2025-04-16 Nr. AB-6786-3-64-3-02566-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-737-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02566-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2023 m. spalio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 40-IL-12987 atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – atsakovas) prašymą Nr. 23-G-40-04151-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir – GŠKĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punktu.

2.2. Sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgus į faktines aplinkybes, yra neišsamus, neindividualizuotas, nepagrįstas bei neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytų reikalavimų, taikomų administraciniams sprendimams. Atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą vertindamas išimtinai tik jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, už kurias pareiškėjui teistumas jau seniai yra išnykęs. Sprendime atsakovas remiasi tik aplinkybe, kad praeityje pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos charakterizuoja jį, kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, jokių kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, turinčių reikšmės tinkamo sprendimo priėmimui ir visų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, visumos vertinimui, atsakovas nesiaiškino ir nevertino.

2.3. Sprendime atsakovas nurodo, kad jį priėmė vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tačiau analizuojant visą Sprendimo turinį sistemiškai, akivaizdu, kad Sprendimą atsakovas priėmė įvertinęs tik duomenis apie praeityje pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir jas įvertinęs būtent nepriekaištingos reputacijos atžvilgiu, t. y. pagal GŠKĮ 18 straipsnio nustatytus reikalavimus, taikomus nepriekaištingos reputacijos asmeniui. Taip atsakovas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje nuosekliai suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos.

2.4. Įstatymas nenumato jokio teisiškai apibrėžto termino, neįvardija konkrečios faktinės aplinkybės, kuriai esant, institucija, išduodanti tokius leidimus, turi / gali iš naujo svarstyti asmeniui taikomo teisinio apribojimo pasibaigimo klausimą. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjo teisių pažeidimas yra visiškai neapibrėžtas laike ir sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti savo įgaliojimais, savaip interpretuoti Įstatymą, nepagrįstai vis pakartotinai motyvuojant tais pačiais teiginiais atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir taip varžyti pareiškėjo teises bei laisves praktiškai neribotą laiką, t. y. labiau, negu reikia visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas į atsakovą su prašymu išduoti laikyti (nešiotis) ginklą kreipėsi jau išnykus teistumui. Nors atsakovas Sprendime teisingai nurodo, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs ir pareiškėjas yra laikomas neteistu, tačiau nepagrįstai, nevertindamas pasikeitusios pareiškėjo asmenybės, tik deklaratyviai nurodo, kad nors pareiškėjo teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu yra pasibaigęs, tačiau tai nereiškia, kad asmens nuteisimo faktas išnyko.

2.5. Atsakovas Sprendime (visiškai neaišku, kokiu tikslu) nurodo, kad nuo paskutinio pareiškėjo teistumo panaikinimo dar nėra praėję 10 metų. Nėra suprantama, kokią reikšmę tai turi priimant sprendimą išduoti laikyti (nešiotis) ginklą, nes 10 metų terminas nustatytas įstatymo kaip terminas teistumo laikotarpiui apibrėžti. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė panaikinti pareiškėjo teistumą, atsiradusį pagal 2014 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu ir patikslintą 2014 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas teistumo panaikinimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgė ir tinkamai „kokybiniu“ aspektu įvertino konkrečias individualias pareiškėjo gyvenimo aplinkybes, charakteristiką, jo teigiamas savybes, šiuo metu vykdomas veiklas, pavyzdingą gyvenimo būdą, aplinkinių asmenų teigiamą požiūrį į pareiškėją ir teigiamą jo, kaip asmenybės, vertinimą, taip pat į pasikeitusias gyvenimo aplinkybes – sukurtą darnią šeimą. Taigi, priešingai nei atsakovas, priimdamas Sprendimą, Tauragės apylinkės teismas tinkamai, kokybiškai ir individualiai įvertino visas aplinkybes, susijusias konkrečiai su pareiškėju, jo asmeniu, gyvenimo būdu, ir tik tinkamai įvertinęs visų jų visumą priėmė pagrįstą, argumentuotą sprendimą. Tauragės apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą panaikinti jam teistumą, nors teismui ir buvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėjas ateityje ketina kreiptis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą gavimo. Taigi, akivaizdu, kad Tauragės apylinkės teismas nevertino pareiškėjo, kaip pavojingo visuomenei asmens, kuriam negalėtų būti išduotas leidimas turėti ir laikyti ginklą.

2.6. Remiantis teisės principu non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį), pareiškėjo asmenybė negali būti vertinama išnykusių teistumų kontekste, t. y. jis negali būti baudžiamas už tas pačias nusikalstamas veikas antrą kartą, neišduodant prašomo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo atliktas pareiškėjo vertinimas akivaizdžiai apsiribojo tik surinkta duomenų bazių informacija apie praeityje atliktas pareiškėjo nusikalstamas veikas, analizuojant jas, jų turinį, kas ir lėmė neigiamą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, tačiau visiškai nesigilinant, nesiaiškinant ir nevertinant dabarties – naujų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėju, kurios itin reikšmingos ir svarbios tinkamam jo grėsmės visuomenės gėriams vertinimui, teisingų išvadų formavimui ir teisingam sprendimo priėmimui. Atsakovas Sprendime visiškai nevertino ir nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės bei faktai apie pareiškėją, patvirtina, jog jis net ir praėjus ilgam laikotarpiui nuo praeityje padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jam teistumas išnykęs, būtent šiuo metu vis dar tebekelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas yra ydingas ne tik GŠKĮ taikymo prasme, bet neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų, taikomų individualiems administraciniams aktams.

3. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija, kad A. S. atžvilgiu buvo pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai: i) 1998 m. vasario 19 d. jo atžvilgiu dėl plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). 1998 m. rugsėjo 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

Didžiausia numatyta bausmė už plėšimą yra iki 7 metų laisvės atėmimo; ii) 2000 m. rugsėjo 28 d. dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 271 straipsnio 3 dalį. 2001 m. sausio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Subendrinus su 1998 m. rugsėjo 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; iii) 2001 m. gegužės 2 d. dėl chuliganizmo ir vagystės baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono apylinkės teismas pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 3 mėnesiams.

Subendrinus su 2001 m. sausio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; iv) 2003 m. gruodžio 10 d. dėl vagystės A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2004 m. vasario 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams su 200 Lt turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001 m. gegužės 2 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 metai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu; v) 2004 m. vasario 24 d. dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2004 m. balandžio 27 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Subendrinus su 2004 m. vasario 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu. 2006 m. balandžio 27 d. A. S. paleistas iš Alytaus pataisos namų; vi) 2009 m. rugsėjo 13 d. dėl automobilio vagystės ir cigarečių kontrabandos A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį. 2014 m. kovo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismas už šias nusikalstamas veikas skyrė pareiškėjui 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad dėl nusikaltimų padarymo buvo padaryta žala ekonomikai, pažeista verslo tvarka. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Charakterizuojamas blogai, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Pareiškėjas laikytinas recidyvistu. A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad automobilio vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, o kontrabandas padarė veikdamas organizuota grupe. 2014 m. lapkričio 13 d.

Lietuvos apeliacinis teismas sumažino paskirtą bausmę iki 3 metų ir 6 mėnesių, nes A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. 2017 m. spalio 30 d. A. S. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

4.2. Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas. Visos aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šie faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja, kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms, todėl yra pakankamas pagrindas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.

4.3. Nors pareiškėjo teistumai šiuo metu yra išnykę, dėl paskutinės pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos (2014 m.) teistumas yra panaikintas 2020 m. rugsėjo 8 d., tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pasisakęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

4.4. A. S. buvo laikomas recidyvistu. Recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iš negatyviausių ir pavojingiausių socialinių reiškinių, o recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų, turinčių pavojingų visuomenei bruožų, savybių, požiūrių ir orientacijų. Visi aukščiau išvardinti faktiniai duomenys yra reikšmingi ir taikant Įstatymo nuostatas. Padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad paskirtos bausmės pareiškėjo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Šie veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022). Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus faktinius duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vertino, kad pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Šie veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022).

7. Teismas pažymėjo, jog teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas. Taigi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

8. Teismas konstatavo, kad iš Sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis jis priimtas. Sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsakovas Sprendime įvertino tai, kad pareiškėjo teistumas išnykęs, padarytus nusikaltimus, asmenybę.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra įvertinta ir aptarta medžiaga, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir kurią pareiškėjas pateikė teismui su skundu, kadangi ji kartu su 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo prašymu atsakovui nebuvo pateikta, todėl ji atsakovui nebuvo žinoma ir atsakovas neturėjo galimybės šių duomenų vertinti. Be to, teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo asmenybę. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą policijos įstaiga turi įvertinti turimus duomenis, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nustačius aplinkybes, jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę, kiti tokį asmenį charakterizuojantys duomenys nebeturi reikšmės. Asmeniui, kuris pagal policijos įstaigos turimus duomenis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, net jei jis buityje, darbe ar kitose srityse charakterizuojamas labai gerai, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu negali būti išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog policijos įstaiga neįvertino kitų pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų, neturi esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.

10. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos. Tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų turima neigiama informacija apie asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamųjų ginklų.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas būtent vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kaip ir nurodyta 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, įvertinus pareiškėjo situaciją. Sprendimas priimtas 2023 m. spalio 9 d. ir jame atsakovas įvertino tai, kad nuo paskutinio teistumo panaikinimo dar nėra praėję 10 metų.

12. Teismas nenustatė išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Teismo vertinimu, privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo pragyvenimo šaltiniu, sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis nuo 2016 m. balandžio 12 d. sėkmingai dirba bendrovėje (tai patvirtina prie šio skundo pridedama 2016 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 352 su pakeitimais). Kaip nurodyta pareiškėjo darbovietės 2023 m. spalio 19 d. darbuotojo charakteristikoje, nuo 2023 m. liepos mėn. pareiškėjas, įvertinus jo teigiamus darbo rezultatus, buvo paaukštintas pareigose ir iš sargo perėjo į apsaugos viršininko pareigas, kurios reikalauja didelio atsakingumo, kruopštumo, gerų socialinių bei komunikacinių įgūdžių, pareiškėjas kokybiškai ir tinkamai atlieka darbines pareigas. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl jo naikinti nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas išvadą apie pareiškėjo šiuo metu keliamą grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nepagrįstai padarė įvertinęs tik pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, už kurias pareiškėjui teistumas jau seniai yra išnykęs. Turimus duomenis apie praeities nusikalstamas veikas vertinant taip, kaip šioje situacijoje įvertino atsakovas ir teismas (t. y. nustatant tik patį jų egzistavimo faktą), pareiškėjas visada, neterminuotai, visam laikui bus laikomas keliančiu grėsmę pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kas akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas individualus pareiškėjo asmenybės ir kitų svarbių aplinkybių vertinimas, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime.

14.2. GŠKĮ nustato pareigą pareiškėjui įrodyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (jų nepažeidė). Taip pat pareiškėjui tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui. Todėl šiuo atveju teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktos, jį teigiamai charakterizuojančios medžiagos svarbą, konstatuodamas, kad ji nebuvo reikšminga priimant sprendimą ir atsakovas jos neprivalo vertinti, taip paneigdamas ir neleisdamas pareiškėjui įvykdyti jam teisės aktais nustatytos pareigos įrodyti, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus ir jam gali būti leista laikyti (nešiotis) ginklą. Vertinant tai, kad pareiškėjo biografijos faktai (praeityje padarytos nusikalstamos veikos) nekinta, egzistuoja dabar ir egzistuos ateityje, pareiškėjui įrodyti ir pagrįsti faktą, kad jis šiuo metu atitinka visus reikalavimus ir gali gauti leidimą ginklui, nepaisant jo biografijos faktų, įmanoma tik pateikus papildomą, tai įrodančią medžiagą. Būtent šios papildomos medžiagos pateikimas, jos vertinimas ir išsami jos analizė ir leistų pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jam nustatytą pareigą įrodyti savo tinkamumą gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, ir kartu leistų užtikrinti tinkamą Konstitucinio Teismo reikalavimo ir įpareigojimo priimant sprendimą dėl leidimo ginklui išdavimo atlikti kokybinį bei individualų pareiškėjo situacijos vertinimą vykdymą. Tik visų šių sąlygų įgyvendinimas užtikrintų pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o ne sprendimą, paremtą išimtinai tik pareiškėjo biografijos faktų nustatymu.

14.3. Iš Sprendimo ir teismo sprendimo nėra aišku, koks laikotarpis turi būti praėjęs nuo teistumo panaikinimo ar išnykimo, kad būtų priimtas sprendimas praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų nelaikyti aktualiomis, vienur atsakovas ir teismas nurodo 10 metų, kitur 15 metų laikotarpius, visiškai nemotyvuojant, kodėl būtent tokie laikotarpiai yra pasirinkti. Teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad pareiškėjas turi teisę žinoti, kiek laiko praėjus nuo teistumo išnykimo arba panaikinimo dienos, nusikalstamos veikos laiko prasme yra laikomos praradusios aktualumą ir GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo atžvilgiu nebesudaro pagrindo charakterizuoti pareiškėjo kaip asmens, galinčio kelti arba keliančio grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

14.4. Teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas neturi vadovautis charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone, tačiau nedetalizavo ir nenurodė, kas teismo vertinimu, turi būti laikoma tinkamais įrodymais, kuriuos turėtų pateikti pareiškėjas, siekdamas tinkamo, visapusiško, individualaus aplinkybių vertinimo, užtikrinančio teisingo ir pagrįsto sprendimo jo atžvilgiu priėmimo.

15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16.2. Sprendimas priimtas surinkus duomenis, kurie patvirtino, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo įstatymus, buvo pripažintas recidyvistu ir todėl sukėlė pagrįstų įtarimų, jog neprognozuojamas ir įstatymus pažeidžiantis jo elgesys gali kartotis, todėl šie faktiniai duomenys buvo pripažinti charakterizuojančiais pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo, kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarka, visuomenės saugumui ir vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

16.3. Pareiškėjo pateikti papildomi duomenys savaime nepaneigia jo biografijos faktų dėl neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešojo intereso apsaugos kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti ginklus neišdavimas yra proporcinga priemonė.

16.4. Atsakovas akcentuoją ginklų kaip ypatingų ribotos civilinės apyvartos objektų reikšmę, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, inter alia (lot. be kita ko), 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021, 2022 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-578-575/2022.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 40-IL-12987 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Įvertinęs policijos turimus duomenis apie pareiškėją teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl sprendė, jog jam pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

19. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, teismas neatliko individualaus pareiškėjo asmenybės ir kitų svarbių aplinkybių vertinimo, nepagrįstai vadovavosi tik duomenimis apie pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas ir nevertino duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pakeitė gyvenimo būdą, padarė atitinkamas išvadas ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, medžiotojų klubo, kuriam priklauso.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 17 straipsnyje yra įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Būtent šioje teisės normoje įtvirtinto ribojimo pagrindu atsakovas vertino pareiškėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, nurodydamas Sprendimo pagrindu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, realiai taikė Įstatymo 18 straipsnį yra visiškai nepagrįsti.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, be kita ko, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

23. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-631-442/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-789/2023 ir kt.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-968/2023).

26. Nagrinėjamu atveju byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų: i) 1998 m. vasario 19 d. pareiškėjo atžvilgiu dėl plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). 1998 m. rugsėjo 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams su 200 Lt turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

Didžiausia numatyta bausmė už plėšimą yra iki 7 metų laisvės atėmimo; ii) 2000 m. rugsėjo 28 d. dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 271 straipsnio 3 dalį. 2001 m. sausio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismas už šį nusikaltimą skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Subendrinus su 1998 m. rugsėjo 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; iii) 2001 m. gegužės 2 d. dėl chuliganizmo ir vagystės baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono apylinkės teismas pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 3 mėnesiams.

Subendrinus su 2001 m. sausio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; iv) 2003 m. spalio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo, kuris nutrauktas Tauragės apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 14 d. nutarimu; v) 2003 m. gruodžio 10 d. dėl vagystės A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2004 m. vasario 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams su 200 Lt turto konfiskavimu.

Subendrinus su 2001 m. gegužės 2 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 metai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu; vi) 2004 m. vasario 24 d. dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2004 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Subendrinus su 2004 m. vasario 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu. 2006 m. balandžio 27 d.

A. S. paleistas iš Alytaus pataisos namų; vii) 2007 m. lapkričio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, kuris Tauragės rajono apylinkės teismo prokuratūros 2008 m. sausio 14 d. nutarimu nutrauktas; viii) 2008 m. vasario 19 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl kontrabandos ir jam paskirta bauda; ix) 2012 m. spalio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobto panaudojimo, kuris 2012 m. lapkričio 29 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu nutrauktas; x) 2009 m. rugsėjo 13 d. dėl automobilio vagystės ir cigarečių kontrabandos A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį. 2014 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismas už šias nusikalstamas veikas skyrė pareiškėjui 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, nurodyti duomenys apie pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas yra recidyvistas, automobilio vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, o kontrabandos nusikalstamas veikas – organizuotoje grupėje) sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas prašymo pateikimo momentu gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėti policijos turimi duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra padaręs sunkius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą darė naujas nusikalstamas veikas, buvo pripažintas recidyvistu, t. y. įvertintas kaip itin pavojingas asmuo. Nusikaltimų darymas veikiant bendrininkų grupe ar organizuota grupe taip pat rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Nuo pareiškėjo paleidimo iš pataisos namų (2016 m. kovo 10 d.) iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo nebuvo praėję (2023 m. rugsėjo 13 d.) 10 metų. Nuo pareiškėjo teistumo panaikinimo (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo nebuvo praėję (2023 m. rugsėjo 13 d.) 5 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti pareiškėjo biografijos faktai prašymo pateikimo momentu nėra praradę aktualumo, jie patvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę.

28. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatliko individualaus pareiškėjo asmenybės ir kitų svarbių aplinkybių vertinimo, neatsižvelgė į jo teigiamas savybes. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino pareiškėjo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas dirba, turi šeimą, priklauso medžiotojų klubui, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio ir medžiotojų klubo bendruomenės, tačiau teismas konstatavo, jog šios aplinkybės nedaro esminės įtakos pareiškėjo asmenybės vertinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu, atsižvelgiant į pareiškėjo nusikalstamą elgesį praeityje, jo trukmę, į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų sunkumą, pavojingumą, teismų konstatuotą pareiškėjo asmenybės pavojingumą, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad rizika dėl galimos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra visiškai išnykusi ir, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl konkretaus termino ne / buvimo ir pareiškėjo teisinių lūkesčių pažeidimo, nes kiekvieną kartą vertinama individuali situacija, susijusi su prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pateikusiu asmeniu, jo elgesiu, pavojingumu ir t.t.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė turėti ir laikyti ginklus įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles (ABTĮ 56 str.), teisingai aiškino ir pritaikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė