2020-05-19 Nr. BB-2571-1-01-1-03761-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo S. V. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-05-19 Nr. BB-2571-1-01-1-03761-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2066/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03761-2018-1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo S. V. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis S. V. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų nuosprendžio bei nutarčių dalis dėl jo nutesimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir kvalifikuoti jo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir (ar) 284 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 180 straipsnio 2 dalį – ir padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą vertindamas bylos įrodymus bei paskyrė nemotyvuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis S. V., pripažindamas, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį E. T., teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė buvus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią, taip pat susitarimą bei tikslą kartu su kitais bendrininkais apiplėšti nukentėjusįjį, neigia, kad prieš nukentėjusįjį panaudojo su savimi turėtą peilį – mačetę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo S. V. kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nors kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog šis teiginys yra grindžiamas vien nuteistojo nesutikimu su teismų atliktu bylos įrodymų (pareiškėjo, kitų dviejų nuteistųjų nagrinėjamojoje byloje, nukentėjusiojo parodymų) vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismų išvadomis dėl nuteistojo veiksmų apimties ir jų kvalifikavimu.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).
Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiamas išdėstant nuteistojo poziciją dėl įvykio aplinkybių, formaliai teigiant, kad bylos įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma nepatvirtina, kad jis padarė plėšimą.
Kasacinis skundas dėl paskirtos bausmės argumentuojamas vien nuteistojo nuomone dėl motyvavimo klaidos skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokios baudžiamojo įstatymo normos skiriant bausmę buvo pritaikytos netinkamai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė