2018-02-21 Nr. AB-3595-3-63-3-00965-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-327-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00965-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3) ir patikslintu skundu (b. l. 11–12), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. PE-SP1-10402 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. L.“ (toliau – ir 2015 m. spalio 12 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2331 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. sprendimu jam skirta 218,92 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. iki gyvos galvos. Paaiškino, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į jo įgytą 36,2268 metų trukmės stažą ir 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 ir 2014 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 2,0161, bei pagal 2015 m. rugsėjo mėn. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (108,00 Eur) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (434,00 Eur). Tačiau pareiškėjas manė, kad buvo apskaičiuotas jam nenaudingas senatvės pensijos dydis, kadangi priimant 2015 m. spalio 12 d. sprendimą buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) numatyta socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarka, pagal kurią socialinio draudimo pensijos dydis turėjo būti apskaičiuotas iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1984, 1985, 1986, 1987, 1988 m.) ir paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. (t. y. 1994, 1995, 1996, 1997, 1998 m.).

3. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) (b. l. 21–26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad pareiškėjas su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 21 d. Nors Pensijų įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje ir 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad senatvės pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga, pareiškėjas, pateikdamas prašymą skirti senatvės pensiją, nepageidavo, kad senatvės pensijos papildoma dalis jam būtų apskaičiuota atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, turėtas iki ir po 1994 m. sausio 1 d., todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas senatvės pensijos dydį, draudžiamųjų pajamų koeficientą skaičiavo pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas po 1994 m. sausio 1 d.

Pagal pateiktus dokumentus bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius duomenis, 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. iki gyvos galvos paskirta 218,92 Eur per mėnesį dydžio senatvės pensija, kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjo įgytą 36,2268 metų trukmės stažą ir 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 ir 2014 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 2,0161, bei pagal 2015 m. rugsėjo mėn. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (108,00 Eur) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (434,00 Eur).

Atsakovas kartu akcentavo, kad pagal pareiškėjo 2011 m. gegužės 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją ir dokumentus pensijai skirti iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1987, 1988, 1989, 1990, 1991 m.) buvo apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,2779, kuris yra mažesnis už pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą iš draudžiamųjų pajamų laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

– 2,0161. Paaiškino, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą už stažą po 1994 m. sausio 1 d., atsižvelgiama į asmens visų metų, įskaitytų į stažą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat į gautas valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpas ir penkeri paeiliui einantys asmeniui palankiausi kalendoriniai stažo metai nenustatomi. Be to, pareiškėjas papildomų dokumentų apie 1984–1993 m. turėtas draudžiamąsias pajamas nėra pateikęs. Tuo tarpu, jei pareiškėjas pageidauja, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą būtų įvertintos ir laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamosios pajamos bei apskaičiuoti du draudžiamųjų pajamų koeficientai, jis turėtų kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių ir pateikti atitinkamą prašymą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 49–52) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdyba atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė motyvais ir argumentais, kurie iš esmės analogiški nurodytiems VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (b. l. 78–82) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, kuriems pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 24 str. 1 d.), arba jeigu asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojami du draudžiamųjų pajamų koeficientai – atskirai pagal penkerių paeiliui einančių asmeniui palankiausių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir pagal visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Atitinkamai VSDFV Klaipėdos skyrius, remdamasis pareiškėjo prašymu ir vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, 2015 m. spalio 12 d. sprendimu nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į 36,2268 metų stažą (36 m. 2 mėn. 22 d., iš jų stažas iki 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį – 21,2667 m., stažas po 1994 m. sausio 1 d., įgytas dirbant pagal darbo sutartį – 6,7601 m., stažas, įgytas dirbant savarankiškai – 6,4861 m., į stažą taip pat įskaitytas invalidumo pensijos gavimo laikas nuo 1998 m. birželio 15 d. iki 2000 m. vasario 29 d. – 1,7139 m.) bei į 1994–1997 m., 2001–2002 m. ir 2014 m. turėtas draudžiamąsias pajamas ir 1998–2000 m. pakaitines draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 2,0161. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. 41 mėnesį, pareiškėjas gavo išankstinę senatvės pensiją, todėl, remiantis Pensijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuotos senatvės pensijos dydis – 261,87 Eur – sumažintas 16,4 proc. (0,4 proc. × 41 mėn.).

8. Nors pareiškėjas teigia, kad jam senatvės pensija turėjo būti apskaičiuota iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1984, 1985, 1986, 1987, 1988 m.) ir paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. (t. y. 1994, 1995, 1996, 1997, 1998 m.), teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymo senatvės pensijai skirti matyti, kad prašymo skiltyje „papildomi prašymai“ pareiškėjas neišreiškė pageidavimo apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą atsižvelgti ir į laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas, tokio prašymo neišreiškė ir atskirame prašyme, taip pat neteikė dokumentų apie 1984–1993 m. darbo užmokestį, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskaičiuodamas senatvės pensijos dydį, pagrįstai nusprendė draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoti tik pagal pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, turėtas po 1994 m. sausio 1 d. Be to, teismas pabrėžė, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą už stažą po 1994 m. sausio 1 d., atsižvelgiama į asmens visų metų, įskaitytų į stažą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat į gautas valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpas, t. y. penkeri paeiliui einantys asmeniui palankiausi kalendoriniai stažo metai nenustatomi. Teismas kartu akcentavo, kad Fondo valdyba 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2331 informavo pareiškėją, jog tuo atveju, jei jis pageidauja, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą būtų įvertintos ir laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamosios pajamos, jam reikia kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių ir pateikti atitinkamą prašymą, o VSDFV Klaipėdos skyrius, gavęs tokį prašymą, įvertintų pareiškėjo 1984–1993 m. draudžiamąsias pajamas ir priimtų atitinkamą sprendimą.

9. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nenustatė, jog atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas skundžiamą 2015 m. spalio 12 d. sprendimą, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba, priimdama 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą, būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, ar kad būtų viršiję savo kompetenciją, taip pat nenustatyta, kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių šios institucijos buvo įsteigtos ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 10. Pareiškėjas V. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 85–87), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. PE-SP1-10402 ir Fondo valdybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2331 bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

11. Pareiškėjas teigia, kad jam paskirtos senatvės pensijos papildoma dalis buvo apskaičiuota neteisingai, nepagrįstai vadovaujantis Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formule, nors jis norėjo, jog jo senatvės pensijos papildoma dalis būtų apskaičiuota pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formulę. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą senatvės pensijai skirti už jį pildė VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotoja, o jis šį prašymą tik pasirašė. Pareiškėjas tvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojai sakė, jog nori, kad apskaičiuojant senatvės pensijos papildomą dalį būtų atsižvelgta ne tik į jo pajamas po 1994 m. sausio 1 d., bet ir į 1984–1993 m. pajamas, tačiau minėta darbuotoja jo neinformavo, kad apie tai reikia pažymėti prašymo skiltyje „papildomi prašymai“. Taigi, pareiškėjo manymu, priimant VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. PE-SP1-10402, buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime į jo skundą nurodyta, jog pagal pareiškėjo 2011 m. gegužės 24 d. prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją ir dokumentus pensijai skirti buvo apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas iš penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1987, 1988, 1989, 1990, 1991 m.). Prie šio atsiliepimo yra pridėtas 2011 m. atliktas draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyrius turi duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 1984–1993 m. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie 1984–1993 m. darbo užmokestį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Pensijų įstatymo normas ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus.

12. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 96–100) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą.

13. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad Pensijų įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje ir 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ne tik nuostata, jog senatvės pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nurodytą formulę apskaičiuojama, „jeigu asmuo to prašo“, bet ir nuostata „jam tai naudinga“. Tuo tarpu draudžiamųjų pajamų koeficientas (1,2779), apskaičiuotas iš pareiškėjo penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1987, 1988, 1989, 1990, 1991 m.), yra ženkliai mažesnis už draudžiamųjų pajamų koeficientą (2,0161), apskaičiuotą pagal nuo 1994 m. sausio 1 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Be to, Fondo valdybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2331 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu jis pageidauja, jog, apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą, būtų įvertintos ir 1984–1993 m. draudžiamosios pajamos bei apskaičiuoti du draudžiamųjų pajamų koeficientai, jis turėtų kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių ir pateikti atitinkamą prašymą. Tačiau tokio prašymo pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė, o su skundu kreipėsi į teismą. Taigi, atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo informacijos ir jam nebuvo pasiūlyta pateikti prašymą, jog senatvės pensijos papildoma dalis būtų apskaičiuota pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie 1984–1993 m. darbo užmokestį, nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas senatvės pensijos dydį, pagrįstai nusprendė draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuoti tik pagal pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, turėtas po 1994 m. sausio 1 d.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 93–95) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą.

15. Fondo valdyba mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nustačius visas bylai aktualias ir svarbias aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištyrus, teisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Fondo valdybos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Fondo valdyba papildomai pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis pageidavimą apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą atsižvelgti į 1984–1993 m. draudžiamąsias pajamas neva išreiškė žodžiu VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojams, vertintini kritiškai. Tuo tarpu tai, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie 1984–1993 m. turėtas draudžiamąsias pajamas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kuri lėmė netinkamą bylos duomenų ištyrimą, kadangi šiuo atveju manytina, jog teismas siekė nustatyti, ar pareiškėjas prašymo atsižvelgti į 1984–1993 m. turėtas draudžiamąsias pajamas neišreiškė konkliudentiniais veiksmais, teikdamas duomenis apie minėtu laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas.

16. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12956 (b. l. 101), kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui išlaidos sudaro 147,65 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilęs dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota ir paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėjas manė, kad atsakovas, apskaičiuodamas jam priklausančią senatvės pensiją ir nustatydamas papildomą šios pensijos dalį, neteisingai taikė Pensijų įstatymo 24 straipsnį, todėl apskundė atsakovo veiksmus Fondo valdybai, o gavęs jo netenkinantį atsakymą - kreipėsi į teismą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pradinio skundo argumentus, juos papildydamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir sprendime nepagrįstai nurodė, jog jis nėra pateikęs dokumentų apie jo socialinio draudimo stažą bei gautas draudžiamąsias pajamas 1983 – 1994 metų laikotarpiu. Be to, jis buvęs suklaidintas atsakovo darbuotojų, 2015 metais pildžiusių prašymą pensijai gauti.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas paskirti jam senatvės pensiją. Atsakovas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. PE-SP1-10402 skyrė pareiškėjui senatvės pensiją, atsižvelgdamas į jo įgytą 36,2268 metų trukmės stažą ir po 1994 metų sausio 1 dienos turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 2,0161, bei 2015 m. rugsėjo mėn. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, t.y. pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikė Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.

22. Ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asmenims, kuriems pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d., arba jeigu asmuo prašo ir jam tai naudinga, apskaičiuojami du draudžiamųjų pajamų koeficientai – atskirai pagal penkerių paeiliui einančių asmeniui palankiausių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir pagal visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Tai reiškia, kad Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijos papildomos dalies apskaičiavimo metodo taikymui būtinos dvi sąlygos – asmens prašymas ir įsitikinimas, kad toks metodas bus naudingas pareiškėjui. Asmens prašymas paprastai išreiškiamas tipinės prašymo skirti pensiją formos laukelyje „Papildomi prašymai/papildoma informacija“, o įsitikinti šio apskaičiavimo naudingumu pavesta VSDFV teritorinio skyriaus darbuotojams.

23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nesant užpildytam tipinės prašymo skirti pensiją formos laukeliui „Papildomi prašymai/papildoma informacija“, o pareiškėjui teigiant išreiškus tokio pobūdžio žodinį prašymą atsakovo darbuotojui, priėmusiam prašymą, abejonės turėtų būti vertinamos pareiškėjo, kaip silpnesnės ginčo pusės, naudai ir laikoma, kad egzistavo pirmoji iš dviejų būtinų sąlygų. Toliau turėtų būti nustatyta, ar taikant pareiškėjo pageidaujamą papildomos pensijos dalies apskaičiavimo metodą, jis bus naudingas pareiškėjui.

24. Tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo, tiek ir pirmos instancijos teismas vertino Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijos papildomos dalies apskaičiavimo metodo naudingumą pareiškėjui. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, jog toks papildomos pensijos dalies apskaičiavimas nebus naudingas pareiškėjui, t.y. apskaičiuojant jam skirtiną senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, jos dydis bus mažesnis nei dabar paskirtos. Tai įrodo ta aplinkybė, kad draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,2779 (pagal atsakovo apskaičiavimą) arba 1,39946 ( pagal pareiškėjo apskaičiavimą), apskaičiuotas iš pareiškėjo penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių stažo metų laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (t. y. 1987, 1988, 1989, 1990, 1991 m.) , yra ženkliai mažesnis už draudžiamųjų pajamų koeficientą (2,0161), apskaičiuotą pagal po 1994 m. sausio 1 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Darytina išvada, kad atsakovo darbuotojai, nustatę, jog pareiškėjo pageidaujamas papildomos pensijos dalies apskaičiavimo metodas nebus naudingas pareiškėjui, pagrįstai jo netaikė ir pareiškėjui senatvės pensiją skaičiavo pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.

25. Esant tokioms aplinkybėms, netenka teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu pareiškėjo suklaidinimu arba su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais dėl pareiškėjo pateiktų duomenų apie turėtas draudžiamąsias pajamas kiekiu. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai neužkerta kelio pareiškėjui, jei jis turi papildomų dokumentų apie gautas draudžiamąsias pajamas, kurios galėtų turėti teigiamos įtakos jo senatvės pensijos dydžiui, bet kuriuo momentu pateikti tokius duomenis atsakovui ir prašyti perskaičiuoti senatvės pensiją.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šių taisyklių buvo laikytasi tinkamai, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsniuose keliamus reikalavimus.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiamas atsakovo 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. PE-SP1-10402 ir trečiojo suinteresuoto asmens 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2331, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta, kad socialinio draudimo fondo institucijos būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, ar kad būtų viršiję savo kompetenciją, taip pat nenustatyta, kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių šios institucijos buvo įsteigtos ir gavo įgaliojimus. Priimant ginčijamus sprendimus, buvo tinkamai atsižvelgta į visus faktinius duomenis, šiuo metu esančius pareiškėjo pensijos byloje, jų forma ir turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12956 (b. l. 101), kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui išlaidos sudaro 147,65 Eur. Kadangi galutinis procesinis sprendimas nėra pareiškėjo naudai, tai ir antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas