2018-10-03 Nr. AB-17720-3-63-3-00408-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2604-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00408-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) po 103,85 eurų už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. sausio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Areštinės kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, be to, kamerose buvo žema temperatūra, pelėsis, per mažas oro judėjimo greitis, prastas dirbtinis apšvietimas. Kamerų sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi, kamerų grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma danga.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nurodytų pažeidimų žodžiu kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją, tačiau ji į žodinius skundus nereagavo. Pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą, pažeminimą ir nepatogumus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 4 d., todėl prašė pareiškėjo reikalavimams iki 2014 m. gegužės 4 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo neatitikti 5 paras. Manė, kad pažeidimas buvo nežymus, truko trumpą laiko tarpą, todėl tokie ploto neatitikimai realiai nepajaučiami.

7. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinė, esanti Jūros g. 1, Klaipėda, atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus ir veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d. Pažymėjo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimą ir konstatavo, jog areštinės patalpose yra įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, kamerose yra atidaromi langai per kuriuos užtikrinama papildoma ventiliacija, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 24 punkto reikalavimus, nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra. Pažymėjo, kad nors ir buvo nustatyta, jog apšvieta ir oro judrumas šiltuoju metų periodu neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, tačiau šiems pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, ši neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neskundė atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų jo teisių. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik po ilgo laiko tarpo (praėjus dvejiems metams), dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo realiai patirtų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų.

II. 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo N. Ž. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 42 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino iš dalies ir pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2014 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai) taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dalies iki 2014 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai) atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas anksčiau būtų negalėjęs kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo, atsižvelgęs į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktą, pagal kurį policijos areštinių kamerose laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas 6 paras, kuriose kameros plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 5 kv. m., todėl buvo pažeistas Taisyklių 80 punktas.

12. Teismas, įvertinęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų ir kitus duomenis dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų, pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad areštinės kamerose buvo žema temperatūra, veisėsi pelėsis, buvo per mažas oro judėjimo greitis, prastas dirbtinis apšvietimas, kamerų sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi, grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma danga, nustatė, kad kamerose Nr. 25, 34 ir 38, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustatyta Higienos normos HN 37:2009 23 ir 24 punkto pažeidimų, o kamerose Nr. 14 ir 23 buvo netinkama kamerų dirbtinė ir natūrali apšvieta bei ventiliacija, tačiau teismas, įvertinęs patikrinimo aktuose užfiksuotas faktines aplinkybes, sprendė, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 2 punktą, šie neatitikimai nelaikyti pažeidimais, kadangi jų pašalinimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Teismas nurodė, kad spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 2, 18, 27, 32, 31, kuriose taip pat buvo laikomas pareiškėjas, nėra galimybės, nes patikrinimų metu šios kameros nebuvo tikrintos. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad dėl ventiliacijos bei apšvietos pažeidimai nebuvo vertinami, teismas padarė išvadą, jog pažeidimų nebuvo ir kamerose Nr. 2, 18, 27, 32, 31.

13. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai teikė kokius nors žodinius ar rašytinius skundus dėl jo šiame skunde nurodytų pažeidimų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos AVPK administracija į pareiškėjo skundus nereagavo.

14. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgęs į nustatytą byloje aplinkybę, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidžiant Taisyklių 80 punktą buvo laikomas 6 paras (t. y. pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m. iki 4,89 kv. m. kameros ploto), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjui dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo neturtinės žalos dydis įvertintinas 42 Eur (7 Eur už parą) suma.

III. 15. Pareiškėjas N. Ž., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

17. Teismas neatsižvelgė, kad sanitariniai mazgai nebuvo įrengti atskirose patalpose, o atskirti paprasta mūrine sienele. Dėl to buvo pažeistas asmens privatumas naudojantis tualetu.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas apšvietimas, nes natūrali šviesa nedaug patenka į patalpas. Todėl skaitant ar rašant greitai pavargdavo, skaudėdavo akys.

19. Teismas, spręsdamas dėl atlygintos žalos dydžio, neatsižvelgė į Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo nuomoje, jam turėjo būti priteista 103,95 Eur už parą suma neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo N. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje atitinkamais periodais nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 nu sausio 20 d., kitą skundo dalį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir jis turėtų būti atmestas.

22. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas skundžia iš esmės jam palankų teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, prašo atkreipti dėmesį į aplinkybes, kad pareiškėjas nurodo naujas ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas aplinkybes dėl neužtikrinto privatumo, kurios nebuvo nurodytos skunde.

23. Atsakovas teigia, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam areštinėje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. kad būtent dėl tokio jo subjektinės teisės pažeidimo atsirado neigiami padariniai, dėl kurių jis prašė priteisti neturtinę žalą. Tačiau byloje teismas nustatė, jog pareiškėjui bet kokiu atveju teko ne mažiau nei 3,6, kv. m areštinės kameros ploto, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nurodė, jog jam turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi praėjus 28 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Klaipėdos AVPK areštinės, bei į tai, jog teisės aktais nustatytas plotas, turintis tekti vienam asmeniui, neatitiko 6 atskirus kartus, kurie truko ne ilgiau kaip 1 parą su 19 parų, 4 mėnesių ir 9 parų, 23 parų, 2 mėnesių ir 23 parų bei 5 parų pertraukomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, už nedidelius ploto pažeidimus, kurie truko ne itin ilgą laiką, neturtinė žala paprastai nėra atlyginama pinigais, o pakankama satisfakcija laikoma pažeidimo konstatavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate galimai netinkamomis sąlygomis.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, daliai pareiškėjo reikalavimų (už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai)) pritaikęs ieškinio senaties terminą, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. sausio 22 d.), t. y. iš viso 6 paras, pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m. iki 4,89 kv. m. gyvenamojo patalpų ploto, taigi jam nebuvo užtikrintas minimalus Taisyklių 80 punktu numatytas 5 kv. m gyvenamasis plotas. Teismas vertino, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų dėl jo nurodytų aplinkybių (t. y. kad areštinės kamerose buvo žema temperatūra, veisėsi pelėsis, per mažas oro judėjimo greitis, prastas dirbtinis apšvietimas, kamerų sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi, grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma danga, į pareiškėjo skundus Klaipėdos AVPK administracija nereagavo), nenustatyta, todėl teismas pareiškėjui dėl patalpų ploto pažeidimo už 6 paras priteisė 42 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo iki 2014 m. balandžio 27 d. patirtą neturtinę žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, šiuo aspektu plačiau nepasisako.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo aspektų, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimu (t. y. kad sanitariniai mazgai nebuvo įrengti atskirose patalpose, o atskirti paprasta mūrine sienele), teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018). Taigi pareiškėjui apeliaciniame skunde nurodžius naują pagrindą, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kuris nebuvo nurodytas pareiškėjo pirminiame skunde (b. l. 5–6) ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (b. l. 42–51), pastarasis negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, tinkamai išanalizavo pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK sąlygas, išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y., ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų areštinės kamerose (t. y. dėl žemos temperatūros, pelėsio, per mažo oro judėjimo greičio, netinkamo apšvietimo, sienų ir lubų dangos aptrupėjimo, netinkamų grindų) yra nepagrįstos. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčytos, apsiribota deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją su prašymais ar pretenzijomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad Klaipėdos AVPK administracija į pareiškėjo skundus nereagavo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kodėl būtent jo nurodyta 103,85 Eur už kiekvieną laikymo netinkamomis sąlygomis dieną suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai iš viso 6 paras nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Klaipėdos AVPK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis – 42 Eur – laikytinas adekvačiu (tinkamu).

34. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo nurodytu argumentu atsiliepime į apeliacinį skundą, kad pripažinimas, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjui padarytas pažeidimų pobūdis, mastas, pažeidimų trukmė ir intensyvumas yra tokie, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai ir dėl to patirtoms neigiamoms pasekmėms turi būti priteisti pinigai neturtinei žalai atlyginti, o ne vien konstatuotas pripažinimas apie jam padarytus teisių pažeidimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens, pateikusio apeliacinį skundą, padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama, o minėti atsakovo argumentai ir, be kita ko, suformuluotas prašymas pakeisti teismo sprendimą, buvo išdėstyti tik atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, o ne atskirame apeliaciniame skunde, todėl net negalėtų būti tenkinami.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal formuojamą nacionalinę ir tarptautinę praktiką, faktines bylos aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.

36. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o N. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius