2022-10-26 Nr. AB-25571-3-61-3-00777-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-10-26 Nr. AB-25571-3-61-3-00777-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. SKP-4 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-570-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. SKP-4 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog NMA dalį 2017 m. lapkričio 2 d. mokėjimo prašyme Nr. 21EA-KU-16-1-07393-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) nurodytų išlaidų projekto investicijoms trečią kartą pripažino netinkamomis finansuoti, remdamasi tuo, kad pareiškėja rekreacinio pažintinio tako (toliau – ir Takas) įrengimo darbus įsigijo už didesnes kainas, palyginus su tomis, kurios egzistavo rinkoje (tariamas viršijimas 7 942,60 Eur) – tokį kainų viršijimą nustatė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civitta“ bei jos pasitelktas ekspertas D. L..
3. Pareiškėja teigė, jog projektą „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (toliau – ir Projektas) įgyvendino, neviršijant investicijų (įskaitant Taką) vidutinių rinkos kainų. 2017 m. gegužės 22 d. su atsakovu sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis), kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjai finansuojama iki 44 514 Eur sumos bei nurodyta paramos išmokėjimo tvarka. Darbus, susijusius su Tako įrengimu, pareiškėja įsigijo laikydamasi teisinio reguliavimo – pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, o numatytų darbų kaina – 25 490 Eur, iš kurių 21 390 Eur skirta Takui įrengti.
4. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas 2018 m. kovo 19 d. buvo priėmęs sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 19 d. sprendimas), kuriame, remiantis patikslinta UAB „Civitta“ 2018 m. vasario 19 d. ekspertine konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-51 (toliau – ir Ataskaita), nurodė, kad konkrečios investicijos (t. y. Tako įrengimas) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur, o ne 21 390 Eur dydžio suma, už kurią pareiškėja įgyvendino minėtą investiciją. Tuo faktiniu pagrindu NMA buvo nusprendusi susigrąžinti iš pareiškėjos 6 751,13 Eur permokėtą paramą už Tako įrengimą. Pareiškėja užsakė individualią ekspertizę, kurios tikslas buvo atsakyti į klausimą, kokia yra atliktų darbų, susijusių su rekreacinių objektų įrengimu (įskaitant Taką), vertė. Šią ekspertizę buvo pavesta atlikti V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ (toliau – ir Firma) ekspertams J. M. ir G. J.. Šie reikiamą kvalifikaciją ir specialių žinių turintys asmenys savo atlikto tyrimo rezultatus įformino 2018 m. balandžio 19 d. dalinės ekspertizės aktu Nr. 18-62 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjos faktiškai atliktų darbų, susijusių su Tako įrengimu, vertė siekia 22 903 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM).
5. Pareiškėja pažymėjo, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl reikalavimo grąžinti dalį pareiškėjai išmokėtos paramos (t. y. 6 751,13 Eur) jau buvo sprendžiamas teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino atsakovo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą dėl pareiškėjai išmokėtos dalies paramos grąžinimo. Tačiau atsakovas, pakartotinai įvertinęs Mokėjimo prašymą, 2019 m. lapkričio 28 d. dar kartą priėmė analogišką sprendimą, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas) buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą. Atsakovas, vadovaudamasis VAAT sprendimu, priėmė Sprendimą, iš esmės nesiimdamas jokių veiksmų Projekto investicijų vertei nustatyti ir vėl argumentus grindė išimtinai Ataskaitos duomenimis. Atsakovas nepagrįstai nesivadovavo Ekspertizės aktu. Ataskaitoje ir Ekspertizės akte Tako įrengimo darbų kainų skirtumas atsiranda iš esmės dėl to, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį pagal sąmatinės programos „Sistela“ (toliau – ir „Sistela“) darbų kodus. Pareiškėjos pasitelkti ekspertai, atlikę išsamią patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kokie darbai faktiškai buvo atlikti pagal „Sistela“ kodus bei apskaičiavo jų kainą, tai atsispindi Ekspertizės akte. NMA, remdamasi vien Ataskaita, Sprendime klaidingai aiškina, kokie Tako įrengimo darbai faktiškai buvo atlikti. Pareiškėja vertino, jog UAB „Civitta“ nepriklausomų ekspertų paaiškinimai ir pateikti skaičiavimai yra neobjektyvūs, nepatikimi, nemotyvuoti, nepagrįsti (grindžiami vien prielaidomis (interpretacijomis), nepateikiama paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, kartu su Ataskaita pateiktose nuotraukose neatsispindi atlikti realūs Tako įrengimo darbai), tendencingi ir paremti išankstiniu nusistatymu prieš pareiškėją. Būtent pareiškėjos pasitekti ekspertai nustatė teisingus statybos darbus ir jų kodus. Ataskaita turi trūkumų, nes ji buvo atlikta vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais, o tai sudaro pagrįstą pagrindą abejoti Ataskaitoje pateikiamų duomenų teisingumu. Pareiškėja vertino, jog Sprendimas taip pat neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas.
6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas VAAT sprendimą, išsamiai išnagrinėjo jame pateiktus argumentus bei išaiškinimus, įvertino NMA pasitelkto eksperto ir pareiškėjos pasitelkto eksperto išvadas, pakartotinai kreipėsi į UAB „Civitta“ nepriklausomus ekspertus. Įvertinus Mokėjimo prašymą, buvo priimtas Sprendimas. NMA, vadovaudamasi nepriklausomų ekspertų konsultacija (Ataskaita ir jos priedai), nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodyto Tako (690 kv. m) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur (Mokėjimo prašyme deklaruojama 21 390,00 Eur suma). NMA, remdamasi Ataskaita, nustatė, kad Tako kaina vertinama kaip vidutinė rinkos kaina, ir priėmė sprendimą pripažinti netinkama finansuoti 7 942,60 Eur sumą (21 390,00 Eur (mokėjimo prašymuose deklaruota suma be PVM, nes, kaip nurodyta 2017 m. birželio 20 d. sutartyje Nr. JD-D-1, sudarytoje tarp pareiškėjos ir A. D., (toliau – ir Sutartis) Tako darbų kaina yra 21 390,00 Eur ir PVM neišskiriamas, nes rangovas ne PVM mokėtojas) – 13 447,40 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų analizę).
8. Atsakovas teigė, jog Sprendime pateikė pagrįstus ir detalius paaiškinimus, kodėl turi būti vadovaujamasi NMA eksperto skaičiavimais. Palyginus D. L. Ataskaitoje ir Firmos Ekspertizės akte teikiamas lokalines sąmatas matyti, jog jose nurodomi skirtingi darbai, jų kodai ir kiekiai bei matavimo vienetai. Todėl NMA pakartotinai kreipėsi į UAB „Civitta“ nepriklausomus ekspertus dėl iškilusių klausimų paaiškinimo bei įsivertino, kodėl skiriasi abiejų ekspertų pateikti skaičiavimai. Sprendime nurodyta, kodėl tikslingiau naudoti kodą Nr. N5P-0501 („Medinių pavienių polių įkalimas II grupės grunte (su tvirtinimo detalėmis ir medžiagų transportavimas iki 10 km)“), o ne Nr. R61P-0115 („Iki 0,7 m gylio duobių statramsčiams ir stulpams kasimas rankiniu būdu, kai grunto grupė I-II K9-1,15“); kodėl tikslingiau naudoti kodą Nr. N10-215 („Tako medinių bordiūrų 0,1x0,1x0,5 įrengimas (su tvirtinimo detalėmis ir medžiagų transportavimas iki 10 km“), o ne Nr. N10-65 („Ilginių įrengimas iš impregnuotų pusrasčių“); kodėl tikslingiau naudoti kodą Nr. N27-326 („10 cm storio sluoksnio parkų takų dangos iš medžio skiedrų (mulčio) įrengimas (medžiagų transportavimas iki 10 km) k4=2.0, k9=1,15“), o ne Nr. N11-6 („Kapotų medienos skiedrų pasluoksnis ant grunto, vežant medžiagas karučiais“).
Pareiškėjai prie Sprendimo pridėta lentelė aiškiai parodo, kad Sprendime aptartos visos darbų grupės ir nurodyta, kodėl susidaro kainų skirtumas tarp ekspertizių kainų, kad Firmos Ekspertizės akte skaičiuotos kitokių, nei atlikta iš tikrųjų, darbų kainos. Taigi Firmos ekspertizė negali būti naudojama, nustatant investicijų rinkos kainą. Vadovaudamasi Sprendime pateikta informacija ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d.
įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika) priedo 23 eilute, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d.
įsakymu Nr. 3D-418 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 63, 64 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 182, 183, 235.3, 235.12 punktais bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7.1.3 punktu, nusprendė pagal Mokėjimo prašymą susigrąžinti permokėtą 6 751,13 Eur paramos sumą (7 942,60 Eur x 84,99905 proc. paramos intensyvumas).
Sprendimas susigrąžinti išmokėtos paramos dalį priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 10.9, 10.10, 182, 183, 235.3 ir 235.12 punktais; Įgyvendinimo taisyklių 31.2, 33.3, 63, 64 punktais; Sankcijų metodikos priedo 23 eilute.
9. Dėl pirkimų procedūrų ir jų vertinimo atsakovas nurodė, kad šie pareiškėjos argumentai jau buvo paneigti VAAT sprendime. Taip pat teismas jokia forma nenurodė, kad NMA pasitelkto nepriklausomo eksperto išvada nepagrįsta, o akcentavo, kad: NMA pasitelktas ekspertas ir pareiškėjos pasitelktas ekspertas lokalinėse sąmatose vertino skirtingus darbus, skirtingus darbų mato vienetus; NMA sprendime turi būti pagrįsta, kokio dydžio išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis, kodėl remiamasi NMA pasitelkto nepriklausomo eksperto išvadomis, o ne pareiškėjos pasitelkto eksperto išvadomis (kodėl darbus ir kiekius laiko nepagrįstais). Atsakovas vadovavosi VAAT sprendimu ir aiškiai bei detaliai aprašė, kodėl nėra pagrįsta vadovautis pareiškėjos pateiktais skaičiavimais ir kodėl pastarieji yra klaidingi (Sprendimo 5–11 lapai).
10. Atsakovas pažymi, kad nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nei VAAT sprendimu nebuvo nurodyta, kad turi būti atliktas tyrimas. Lieka neaišku, kodėl pareiškėja tvirtina, kad NMA turėjo atlikti naują patikrą vietoje, jeigu investicijos buvo įrengtos dar 2017 m., nepateikė teisės aktų nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta, kad NMA, atlikdama pakartotinį Mokėjimo prašymo vertinimą, privalo pakartotinai vykti į Projekto įgyvendinimo vietą. Vien jau įvertinus Sprendimo turinį tampa akivaizdu, kad NMA atliko visos turimos informacijos vertinimą ir, tik atlikus išsamią analizę, priėmė sprendimą.
11. Dėl Paramos sutarties keitimo atsakovas paaiškino, kad Paramos sutartis kyla iš administracinių santykių, nes valstybės parama teikiama pagal viešo administravimo teisės normas ir tik paramos gavėjui įvykdžius nustatytas paramos administravimo taisyklėse sąlygas. Tinkamai Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojamos, paramos lėšos skiriamos / išmokamos tuomet, kai nėra nustatoma pažeidimų. Paramos sutartyje nėra numatyta, kad NMA yra įpareigojama išmokėti pilną paramos sumą, jei bus nustatyti pažeidimai.
12. Dėl argumentų, susijusių su objekto specifiškumu, atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų dėl Projekto įgyvendinimo vietos specifiškumo, o tik apsiribojo abstrakčiais ir deklaratyviais pasvarstymais. NMA dar 2017 m. lapkričio 20 d. vyko į Projekto įgyvendinimo vietą (dalyvavo ir A. D.) ir administracinio vizito metu buvo padarytos vietovės bei rekreacinių takų nuotraukos, iš kurių aiškiai matoma, kad vietovė nėra pelkėtoje vietoje, vietovėje nestovi aukštas gruntinis vanduo (priešingu atveju takui užpildyti rinktis medžio skiedras būtų neefektyvu). Nepriklausomas ekspertas D. L. taip pat buvo nuvykęs į Projekto įgyvendinimo vietą bei tikrintas investicijas ir vietovę užfiksavo nuotraukose, iš kurių taip pat aiškiai matoma, kad vietovė nėra tokia specifiška, kad turėtų būti skaičiuojamos kitokios kainos. Pareiškėja teigė, jog kaina yra didesnės dėl darbų sezoniškumo, tačiau vadovaujantis Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka į kainą yra įtraukiami tiek sezoniniai darbai, tiek specifiniai darbai.
II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos J. D. skundą atmetė.
14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
14.1. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė NMA paraišką pagal Įgyvendinimo taisykles.
14.2. NMA 2017 m. balandžio 10 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjus paraišką, Projektui įgyvendinti yra skiriama 44 514 Eur dydžio suma. 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėja su atsakovu sudarė Paramos sutartį, kurios 2.7 punkte „Paramos išmokėjimo tvarka“ buvo numatyti trys paramos išmokėjimo etapai: dėl pirmos paramos dalies – investicijos (rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai, konsultacijos, susijusios su aplinkosauginiu tvarumu); dėl antros paramos dalies – investicijos (rekreacinis pažintinis takas (690 kv. m); dėl trečios paramos dalies – investicijos (skulptūros (24 vnt.), informacinė rodyklė (3 vnt.), informacinis stendas (3 vnt.).
14.3. 2017 m. birželio 20 d. pareiškėja sudarė Sutartį su A. D., kuris įsipareigojo atlikti darbus už 25 490 Eur, iš kurių 21 390 Eur skirta Takui įrengti.
14.4. NMA 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-KU-0242697 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ nurodė, jog nenustatė Pirkimo taisyklių pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, dėl ko pirkimai yra laikytini atlikti tinkamai.
14.5. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. NMA pateikė Mokėjimo prašymą, kurį įvertinusi NMA pareiškėjai išmokėjo 18 181,00 Eur sumą. NMA 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. BRK-391 informavo pareiškėją, kad atliekamas Mokėjimo prašyme nurodytų patirtų išlaidų atitikties vidutinėms rinkos kainoms vertinimas ir, jeigu bus nustatyta, kad investicijos įsigytos už didesnes kainas, nei vidutinės rinkos kainos, tokiu atveju bus pervertinamas Mokėjimo prašymas.
14.6. NMA buvo pateikta UAB „Civitta“ 2018 m. sausio 29 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-51, kurioje konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nurodyto Tako (690 kv. m) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur (be PVM), o pareiškėja deklaravo 21 390,00 Eur (be PVM) vertę. NMA 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai laišką ir ją supažindino su ekspertinio vertinimo metu nustatytomis Mokėjimo prašyme deklaruotos investicijos vidutinėmis kainomis. 2018 m. vasario 7 d. rašte pareiškėja išdėstė nesutikimo su ataskaitos išvadomis argumentus, kuriuos peržiūrėjusi UAB „Civitta“ NMA pateikė patikslintą 2018 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr.104/2017-51, nurodydama, kad pareiškėjos prieštaravime pateikta papildoma informacija ir paaiškinimai neturi įtakos Ataskaitoje pateiktoms išvadoms.
14.7. NMA 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriame, remdamasi Ataskaita, nurodė, kad konkrečios investicijos vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur, o ne 21 390 Eur dydžio suma ir nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 6 751,13 Eur permokėtos paramos už Tako įrengimą.
14.8. Pareiškėjos užsakymu buvo atliktas rekreacinės infrastruktūros (Tako, informacinių rodyklių, informacinių stendų) faktiškai atliktų darbų vertinimas ir surašytas 2018 m. balandžio 19 d. dalinės ekspertinės aktas Nr. 18-62T. Ekspertizę atliko Firmos ekspertai J. M. ir G. J.. Ekspertizės akte pateikta išvada, jog pareiškėjos faktiškai atliktų darbų, susijusių su Tako įrengimu, vertė siekia 22 903 Eur (be PVM).
14.9. Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3046-629/2019 (toliau – ir LVAT nutartis), panaikino NMA 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir įpareigojo NMA priimti naują sprendimą ginčo klausimu. LVAT nutarties 48 punkte teisėjų kolegija nurodė, jog Ataskaitoje nurodyti paskaičiavimai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis; pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai taip pat patvirtina, jog jos patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo skirtis nuo Ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių; NMA Ataskaitoje nurodytus faktus perkėlusi į savo sprendimą, privalėjo pagrįsti, kodėl jais rėmėsi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, o pareiškėjos pateiktų įrodymų nepatikimumu ar neteisingumu; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamą NMA sprendimą panaikino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
14.10. NMA, pakartotinai įvertinusi Mokėjimo prašymą, priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą susigrąžinti iš pareiškėjos permokėtą 6 751,13 Eur paramos sumą, kuris VAAT sprendimu buvo panaikintas. VAAT sprendime nurodė, kad jog LVAT nutartimi NMA buvo įpareigota sprendimą pagrįsti, kodėl remiamasi Ataskaitos faktais, įsitikinti tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, bei pareiškėjos pateiktų įrodymų (Ekspertizės akto) nepatikimumu ar neteisingumu. Šį įpareigojimą, pakartotinai vertindama pareiškėjos Mokėjimo prašymą, NMA atliko tik iš dalies. NMA sprendime nepagrindė, kokio tikslaus dydžio investicijos gali būti laikomos pagrįstomis pagal medinio Tako skiedrų schemą, įrengiant Tako kreipiančiuosius polius, kreipiančiuosius bortus ir užpildą, taip pat nepagrindė, kodėl remiamasi Ataskaitoje nurodytais aukščiau minėtais darbais ir jų kiekiais, o Ekspertizės akte nurodytus darbus ir kiekius laiko nepagrįstais.
14.11. NMA, vykdydama VAAT sprendimą, 2021 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą. Sprendime atsakovas detalizuoja, kodėl priimdamas Sprendimą vadovaujasi Ataskaita, bet ne Ekspertizės aktu. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl iškilusių klausimų paaiškinimo bei įsivertino, kodėl skiriasi abiejų ekspertų pateikti skaičiavimai. Sprendime nurodoma, kad darbų kodą Nr. N10-215 naudojo NMA pasitelktas ekspertas, o darbų kodą Nr. N10-65 – pareiškėjos pasitelktas ekspertas. Turėjo būti naudojamas kodas Nr. N10-215, nes jį numatyti darbai (1. Medžiagų iškrovimas ir padavimas į darbo vietą;
2. Antiseptikavimas (impregnavimas antiseptikais);
3. Tašelių pjaustymas ir tvirtinimas) atitinka faktinius bordiūro įrengimo veiksmus, o pareiškėjos eksperto naudotas darbų kodas Nr. N10-65 yra netinkamas, nes numatytas darbas „sijų, ilginių pakėlimas ir pastatymas tvirtinant“ nebuvo atliktas – įrengiant Tako bordiūrus, nereikėjo kelti ir statyti sijų. NMA nustatė, kad pagal kodą Nr. N10-215 atliktas darbų kiekis yra 5,7 kub. m – išmatuotas Tako ilgis 565,6 m, borto plotis 5 cm (=0,05 m), aukštis 0,1 m. Bortai sudėti iš dviejų tako pusių, vadinasi, bendras borto ilgis yra 565,6 m x 2 = 1131,2 m (L), naudojama tūrio formulė – V=L(ilgis) x B (plotis) x H (aukštis)=1131,2 m x 0,05 m x 0,1 m = 5,656 kub. m, suapvalinus – 5,7 kub. m.
„Sistela“ nėra tako bordiūrų (bortų) įrengimo kodo, tokiu atveju įkainis pritaikomas suradus artimiausią kodą pagal faktiškai atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. Darbams pagal kodą Nr. N10-215 atlikti naudojami apipjauti tašeliai ir tašai (paprasti, 3 rūš.), darbams pagal kodą Nr. N10-65 naudojamos ilginės lentos, abiejų medžiagų (medienos) įkainiai yra vienodi. Akivaizdu, kad Firma išmatavo kitokius Tako kiekius, parinko kitus kodus, jie kitaip skaičiavo borto kainas. O nepriklausomas ekspertas D. L. naudojo būtent tą kodą – remiantis patikros duomenimis nurodytas kodas labiausiai atitiko faktiškai atliktus darbus.
Dėl kodo Nr. N27-326 („10 cm storio sluoksnio parkų takų dangos iš medžio skiedrų (mulčio) įrengimas (medžiagų transportavimas iki 10 km) k4=2.0, k9=1,15“), o ne Nr. N11-6 („Kapotų medienos skiedrų pasluoksnis ant grunto, vežant medžiagas karučiais“) naudojimo NMA nurodė, kad darbų kodo Nr. N27-326 mato vienetas pagal „Sistela“ yra 100 kv. m. Atkreiptas dėmesys, kad nurodytas plotas yra 6,79 x 100 kv. m = 679 kv. m, o žinant, kad danga yra 10 cm (=0,1 m) storio, lengva konvertuoti į tūrį 67,9 kub. m (=679 kv. m x 0,1 m).
Darbų pagal kodą Nr. N27-326 nustatytas kiekis yra 6,79 x 100 kv. m (=679 kv. m = ilgis 565,6 m x plotis 1,2 m). Tūris skaičiuojamas padauginus ilgį, aukštį ir plotį. Išmatuotas ilgis 565,6 m x aukštis 0,1 m x plotis 1,2 m = 67,87 kub. m (~67,9 kub. m). „Sistela“ nėra visų atliktų darbų kodų (pvz., rekreacinio tako įrengimo, padengiant jį mulčiu / skiedromis). Kiekvieną kartą vertindami atliktus darbus ir medžiagas, ekspertai parenka, jų manymu (ekspertiniu vertinimu), labiausiai tinkamus darbų kodus ir pakeičia / pakoreguoja netinkamas medžiagas ir darbus.
Nepriklausomas ekspertas D. L., remdamasis faktiškai nustatytais Tako dydžiais, parinko kodą Nr. N27-326 todėl, kad jis labiausiai atitiko faktiškai atliktus darbus ir Tako padengimo storį – 10 cm (kodo originalus pavadinimas „Sistela“ – 5 cm storio sluoksnio parkų takų dangos iš akmens nuosijų įrengimas). Ekspertas pakeitė darbų kode nurodytą medžiagą – vietoje akmens nuosijų nurodė 10 cm storio sluoksnio parkų takų dangos iš medžio skiedrų (mulčio) medžiagas; 1 kub. m skiedrų 2017 m. kainavo vidutiniškai 41,60 Eur be PVM (bendra medžiagų suma 2 824,64 Eur be PVM / 67,9 kub. m).
Sprendime pateikiamas paaiškinimas dėl nurodytos kainos apskaičiavimo.
14.12. Atsakovas įvertino tai, kad Takas buvo įrengtas 2017 m. birželio mėnesį, kainų pokyčius ir pateikė skaičiavimus, atsižvelgė į tai, kad NMA nepriklausomas ekspertas atliko ekspertizę 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo Tako įrengimo, atliko patikrą vietoje ir nustatė faktinius to meto duomenis, atliko fotofiksaciją. Ekspertizės aktas surašytas praėjus 1,5 metų nuo Tako įrengimo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar po Ataskaitos parengimo nebuvo pakeistos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos ekspertas neturėjo galimybės patikrinti, kokiu būdu buvo įrengti stulpeliai (poliai) (įkalti ar įkasti), nes po 1,5 metų nuo jų įrengimo tokių aplinkybių objektyviai nebuvo galima įvertinti. Sprendime yra pateikiamos lentelės su atliktais skaičiavimai ir lyginimais, kodėl susidarė kainų skirtumas tarp ekspertizių kainų. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
15. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 10.10 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika NMA galimybės atlikti ekspertizę aspektu.
16. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl NMA pareigos atlikti papildomus veiksmus iš naujo vertinant Mokėjimo prašymą, pirkimų procedūrų įvertinimo, Paramos sutarties keitimo, teismas analizavo VAAT sprendimą, NMA atliktus veiksmus (kreipėsi su paklausimu į UAB „Civitta“, iš naujo vertino Ataskaitos, UAB „Civitta“ paaiškinimus prie Ataskaitos bei Ekspertizės aktą, pateikė savo vertinimą) ir atmetė pareiškėjos argumentus, kad atsakovas jokių papildomų veiksmų neatliko. Teismas nurodė, kad atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti naują ekspertinį vertinimą ir priėjo prie išvados, kad Sprendime detaliai aprašyta, kokius veiksmus NMA atliko priimdama Sprendimą ir pateikė Ataskaitos bei Ekspertizės akto palyginimus. Teismas atmetė ir pareiškėjos argumentus dėl Paramos sutarties keitimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėją ir NMA sieja administracinio pobūdžio santykiai, susiklostę viešosios teisės aktų, kurie reglamentuoja NMA vykdomą Europos Sąjungos (valstybės) paramos lėšų teikimą (administravimą), pagrindu. Paramos sutartyje nėra nuostatų (ir negali būti), kad atsakovas įsipareigoja išmokėti pilną paramos sumą, jei bus nustatyti pažeidimai. Priešingai, Paramos sutartyje nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, taikyti sankcijas, kai paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, įvertinti pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, gavusi užsakytas lėšas, jas pervesti paramos gavėjui. Teismas pažymėjo, kad VAAT sprendime įvertino NMA veiksmus dėl pirkimo dokumentų vertinimo ir konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nevertino ir negalėjo vertinti, ar komerciniuose pasiūlymuose pateiktos kainos atitinka vidutines rinkos kainas. Teismas priėjo prie išvados, kad pirkimo procedūrų laikymasis nereiškia mažiausios rinkos kainos užtikrinimo.
17. Dėl kainų skirtumo tarp Ataskaitos ir Ekspertizės akto teismas analizavo Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 4 dalimi ir priėjo prie išvados, kad Ekspertizės akte pateikti skaičiavimai atlikti netinkamai. Teismas pritarė UAB „Civitta“ 2020 m. lapkričio 10 d. paaiškinimui prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 104/2017-51, kad Ekspertizės akte atlikti skaičiavimai yra su trūkumais, t. y. neteisingai skaičiuotas kapotų medienos skiedrų pasluoksnis ant grunto – nebuvo išminusuotas Tako bortų plotas (10 cm), kuris turėjo įtakos skaičiuojant skiedrų kiekį; klaidingai skaičiuotas Tako plotas (nebuvo atimtas bortų plotas); skaičiavimams naudoti medžiagų kiekiai bei kokybė neatitinka faktinės situacijos, darbams nustatyti buvo parinkti netinkami kodai. Teismas pritarė vertinimui, kad Ataskaita vadovautis tikslinga dar ir dėl to, jog ji buvo parengta realiu laiku, o pareiškėjos užsakyta ekspertizė buvo atlikta tik 2018 m. balandžio 12 d. (apžiūra vietoje), kuomet įvertinti, ar nebuvo atlikta koregavimų, nėra galimybės. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, įvertinęs Ataskaitą ir Ekspertizės aktą, Sprendime rėmėsi Ataskaita ir jos prieduose pateikta informacija bei skaičiavimais. Teismas nurodė, kad NMA detaliai išanalizavo surinktą medžiagą, pateikė detalius paskaičiavimų palyginimus ir visiškai pagrįstai nustatė, jog pirkimo dokumentuose nurodyto Tako (690 kv. m) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur. NMA, remdamasi Ataskaita, kurioje pateikti išsamūs skaičiavimai ir pagrindimas, nustatė, kad Tako kaina vertinama kaip vidutinė rinkos kaina, ir priėmė sprendimą pripažinti netinkama finansuoti 7 942,60 Eur sumą.
18. Teismas vertino, kad pareiškėja nepaneigė UAB „Civitta“ pateikto vertinimo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, jog, priimant Ataskaitą, buvo vadovautasi statybos techniniu reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka“, nes Ataskaitoje yra nurodoma, jog buvo remiamasi ne tik pareiškėjos paminėtu statybos techniniu reglamentu, bet ir STR 1.04.04:2017. Teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas tinkamai teisiškai kvalifikavo pagal Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, priėmė tinkamai motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.
19. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. 20. Pareiškėja J. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti NMA Sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš „Sistela“, kurie patvirtina, kad vadovautis Ataskaita, sprendžiant Tako įrengimo darbų vidutines rinkos kainas (vertes), nėra jokio pagrindo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ekspertinio pobūdžio duomenys, susiję su Projekto investicijos įrengimo darbų vertėmis, buvo surinkti dar tuo metu, kai buvo ginčijami ankstesni atsakovo 2018 m. kovo 19 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimai, kuriuos administraciniai teismai panaikino (LVAT nutartis, VAAT sprendimas). Tačiau pareiškėjos paaiškinimams ir įrodymams nepagrįstai byloje nebuvo suteikta įrodomoji reikšmė. Teismas skundžiamame sprendime tiesiog perrašė NMA teiginius neva Tako tikrąją rinkos vertę nustatė UAB „Civitta“, o Ekspertizės aktas realios faktinės padėties neatspindi, Ekspertizės aktu nesivadovavo, pritardamas NMA pozicijai dėl šio dokumento trūkumų, nevertino trūkumų įtakos (reikšmės) galutinei Tako rinkos kainai.
22. Pareiškėja akcentuoja, jog tiek Administravimo taisyklės, tiek Įgyvendinimo taisyklės prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiria tokias išlaidas, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Pareiškėja įgyvendino Projektą, neviršijant vidutinių rinkos kainų. Dėl Tako įrengimo darbų vertės yra parengti du dokumentai – Ataskaita ir Ekspertizės aktas. Teismas palaikė NMA poziciją, tačiau LVAT nutartyje pripažinta, kad vien tik Ataskaitos duomenys nėra pakankami Projekto investicijų dydžiui pagrįsti. Teismas NMA Sprendimo neteisėtumo neįžvelgė ir tame, jog atsakovas reikalavimą grąžinti dalį paramos sumos grindė tuo pačiu dokumentu – Ataskaita ir joje pateiktais sąmatiniais skaičiavimais, dėl kurios turinio teismai jau buvo pasisakę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad NMA tinkamai įgyvendino pakartotinę Mokėjimo prašymo vertinimo procedūrą ir jokių pažeidimų nepadarė.
23. Pareiškėja teigia, jog NMA iš UAB „Civitta“ gautus paaiškinimus perkėlė į Sprendimą, UAB „Civitta“ yra suinteresuota teigti, jog jos pačios parengta Ataskaita atspindi tikrąją padėtį Projekto įgyvendinimo vietoje ir yra teisinga. UAB „Civitta“ paaiškinimai nėra objektyvi ir nešališka priemonė paneigti Ekspertizės aktą. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog NMA užsakymu UAB „Civitta“ atliktų skaičiuojamųjų kainų ekspertizių ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) įrodymus. NMA nesiėmė ir neatliko jokių realių veiksmų bei papildomo tyrimo, siekiant nustatyti Projekto įgyvendinimo vietoje faktiškai atliktų statybos darbų pobūdį (įskaitant apimtį) ir tuo pačiu sudarant sąlygas vėliau (esant poreikiui) šios institucijos priimamą sprendimą grįsti (motyvuoti) ne tik išimtinai Ataskaitos duomenimis. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog NMA netinkamai įvertino Mokėjimo prašymą.
24. Pareiškėja akcentuoja, kad Ekspertizės akte nurodomų paruošiamųjų darbų kaina (vertė), palyginus su visa statybos darbų kaina, yra itin maža (625,54 Eur). Net visą šią sumą išeliminavus iš bendros statybos darbų kainos, nurodytos Ekspertizės akte, Tako įrengimo darbų kaina būtų 22 277,46 Eur (t. y. didesnė, palyginus su ta suma, už kurią pareiškėja įsigijo šią Projekto investiciją pagal Sutartį). Teismas galėjo tiesiog atsiriboti nuo šių darbų apimties ir kainos, o ne apskritai Ekspertizės akto turinį vertinti kaip neteisingą. Teismas palaikė NMA poziciją, jog UAB „Civitta“ ekspertas, skaičiuodamas Tako plotį bei bendrą plotą, neva pagrįstai atmetė Tako bortus, o pareiškėjos ekspertai to nepadarė. Šiuo atveju borto pločio eliminavimas iš skaičiavimų turėtų įtakos vieninteliam sąmatiniam dydžiui – skiedrų užpildo kiekiui. Tačiau ne medžio skiedrų užpildo kiekių skirtumai, nurodomi Ataskaitoje ir Ekspertizės akte, lemia esminius Tako įrengimo darbų skirtumus, o tai, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį pagal „Sistela“ darbų kodus. Pareiškėjos pasitelkti ekspertai nustatė, kokie darbai faktiškai buvo atlikti pagal „Sistela“ kodus bei apskaičiavo jų kainą. NMA neatliko jokių papildomų tyrimo veiksmų (įskaitant apžiūros vietoje ar kito eksperto pasitelkimą), siekiant nustatyti Projekto įgyvendinimo vietoje faktiškai atliktų darbų pobūdį (tuo pačiu ir apimtį), po to, kai administraciniai teismai net du kartus išsprendė šalių ginčą.
25. Pareiškėja iš UAB „Civitta“ 2021 m. lapkričio 10 d. paaiškinimų nustatė, kad juos rengė ne pats ekspertas (D. L.), o kiti UAB „Civitta“ darbuotojai, kurie neturi jokios kvalifikacijos / kompetencijos statybų srityje. Tai patvirtina vieši valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centro registro duomenys. UAB „Civitta“ 2021 m. lapkričio 10 d. paaiškinimuose nurodyta, kaip Ataskaitoje nurodyti darbų kiekiai buvo apskaičiuoti. Tačiau tai savaime neparodo, jog būtent Ataskaitoje nurodytas darbas pagal „Sistela“ kodą buvo atliktas pareiškėjai vykdant Projektą ir įrengiant Taką. Darbus, kurie faktiškai buvo atlikti, po patikros nustatė Firmos ekspertai, todėl tikrąją padėtį atspindi Ekspertizės akto turinys.
26. Pareiškėja dėl polių įrengimo (būdo) pažymi, kad D. L. naudotas darbų kodas Nr. N5P-0501 apima polių, kurių ilgis 8,5 m ir skersmuo d22-34 cm įrengimą (t. y. tiltų konstrukcijoms naudojami poliai) bei vikšrinės poliakalės su dyzeliniu plaktu naudojimą (pridedama „Sistela“ darbų kodų turinio kopija). Projekto įgyvendinimo vietoje nei minėti poliai, nei tokia polių kalimo įranga faktiškai nebuvo naudojama. Firmos ekspertai, apžiūrėję įrengtą Taką vietoje, nematė jokių stulpelių (statramsčių) kalimo požymių, šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas ekspertas J. M., kai buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl NMA 2018 m. kovo 19 d. sprendimo panaikinimo. Todėl pareiškėjos ekspertų naudotas darbų kodas Nr. R61P-0115, numatant, kad statramsčiai mediniams tako borteliams bus įkasami grunte rankiniu būdu, atitiko realią / faktinę situaciją. Kasant stulpelius į gruntą miško paklotė nebuvo pažeista, nes duobės kasamos tik stulpelių vietose.
27. Pareiškėja dėl Tako medinių konstrukcijų įrengimo nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog UAB „Civitta“ naudotas „Sistela“ darbų kodas Nr. N10-215 yra netinkamas, nes Projekto įgyvendinimo vietoje buvo panaudoti impregnuoti pusrasčiai, pati konstrukcija neatitinka karkaso apibrėžimo, darbų kodas pagal „Sistela“ detalizuojamą jo turinį iš tiesų neapima medienos antiseptikavimo. Ekspertizės akte naudotas kodas Nr. N10-65 atitinka realiai / faktiškai atliktus darbus ir panaudotas medžiagas (impregnuotus pusrasčius). Dėl Tako dangos / pasluoksnio įrengimo pareiškėja teigia, kad Projektas buvo įgyvendinamas miške, vietovėje, kuri yra toliau nuo privažiavimo kelių, o dėl vykdomų darbų pobūdžio bei objekto ypatybių visų „Sistelos“ darbo kodo Nr. N27-326 įkainyje nurodytų mechanizmų naudoti negalima, todėl UAB „Civitta“ eksperto taikytas kodas / įkainis netikslus ir neatspindi būtinų darbo sąnaudų. Pareiškėjos pasitelkti ekspertai pagrįstai įvertino, kad Projekto įgyvendinimo vietoje vyravo žmogaus jėga paremtas darbas miško sąlygomis, kur objektyviai negalima naudoti didelio tonažo technikos.
28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ekspertinio pobūdžio tyrimą užsakė iš karto, kai atsakovas priėmė 2018 m. kovo 19 d. sprendimą, ekspertai apžiūrą vietoje atliko 2018 m. balandžio 12 d., taigi nuo darbų užbaigimo ar pačios UAB „Civitta“ pasitelkto eksperto organizuotos apžiūros nebuvo praėję daug laiko. Ekspertinių tyrimų atlikimo laikas neturi jokios įtakos vertinant atliktų darbų pobūdį, nes faktiškai atlikti darbai nuo to nesikeičia.
29. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo neprijungti papildomo dokumento prie bylos ir palikti jį nenagrinėtą, nes neaišku, kas pareiškėjai trukdė ankščiau teikti visus, jos manymu, reikšmingus įrodymus ir kodėl pareiškėja elgėsi pasyviai, o apeliacinės instancijos teisme siekia įtikinti, kad tai yra ypatingos svarbos rašytinis dokumentas. Procesinė teisė – teikti įrodymus – ribojama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nuoseklus, detalus, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėja apeliaciniame skunde teikia pasikartojančius, deklaratyvaus pobūdžio argumentus, nepagrįstas interpretacijas neva LVAT nutartimi buvo panaikintas atsakovo 2018 m. kovo 19 d. sprendimas. Atsakovas nurodo, kad LVAT nutartyje jokia forma nekonstatavo, kad Tako kaina atitinka rinkos kainą. LVAT nutartyje nurodyta, kad NMA 2018 m. kovo 19 d. sprendime nepaneigė pareiškėjos pateiktos informacijos apie Tako kainą, kurią apskaičiavo Firma, tačiau NMA šios informacijos ir negalėjo vertinti 2018 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo metu, nes ji pateikta tik bylą nagrinėjant teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjos 2018 m. vasario 1 d. išsiųstame pranešime buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją apie Tako rinkos kainą, tačiau ji atsakydama nepateikė jokių ekspertų / vertintojų apskaičiuotų kainų. LVAT nutartimi panaikintas NMA 2018 m. kovo 19 d. sprendimas, nes jis neatitiko VAĮ nuostatų. VAAT sprendimu panaikintas NMA sprendimas, kadangi NMA sprendime nepateikta detali informacija dėl kainų skirtumų. VAAT sprendime pažymėjo, kad, „<...> panaikinus sprendimą dėl motyvacijos trūkumų, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą. Tokiu atveju galimas bet kokio, kad ir turinčio tokį patį rezultatą, motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, kuriame būtų įvertinti teismo nurodyti trūkumai“. NMA, priimdama Sprendimą, ištaisė ankstesniuose teismų sprendimuose nurodytas spragas ir atlikusi savarankišką bei visapusišką vertinimą priėmė Sprendimą, kuris buvo patvirtintas skundžiamu teismo sprendimu. NMA nebuvo įpareigota priimti priešingą sprendimą, o buvo įpareigota priimti išsamų ir pagrįstą sprendimą. NMA nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, neva ankstesni teismų sprendimai išskirtinai buvo palankūs pareiškėjai, nes nei vienas teismas neperėmė NMA funkcijos ir nenurodė, kad pareiškėjos deklaruota Tako kaina yra pagrįsta.
31. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pakartotinio tyrimo / vertinimo atlikimu, priimant Sprendimą, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, neva NMA turėjo pasitelkti kitus nepriklausomus ekspertus, kad šie atliktų naujus vertinimus ar, kad NMA turi atlikti naujas patikras vietoje ir akcentuoja, kad Sprendime detaliai ir aiškiai aprašyta, kokius veiksmus NMA atliko. Apeliaciniame skunde pateikiami klaidinantys teiginiai, jog NMA Sprendimą grindė išimtinai UAB „Civitta“ Ataskaitos duomenimis, o, įvertinus šio ginčo dalyką – Sprendimą, ir ankstesnius NMA sprendimus bei jų turinį yra akivaizdžiai matoma, kad jų turinys nėra identiškas. Sprendime NMA savarankiškai nagrinėjo skirtumus tarp rašytinių įrodymų (ataskaitų ir aktų), vertino kainų skirtumus, naudotų darbų kodus, atliktus darbus ir t. t. Taigi, teigti, kad Sprendimai yra identiški nėra jokio teisinio pagrindo.
32. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Civitta“ ir nepriklausomo eksperto D. L. kvalifikacija, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-16-575/2019) ir teigia, jog šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ Ataskaitos ar paaiškinimo, kurie šioje byloje yra tik įrodymai, nuginčijimas, o NMA Sprendimas. NMA atliko viešųjų pirkimų procedūrą ir pasirašė sutartį dėl ekspertinio konsultavimo su UAB „Civitta“ – tai reiškia, kad šios įmonės ekspertai atitinka keliamus reikalavimus bei prisiima visą atsakomybę už suteiktas paslaugas. NMA nėra saistoma jokiomis Administravimo taisyklių nuostatomis, apribojančiomis jos laisvę pasirinkti ekspertinių paslaugų teikėją. UAB „Civitta“, atlikdama ekspertizes, turėjo teisę pasitelkti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, žinių ir tam tikros srities sertifikatų. Kainų ekspertizės atliekamos griežtai pagal ekspertinio konsultavimo sutartį, sudarytą su NMA. NMA, kilus įtarimų dėl užaukštintų kainų turi teisę atlikti tikrinimą, vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – yra parengtos kvalifikuoto eksperto lokalinės sąmatos, kurios ir parodo ginčo esmę – kokia yra reali rinkos kaina.
33. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paruošiamaisiais darbais, pažymi, kad įsiteisėjusiame VAAT sprendime buvo konstatuota, jog NMA pagrįstai nefinansavo paruošiamųjų darbų „<...> Agentūra pagrįstai pripažino, jog paruošiamieji darbai neturėtų būti įtraukiami į tako įrengimo kainos skaičiavimus“. Taigi ginčo dėl paruošiamųjų darbų finansavimo nebeliko.
34. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bortų pločiu, skaičiuojant skiedrų tūrį, atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad skaičiavo žymiai didesnį skiedrų kiekį, Firmos atstovas, apskaičiuodamas Tako matmenis, neišminusavo Tako bortų pločio. VAAT sprendime ši NMA išvada nebuvo paneigta. Priešingai, VAAT sprendime konstatavo, kad kainų skirtumas tarp NMA pasitelkto eksperto ir pareiškėjos pasitelkto eksperto yra didesnis nei pareiškėjos nepagrįstai įtraukti paruošiamieji darbai ir bortų ploto skaičiavimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundą nagrinėjant teisme pareiškėja laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad NMA pasitelktas ekspertas blogai išmatavo Tako ir bortų plotį, nors pareiškėjos pasitelktas ekspertas nurodė, kad „<...> tako kraštus sutvirtina impregnuoti pusraščiai (d10 cm)“. Šiuo atveju pareiškėja keičia poziciją, nurodydama, kad neva bortai ir neturėjo būti išminusuoti, su kuo NMA nesutinka.
35. Atsakovas paaiškina, jog sumos tarp UAB „Civitta“ ir Firmos nustatytų kainų skiriasi, nes D. L. vertinimą atliko pagal suformuluotą užduotį – nustatyti, ar Tako (690 kv. m) įrengimo darbų pagal Sutartį kaina neviršija rinkos kainos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Atsakovas akcentuoja, kad, palyginus UAB „Civitta“ Ataskaitoje ir Firmos Ekspertizės akte teikiamas lokalines sąmatas, buvo nustatyti skirtingi darbai, jų kodai ir kiekiai bei matavimo vienetai. Todėl NMA pakartotinai kreipėsi į UAB „Civitta“ nepriklausomus ekspertus dėl iškilusių klausimų paaiškinimo bei įsivertino ir atsiliepime į apeliacinį skundą plačiai paaiškino, kodėl skiriasi abiejų ekspertų pateikti skaičiavimai. Atsakovas pažymi, kad Sprendime ir ataskaitose aiškiai bei suprantamai nurodyta, kad ekspertinį vertinimą atliko D. L., todėl pareiškėjos teiginiai, kad ekspertinį vertinimą atliko kiti UAB „Civitta“ darbuotojai (A. P. ir / ar R. G.), laikytini akivaizdžiai klaidinančiais ir neteisingais. Taip pat lieka neaišku, kodėl UAB „Civitta“ atstovai turi turėti atestatus, kuriuos išduoda VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras.
36. Dėl „Sistela“ naudojimo atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019) ir teigia, kad programos pagalba apskaičiuojamos investicijų vertės pagal aktualius patvirtintus rekomendacinius įkainius. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas rengia kompetentinga valstybinė institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o kainos nustatymo rekomendacijos yra sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais.
37. Dėl stulpelių kalimo į gruntą, atsakovas nurodo, kad NMA ekspertas į Projekto įgyvendinimo vietą nuvyko 2017 m. gruodžio 12 d., todėl galėjo tiksliai nustatyti, kokiu būdu mediniai stulpeliai (poliai) buvo įrengti – ne kasimo, o sukalimo būdu. Tai aiškiai galima identifikuoti patikros nuotraukose (atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismui priedas Nr. 1) – miško samanų paklotė nėra pažeista, o miškotvarkos projekte numatytas atsodinimas žolės mišiniu (jeigu būtų pažeistas), todėl tikslinga naudoti kodą Nr. N5P-0501. Kodas Nr. R61P-0115 yra netinkamas, nes numatyti darbai (1. Duobių kontūrų žymėjimas; 2. Grunto kasimas, purenant jį ir metant ant krašto) neatitinka faktinių aplinkybių.
38. Atsakovas nurodo, jog visi projektai, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ yra įgyvendinami miškuose, todėl, vertinant jų kainas, visuomet vadovaujamasi Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, kur yra įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas. Atitinkamai, į kainą jau būna įskaičiuoti visi aukščiau nurodyti aspektai. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, jog Projekto įgyvendinimo vietovė nėra specifiška ir akcentuoja, jog esminis skirtumas susidarė medžiagos, naudotos Tako užpildui. Firma Ekspertizės akte teigė, kad Tako skiedrų 1 kv. m kaina yra 33,02 Eur be PVM (22 903,00 Eur be PVM / 693,69 kv. m), kai tuo metu pagal „Sistela“ įkainius (2017 m. kovo mėn.) parko tako 5 cm asfaltbetonio dangos (kv. m kaina buvo 21,00 Eur be PVM). Taigi pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, kad paprastų skiedrų (medžio atraižų, kurios dažnu atveju gaminamos iš medienos liekanų ir atliekų) takas galėtų kainuoti pusantro karto brangiau už asfaltbetonio dangą.
39. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-513-596/2021 (skundą teikęs asmuo – pareiškėjos giminaitis), konstatavo, kad pareiškėjo pasitelkti ekspertai teikė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neteisingai atliko skaičiavimus, o skaičiavimų klaidas NMA išsamiai išdėstė skųstame sprendime. Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2119-438/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1157-624/2020) įrodo NMA Sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 40. Gautoje patikrinti administracinėje byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. SKP-4 „Dėl susidariusio skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
42. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo (žr. nutarties 20 p.) prie administracinės bylos, kadangi nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
45. NMA, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone NMA sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima NMA (Administravimo taisyklių 5.10 p.). NMA, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad NMA, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog NMA užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Vienu iš tokių NMA atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).
47. Šioje konkrečioje administracinėje byloje šalių pozicijos yra išsiskyrusios įrodymų vertinimo aspektu. Atsakovas Sprendimą grindžia Ataskaita bei vėlesniu jos patikslinimu, detalizavimu – pareiškėja (apeliantė) savo poziciją grindžia Firmos surašytu Ekspertizės aktu, kuris pirmosios instancijos teismo nuomone, nepaneigia UAB „Civitta“ pateikto vertinimo.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad byla administraciniuose teismuose nagrinėjama pakartotinai. Atsakovas buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (žr. nutarties 14.10 p.), bet liko prie pirminio sprendimo – susigrąžinti išmokėtos paramos dalį.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Sprendimo turinys yra pakankamai išsamus. Suprantamai bei detaliai atskleidžiama, kodėl turėjo būti naudojami atitinkami kodai, kaip buvo atlikti skaičiavimai, kokie darbai (ne)buvo atlikti ir, kodėl gavosi kainų skirtumas tarp Ataskaitos ir Ekspertizės akto (žr. nutarties 14.11 p.).
50. Apeliaciniame skunde nurodomas draudimas remtis Ataskaita (žr. nutarties 22 p.), laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi, pirma, Ataskaita teismo sprendimu nebuvo pripažinta, kaip netinkamas įrodymas dėl savo leistinumo ar kitų aplinkybių, antra, Ataskaita buvo papildyta, detalizuota, trečia, teisės aktų leidėjas neatima teisės teismui vertinti tą patį įrodymą dar kartą, kai byla pakartotinai nagrinėjama teisme.
51. Pareiškėjos nuomone, Ataskaita negalėjo būti remiamasi, nes ji parengta ne paties eksperto, o kitų UAB „Civitta“ darbuotojų (žr. nutarties 25 p.), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog ekspertinis vertinimas atliktas D. L.. Ta aplinkybė, jog Ataskaita pasirašyta ekspertų grupės vadovo, nepaneigia Ataskaitos turinio. Pastarojo dokumento teisėtumo klausimas nepagrįstai siejamas su įmonės organizacinio pobūdžio dalykais. UAB „Civitta“ pateikusi Ataskaitą tapo visapusiškai atsakinga už šį dokumentą bei jame pateiktas išvadas, todėl šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjos ekspertų naudoti darbų kodai Nr. 61P-0115, Nr. N10-65 atitiko realią situaciją (žr. nutarties 26–27 p.), t. y. aptariami tik keli elementai iš visų Sprendime minimų (žr. nutarties 14.11 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, to nepakanka, nes tai labiau bendrinio pobūdžio teiginiai, nepatvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis. Siekiant paneigti atsakovo Sprendimo teiginius bei išvadas buvo būtina pateikti priešingus, abejonių nekeliančius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Abstraktaus pobūdžio tvirtinimai negali suponuoti kitokio pobūdžio Sprendimo, nei apskųstas.
53. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Ekspertizės aktu remtis kaip įrodymu, nes jame aptariami pareiškėjos atlikti darbai nevisiškai sutampa su tais darbais, kurios nurodo atsakovas. Nesant bendro atskaitos taško (bendro pagrindo) tarp pareiškėjos ir atsakovo tampa teisiškai nereikšminga pasisakyti dėl vieno ar kito kodo ir atliktų darbų įvertinimo konkrečia suma. Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti atsakovo nurodoma pareiškėjos atlikta darbų apimtimi bei iš čia sekančiais skaičiavimais dėl atliktų darbų kainos.
54. Nutarties 52 punkte formuluojamą išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai įrodo, pavyzdžiui ta aplinkybė, kad į 2018 m. balandžio 18 d. dalinės ekspertizės aktą Nr. 18-62 buvo įtraukta ir darbų, kurie buvo atlikti pirmiau (Tako paruošiamieji darbai) bei gautas finansavimas pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs J. M..
55. Vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
56. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas pagrįstas tiek ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tiek faktiniais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
57. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
58. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, jai nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė