2018-09-05 Nr. AB-15143-3-61-3-01559-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-534-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (V. J.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10-S-78189(1.39-10) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti sumokėti 935,60 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atimant 2016 m. sausio 27 d. sumokėtą 728,46 Eur piniginę kompensaciją už neginčijamąją dalį (23,92 dienas nepanaudotų atostogų: už 2009 m. – 1 d., už 2012 m. – 15,8 d., už 2015 m. – 5,7 d., už 2016 m. – 1,42 d.); 3) įpareigoti sumokėti 357,70 Eur ligos pašalpą, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 17,53 Eur už 8 dienas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d.; 4) įpareigoti sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką), atimant šias sumas: 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtus 55,17 Eur; 5) įpareigoti sumokėti 55,89 Eur (be mokesčių), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-27 buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – ir Vilniaus AVPK VTV PAVS AVP) vyresniojo specialisto pareigų. Skundžiamas sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, pažeistas įstatymo viršenybės principas (VAĮ 3 str. l d. l p.).

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos. Vilniaus AVPK 2015 m. gruodžio 29 d. jam sumokėjo 130,31 Eur ligos pašalpą už laikiną nedarbingumą nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo įsitikinimu, atleidimo dieną jam turėjo būti sumokėta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateiktu išeitinės išmokos skaičiavimu. Paaiškino, jog nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų, 2015 m. birželio 15 d. buvo grąžintas į pareigas (darbo užmokestis už šią dieną buvo sumokėtas tik 2016 m. balandžio 4 d.), nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 8 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, atostogų metu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas sirgo, ligos metu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas sirgo, ligos metu 2015 m. gruodžio 24 d. jis buvo grąžintas į pareigas, ligos metu nuo 2016 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Vilniaus AVPK VTV PAVS AVP vyresniojo specialisto pareigas. Ligos metu 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės.

5. Pareiškėjui 2015 m. gruodžio mėn. nedarbingumo pašalpa buvo apskaičiuota už 4 nedarbingumo dienas, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant iš nustatytos pareiginės algos. 2016 m. sausio mėn. buvo apskaičiuota ir sumokėta kompensacija už 21,1 kalendorinę dieną nepanaudotų atostogų. Vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas iš vyresniojo specialisto pareiginio atlyginimo 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais (1 052,25 Eur), su tokiu skaičiavimu pareiškėjas sutinka.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai išmokėti nepagrįstai skaičiavo imdamas 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. turėtas draudžiamąsias pajamas, kurios sudarė 227,08 Eur, vidutinis darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių 3,55 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 74,55 Eur.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d. dirbo tik 1 dieną (2015 m. birželio 15 d.), atostogavo 14 dienų (nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 7 d.), sirgo 24 dienas (nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (tokios datos nurodytos pareiškėjo skunde). Pareiškėjo manymu, atleidžiant jį iš tarnybos, atsakovas turėjo sumokėti kompensaciją už 23,92 d. nepanaudotų atostogų.

8. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Vilniaus AVPK paaiškino, kad darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpius pareiškėjui nebuvo mokėtas remiantis tuo, kad jis nuo pareigų buvo nušalintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir pagrindais, o ne darbdavio valiniu sprendimu. Kadangi nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas faktiškai nedirbo ir negavo jokių su tarnybos santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų, minėti laikotarpiai laikytini nedraudžiamaisiais. Pareiškėjui priklauso jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kuri didinama du kartus. Pareiškėjui buvo išmokėta 17,50 Eur (atskaičius mokesčius) ligos pašalpa už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. Ligos pašalpa, kaip ir išeitinė išmoka, buvo skaičiuota atsižvelgiant į nedraudžiamąjį laikotarpį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

10. Atsakovas nurodė, kad vykdant teismo nutartį, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo nušalintas nuo pareigų. Laikino nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. tuo metu, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju kompensuojamasis uždarbis turėtų būti apskaičiuojamas pagal 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. turėtas draudžiamąsias pajamas. Tačiau pareiškėjas tuo laikotarpiu statutinėje įstaigoje nedirbo nė vienos dienos ir negavo jokių su tarnybos santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas laikinojo nedarbingumo pradžios dieną nebuvo įgijęs minimalaus socialinio draudimo stažo statutinėje įstaigoje, t. y. 3 mėnesių per paskutinius vienerius metus (nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.) arba 6 mėnesių per paskutinius dvejus metus (nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.). Tais laikotarpiais pareiškėjas statutinės įstaigos lėšomis buvo draustas tik nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 27 d.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas nušalintas nuo pareigų statutinėje įstaigoje, turėjo teisę dirbti kitą darbą ne valstybės tarnyboje ir atitinkamai gauti draudžiamųjų pajamų (arba draustis socialiniu draudimu ligos pašalpoms gauti savarankiškai) ir šia teise pasinaudojo. Vilniaus AVPK nuomone, pareiškėjo taikoma proporcija neatitinka buhalterijoje taikomų formulių ir taisyklių. Vilniaus AVPK Finansų skyriaus skaičiavimu, pareiškėjui priklauso piniginė kompensacija už 21,1 dieną nepanaudotų kasmetinių atostogų. Gavus pareiškėjo prašymą išmokėti jo apskaičiuotos ir įstaigos išmokėtos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą, Vilniaus AVPK Finansų skyriaus skaičiavimas buvo peržiūrėtas, klaidų nenustatyta, todėl prašymą tenkinti atsisakyta.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtus 55,17 Eur; paliko nenagrinėtą pareiškėjo reikalavimo įpareigoti sumokėti 55,89 Eur (be mokesčių), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, dalį dėl išeitinės 4 mėnesių kompensacijos; teismas panaikino Skundžiamo sprendimo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir su ja susijusių sumų už uždelstą atsiskaityti laiką perskaičiavimo ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir su ja susijusias sumas už uždelstą atsiskaityti laiką; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. išnagrinėjo administracinį ginčą (administracinės bylos Nr. eI-5637-171/2016) pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus AVPK, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė: įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, susijusį su išeitine kompensacija. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5637-171/2016 buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-4358-492/2016), kuris nebuvo priėmęs galutinio sprendimo byloje, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu teismas pareiškėjo skundo dalį dėl išeitinės kompensacijos ir su ja susijusių sumų už uždelstą atsiskaityti laiką paliko nenagrinėtą.

14. Teismas sprendė, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjas pajamų iš Vilniaus AVPK negavo, todėl nušalinimo laikotarpiais jis neturėjo draudžiamųjų pajamų Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ) 3 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. pirmąją laikinojo nedarbingumo, už kurį pareiškėjas prašo įpareigoti išmokėti ligos pašalpos skirtumą, dieną nebuvo įgijęs LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 3 mėnesių per paskutinius vienerius metus arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius minimalaus socialinio draudimo stažo. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus AVPK neturėjo pareigos pareiškėjui mokėti ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d.

15. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.1, 7.1, 7.5, 7.9, 8 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014, teismas nurodė, jog skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas pareiškėjui jau buvo atsižvelgta į nušalinimo laikotarpį ir už šį laikotarpį piniginė kompensacija jam nebuvo mokama, t. y. buvo sumažintas dienų, už kurias skaičiuojama kompensacija skaičius, todėl pakartotinis atsižvelgimas į šią aplinkybę skaičiuojant dar ir vidutinį darbo užmokestį, pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

16. Teismas, įvertinęs abiejų bylos šalių pateiktus skaičiavimus, darė išvadą, kad šalys nesutaria dėl vidutinio dienos darbo užmokesčio dydžio (pareiškėjo manymu, turėtų būti 55,89 Eur, atsakovo manymu – 49,32 Eur) bei nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus (pareiškėjo manymu, turėtų būti 23,92 dienos, atsakovo manymu – 21,1).

17. Teismo vertinimu, skaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas už 2012 metus, būtina atsižvelgti į tai, kad 5 kalendorinės dienos buvo panaudotos būtent nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d., kadangi nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių (21,1).

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir atsakovo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai skyrėsi dėl to, kad pareiškėjas naudojo 1 192,25 Eur, t. y. pareiškėjo, kaip Vilniaus AVPK VTV ETPPS viršininko, pareiginės algos dydį, o atsakovas – 1 052,25 Eur, t. y. pareiškėjo, kaip Vilniaus AVPK VTV PAV AVP vyresniojo specialisto, pareiginės algos dydį.

19. Atsižvelgęs į tai, kad į Vilniaus AVPK VTV PAV AVP vyresniojo specialisto pareigas pareiškėjas buvo perkeltas tik nuo 2016 m. sausio 1 d., o skaičiuojamuoju laikotarpiu atsakovo pažymoje nurodyti 2015 metų spalio – gruodžio mėnesiai (b. l. 15), teismas vertino, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas rėmėsi LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014, pateiktu išaiškinimu, kad vidutiniam darbo užmokesčiui kompensacijai už nepanaudotas atostogas apskaičiuoti skaičiuojamuoju laikotarpiu reikia laikyti 3 mėnesius iki nušalinimo nuo pareigų. Nustatęs, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., teismas sprendė, kad vidutinis darbo užmokestis kompensacijai už nepanaudotas atostogas turi būti apskaičiuotas pagal 2015 m. balandžio – birželio mėn. pareiškėjo duomenis.

20. Nustatęs, jog Vilniaus AVPK netinkamai apskaičiavo pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir neturėdamas duomenų apie jo skaičiuojamuoju laikotarpiu turėtas pajamas bei apie, pareiškėjo teigimu, 2015 m. birželio 15 d. dirbtą darbą ir už darbą gautą užmokestį, teismas panaikino Skundžiamo sprendimo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir su ja susijusių sumų už uždelstą atsiskaityti laiką perskaičiavimo ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir su ja susijusias sumas už uždelstą atsiskaityti laiką.

III. 21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją. Administracinėje byloje Nr. eI-5637-171/2016 pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją buvo priimtas teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, tačiau pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. skundą tikslino, jame, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovą sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtus 55,17 Eur, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėti šį reikalavimą. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. el-5637-171/2016 priimtame 2016 m. birželio 15 d. sprendime klaidingai nustatė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir neatsižvelgė į pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytus galutinius reikalavimus. Be to, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. el-5637-171/2016 priimto 2016 m. birželio 15 d. sprendimo įžanginėje dalyje reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją paminėjo, bet aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyje apie šį reikalavimą nepasisakė.

29.2. Teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo 5 reikalavimą. Teismas neįvertino to, kad atsakovo 2016 m. birželio 22 d. pareiškėjui sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m sausio 13 d. iki 2016 m. vasario 22 d., apskaičiuotas neteisingai skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Be to, teismas neįvertino to, kad už 2015 m. birželio 15 d. dirbtą dieną su pareiškėju buvo atsiskaityta tik 2016 m. balandžio 4 d.

29.3. Teismo įpareigojimas atsakovui apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį kompensacijai už nepanaudotas atostogas pagal 2015 m. balandžio – birželio mėn. duomenis gali sukelti naują ginčą tarp atsakovo ir pareiškėjo, nes pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. taip pat buvo nušalintas nuo pareigų. Be to, neaišku, kaip atsakovas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, turi atsižvelgti į tai, kad už 2015 m. birželio 15 d. dirbtą dieną pareiškėjui buvo sumokėta tik 2016 m. balandžio 4 d.

29.4. Teismas neįvertino to, kad ginčo dėl sprendimo mokėti ligos pašalpą nėra, yra ginčas tik dėl atsakovo neteisingai apskaičiuotos ligos pašalpos sumos. Kadangi atsakovas netinkamai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį, jis turi būti įpareigotas perskaičiuoti jau skirtą ligos pašalpą už pareiškėjo nurodytą laikotarpį.

29. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taip pat nurodo, jog mano, kad sprendžiant ginčą turi būti nustatyta viena vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklė, kuri būtų taikoma visiems pareiškėjo reikalavimams.

30. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbingumo pašalpos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką perskaičiavimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Teismas padarė fakto klaidą nustatydamas pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpius ir laikotarpį, pagal kurio duomenis skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2012 m. birželio 14 d. (grąžintas į pareigas 2015 m. birželio 15 d.) ir 2015 m. liepos 27 d. (grąžintas į pareigas 2015 m. gruodžio 24 d.). Todėl, remiantis LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014, egzistuoja mažiausiai du skaičiuojamieji laikotarpiai: 2012 m. kovo – gegužės mėn. (kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas 2009 m., 2012 m. apskaičiuoti) ir 2015 m. balandžio – birželio mėn. (kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 26 d. apskaičiuoti).

30.2. Pareiškėjas reikalauja priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ne tik už laikotarpį iki nušalinimo nuo pareigų momento, bet ir, skirtingai administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014 nagrinėtu atveju, už laikotarpį nuo grąžinimo į pareigas iki atleidimo iš vidaus tarnybos. Todėl, atsakovo nuomone, egzistuoja ir trečiasis skaičiuojamasis laikotarpis: 2015 m. spalio – gruodžio mėn., t. y. trys mėnesiai iki pareiškėjo atleidimo 2016 m. sausio 13 d. (kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. apskaičiuoti).

30.3. Atsakovas sutinka, kad, siekiant teisingai kompensuoti pareiškėjo iki nušalinimo momento turėtas ir nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal pareiškėjo 2012 m. kovo – gegužės mėn. vidutinį darbo užmokestį. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas reikalauja kompensacijos ne tik už kasmetinių atostogų dienas, turėtas ir nepanaudotas iki 2012 m. birželio 14 d. nušalinimo, bet ir už dienas, nepanaudotas laikotarpiu nuo jo grąžinimo į pareigas iki nušalinimo kitoje baudžiamojoje byloje, bei laikotarpiu nuo jo grąžinimo į pareigas iki atleidimo iš vidaus tarnybos, mano, kad atsisakyti taikyti Aprašo 7.5 punkto 2 dalyje nustatytą taisyklę skaičiuojant kompensaciją už kasmetinių atostogų dienas, nepanaudotas nurodytais laikotarpiais, būtų neteisinga ir neteisėta.

30.4. Pareiškėjas nušalinimo laikotarpiu pasinaudojo savo teise dirbti kitą darbą ne valstybės tarnyboje, todėl pareiga sudaryti realias galimybes pareiškėjui pailsėti, visų pirma, teko kitam pareiškėjo darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiuojamaisiais laikotarpiais pareiškėjas nedirbo tiek dėl priežasčių, numatytų Aprašo 7.5 punkto 2 dalyje, tiek dėl priežasčių, numatytų Aprašo 7.9 punkte, pripažintina, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį taikytinos abi minėtos taisyklės.

30.5. Vienintelė išimtis iš taisyklės, kad visos darbuotojui priklausančios išmokos yra skaičiuojamos pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, yra numatyta Aprašo 7.9 punkte, t. y., jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo darbo užmokesčio dėl pateisinamos priežasties. Nušalinimas nuo pareigų nėra pateisinama priežastis. Tokios išimties iš taisyklės neįtvirtino ir LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014.

30.6. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nustatant už uždelsimą atsiskaityti mokėtinas sumas, atsakovo manymu, skaičiuojamasis laikotarpis yra 2015 m. spalio – gruodžio mėn.

31. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą ir apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo išmokėtas 67,37 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. vasario 22 d., t. y. iki ligos pašalpos išmokėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad ligos pašalpa pareiškėjui apskritai neturėjo būti mokama, atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 suformuota praktika dėl mokėtinos išmokos dydžio nustatymo, prašo pripažinti, kad 67,37 Eur išmoka už vėlavimą atsiskaityti už vieną 2015 m. birželio mėn. darbo dieną (dėl kurios ginčas atsiskaitymo metu (pareiškėjo atleidimo dieną) nebuvo kilęs) yra pakankama kompensacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro nedarbingumo pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas iš valstybės tarnybos atleidžiamam pareigūnui.

33. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10-S-78189(1.39-10), kuriuo buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjui darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, paaiškinta, kad vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. vasario 17 d. išaiškinimu Nr. (11.10-53) SD-1046 „Dėl išeitinės kompensacijos apskaičiavimo“, nurodyta, kad už pradelstą atsiskaityti laiką buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Pareiškėjas 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į atsakovą prašymu dėl ligos pašalpos, kasmetinių atostogų ir išeitinės kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką dydžių nustatymo ir išmokėjimo.

34. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-27 buvo atleistas iš tarnybos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai medicininės ekspertizės komisijos išvadai).

35. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą, kuriuo buvo nurodyta nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už laikino nušalinimo laikotarpius nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., bei nemokėti piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už šiuos laikotarpius; pareiškėjas prašė priteisti 42 074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas per šiuos laikotarpius, prašė priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, priteisiant 56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, prašė įpareigoti atsakovą spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant aplinkybės, jog administracinėje byloje Nr. eI-5637-171/2016 pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją buvo priimtas teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, vėliau pareiškėjo skundo reikalavimai buvo tikslinami, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, gautą teisme 2016 m. kovo 16 d., kurio 7 punkte, be kita ko, buvo prašoma priteisti 4 769 Eur (be mokesčių) išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-460-146/2016 m. pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties paliko jos dalį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo 7 punkto reikalavimus dėl 4 769 Eur (be mokesčių) išeitinės 4 mėnesių kompensacijos (išeitinės išmokos) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais) priteisimo; teisėjų kolegija atsižvelgė į pareiškėjo atskirajame skunde pateiktą paaiškinimą, kad atsakovas reikalavimą dėl 4 mėnesių išeitinės kompensacijos išmokėjimo jau pradėjo vykdyti, todėl pareiškėjas dėl minėto reikalavimo tinkamo vykdymo atskiru prašymu kreipsis į atsakovą, o prašymo netenkinimo atveju nustatyta tvarka kreipsis į teismą. Atsižvelgusi į tai, atskirąjį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta jo 2016 m. kovo 16 d. patikslinto skundo reikalavimą Nr. 7 nagrinėti teisme.

37. Taigi įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-460-146/2016 m., buvo nuspręsta, kad Vilniaus apygardos administracinėje byloje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 4 769 Eur (be mokesčių) išeitinės 4 mėnesių kompensacijos (išeitinės išmokos) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur (su mokesčiais), priteisimo. Tai, kad šis skundo reikalavimas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, nepaisant aplinkybės, kad jis buvo formaliai nurodytas tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje eI-5637-171/2016, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-116-492/2018 aprašomojoje dalyje, laikytina techninio pobūdžio klaida, nes nėra šalių nurodytų argumentų ir teismo motyvų procesiniuose sprendimuose, patvirtinančių tokio reikalavimo išnagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą.

38. Išnagrinėtoje administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-00285-2016-7) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eA-116-492/2018) buvo konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenys bei vėlesnis apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad tiek ginčijamo atsakovo 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 priėmimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, egzistavo objektyvūs duomenys, patvirtinantys faktines aplinkybes, lėmusias pareiškėjo nušalinimą, todėl nebuvo ir nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 341 straipsnio 2 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę gauti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos. Kai nėra pagrindo pareiškėjui mokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, nėra pagrindo ir perskaičiuoti jam atleidimo iš tarnybos dieną mokėtinų sumų, nes nušalintas asmuo neįgyja teisės į kasmetines atostogas, tam nėra teisėto pagrindo (VTĮ 341 str. 2 d., DK 170 str., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį byloje Nr. A-438-1524/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą byloje Nr. A-662-1889/2013), o jam mokėtinų sumų dydį lemia vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis, gautas per tuos laikotarpius, kuriais jis dirbo grąžinus į pareigas pasibaigus nušalinimo laikui.

39. Vilniau apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-5637-171/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-1660-492/2017, proceso Nr. 3-61-3-00285-2016-7) visi reikalavimai yra susiję su V. J. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiais (nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2015 m. birželio 15 d., nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d.), ir vengimu išmokėti visas išmokas, susijusias su šiais laikotarpiais, jo atleidimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išnagrinėtoje administracinėje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės dėl konkretaus vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kuris buvo taikytas nustatyti išeitinei išmokai, ligos pašalpai, kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir už pavėluotą atsiskaityti laiką, tinkamo apskaičiavimo. Taigi šiuo aspektu nebuvo išnagrinėtas ir išeitinės išmokos dydžio klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos pareiškėjo reikalavimus paliko nenagrinėtus.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei aplinkybę, kad byloje surinkti visi ginčijamam klausimui išspręsti reikšmingi duomenys, siekdama operatyvaus proceso, pasisako dėl atsakovo atlikto vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, nustatant pareiškėjui išeitinės išmokos dydį, teisėtumo.

41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad sutinka su vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdu, kuris buvo pritaikytas skaičiuojant jam 2015 m. gruodžio mėn. nedarbingumo pašalpą už 4 nedarbingumo dienas, ir 2016 m. sausio mėn. apskaičiuojant kompensaciją už 21,1 kalendorinę dieną nepanaudotų atostogų, kai vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal vyresniojo specialisto pareiginį atlyginimą 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, (1 052,25 Eur). Pareiškėjo manymu, atsakovas vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai išmokėti neteisingai skaičiavo pagal 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. turėtas draudžiamąsias pajamas, kurios sudarė 227,08 Eur, netinkamai nustatė, kad vidutinis darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių – 3,55 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 74,55 Eur.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktas, reglamentuojantis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašą apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (7.1 p.); jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintą produkciją pagal išdirbio normas, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu (7.9 p.); apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 6.1 papunktyje; apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurio darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui (7.5 p.).

43. Nagrinėjamoje byloje vidutinis darbo užmokestis pareiškėjui nustatant mokėtinos išeitinės išmokos dydį apskaičiuotas paėmus 2015 m. gruodžio mėn. nustatytą vidutinį darbo užmokestį (1 192,25 Eur) dalijant iš 21 darbo dienos (2015 m. gruodžio mėn. darbo dienų skaičiaus) ir dauginant iš 4 darbo dienų, nedirbtų dėl pateisinamos priežasties ligos (1 192,25 : 21 x 4, viso 227,08 Eur, Aprašo 7.9 p.). Kitas skaičiuojamojo laikotarpio – 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. nedirbtas laikas buvo dėl nušalinimo, t. y. dėl priežasčių, nepripažįstamų svarbiomis, todėl, taikant Aprašo 7.5 punktą, nustatytas apskaičiuotas keturių dienų darbo užmokestis – 227,08 Eur buvo dalinamas iš 64 darbo dienų (skaičiuojamojo laikotarpio darbo dienų skaičiaus) ir dauginamas iš 84 darbo dienų (keturių mėnesių vidutinio darbo dienų skaičiaus), gautas išeitinės išmokos dydis – 298,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Išeitinė išmoka šiuo metu yra išmokėta.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su Aprašo 7.5 punkto nuostatų taikymu skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, nenurodė pagrįstų argumentų, kuriais galėtų būtų paneigiamas Apraše nustatytų taisyklių taikymas, jo reikalavimai dėl išeitinės išmokos dydžio perskaičiavimo netenkintini. Ginčo dėl fakto, kad dalį laikotarpio pareiškėjas nedirbo dėl nušalinimo BPK tvarka, nėra, tokios nušalinimo nuo darbo nemokant darbo užmokesčio aplinkybės negali būti pripažįstamos pateisinamomis priežastimis, kai realiai nebuvo dirbta. Pareiškėjo nurodomi faktai, kad 2015 m. gruodžio mėn. nedarbingumo pašalpa ir kompensacija už 21,1 dieną nepanaudotų atostogų buvo apskaičiuota kitaip skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neturi reikšmės sprendžiant dėl tinkamo Aprašo nuostatų taikymo skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį išeitinės išmokos dydžiui nustatyti. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo palikti nenagrinėti pareiškėjo reikalavimai dėl išeitinės išmokos priteisimo, naikina, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmeta (ABTĮ 146 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjas pajamų iš Vilniaus AVPK negavo, todėl nušalinimo laikotarpiais jis neturėjo draudžiamųjų pajamų Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme, nebuvo įgijęs LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 3 mėnesių per paskutinius vienerius metus arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius minimalaus socialinio draudimo stažo, todėl Vilniaus AVPK neturėjo pareigos pareiškėjui mokėti ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d., šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą, pareiškėjo apeliacinio skundo atitinkamą dalį atmeta.

46. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas perskaičiavimo, pagrįstai nustatė, kad skaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas už 2012 metus, būtina atsižvelgti į tai, kad 5 kalendorinės dienos buvo panaudotos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d., kadangi nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, perskaičiavus nepanaudotų atostogų dienas už šiuos metus, jų skaičius sumažėja nuo 15,8 iki 13,08, taigi atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių (21,1). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui prieštaravimų dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepateikė.

47. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netinkamai pritaikė aktualią teismų praktiką – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-662-1366/2014 pateiktus išaiškinimus, neįvertino skirtingų faktinių aplinkybių, kurios laikytinos iš esmės reikšmingomis nustatant pareiškėjui priteistinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A-662-1366/2014 pareiškėjas teisę į kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas buvo įgijęs iki nušalinimo laikotarpio, todėl pareiškėjo nagrinėjamoje byloje teisinė padėtis negali būti laikoma tapačia asmens padėčiai administracinėje byloje Nr. A-662-1366/2014, pareiškėjui teisė į atostogas, skirtingai negu nurodomoje byloje, už laikotarpius iki nušalinimo yra atsiradusi tik per nedidelį laikotarpį, todėl ir kompensacijos dydis negali būti skaičiuojamas vienodai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikšmingais laikytini ne tik tie laikotarpiai, per kuriuos atsiranda teisė į atostogas, bet ir kiti dirbti laikotarpiai, kurie tiesiogiai nulemia kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį.

48. Pirmosios instancijos teismo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta byla Nr. A-662-1366/2014 aktuali nagrinėjamoje byloje tik tokia apimtimi, kiek pareiškėjas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki nušalinimo 2012 m. birželio 14 d. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pareiškėjas yra įgijęs teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki nušalinimo momento už 14,10 dienų už 2009 m. ir 2012 m., 2012 m. kovo – gegužės mėn. jo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 55,88 Eur, kompensacija sudarytų 551,54 Eur (14,10 x 0,7 x 55,88 Eur). Tačiau tuo pačiu principu perskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 2015 m. iki nušalinimo laikotarpio už 4,67 dienas sudarytų 32,92 Eur, už 2015–2016 m. iki atleidimo iš tarnybos už 2,33 dienas – 5,79 Eur, iš viso – 590,25 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A-662-1366/2014 pateiktus Aprašo taikymo išaiškinimus. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjui išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas yra didesnė negu būtų perskaičiuota atsižvelgiant į faktiškai dirbtus laikotarpius, per kuriuos jis įgijo teisę į atostogas, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl didesnės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestini.

49. Nustačius, kad vidutinis darbo užmokestis išeitinės išmokos dydžiui nustatyti buvo apskaičiuotas teisingai, kad nėra pagrindo priteisti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d., bei nėra pagrindo padidinti išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką aptariamų mokėjimų aspektu yra atmestini.

50. Be minėtų priežasčių priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką pareiškėjas yra nurodęs, kad atsakovas jam darbo užmokestį už 2015 m. birželio 15 d. dirbtą laiką yra sumokėjęs tik 2016 m. balandžio 4 d., todėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas ir už šį delsimą atsiskaityti. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui 2016 m. vasario 22 d. yra sumokėjęs 67,37 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (po 3,55 Eur neatskaičius mokesčių) nuo 2016 m. sausio 13 d. (atleidimo dienos) iki 2016 m. vasario 22 d., t. y. iki ligos pašalpos išmokėjimo dienos. Atsakovas teigia, kad ligos pašalpa apskritai neturėjo būti mokama, todėl prašo šią sumą pripažinti pakankama kompensacija už vėlavimą atsiskaityti už vieną darbo dieną – 2015 m. birželio 15 d., už kurią pareiškėjui buvo sumokėta 2016 m. balandžio 4 d.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo praktiką, akcentuoja, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką atsižvelgiant į Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, pažymima, kad sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neišmokėtas darbo užmokestis už vieną darbo dieną sudaro nereikšmingą dalį visos jam priklausančios išmokėti sumos atleidimo dieną, todėl, atsižvelgiant į atsakovo 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus už uždelstą atsiskaityti laiką 67,37 Eur (atskaičius mokesčius), vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjo reikalavimai aptariamu atveju dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat atmestini.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje padarytas išvadas, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikina jo dalį, kuria buvo palikti nenagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtą 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtą 55,17 Eur sumas bei įpareigojimo sumokėti 55,89 Eur, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, dalyje dėl išeitinės kompensacijos mokėjimo, ir šią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmeta; taip pat panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 10-S-78189(1.39-10) dalyį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir su ja susijusių sumų už uždelstą atsiskaityti laiką perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir su ja susijusias sumas už uždelstą atsiskaityti laiką, ir šią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį taip pat atmeta (ABTĮ 147 str., 146 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria likę pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo palikti nenagrinėti pareiškėjo V. J. (V. J.) skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtą 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtą 55,17 Eur sumas, bei įpareigoti sumokėti 55,89 Eur, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d., iki visiško atsiskaitymo dienos, dalyje dėl išeitinės kompensacijos mokėjimo, ir šią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 10-S-78189(1.39-10) dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir su ja susijusių sumų už uždelstą atsiskaityti laiką perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti V. J. (V. J.) priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir su ja susijusias sumas už uždelstą atsiskaityti laiką, ir šią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria kiti pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė