1531e76b-e36b-4737-8d89-3fbc0c0f4bf2 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.6.-298-834/2014              Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00256-2014-2                         Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2;45.4.5; 52.3                                                                                                  ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS           N U T A R I M A S                                                            2014 m. liepos 25 d.

                                                                    Anykščiai             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, Sekretoriaujant Annai Didžgalvieneidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovams Laurai LaurinavičiÅ«tei, Valdui Palioniui vieÅ¡ame posėdyje iÅ¡nagrinėjo A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir n u s t a t ė:       A. P., pažeisdama kelių eismo taisyklių 106, 231, 234 punktus, 2014 m. birželio 1 d., apie 09:47 val., Å altupio gatvėje 12, Anykščiuose, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, iÅ¡važiuodama iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir jį apgadino.

IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepraneÅ¡usi policijai. Tokia savo veika A. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.      Posėdžio metu A. P. paaiÅ¡kino, jog 2014-06-01 savo automobiliu Opel Astra buvo atvykusi į Anykščių miesto turgavietę. Automobilį pastatė aikÅ¡telėje, kai grįžo, pamatė, jog Å¡alia yra prisiparkavęs didesnis automobilis, todėl iÅ¡važiuodama iÅ¡ aikÅ¡telės visÄ dėmesį koncentravosi į Å¡alia stovintį automobilį ir važiuodama atbuline eiga, nepamatė stovėjusio automobilio.

Kai automobilis riedėjo atbuline eiga ji pajuto, kad į kažkÄ atsitrenkė, tačiau pamanė, jog atsitrenkė į Å¡aligatvio bortelį. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Kai paskambino iÅ¡ policijos, kad apgadino kitÄ automobilį, iÅ¡ karto prisistatė į policijÄ , atsiprašė nukentėjusiojo. Jos automobilis draustas. Vairavo blaivi. Tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos pabėgti nenorėjo. Jei bÅ«tų pastebėjusi, kad apgadino kitÄ automobilį, bÅ«tų tikrai sulaukusi jo savininko. Jos automobilis nebuvo apgadintas.      Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovė Anykščių rajono PK atstovė Laura LaurinavičiÅ«tė paaiÅ¡kino, jog 2014-06-01 buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį Å altupio gatvėje, buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“.

Policijos pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ , buvo apžiÅ«rėtas apgadintas automobilis, vėliau nustatyta, kad automobilį, kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairavo A. P.. Jai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.      Liudytojas Kęstutis Čepulis parodė, jog yra automobilio savininkas, atvažiavo į parduotuvę, pasistatė maÅ¡inÄ laisvoje vietoje, Å¡alia aikÅ¡telės. Kai grįžo pamatė, kad sulankstytos durys, žmonės pasakė, atsitrenkusios maÅ¡inos valstybinį numerį.

Draudimas dar nėra pervedęs žalos. Pretenzijų A. P. neturi. Labai Å¡io įvykio nesureikÅ¡mino, pamanė, kad draudimas atlygins. Pažeidėja atbulai važiuodama turbÅ«t nepastebėjo maÅ¡inos, oras tÄ dienÄ buvo geras, matomumas taip pat buvo geras, tačiau jų Å¡viesus automobilis gal todėl nematė.      Liudytoja JÅ«ratė Buivydienė parodė, jog buvo praneÅ¡ta, kad automobilis apgadintas, buvo praneÅ¡ta, jog vairavo moteris, atsitrenkė ir iÅ¡važiavo.Dar pati bandė ieÅ¡koti moters duomenų, nustačius tapatybę, norėjo praneÅ¡ti, nes pamanė, kad negalėjo tyčia pasiÅ¡alinti.

Pasak liudytojo, vairuotoja neiÅ¡lipo pasižiÅ«rėti kai atsitrenkė važiavo ir nuvažiavo.      Liudytojas A. Baukys parodė, jog 2014-06-01 dirbo Anykščių mieste, gavo iÅ¡ budėtojo praneÅ¡imÄ , kad Å altupio gatvėje automobilis Mercedes“ apgadintas, nurodė, kad „Opel Astra“ atsitrenkė ir nuvažiavo. Atsitrenkusio automobilio spalvų nesimatė, galėjo bÅ«ti, jog automobilis buvo su kabliu, nes matėsi įduba.      Liudytojas Nėrijus Blažys parodė, jog 2014-06-02 buvo gauta medžiaga dėl eismo įvykio pradėtas tyrimas pagal ATPK 130 str.1 d. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos.

Nustatyta, kad liudytojas nurodė pažeidėjos automobilio valstybinį numerį, pasitikslinus buvo nustatyta, kad tai „Opel Astra“ automobilis, priklausantis A. P.. Jam su ja susisiekus, ji neneigė, kad buvo įvykio vietoje, į komisariatÄ atvažiavo geranoriÅ¡kai, pripažino, kad buvo, kad galėjo apgadinti automobilį. Pati pažeidėja aiÅ¡kino, kad Å¡alia stovėjo kitas automobilis, ji visÄ dėmesį akcentavo į jį, skubos tvarkÄ bandė pasitraukti, neįsitikino, pagalvojo, kad į Å¡aligatvį atsitrenkė, nuvažiavo. „Mercedes“ apžiÅ«rėjus, pagal įlenkimÄ matyt trenktasi galine dalim.

Atsiremta į durelių plokÅ¡tumÄ , ji įdubo. Opelyje yra mechanizmas kabliui prikabinti, gali bÅ«ti, kad tuo atsikiÅ¡imu atsitrenkta, pats įlenkimas galėjo bÅ«ti padarytas bet kuria puse, neliko pėdsakų, prie slenksčio buvo rutulio vamzdžio pėdsakas, galėjo bÅ«ti smÅ«gis nuo to mechanizmo. Galėjo duslintuvu apgadinti, bet kokiu atveju atsirėmė, slydimo nebuvo, „Mercedes“ apatinė dalis greičiausia duslintuvu apgadinta.      Liudytojas G. S. parodė, jog matė vairuotojÄ Ä¯vykio vietoje, važiavo atbulas, trenkė kitam automobiliui ir nuvažiavo.

SmÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus, jeigu įlinko durelės. Jis pats sėdėjo maÅ¡inoje prieÅ¡ais maždaug 2 automobilių atstumu. Buvo prieÅ¡ais „MersedesÄ â€œ savo maÅ¡inoje ir matė kaip pažeidėja iÅ¡važiuoja, bandė jai mojuoti rankomis, tačiau, nemano, kad vairuotoja žiÅ«rėjo į jį kai mojavo jai. Po atsitrenkimo maÅ¡inos neužsuko, galu trenkėsi. Stovint tokioje padėtimi, atsitrenkusi, turėjo vairuotojas matyti kitÄ maÅ¡inÄ . Negali pasakyti ar vairuotoja pristabdė po smÅ«gio, iÅ¡važiuojant jos greitis buvo mažas.

Nuvažiuodama važiavo normaliu greičiu. Važiavo pakankamai normaliai: nei stabdė, nei trukdė kitiems, nei raliavo. Matėsi, kad po atsitrenkimo stovinti maÅ¡ina sujudėjo, matė smÅ«gį, kontaktas buvo – Å¡oninis smÅ«gis, matė, kad sujudėjo automobilis.                  IÅ¡klausius A. P. paaiÅ¡kinimus, policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, iÅ¡tyrus administracinės bylos medžiagÄ , leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

P. 2014 m. birželio 1 d., apie 09:47 val., Å altupio gatvėje 12, Anykščiuose, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, iÅ¡važiuodama iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir jį apgadino. IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepraneÅ¡usi policijai. Pati A. P. teigia, jog tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, tačiau manė, jog atsitrenkė į Å¡aligatvį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl ATPK 130 str. taikymo, yra konstatavęs, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-42-2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-125-134/2014 Nr. ATP-219-134/2014 ).

Nagrinėjamu atveju, nors A. P. teigia, jog tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, manė, jog atsitrenkė į Å¡aligatvio kraÅ¡tÄ , susiklostė situacija, kad iÅ¡ priekio atvažiavo maÅ¡inos, skubėjo iÅ¡sukti, todėl nepastebėjo, jog atsitrenkė į maÅ¡inÄ . Tačiau Å¡ios aplinkybės leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , jog pažeidėja suprato, jog įvykio susidÅ«rimas. Taigi pažeidėja supratusi, jog savo maÅ¡ina kliudė kitÄ objektÄ , neiÅ¡lipo įsitikinti, kas buvo kliudyta, kokie yra sugadinimai.

Nors pažeidėja teigia, jog ji nuvažiavusi toliau, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, apsižiÅ«rėjo savo maÅ¡inÄ , neradusi jokių susidÅ«rimo žymių, buvo įsitikinusi, jog atsitrenkė į Å¡aligatvį. Byloje apklaustas liudytoju G. S. teigia, jog nuo smÅ«gio maÅ¡ina sujudėjo. Kelių eismo taisyklės nustato jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. Taigi, Å¡iuo atveju A. P. pajutusi atsitrenkimÄ , pagal kelių eismo taisykles turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti ar nėra sugadintos kitos transporto priemonės, kelio ir kiti įrenginiai ar kitas turtas.

Todėl A. P. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo esmę. Taigi suraÅ¡ant protokolÄ A. P. jos padaryta veika dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Tačiau dar papildomai kvalifikuotini ir pagal ATPK 127 str. 2 d. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimo, nes protokole tokie A. P. veiksmai apraÅ¡yti, bet nekvalifikuoti (ATPK 284 str. 2 d.). Nors LR ATPK 224 straipsnis, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iÅ¡keltas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį (ATPK 225 str.), tačiau Å¡iuo atveju yra teisės pažeidimų idealioji sutaptis ir teismas turi teisę skirti nuobaudÄ ir už pažeidimÄ , nenumatytÄ ATPK 224 straipsnyje, bet sudarantį idealiÄ jÄ sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktÄ pažeidimų sÄ raÅ¡Ä .Teismas, skirdamas A.

P. nuobaudÄ , atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Pažeidėja, nors ir neigdama ATPK 130 str.1d. numatytos veikos subjektyviÄ jÄ pusę-tiesioginę tyčiÄ , iÅ¡ esmės pripažino visas įvykio aplinkybes, gailėjosi, todėl Å¡ios aplinkybės pripažintinos kaip jos atsakomybę lengvinančios (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.A. P. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o, jog nusprendus, jog jos veikoje yra ATPK 130 str.1 d. dalies požymiai, taikyti ATPK 301 straipsnį , skiriant mažesnę baudÄ ir neatimti teisės vairuoti.Pažymėtina, jog ATPK 301 straipsnio taikymas yra siejamas su administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džiu, pažeidėjo asmenybe, jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ATPK 31 straipsnyje, kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.

Taigi, akivaizdu, jog bÅ«tinas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. PrieÅ¡ingu atveju paneigiama įstatymų leidėjo valia aptariamÄ teisės normÄ taikyti tik iÅ¡imtinais atvejais, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų, kuriais siekiama konkretų asmenį nubausti taip, kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinio poveikio priemonė turi atlikti ir prevencinį vaidmenį (ATPK 20 str.).

Pažeidėja prašė taikyti mažesnę baudÄ ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ATPK 130 str. 1 d numatyto pažeidimo padarymÄ skiriama privalomai, o jos netaikymas, kaip minėta, galimas tik esant pagrindams, numatytiems ATPK 301 str. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. netrukdė aplinkybių nustatymui, policijos pareigÅ«nui praneÅ¡us, dėl įvykio, neneigė buvusi Anykščiuose tÄ dienÄ , iÅ¡ karto sekančiÄ dienÄ atvyko aplinkybių nustatymui.

Posėdžio metu apklaustas liudytoju Kęstutis Čepulis, apgadinto automobilio savininkas, pažeidėjos atžvilgiu buvo nusiteikęs geranoriÅ¡kai, teigdamas, jog gal žmogus nepastebėjo. Nurodė, jog nors draudimas posėdžio dienai dar jam nebuvo pervedęs pinigų už sugadintÄ automobilį, tačiau pretenzijų A. P. neturi. Kaip jis pats parodė posėdžio metu, jog pamatęs įlenktas dureles, labai įvykio nesureikÅ¡mino, pamanė, jog atlygins draudimas. Byloje, yra ir jo praÅ¡ymas neatimti teisės vairuoti A.

P., ji jo atsiprašė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi ( b.l.38). Pažeidėja A. P. darbdavio charakterizuojama teigiamai, apibÅ«dinama kaip ypatingai atvira ir sÄ Å¾ininga, kruopÅ¡ti, atsakinga ( b.l.35), turi sveikatos problemų (b.l.44-45). Nors LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, jog darbo pobÅ«dis ar Å¡eiminiai interesai nėra iÅ¡imtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ . Tačiau pažymėtina, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Kaip minėta A. P. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, ir posėdžio metu atsiprašė maÅ¡inos savininko. Teismas nenustatė aplinkybių, jog Å¡itokiu bÅ«du A. P. norėtų ypatingai Å¡velninti savo padėtį. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad A. P. padarytas pažeidimas vertinamas, kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tačiau kaip minėta taikoma nuobauda turi bÅ«ti teisingai proporcinga. Todėl įvertinant visas teismui nurodytas aplinkybes bei formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-3-2011), vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti skyrus A. P. Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjai taikytinas ATPK 301 straipsnis ir skirtina mažesnė nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 str.1d. ir 127 str.2 d.subendrintinos sunkesne apimant lengvesnę (ATPK 33 str.).A. P. praÅ¡yme nurodo, jog jeigu teismas skirtų piniginę baudÄ praÅ¡o paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 24 mėn. laikotarpiui.LR ATPK 313 straipsnio 4 dalis nustato, jog organas (pareigÅ«nas), skirdamas baudÄ , atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkiÄ materialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes gali Å¡io asmens praÅ¡ymu paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti. Taigi baudos iÅ¡dėstymas yra siejamas su asmens turtine padėtimi.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios darbo sutarties priedo A. P. darbo užmokestis yra 3000 Lt ( b.l.4), tai yra virÅ¡ijantis vieno mėnesio minimaliÄ algÄ , turi nekilnojamojo turto (b.l.46-53). Todėl atsižvelgus į pažeidėjos turtinę padėtį, daroma iÅ¡vada, jog nėra pagrindo iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288 str., teisėja n u t a r i a : A. P. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti nuobaudas:pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 1000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 100 Lt baudÄ .Vadovaujantis LR ATPK 33 str.

A. P. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.BaudÄ sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus tokį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.). Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .              Teisėja (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                    Vaida Sinkevičienė