 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti UAB „Tanagra“, nuo 2018 m. gegužės 1 d. atsakovo darbo santykiai tęsėsi UAB „Tanagra LT“, jis atleistas iš darbo 2020 m. sausio 16 d.

13. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti 290,51 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal atsakovo pažymÄ , nes ieÅ¡kovė nepaneigė aritmetinio skaičiavimo teisingumo, nurodytų nustatytų iÅ¡mokėti datų bei faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtų datų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 dalį teisėtu, pripažinti nepagrįstÄ su neteisėtu atleidimu siejamÄ 4 333,80 Eur kompensacijÄ , taip pat pripažinti, kad nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui 290,51 Eur delspinigius ir 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Darbuotojas neturi teisės savavaliÅ¡kai naikinti (iÅ¡mesti) darbdaviui priklausančių dokumentų arba kito turto, jei jie turi bÅ«ti saugomi pagal įstatymÄ . Nereikalingas joks apraÅ¡ymas ir pasiraÅ¡ytinas supažindinimas (kas kita, jei darbuotojui bÅ«tų keliamos pretenzijos dėl saugotiniems dalykams iÅ¡saugoti netinkamo saugojimo bÅ«do parinkimo). 14.2. Sprendimas sudaro prielaidas paneigti DAÄ® ir Konstitucijos nuostatas (nes DAÄ® privatiems juridiniams asmenims imperatyviai nustatytos pareigos, kurios taikomos ne tik Å¡ių asmenų vadovams, bet ir visiems kitiems darbuotojams) nepagrįstai paverčia priklausomomis nuo to, ar priimti tos pareigos absoliutaus ir vienareikÅ¡miÅ¡ko pažeidimo draudimÄ pakartojantys (ne tik detalizuojantys) lokaliniai teisės aktai. 14.3.

Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pamatinis principas „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”. Preziumuojama, kad darbuotojas žino įstatymų keliamus reikalavimus ir privalo jų laikytis. Dėl to negali bÅ«ti laikoma, kad atitinkami reikalavimai taikomi tik tais atvejais, jei juos darbdavys perkėlė į lokalinius teisės aktus. Toks reikalavimas nesuderinamas su konstituciniais teisėtumo ir teisinės valstybės principais, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o lokalinį teisinį reglamentavimÄ paverstų beprasmiÅ¡ku ir taip aiÅ¡kių taisyklių atkartojimu. 14.4.

Sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė nederamai elgėsi nepriimdama lokalinių aktų. Pagal DK 3 straipsnio 7 dalimi lokalinių aktų priėmimas yra ne darbdavio prievolė, o diskretinė teisė. DAÄ® nenumato pareigos priimti lokalinius aktus privačių juridinių asmenų vadovams. 14.5. Pagal DAÄ® 12 straipsnio 2 dalį, už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ reikiamÄ laikÄ atsako jo vadovas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sÄ moningai ir valingai siekdamas sunaikinti Å¡iuos dokumentus tyčia iÅ¡metęs darbuotojas gali iÅ¡vengti atsakomybės už atitinkamÄ neteisėtÄ veikÄ .

Privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimas nesant vadovo sprendimo yra neteisėtas ir pažeidžia DAÄ® 14 straipsnio 1 dalį. Sprendime minima iÅ¡ DAÄ® 12 straipsnio 2 dalies kylanti privataus juridinio asmens vadovo atsakomybė už veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ reikiamÄ laikÄ reiÅ¡kia privataus juridinio asmens vadovo pareigÄ DAÄ® 14 straipsnio 1 dalyje aptariamÄ sprendimÄ dėl privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo priimti tik atlikus jų vertės ekspertizę ir kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai.

Atsakovas kaltas dėl to, kad įsiterpė į DAÄ® nustatytus iÅ¡imtinius privataus juridinio asmens vadovo įgaliojimus ir tyčia pažeidė DAÄ® tiesiogiai nustatytus imperatyvius reikalavimus, t. y. nepakankamai rÅ«pestingai saugojo jam patikėtus dokumentus ir aktyviais veiksmais siekė juos sunaikinti. 14.6. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas dokumentus pradangino, siekdamas nuslėpti užsiėmimÄ Å¡ešėline ekonomine veikla ir ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ . Dėl to Vilniaus apskrities VPK atlieka ikiteisminį tyrimÄ (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10710-20).

Atsakovas, tariamai atgavęs dokumentus, jų iÅ¡ karto negrÄ Å¾ino darbdavei, bet perdavė po keliolikos dienų, teismo posėdyje negalėjo nurodyti tariamo dokumentų radėjo. 14.7. Atsakovas neturėjo teisės spręsti dėl dokumentų (sutarčių originalų) sunaikinimo. Nesant lokalinių aktų atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais ir kvalifikuotini kaip savavaliÅ¡ki veiksmai ir Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011).

Atsakovas pažeidė pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 1, 2 dalys). 14.8. Nesutinka su sprendimo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog įmonė supažindino darbuotojÄ , jog sutarčių neiÅ¡saugojimas bus kvalifikuojamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Å iuo atveju aktualus ne sutarčių neiÅ¡saugojimas, o tyčinis naikinimas. Automobilių remonto paslaugų srityje netaikoma praktika iÅ¡ anksto nurodyti, kokie darbuotojo veiksmai bus kvalifikuojami Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. 14.9.

Teismas nurodydamas, kad darbdavė nepaneigė darbuotojo teiginių, jog jam niekada nebuvo duotas nurodymas saugoti sutartis, kad vyr. mechanikas ar projektų vadovas jam buvo davęs nurodymÄ sutartis naikinti, kad jis dėl sunaikintų sutarčių niekada nebuvo gavęs iÅ¡ įmonės pretenzijų, darbdavė toleravo sutarčių naikinimÄ (originalių sutarčių naikinimÄ ir jų palikimÄ elektronine forma), nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovei. Atsakovas Å¡ių savo teiginių nepagrindė. 14.10.

Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad atleidimo dienÄ negavo jokių pretenzijų. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir bandymÄ klaidinti patvirtina praÅ¡ymas, pateiktas DGK, kuriame nurodo, kad darbdavė grasino atleisti pagal kitÄ straipsnį; 2016 m. sausio 16 d. organizuota krata darbovietėje, atsakovas apkaltintas darbo drausmės pažeidimu; komisijai pareikalavus pateikti 2019 m. automobilių aptarnavimo sutartis, atsakovas paaiÅ¡kino, kad, pagal įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ , sutartys paruoÅ¡tos (iÅ¡gabentos iÅ¡ serviso patalpų) naikinimui, bet esant reikalui jos gali bÅ«ti pateiktos, bet komisija surašė aktÄ , kad sutartys neiÅ¡saugotos.

Atsakovas nurodė, kad aktÄ vertina kaip susidorojimo priemonę. 14.11. Draudimas darbuotojui savavaliÅ¡kai naikinti darbdaviui priklausančius dokumentus taikytinas nepriklausomai nuo to, ar jis suformuluotas darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. 14.12. Teismas klaidingai vertino, kad nebuvo tinkamai patvirtintų atsakovo pareiginių nuostatų, nes 2018 m. balandžio 30 d. darbo sutarties Nr. 424 pakeitimu eksplicitiÅ¡kai nustačius darbo santykių tęstinumÄ pasikeitus darbdaviui (ir nenurodant kitaip) ankstesnio darbdavio patvirtinti pareiginiai nuostatai natÅ«raliai laikytini toliau saistančiais naujas darbo santykių Å¡alis.

Atsakovas pateikė DKG šį dokumentÄ , kaip apibrėžiantį jo darbines pareigas. 14.13. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 290,51 Eur delspinigių. Nesutampa duomenys atsakovo pateiktuose dokumentuose. Pagal žiniaraÅ¡tį, ieÅ¡kovė atsakovui darbo užmokestį už 2017 m. lapkričio mėnesį sumokėjo tik 2018 m. sausio 26 d., o pagal atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä â€“ už 2017 m. lapkritį ieÅ¡kovė sumokėjo dar 2017 m. gruodžio 22 d., o 2018 m. sausio 26 d. buvo laiku mokama už 2017 m. gruodį. 14.14.

Teismas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskyrė 200 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo antstoliui už tai, kad pastarasis ieÅ¡kovei pristatytų dalį prarastų 2019 m. automobilių aptarnavimo sutarčių originalų. Todėl sÄ skaitos už Å¡ių dokumentų sugrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei pateikimas prieÅ¡tarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, jos nebuvo bÅ«tinos ir pagrįstos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, nes nebuvo jokių kliūčių dokumentus perduoti ieÅ¡kovei be tarpininkų.

Atsakovas neturėjo pagrindo sau pasiimti ir iÅ¡sigabenti ieÅ¡kovei priklausančių dokumentų, kuriuos jo teigimu aptiko kiti darbuotojai. Nurodytos iÅ¡laidos neatitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų sÄ vokos, apibÅ«dintos CPK 79 straipsnio 1 dalyje.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti nepakeistÄ teismo sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Darbdavys lokaliniu teisės aktu privalo nustatyti konkrečiÄ Ä¯monės veiklos dokumentų saugojimo tvarkÄ , su kuria turi bÅ«ti supažindinti už dokumentų saugojimÄ atsakingi asmenys (darbuotojai) (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-472/2008, Nr. 3K-3-l52-701/2017).

DAÄ® normos nustato prievolę saugoti veiklos dokumentus privačiam juridiniam asmeniui (DAÄ® 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2 dalį už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako vadovas. 15.2. Pagal DK 34 straipsnio 2 dalį, darbuotojo darbo funkcijos apibrėžiamos darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraÅ¡e. 15.3. Atsakovo ir apeliantės darbo sutartyje nenustatyta pareigos saugoti UAB „Tanagra LT“ veiklos dokumentus. Apeliantė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog lokaliniu teisės aktu (pareiginiais nuostatais, darbo (veiklos) apraÅ¡u) bÅ«tų nustatyta įmonės dokumentų saugojimo tvarka, kuri nustato pareigÄ Ä¯monės vyr. meistrui (atsakovui) saugoti įmonės dokumentus (automobilių aptarnavimo sutarčių originalus) ir kad su Å¡ia tvarka atsakovas buvo supažindintas.

Be to, DGK apklaustas liudytojas R. J. M. paaiÅ¡kino, kad jis dirbo ieÅ¡kovės įmonėje ir, pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , metams pasibaigus, automobilių aptarnavimo sutartys naikinamos, nebuvo reikalavimo jas saugoti. 15.4. Nepagrįstas ir neįrodytas yra apeliantės teiginys, jog automobilių aptarnavimo sutarys buvo iÅ¡imtinai atsakovo žinioje. Atkeiptinas dėmėsis į tai, kad UAB „Tanagra LT“ (duomenys neskelbtini) g. autoservise kartu su atsakovu meistru (vyr. meistru) 2019 metais dirbo ir kiti asmenys (pvz., A.

Ž.), kurių pareigos identiÅ¡kos atsakovo pareigoms ir kurie taip pat pildė automobilių aptarnavimo sutartis. IeÅ¡kovė visÄ atsakomybę už automobilių aptarnavimo sutarčių saugojimÄ nori perkelti tik vienam iÅ¡ meistrų, t. y. atsakovui. 15.5. Apeliantės teiginys, kad atsakovas tyčia iÅ¡metė 2019 m. automobilių aptarnavimo sutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors atsakovas neturėjo pareigos saugoti automobilių aptarnavimo sutartis, jis 2019 m. automobilių aptarnavimo sutartis iÅ¡saugojo ir 2020 m. sausio 31 d. perdavė jas ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovė pripažino šį faktÄ . IeÅ¡kovė teigė, jog perduotos ne visos sutartys, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 15.6. Apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-424/2011 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. 15.7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jam nebuvo duotas nurodymas saugoti sutartis, pagal įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ sutartys naikinamos. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas J. M.. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes.

Dėl to nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovei. 15.8. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteista delspinigių suma. Atsakovas pateikė į bylÄ delspinigių paskaičiavimo lentelę, savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas pavėluotai. Apeliantė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių atsakovo pateiktų skaičiavimų teisingumÄ , todėl teismas pagrįstai priteisė delspinigius. 15.9.

Teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl dokumentų perdavimo įmonei, nes, atsakovui papraÅ¡ius atleisti jį iÅ¡ darbo, įmonė jį atleido iÅ¡ darbo dėl neiÅ¡saugotų dokumentų, ir taip pati sudarė pagrindÄ atsakovui abejoti įmonės tolimesniu sÄ Å¾iningumu jo atžvilgiu. IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ atsakovo atžvilgiu įrodo ir tai, jog ieÅ¡kovas iki Å¡iol neįvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Nagrinėjamoje byloje keliami darbuotojo atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių priteistų išmokų, išlaidų už antstolio paslaugas, kaip bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo klausimai.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 18. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2003 m. liepos 7 d. dirbo UAB „Tanagra“ serivse Vilniuje, (duomenys neskelbtini), serviso tiekėju, 2014 m. balandžio 9 d. perkeltas į servisÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir dirbo serviso virÅ¡ininku. UAB „Tanagra“ generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d.

įsakymu automobilių serviso viršininko pareigybė pakeista į automobilių serviso vyr. meistro pareigybę. Atsakovo ir ieškovės darbo santykiai nuo 2018 m. gegužės 1 d. tęsėsi UAB „Tanagra LT“.

19. Atsakovas 2020 m. sausio 10 d. pateikė įmonei pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnį nuo 2020 m. sausio 16 d. Atsakovės direktorius 2020 m. sausio 15 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl inventorizacijos“, 2020 m. sausio 16 d. suraÅ¡ytas inventorizacijos aktas. Atsakovės direktorius 2020 m. sausio 16 d. įsakymu atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo 2020 m. sausio 16 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

20. Atsakovas 2020 m. vasario 4 d. kreipėsi į DGK, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, iÅ¡ieÅ¡koti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias sumas. DGK 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu atsakovo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies: pripažino darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo įmonėje pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, negrÄ Å¾ino darbuotojo į darbÄ , pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatavo, kad Å¡alių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ darbdavės 1 791,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos ir po 34,46 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 4 273,02 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 290,51 Eur (atskaičius mokesčius) delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį:

1) pripažino neteisėtu atsakovo 2020 m. sausio 16 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Tanagra LT“ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu;

2) laikė, kad šalių darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 333,80 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 290,51 Eur (atskaičius mokesčius) ir 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo 22. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad privatÅ«s juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (DAÄ® 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ reikiamÄ laikÄ atsako vadovas (DAÄ® 12 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal DAĮ 13 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.

24. Prekių, darbų, paslaugų sutartys, prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai saugomi 10 metų (pasibaigus sutarčiai) (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.37 punktas).

25. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis).

26. Atsižvelgus į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad įstatyme kiekvienas privatus juridinis asmuo įpareigotas saugoti savo veiklÄ patvirtinančius dokumentus. Ä®statyme įtvirtinta vadovo atsakomybė už juridinio asmens veiklos dokumentų iÅ¡saugojimÄ reikiamÄ laikÄ . Taigi juridinis asmuo lokaliu teisės aktu turėjo ne tik nustatyti dokumentų saugojimo terminÄ , bet ir dokumentų saugojimo tvarkÄ . Be to, įstatymų leidėjas įtvirtino darbdavio pareigÄ pasiraÅ¡ytinai supažindinti darbuotojÄ su tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis teisės normomis.

27. Ä® bylÄ pateikta UAB „Tanagra“ generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtinti automobilių serviso vyr. meistro pareiginiai nuostatai, su kuriais atsakovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Pagal Å¡ių nuostatų 4.5 punktÄ , atsakovas įsipareigojo saugoti dokumentus, žurnalus pagal nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad darbuotojas buvo supažindintas su įmonėje nustatyta duomenų, dokumentų ir žurnalų saugojimo tvarka. Pirmiau nustatyta, kad atsakovo darbo santykiai nuo 2018 m. gegužės 1 d. tęsėsi įmonėje UAB „Tanagra LT“. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, supažindino savo darbuotojÄ su jo pareigybės apraÅ¡ymu UAB „Tanagra LT“, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais įmonės dokumentais, nustatančiais tvarkÄ Ä¯monėje, taip pat ir dokumentų saugojimÄ .

28. Apeliantė teisingai nurodo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Konstitucinis principas turi abiems – darbdavei ir darbuotojui – vienodÄ teisinę galiÄ ir savaime neatleidžia darbdavės nuo pareigos vykdyti kitus įstatymų reikalavimus, Å¡iuo atveju – nustatyti dokumentų saugojimo tvarkÄ ir su ja supažindinti darbuotojÄ . Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, kad nereikalingas joks tvarkos apraÅ¡ymas ir pasiraÅ¡ytinas supažindinimas.

Ä®statyme nustatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė už juridinio asmens dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Dėl to darbdavė, siekdama kitų darbuotojų atsakomybės už dokumentų saugojimÄ , turėjo nustatyti jų saugojimo tvarkÄ ir su ja supažindinti darbuotojus. IeÅ¡kovė teisingai nurodo, kad DK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytas lokalinių aktų priėmimas yra ne darbdavio prievolė, bet diskretinė teisė. Pažymėtina, kad DK 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta imperatyvioji darbdavio pareiga supažindinti darbuotojÄ raÅ¡tu su tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis teisės normomis.

Dėl to teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai įvertinusi nurodytas DK nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad darbdavė privalo priimti lokalinius aktus, nustatančius galiojančiÄ dokumentų saugojimo ir jų sunaikinimo tvarkÄ Ä¯monėje. Apeliantė nepateikė į bylÄ duomenų, kad įmonėje nustatyta dokumentų saugojimo tvarka ir su ja supažindintas atsakovas. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dokumentų neiÅ¡saugojimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip atsakovo kalti veiksmai ir bÅ«ti pagrindas darbuotojo atsakomybei kilti.

29. Apeliantė teigia, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbuotojo pareigas, nes tyčia siekė sunaikinti sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbdavė ne tik darbuotojo nesupažindino su sutarčių saugojimo įmonėje tvarka, bet byloje nėra ir įrodymų, jog darbuotojas būtų buvęs įmonės supažindintas, jog sutarčių neišsaugojimas bus kvalifikuojamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Apeliantė teigia, kad automobilių remonto paslaugų srityje netaikoma praktika iš anksto nurodyti, kokie darbuotojo veiksmai bus kvalifikuojami šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kad darbo pareigų pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu:

1) neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties;

2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokį apsvaigimÄ sukėlė profesinių pareigų vykdymas;

3) atsisakymas tikrintis sveikatÄ , kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;

5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;

6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;

7) kiti pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Å is sÄ raÅ¡as nebaigtinis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbdavė turėjo nustatyti, kokie darbuotojo darbo pareigų pažeidimai bus laikomi Å¡iurkščiais.

30. Atsakovas nurodė, kad automobilių aptarnavimo sutartys pirmiausiai įraÅ¡omos į kompiuterines laikmenas, paskui atspausdinamos ir pateikiamos pasiraÅ¡yti užsakovams. Pasibaigus kalendoriniams metams, sutartys iÅ¡metamos kaip nereikalingos, nes jos iÅ¡lieka kompiuterinėse laikmenose. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė per visÄ darbo santykių laikotarpį pretenzijų dėl Å¡ių sutarčių iÅ¡metimo nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 16 d. inventorizacijos akte ir įsakyme, kuriuo atsakovui paskirtas Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, nurodė, kad nėra automobilių aptarnavimo sutarčių už 2019 m.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytus argumentus dėl automobilių aptarnavimo sutarčių saugojimo ir naikinimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad ankstesnių metų sutartys nebuvo sunaikintos, pasibaigus kalendoriniams metams. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavė toleravo sutarčių naikinimÄ (originalių sutarčių naikinimÄ ir jų palikimÄ elektronine forma) ir jokių drausminių nuobaudų dėl to darbuotojui netaikė, o tokį darbuotojo elgesį Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažino tik darbuotojui pareiÅ¡kus pretenzijÄ Ä¯monei dėl nemokamo darbo užmokesčio, vėlavimo jį mokėti ir pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo.

31. IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nurodyta aplinkybė, neįvertinus kitų Å¡alių nurodytų aplinkybių, nepagrindžia, kad atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ne tuomet, kai, atlikus inventorizacijÄ , nustatė, jog trÅ«ksta 2019 metų dokumentų, ar po to, kai atsakovas juos grÄ Å¾ino, bet po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teiginį, kad atsakovas pradangino dokumentus, siekdamas nuslėpti užsiėmimÄ Å¡ešėline ekonomine veikla ir ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ .

32. Apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011). Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo už tai, kad ji atsakovo vardu atliko bankinį pavedimÄ â€“ pervedė 57 000 Eur iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos į kitos bendrovės sÄ skaitÄ be atsakovo leidimo. Taigi skiriasi nagrinėjamos ir nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylų faktinės aplinkybės. Dėlto nėra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovės nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes jie pateikti byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

33. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė jai įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes ji nepaneigė darbuotojo teiginių, jog jam neduotas nurodymas saugoti sutartis, kad vyr. mechanikas ar projektų vadovas jam buvo davęs nurodymÄ sutartis naikinti, kad jis dėl sunaikintų sutarčių niekada nebuvo gavęs iÅ¡ įmonės pretenzijų, darbdavė toleravo sutarčių naikinimÄ (originalių sutarčių naikinimÄ ir jų palikimÄ elektronine forma). Bylos Å¡alys turi pareigÄ ne tik pagrįsti savo nurodytas aplinkybes, bet taip pat ir atsikirsti į kitos Å¡alies nurodytas aplinkybes, argumentus, nurodyti priežastis dėl kurių su jomis nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinto DGK apklaustas kitas darbuotojas R. J. M.. Ieškovė nepateikė kontrargumentų, pagrindžiančių, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi kitokia dokumentų saugojimo ir naikinimo tvarka. Dėl to apeliantės argumentas dėl įrodinėjimo naštos nepagrįsto perkėlimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl delspinigių priteisimo 34. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

35. Atsakovas 2020 m. sausio 10 d. pateikė ieÅ¡kovei pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo dėl svarbių priežasčių. Jis pareiÅ¡kime nurodė, kad ieÅ¡kovė nesumokėjo jam darbo užmokesčio už 2019 m. spalio, lapkričio mėn. Be to, ieÅ¡kovė nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. sausio mėn. nuolat vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 290,51 Eur delspinigių.

36. Apeliantė nesutinka su teismo priteista delspinigių suma. Apeliantė teigia, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose nesutampa duomenys: pagal žiniaraÅ¡tį, ieÅ¡kovė atsakovui darbo užmokestį už 2017 m. lapkričio mėn. sumokėjo tik 2018 m. sausio 26 d., o pagal atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä â€“ už 2017 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė sumokėjo dar 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 26 d. buvo laiku mokama už 2017 m. gruodžio mėn. Atsakovas pateikė į bylÄ delspinigių paskaičiavimo lentelę, savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog darbo užmokestis atsakovui mokėtas pavėluotai.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad darbo užmokesčio paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje bei atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenys nesutampa, bet nurodo neteisingÄ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo datÄ . Teisėjų kolegija, palyginusi mokėtino darbo užmokesčio ir pervesto darbo užmokesčio į atsakovo sÄ skaitÄ duomenis, nustatė, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje neteisingai nurodytos darbo užmokesčio už 2017 m. sausio–spalio mėn. sumokėjimo datos.

37. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn. pervestas ne 2017 m. kovo 2 d., bet 2017 m. kovo 17 d., už 2017 m. vasario mėn. – ne 2017 m. kovo 17 d., bet 2017 m. balandžio 3 d., už 2017 m. kovo mėn. – ne 2017 m. balandžio 3 d., bet 2017 m. birželio 2 d., už 2017 m. balandžio mėn. – ne 2017 m. birželio 2 d., bet 2017 m. birželio 29 d., už 2017 m. gegužės mėn. – ne 2017 m. birželio 29 d., bet 2017 m. rugpjūčio 1 d., už 2017 m. birželio mėn. – ne 2017 m. rugpjūčio 1 d., bet 2017 m. rugpjūčio 28 d., už 2017 m. liepos mėn. – ne 2017 m. rugpjūčio 28 d., bet 2017 m. spalio 13 d., už 2017 m. rugpjūčio mėn. – ne 2017 m. spalio 13 d., bet 2017 m. spalio 30 d., už 2017 m. rugsėjo mėn. – ne 2017 m. spalio 30 d., bet 2017 m. lapkričio 21 d., už 2017 m. spalio mėn. – ne 2017 m. lapkričio 21 d., bet 2017 m. gruodžio 22 d.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje kiti duomenys, t. y. atsakovui iÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. lapkričio mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. datos, nurodytos teisingai. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, bÅ«dama darbdavė, vėlavo mokėti atsakovui darbo užmokestį, todėl turi sumokėti delspinigius. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui delspinigius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimų ir dokumentų įteikimu.

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas prie bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai priskyrė 200 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo antstoliui už tai, kad pastarasis ieškovei pristatytų dalį prarastų 2019 metų automobilių aptarnavimo sutarčių originalų. Šios išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, nes nebuvo jokių kliūčių dokumentus perduoti ieškovei be tarpininkų.

40. Pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, atsakovas siekė nutraukti darbo santykius su atsakove darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 16 d. įsakymu atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Å iame įsakyme atsakovė nurodė, kad Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas skirtas už netinkamai organizuotÄ darbo tvarkÄ , savo pareigų pažeidimÄ ir dingusius dokumentus automobilių servise Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Taigi atsakovas atleistas iÅ¡ darbo už dingusius dokumentus. Atsakovas nurodo, kad turėjo pagrindo abejoti įmonės sÄ Å¾iningumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, Å¡alių ginÄÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl dokumentų perdavimo įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas vertino kaip bÅ«tinas ir pagrįstas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

41. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

42. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 43. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) sumokėjo 200 Eur.

44. Ä®vertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų, bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, teisinių paslaugų pobÅ«dį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

45. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovės UAB „Tanagra LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Tanagra LT“ (kodas 300567256) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus