152ae113-e22e-40e9-a0d8-48b1c98c5569 · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-1036/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00600-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1;

2.4.6.4.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,

nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,

nukentėjusiajai D. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. V. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

L. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir L. V. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, L. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 5 d. 01:10 val. iki 2022 m. sausio 6 d. 13:26 val. bei suėmime nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡bÅ«tas laikas, įkaitytas į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo ar suėmimo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 5 d. apie 00.10 val., bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,05 promilių etilo alkoholio neblaivumas, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ D. V., t. y. virtuvėje vienÄ kartÄ ranka sudavė D. V. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. V. fizinį skausmÄ ir padarydamas odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva deÅ¡iniame žande, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, L. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. apie 16.20 val., bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumo laipsnis, konflikto metu sudavė motinai D. V. po smÅ«gį kumščiu į abu skruostus, į abu Å¡onus, į abu pečius, nukentėjusiajai D. V. nuo smÅ«gių delnais užsidengus krÅ«tinę, sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiajai D. V. į įvairias kÅ«no vietas iÅ¡ viso suduodamas nuo 44 iki 50 smÅ«gių, taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį – motinÄ D. V. nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , padarydamas poodines kraujosruvas kairėje pakauÅ¡io pusėje, veide, kakle, abiejuose žastuose, dilbiuose ir plaÅ¡takose, krÅ«tinėje, nugaroje, pilve, kairio klubo srityje, kairėje Å¡launyje, muÅ¡tines žaizdas arba nubrozdinimus kairiame skruoste ir smakre, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kairės pusės VII, VIII ir IX Å¡onkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo L. V. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Jurijus Kovalenko apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliantÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius nusikalstamos veikos buvimo ir nusikaltimo sudėties. Taip pat praÅ¡oma už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, ir paskirti įpareigojimus – gydymÄ nuo priklausomybės alkoholiui, pradėti dirbti, o kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ palikti galioti iki 2023 metų pabaigos.

2.1. Apelianto vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) tik iš dalies aprašytos nustatytos aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, kvalifikuota veika ir paskirta bausmė. Nuteistasis L. V. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį savo kaltės nepripažįsta. Gynybos vertinimu, Skundžiamo nuosprendžio išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pakankamai aiškios, o L. V. kaltė grindžiama abejotinais įrodymais.

2.2. Apeliaciniame skunde cituojami eksperto ir liudytojų parodymai, nurodant, kad ekspertas Jūris Plenta apylinkės teismui nurodė, jog D. V. neminėjo, kad 2022 m. sausio 5 d. patyrė sumušimus, tyrimo metu pjautinių žaizdų nenustatyta, nukentėjusioji jam papildomai nurodė, kad pati nugriuvo dėl perdozavimo medikamentais. Ekspertas paaiškino, kad sužalojimai veide galėjo būti padaryti to paties įvykio metu tiek nukentėjusiai pačiai užsigaunant į kietus bukus daiktus, tiek kitam asmeniui suduodant santykinai nestiprius smūgius plaštaka ar pėda. Liudytoja R. V. nurodė, kad buvo įvykio vietoje, rado L. V. miegantį bute. Pati įvykio nematė, taip pat kaip ir niekas iš kaimynų. Liudytoja A. K. nurodė, kad sužalojimų D. V. veide ji nematė, tačiau matė veide randus. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad tiesioginių konflikto tarp L. V. ir D. V. liudytojų nėra.

2.3. Skunde pažymima, kad pati nukentėjusioji BK 140 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka su skundais ar pareiÅ¡kimais nesikreipė. Baudžiamojoje byloje yra du nukentėjusiosios D. V. pareiÅ¡kimai prokurorui ir teismui dėl bylos pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nutraukimo, su paaiÅ¡kinimu, kad 2022 m. sausio 5 d. L. V. jos nemušė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pirmojo įvykio aplinkybes, neįvertino BK 140 straipsnio 4 dalies normos taikymo ir nukentėjusiosios pareiÅ¡kimų dėl bylos nutraukimo, todėl nepagrįstai įvertino D. V. parodymus kaip siekį padėti sÅ«nui L. V. iÅ¡vengti atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad D. V. papildomai paaiÅ¡kino, jog pasirašė policijos protokolÄ nematydama, kas ten buvo paraÅ¡yta, ir kaimynams patarus pasakė, jog jÄ sumušė sÅ«nus, kadangi tokiu bÅ«du policija jį greičiau paimtų bei pradėtų gydyti nuo alkoholizmo. Nukentėjusiosios siekimÄ visais įmanomais bÅ«dais gydyti sÅ«nų nuo alkoholizmo patvirtina ir antrasis įvykis, kadangi policijos neveikimas nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. birželio 1 d. turi priežastinį ryšį su antruoju įvykiu. Ikiteisminio tyrimo tęsimas penkis mėnesius įrodo, kad pirmas įvykis policijos vertinimu buvo nereikÅ¡mingas.

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo kaltę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ pripažįsta, privačiai gydosi nuo alkoholizmo, o nuteistojo motinai – nukentėjusiajai D. V., kaip senyvo amžiaus neįgaliai motinai, yra reikalinga globa, bausmė iÅ¡ realaus laisvės atėmimo privalo bÅ«ti pakeista į ne su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. V. ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais. Nukentėjusioji D. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad L. V., kuriam reikia gydytis psichiatrinėje ligoninėje, viskÄ atleidžia ir jokių pretenzijų neturi. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir SkundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ visa apimtimi.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. V. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija trimis aspektais: 1) keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo (dėl BK 140 straipsnio 2 dalies) pradėjimo teisėtumo; 2) nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl L. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje; 3) nesutinka su pirmosios instancijos teismo už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirta realia laisvės atėmimo bausme.

Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėjimo

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji D. V. nei su skundais, nei su pareiÅ¡kimais pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nesikreipė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo L. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija su Å¡iais nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka.

9. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, pažymi, kad BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Minėtos teisės normos 2 dalyje įtvirtinta, jog Å¡io Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepatenka į nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti pradėtas tik gavus nukentėjusiojo asmens skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ .

10. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo dėl BK 140 straipsnio 2 dalies pradėjimo pagrindas buvo vyresniojo tyrėjo Kazimiro Dzengo tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1–2, 3–8). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nustatė galimai padaryto nusikaltimo požymius, todėl vadovaudamasis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir nustatytÄ teisinį reguliavimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, sprendžia, kad baudžiamo įstatymo nuostatos pradedant ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pažeistos nebuvo.

Dėl įrodymų vertinimo

11. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl L. V. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nepagrįstai nesivadovauta nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad L. V. savo motinos D. V. atžvilgiu (kaltinime dėl BK 140 straipsnio 2 dalies) fizinio smurto nenaudojo.

12. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , akcentuoja, kad įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-106-719/2023).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi SkundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį dėl L. V. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ .

14. Nuteistasis L. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog bÅ«nant namuose iÅ¡ virtuvės iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , duslų spintelių trenksmÄ ir mamos D. V. balsÄ , praÅ¡antį padėti. Nuėjus pažiÅ«rėti į virtuvę, pamatė ant grindų gulinčiÄ mamÄ , praÅ¡ančiÄ jÄ pakelti. Jis mamÄ pakėlė ir nuvedė į koridorių. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, mama nuėjo pas kaimynÄ , kad jie iÅ¡kviestų greitÄ jÄ (1 t., b. l. 122–124). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad tarp jo ir mamos nieko neįvyko. Pati mama, vartojamų vaistų poveikyje krisdama apsibrozdino ir dėl to patyrė sužalojimus. Tokių atvejų, kad pati apsitrankydavo, bÅ«davo ir prieÅ¡ tai (2022 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 49–54). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nesivadovauta L. V. parodymais. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentÄ , pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra objektyvu ir teisinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad pats L. V. viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus. Apklaustas iÅ¡karto po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2022 m. sausio 5 d., savo kaltę pripažino, gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad su savo kairės rankos delnu pastÅ«mė savo mamÄ Ä¯ deÅ¡inį žandÄ , mama nenukrito ir pradėjo ant jo Å¡aukti. Nenorėdamas, kad kaimynai iÅ¡girstų, jis savo rankos delnu, bandydamas uždengti mamai burnÄ , pastarajai dar ir įdrėskė į kairįjį žandÄ (1 t., b. l. 108–110).

15. Vertindama nukentėjusiosios D. V. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad jos parodymai, duoti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (apie tai, kad sÅ«nus L. V. jos nemušė, o virtuvėje jai pasidarė bloga dėl pavartotų vaistų, aptemo akyse ir ji nugriuvo, tokie priepuoliai pasireiÅ¡kiantys neretai (1 t., b. l. 79; 2022 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 49–54; 3 t., b. l. 153)), vertintini kaip prieÅ¡taraujantys objektyvioms bylos aplinkybėms. Priimdamas SkundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymais bei paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog objektyvias aplinkybes atitinka D. V. parodymai, duoti iÅ¡ karto po įvykio. 2022 m. sausio 5 d. nukentėjusioji parodė, kad jai pradėjus sÅ«nui L. V. priekaiÅ¡tauti, pastarasis labai supyko, atsistojo ir trenkė jai kaire ranka antausį (1 t., b. l. 28–30). Svarbu paminėti, kad tiriant ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nukentėjusioji apklausos metu nurodė, jog sÅ«nus jos atžvilgiu ne kartÄ yra naudojęs fizinį smurtÄ , dėl to kreipėsi į policijÄ , kur buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (3 t., b. l. 16–18).

16. Taigi nors nuteistasis L. V. neigia savo kaltę dėl 2022 m. sausio 5 d. įvykio, o nukentėjusioji D. V. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, jog sÅ«nus prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka patikimų, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių, įrodymų kaltinamojo L. V. kaltei, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti.

17. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad pirmajame praneÅ¡ime apie pagalbos kvietimÄ buvo nurodoma, kad moterį sumušė jos sÅ«nus (1 t., b. l. 4). Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įraÅ¡e užfiksuota, jog 2022 m. sausio 5 d. 00 val. 37 min. asmuo praneÅ¡a, kad močiutę sumušė sÅ«nus, kitame garso įraÅ¡e moteris BPC darbuotojui nurodo, kad atėjo kaimynė labai sudaužyta, o telefono ragelį parėmus vyrui, pastarasis paaiÅ¡kina, jog sÅ«nus labai sudaužė motinÄ , tai ji atėjo pas juos, jie kaimynai (1 t., b. l. 71–72).

Tokias pačias įvykio aplinkybes apie tai, kad nukentėjusiÄ jÄ sumušė jos sÅ«nus L. V., kuris trenkė jai į veidÄ , D. V. nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (1 t., b. l. 13–16) ir greitosios pagalbos darbuotojai, kurie tiesiogiai bendravo su nukentėjusiÄ jÄ . „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, jog D. V. policijos pareigÅ«nams ir įvykio vietoje esančiai greitosios pagalbos darbuotojai nurodo, kad jai trenkė sÅ«nus į veidÄ , sumušė dėl to, kad buvo girtas, Å¡aukė ir grasino (1 t., b. l. 75–78; vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡ai – 1 t. virÅ¡elis).

IÅ¡ 2022 m. sausio 5 d. traumÄ patyrusio asmens paciento apžiÅ«ros lapo, iÅ¡raÅ¡yto D. V., taip pat matyti, kad traumos pobÅ«dis yra kito asmens sužalojimas, pacientę sumušė sÅ«nus (1 t., b. l. 37). Nukentėjusiajai D. V. padaryti sužalojimai konstatuoti specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 43 – 46). Specialistas, teikdamas paaiÅ¡kinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad atsižvelgdamas į pateiktus papildomus duomenis, t. y. „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡us, nukentėjusiosios 2022 m. sausio 5 d. parodymus, nustatė, jog sužalojimai veide galėjo bÅ«ti padaryti ir tiriamosios (nukentėjusiosios) nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. sausio 5 d.).

Nagrinėjamas atvejis atitinka aplinkybes, kurios buvo pateiktos apklausos metu (1 t., b. l. 48 – 50; 2022 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 80–83). Taigi specialisto išvadoje ir specialisto paaiškinimuose nurodytas nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmas atitinka jos parodymus, duotus iš karto po įvykio, o kartu paneigia nukentėjusios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.

18. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad visi liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme, nurodė jiems žinomas aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo L. V. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Liudytoja A. K., kurios parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti (jai mirus) (2023 m. vasario 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 131–136), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. V. vakare smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ (1 t., b. l. 53–55). Liudytoja I. O. V. parodė, kad D. V. atėjo pas jÄ ir paprašė pagalbos, aiÅ¡kino, kad L. V. konflikto metu jÄ sumušė. Liudytoja pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai D. V. pas juos kreipiasi pagalbos dėl to, jog jÄ skriaudžia sÅ«nus, dažnai ir nakvoja pas juos, nes bijo sÅ«naus (1 t., b. l. 58–61). Minėtos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat buvo pagarsinti apylinkės teisme, jai mirus (2023 m. vasario 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 131–136). Policijos pareigÅ«nė R. V., kuri buvo atvykusi į įvykio vietÄ ir iÅ¡karto po įvykio tiesiogiai bendravo su nukentėjusiÄ ja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog paklausus D. V. kas jÄ sumušė, pastaroji tik pasakė, kad girtas sÅ«nus (1 t., b. l. 66–68). Savo duotus parodymus liudytoja R. V. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (2022 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 3 t., b. l. 80–83).

19. IÅ¡ skirtingų įrodymų Å¡altinių gauta informacija, t. y. liudytojų parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys, aptarti Å¡io procesinio sprendimo 18 punkte, vertinant juos tiek atskirtai, tiek lyginant tarpusavyje, sudaro vientisÄ loginę grandinę, kuri patvirtina, jog L. V. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. V. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , ir nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu panaikinti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl L. V. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės individualizavimo

21. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma nuteistajam L. V. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo reikalavimÄ bei į tai, kad apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija dėl L. V. paskirtos bausmės pasisakys visoje apimtyje.

22. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieÅ¡ pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskirta bausme, pirmiausiai pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

23. L. V. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistajam paskyrė areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatydamas artimÄ vidurkiui, o už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – laisvės atėmimo bausmę, dydį taip pat parinkdamas artimÄ vidurkiui. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtoms bausmės rÅ«Å¡ims ir jų dydžiams nėra pagrindo nepritarti.

24. Baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad L. V. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nusikaltimų kategorijai. IÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į L. V. padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ . Taip pat įvertino, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų intensyvumo, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiajai sveikatÄ , galėjo bÅ«ti pažeista ne tik baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata, bet ir žmogaus gyvybė. Kartu atsižvelgė į nustatytas dvi L. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad L. V., ne tik, kad turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , bet dar ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, padarė Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, viso veikos padarytos prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ â€“ savo motinÄ D. V. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu L. V. nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme už 2021 m. kovo 29 d. padarytÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent už tai, kad savo motinos D. V. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ (2 t., b. l. 191–193, 194–196). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad L. V. per pusantrų metų laikotarpį (2021 m. kovo 29 d., 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. birželio 1 d.), prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , toje pačioje vietoje ir iÅ¡ esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, padarė tris nusikalstamas veikas. Svarbu pažymėti tai, kad L. V. nusikalstamų veiksmų pasekmės vis sunkėja. Paskutinis L. V. smurto panaudojimas motinos atžvilgiu pastarajai sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

25. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad nuteistajam sistemingai darant įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK XVIII skyriuje, buvo taikytos ir Å¡velnesnė laisvės apribojimo bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė apelianto nuo nusikalstamo elgesio, ir nepateisino teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, siekiant vieno iÅ¡ bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip jau minėta, nagrinėjamas nusikalstamas veikas L. V. padarė jam paskirtos už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ laisvės apribojimo bausmės metu. Gynybos akcentuojama aplinkybė apie nuteistojo poreikį ir pasiryžimÄ gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nelaikytina ypatinga ir (ar) sulaikanti jį nuo neteisėtų veiksmų, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. V. nors ir ne kartÄ gydytas, tačiau vis tiek nuolatos smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nėra. Nors ir egzistuoja formalusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, tačiau teisėjų kolegija, pritardama Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms, sutinka, jog materialusis BK 75 straipsnio kriterijus, susijęs su bausmės tikslais, nebÅ«tų įgyvendintas. Jau minėta, kad L. V. anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir gresianti reali laisvės atėmimo bausmė buvo neveiksmingos priemonės, nesulaikė nuo kitų, dar trijų nusikaltimų padarymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Gynybos nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis gailisi, įsidarbino, gydosi nuo alkoholizmo, o jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam pasirÅ«pinti nukentėjusiÄ ja, nepaneigia jau minėtų iÅ¡vadų dėl bausmės paskirties įgyvendinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė apie nuteistojo įsidarbinimÄ , nelaikytina iÅ¡skirtine, be to L. V. pagal pateiktÄ darbo sutartį įsidarbino jau po priimto Skundžiamo nuosprendžio, t. y. žinodamas apie jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

27. Kartu aukÅ¡tesnysis teismas pastebi, kad nors apeliaciniame skunde ir nekeliamas klausimas dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti konstatuota L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ). Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-115-648/2016, Nr. 2K-75-222/2020). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. V. civilinio ieÅ¡kinio nuteistajam nereiÅ¡kė. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius dėl 122,54 eurų (dėl 2022 m. sausio 5 d. įvykio) ir dėl 1 159,76 eurų (dėl 2022 m. birželio 1 d. įvykio) žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios gydymo, privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 89; 2 t., b. l. 99, 100). Turtinė žala civiliniam ieÅ¡kovui buvo atlyginta, dėl to Vilniaus teritorinei ligonių kasa ieÅ¡kinių atsisakė (1 t., b. l. 189 – 190; 3 t., b. l. 34–35). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui pripažinti nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Vis tik, net ir konstatavus vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nėra pagrindo teigti, kad Skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistojo L. V. asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių ir Å¡io procesinio sprendimo 27–28 punktuose nurodytų duomenų apimtis yra žymiai didesnė. Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog smurtas artimoje aplinkoje yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje Å¡velnesnės bausmės paskyrimas sisteminiam smurtautojui prieÅ¡tarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui, galėtų sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , bei neturėti teigiamos įtakos paties L. V. elgesiui. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principÄ .

29. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas (iÅ¡ dalies sudėdamas) paskirtas bausmes, atskirai neaptarė pridedamos bausmės dalių parinkimo motyvų, kÄ Ä¯pareigoja daryti BK 63 straipsnio 4 dalis, tačiau tai Skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu ir nepagrįstu. IÅ¡ procesinio sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas vertino tiek nuteistÄ jį L. V. charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad tiek bausmių bendrinimo bÅ«das, tiek pridedamos bausmės dydis, kuris lygus baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam, buvo parinktas įmanomai palankiausias nuteistajam, todėl skirti dar Å¡velnesnės bausmės nėra pagrindo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo praÅ¡ymas L. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ palikti galioti iki 2023 m. pabaigos prieÅ¡tarauja įtvirtinam procesiniam reguliavimui. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiÅ«ra - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistajam pradėjus vykdyti paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė praras savo paskirtį, jos tęsti bausmės atlikimo laikotarpiu nėra teisinio pagrindo.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių

31. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs SkundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡sprendė Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių klausimo, nors vadovaujantis BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl Skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Teismas, priimdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ , civilinę bylÄ nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). IeÅ¡kinio atsisakymas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Kadangi civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa raÅ¡tu pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kė, kad atsisako ieÅ¡kinių ir patvirtino, kad žinomos CPK 140 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, numatytos ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 189 – 190; 3 t., b. l. 34–35), civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinių atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kinių atsisakymas priimtinas ir procesas dėl Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti nuteistojo L. V. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymus nuo civilinių ieÅ¡kinių priimti ir procesÄ pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė