15306e5f-2c0b-449a-a987-e3eed121dcfd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-613-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01642-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Lamutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,2015 m. sausio 26 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ atsakovei D.

T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2014-12-15 kreipėsi į teismÄ praÅ¡ymu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. T. (toliau – ir atsakovė) pareiÅ¡kėjui naudai 579,75 Lt (167,91 EUR) dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ . PareiÅ¡kėjas 2015-01-12 praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 181,50 Lt (52,57 EUR) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatus, kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Taip pat nurodo, kad remiantis Å¡ių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad pagal Å¡ių nuostatų 60 punktÄ minėtos vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė D.

T. (buvęs asmenvardis D. V.), todėl ji turi prievolę mokėti minėtÄ vietinę rinkliavÄ . Teigia, kad dėl pareiÅ¡kėjui nežinomų priežasčių atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2008-2013 m. laikotarpį. PareiÅ¡kėjas, įvertinęs Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo terminų, praÅ¡o vietinę rinkliavÄ iÅ¡ atsakovės priteisti tik už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31.Atsakovė atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė.PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovė ar jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Gautas pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.            Apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje 2015-01-26 11.15 val. paskelbta specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ 2015-01-14, todėl laikoma, jog atsakovė apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai.           Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja: Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ .

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Ä®statymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ , tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grÄ Å¾inimo atvejus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT bylose (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.

LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan.Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Nagrinėjamai bylai yra reikÅ¡minga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTÄ® 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013-06-27 sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 60 punktÄ per nustatytÄ laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (pagal bendrovės valdybos patvirtintÄ tvarkÄ ) iÅ¡ rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Iš esmės analogiškai buvo nustatyta ir Nuostatuose patvirtintuose Tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).VĮ Registrų centro 2014-12-05 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovei D. T. (buvęs asmenvardis D. V.) nuosavybės teise nuo 1994-10-04 priklauso gyvenamosios (butų) paskirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog D.

V. ir D. T. asmens kodas yra tas pats, todėl nėra abejonių, jog tai yra tas pats asmuo. Nuostatų 1 priedo 3 eilutėje (Tarybos 2013-06-27 sprendimo Nr. T1-168 redakcija galiojanti nuo 2013-07-01) už gyvenamosios paskirties butÄ , esantį daugiabučiame name Plungės miesto teritorijoje, nustatyta 162,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava. Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T1-47 1 punktu, 4.1.1 punkte bei Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. T1-317 1 punktu, 32.3 punkte už tokį patį nekilnojamojo turto objektÄ nustatyta 133,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau iÅ¡analizuotÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31 atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo jÄ mokėti.

Minėtų parametrų pagrindu atsakovei už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31 už minėtÄ jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ Â turėjo bÅ«ti paskaičiuota ne didesnė kaip 579,75 Lt ((133,00 Lt / 4 ketv.) + (133,00 Lt x 3 m.) + (133,00 Lt / 2) + (162,00 Lt /2)) dydžio vietinė rinkliava.Tiek Å¡iuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovei nustatytas lengvatas.

Duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi praÅ¡omÄ priteisti vietinę rinkliavÄ ar jos dalį byloje taip pat nėra.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 579,75 Lt dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoAtsižvelgiant į tai, kad tenkintinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl nesumokėtinos vietinės rinkliavos priteisimo, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai.

ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro 181,50 Lt praÅ¡ymo teismui paruoÅ¡imo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos. Patirtas iÅ¡laidas patvirtina 2014-12-16 specifikacijos Nr. 11085 24 eilutė, 2014-12-16 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SGKA Nr. 11085 ir 2014-12-17 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 4573.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3 minimalias mėnesines algas (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta 1035,00 Lt dydžio MMA laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 (5.1 punktas).Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.).

Taigi, ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies.Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 181,50 Lt suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per Liteko viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir iÅ¡ atsakovės priteistina 50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Dėl nustatomos prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kosLietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotÄ skaičių eurais nepakitusį.

Pagal Å¡io įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudÄ ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursÄ ir Å¡io įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ apvalinimo taisyklę.Ä®vertinus cituojamÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas po euro įvedimo dienos iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ dėl piniginės prievolės nustatytos iki euro įvedimo dienos bei Å¡iuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį nurodo eurais, taikant perskaičiavimo kursÄ ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ apvalinimo taisyklę.Priteistina vietinė rinkliava 579,75 Lt yra 167 EUR, priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 50 Lt yra 14 EUR.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, nusprendžia: tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir pareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iÅ¡ atsakovės D. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 167,00 EUR (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus) vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31 už nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini);dalinai tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo ir pareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) priteisti iÅ¡ atsakovės D.

T. 14 EUR (keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Laimutė Jokubauskaitė