2019-08-07 Nr. AB-15255-3-61-3-02052-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02052-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Portpin Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Portpin Limited skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Portpin Limited (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 17.2-2174 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. skundą ir dėl jo priimti motyvuotą sprendimą – nutarimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Portpin Limited skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė prašymą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00094-11 (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė: informuoti pareiškėją apie sprendimus, susijusius su V. A. turtui taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu ir jo termino tęsimu, bei sudaryti galimybę pareiškėjui skųsti šiuos sprendimus; panaikinti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00094-11 bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ suteiktą civilinio ieškovo statusą; netenkinus prašymo panaikinti bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ suteiktą civilinio ieškovo statusą, perduoti bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ pareikštą civilinį ieškinį ir su juo susijusius dokumentus šio banko bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui; panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. A. turtui pareiškėjo turimo kreditorinio reikalavimo dydžiu arba nebetęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo termino. Atsakydamas į Prašymą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 17.2.-359 (toliau – ir 2019 m. sausio 24 d. raštas) nurodė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Nesutikdamas su minėtu raštu, pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. su skundu (toliau – ir Skundas vyriausiajam prokurorui) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą, prašydamas panaikinti 2019 m. sausio 24 d. raštą, išnagrinėti Prašymą iš esmės ir jį tenkinti arba netenkinus Prašymo dėl jo priimti motyvuotą dokumentą – nutarimą. 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras skundžiamu raštu Nr. 17.2-2174 pareiškėjo prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. raštu pareiškėjo Prašymas buvo nenagrinėtas, nes jo turinys buvo susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu, tačiau pagrindo prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka nebuvo (Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3, (toliau – ir Aprašas) 74 punkte nustatyta tvarka). Pareiškėjas pasinaudojo Aprašo 75 punkte nustatyta tvarka ir 2019 m. sausio 24 d. raštą apskundė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui.

Teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, nes jis yra informacinio pobūdžio ir yra neskundžiamas (Aprašo 72 ir 74 p.). Apraše taip pat nėra numatyta aukštesniojo prokuroro sprendimų, priimtų remiantis Aprašo 75 punktu, apskundimo teisė. Toks informacinio pobūdžio atsakymas negali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teismo vertinimu, reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. skundą ir dėl jo priimti motyvuotą sprendimą – nutarimą, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, todėl teismui atsisakius priimti skundą dėl pagrindinio reikalavimo, atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl išvestinio reikalavimo.

III. Pareiškėjas Portpin Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kaip nustatyta Aprašo 74 punkte, ir atsižvelgdamas į tai, nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Aprašo 74 punktu. Pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi skundžiamame Rašte nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu kvalifikavimu, nevertino, koks šio ginčo objektas, kokius pažeidimus padarė atsakovas.

2. Teismas neįvertino, kad priimdamas skundžiamą Raštą, atsakovas iš esmės nesilaikė nei Apraše, nei BPK nustatytos asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos. Rašte nepateikti motyvai, kodėl pareiškėjo Skundas vyriausiajam prokurorui negali būti nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka. Raštas neatitinka nei Apraše nurodyto informacinio pobūdžio atsakymo požymių, nei jokio kito Apraše numatyto dokumento požymių. Raštas pareiškėjui pateiktas praleidus Apraše nustatytą 20 darbo dienų terminą. Pareiškėjas atsakovo neprašė atlikti tokių proceso veiksmų ar priimti tokių proceso sprendimų, dėl kurių turėtų būti sprendžiama vadovaujantis Aprašo 74 punktu. Pareiškėjo Prašymas ir Skundas vyriausiajam prokurorui turi būti nagrinėjami BPK nustatyta tvarka.

3. Teismas neįvertino, kad priimant Raštą buvo pažeista pareiškėjo teisė skųsti jo teises ir teisėtus interesus tiesiogiai varžančius sprendimus, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, garantuojantį teisę į teisingą teismą, 13 straipsnį, garantuojantį teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, garantuojantį teisę į nuosavybę.

4. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl civilinio ieškovo statuso panaikinimo ir civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, dėl pareiškėjo tiesioginio suinteresuotumo atliekamame ikiteisminiame tyrime, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo ar sprendimo nebepratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 17.2-2174 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Skundą vyriausiajam prokurorui ir dėl jo priimti motyvuotą sprendimą – nutarimą, nes sprendė, jog skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, Apraše nėra numatyta aukštesniojo prokuroro sprendimų, priimtų remiantis Aprašo 75 punktu, apskundimo teisė. Reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą vyriausiajam prokurorui ir dėl jo priimti motyvuotą sprendimą – nutarimą, teismas atsisakė priimti kaip išvestinį iš pirmojo reikalavimo.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl civilinio ieškovo statuso panaikinimo ir civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, dėl pareiškėjo tiesioginio suinteresuotumo atliekamame ikiteisminiame tyrime, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, kad priimant Raštą buvo pažeista pareiškėjo teisė skųsti jo teises ir teisėtus interesus tiesiogiai varžančius sprendimus, taip pažeidžiant Konvencijos 6 ir 13 straipsnius ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, kad atsakovas nesilaikė nei Apraše, nei BPK nustatytos asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos, Raštas nepakankamai motyvuotas, pateiktas praleidus Apraše nustatytą terminą, pirmiausia akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje neturėjo būti nurodyti motyvai dėl ginčo esmės.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, todėl jį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Rašto pagrįstumo ir teisėtumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžiami BPK nuostatomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Skundo vyriausiajam prokurorui BPK nustatyta tvarka (atskirojo skundo 4.10 p.), kad turėjo būti vadovaujamasi BPK nuostatomis, o dėl Skundo vyriausiajam prokurorui turėjo būti priimtas motyvuotas procesinis sprendimas – nutarimas (atskirojo skundo 4.36 p.), kad pareiškėjo Skundas vyriausiajam prokurorui yra išimtinai susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir jame priimamais procesiniais sprendimais (atskirojo skundo 4.37 p.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 17.2.-359, kuriame nurodė, jog Prašymas negali būti tenkinamas. Nesutikdamas su minėtu raštu, pareiškėjas pateikė Skundą vyriausiajam prokurorui, prašydamas panaikinti 2019 m. sausio 24 d. raštą, išnagrinėti Prašymą iš esmės ir jį tenkinti, arba netenkinus Prašymo dėl jo priimti motyvuotą dokumentą – nutarimą. Skundžiamu Raštu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras šio pareiškėjo prašymo netenkino ir 2019 m. sausio 24 d. rašto nepanaikino. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo Prašymas, dėl kurio priimtas 2019 m. sausio 24 d. raštas ir skundžiamas Raštas, yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, pažymėtina, kad pareiškėjas nei su Prašymu, nei su skundu teismui nesikreipė dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas. Be to, 2019 m. sausio 24 d. rašto pareiškėjas neskundė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja BPK. Kaip jau minėta, administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nenurodė šios aplinkybės, vis dėlto iš esmės pagrįstai bei teisėtai 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, jog būtent administracinis teismas privalo nagrinėti Rašto, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip informacinio pobūdžio aktą, pagrįstumą ir teisėtumą pagal ABTĮ nuostatas. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Portpin Limited atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė