Legislator Case Law & Legislation
1523751c-2839-46c1-a85d-edfae0fa4fcd AI generated

1523751c-2839-46c1-a85d-edfae0fa4fcd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1523751c-2839-46c1-a85d-edfae0fa4fcd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Proit“ (toliau – UAB „Proit“ arba ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV arba atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė: panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Apdraustųjų, iÅ¡mokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (toliau – ADIS) priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (toliau – vieÅ¡asis pirkimas) procedÅ«ras;

Legislator headnote

AI generated

1523751c-2839-46c1-a85d-edfae0fa4fcd · Lietuvos apeliacinis teismas: Juo labiau, tiekėjai galėjo pasiÅ«lyti vienÄ specialistÄ Ä¯ dvi pozicijas, kas automatiÅ¡kai sumažina bÅ«tinų pasiÅ«lyti specialistų skaičių. ADIS priežiÅ«ros paslaugos turi bÅ«ti teikiamos nuolat, t. y. nenutrÅ«kstamai, o sutrikimai Å¡alinami per maksimaliai trumpÄ laikÄ . Tiekėjui turint tik po vienÄ atitinkamos srities specialistÄ , tiekėjas ne tik kad negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo maksimaliai trumpais terminais, bet, tam tikrais atvejais, apskritai negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo, o tai reiÅ¡kia, jog perkančioji organizacija negautų to, ko siekė, sudarydama vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, taip pat nebÅ«tų pasiektas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-897-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00417-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieÅ¡kove vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Proit“ (toliau – UAB „Proit“ arba ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV arba atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė: panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Apdraustųjų, iÅ¡mokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (toliau – ADIS) priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (toliau – vieÅ¡asis pirkimas) procedÅ«ras;

įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kove vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, nes, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos 2016 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imÄ , sutarties pasiraÅ¡ymo atidėjimo terminas pasibaigė 2016 m. gruodžio 7 d., o vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo nutrauktos 2017 m. sausio 25 d.; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E. A.“ 2016 m. kovo 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai pasiÅ«lymÄ .

Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 21 d. CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka pirkimo sÄ lygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o 2016 m. lapkričio 22 d. informavo ieÅ¡kovę dėl atitikties pirkimo sÄ lygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, taip pat pranešė apie tiekėjų pasiÅ«lymų eilės sudarymÄ bei ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo pripažinimo nugalėjusiu vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Tuo pačiu praneÅ¡imu perkančioji organizacija nurodė, kad priimtas sprendimas siÅ«lyti ieÅ¡kovei sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminÄ iki 2016 m. gruodžio 7 d., o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2016 m. kovo 21 d. gautÄ raÅ¡tÄ sustabdyti sutarties pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ , kol VPT pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimÄ . 2017 m. sausio 25 d. perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę, kad atsižvelgdama į VPT 2017 m. sausio 13 d. vieÅ¡ojo pirkimo vertinimo iÅ¡vadoje (toliau – VPT iÅ¡vada) nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ , nutarė nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, 2017 m. vasario 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kuriÄ perkančioji organizacija 2017 m. vasario 13 d sprendimu atmetė kaip nepagrįstÄ . Perkančioji organizacija nepagrįstai sutiko su VPT iÅ¡vadoje nurodyta pozicija, kad pirkimo dokumentuose nustačius, jog pirkimo objektas į dalis neskaidomas, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi: Pirkimo objekto neskaidymÄ Ä¯ atskiras dalis pagrindžia pirkimo objekto pobÅ«dis. Perkančioji organizacija siekė įsigyti ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugas, kurios tampriai susijusios viena su kita bei viena kitÄ papildo ir nesusideda iÅ¡ atskirų savarankiÅ¡kų dalių. PriežiÅ«ros paslaugas sudaro konsultavimo paslaugos ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais, sutrikimų Å¡alinimo, mokymo paslaugos, o ADIS vystymas – tai ADIS pakeitimų įgyvendinimo darbai pagal perkančiosios organizacijos poreikius ir pateikiamus vystymo darbų užsakymus.

Kadangi ADIS yra kompleksinis gyventojų ir ūkio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas ir nėra naujos sistemos sukūrimas, o jau veikiančios sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos, perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė tiek ADIS priežiūros, tiek jos vystymo paslaugas patikėti teikti vienam subjektui tam, kad paslaugos būtų teikiamos maksimaliai efektyviausiu būdu. Toks sprendimas yra logiškai pagrįstas, nes tiekėjas, kuris diegia sistemos pakeitimus, gali teikti tinkamas konsultacijas, mokymus, tuo labiau ir sutrikimų šalinimo paslaugas, kurios tampriai viena su kita yra susijusios.

Pirkimo objektÄ suskaidžius į dalis ir sudarius atskiras pirkimo sutartis dėl ADIS priežiÅ«ros ir ADIS vystymo paslaugų, ADIS veikimo sutrikimo atvejais bÅ«tų neaiÅ¡ku, kas turėtų bÅ«ti atsakingas už Å¡ių sutrikimų Å¡alinimÄ , kadangi, pirmiausia, bÅ«tų bÅ«tina nustatyti, ar sutrikimai atsirado dėl ADIS vystymo darbų atlikimo, ar dėl ADIS veikimo iki vystymo darbų atlikimo. Tokiu atveju, veikimo sutrikimų Å¡alinimas užtruktų gerokai ilgiau, nei vienam subjektui esant atsakingam tiek už ADIS priežiÅ«rÄ , tiek už vystymÄ .

Be to, esant skirtingiems tiekėjams netgi išaugtų ADIS veiklos sutrikimų tikimybė dėl nesinchronizuotų skirtingų tiekėjų veiksmų, skirtingų darbo metodų ir programavimo inžinerijos principų. Atskirų viešųjų pirkimų dėl ADIS priežiūros paslaugų bei ADIS vystymo paslaugų įsigijimo vykdymas bei atskirų viešųjų pirkimų sutarčių vykdymas neabejotinai padidintų perkančiosios organizacijos kaštus, skirtus paslaugų įsigijimui, kas nesuderinama su VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu.

VPT, atlikdama viešųjų pirkimų procedūrų ir/ar jau sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurių objektas analogiškas ginčijamo pirkimo objektui — informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos — pažeidimų dėl to, kad objektas neišskaidytas į dalis, nenustatė (pvz. viešojo pirkimo „Licencijų informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 176035; „Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 144238;

„Finansų valdymo sistemos priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 129219 ir kt.). Be to, VPT, vykdydama VPÄ® 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ ir iÅ¡siųsdama skelbimÄ apie vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , turėjo galimybę iÅ¡ karto pateikti pastabas perkančiajai organizacijai dėl objekto neskaidymo ar kvalifikacijos reikalavimų, taip suteikiant perkančiajai organizacijai galimybę dar prieÅ¡ pasiÅ«lymų pateikimÄ apsispręsti dėl objekto ir taip sutaupyti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų laikÄ bei lėšas.

VPT, pradėjusi vieÅ¡ojo pirkimo vertinimo procedÅ«ras, turėjo atsižvelgti į tai, kad įsigyjamos paslaugos yra skirtos sudėtingos ir Lietuvos vartotojams svarbios informacinės sistemos vystymui bei priežiÅ«rai, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad tiekėjai rengia pasiÅ«lymus, dėl ko patiria tiek laiko, tiek finansines sÄ naudas. Nei VPÄ®, nei teismų praktikoje nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai iÅ¡skaidyti vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimÄ , jeigu taip galėtų bÅ«ti iÅ¡vengta VPÄ® nustatytos pirkimų tvarkos (VPÄ® 9 straipsnio 2 dalis).Nepagrįsta VPT iÅ¡vada, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siÅ«lomam projekto vadovui, susijęs su pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sÄ lygose nėra pateiktų konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateiktas tik bendras poreikis, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokių techninių užduočių iÅ¡pildymo valdymas bus vykdomas, pažeidžia VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, prieÅ¡ingai nei teigia VPT, yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobÅ«dį. Pirkimo objektas – jau veikiančios ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos, tuo tarpu reikalaujama tiekėjo siÅ«lomo projekto vadovo patirtis gali bÅ«ti įgyta vadovaujant projektui informacinių technologijų srityje neapsiribojant konkrečiomis pirkimo dokumentuose reikalaujamomis paslaugomis. Tiekėjo siÅ«lomas specialistas (projekto vadovas) gali bÅ«ti vadovavęs ne tik konkrečios informacinės sistemos priežiÅ«ros ir vystymo projektui, bet ir bet kokio kito pobÅ«džio projektui informacinių technologijų srityje, kas užtikrina tinkamÄ konkurencijÄ ir neapriboja tiekėjų, gebančių įvykdyti pirkimo sutartį galimybės dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime.

Nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant ir į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertę (2 900 000,00 Eur su PVM). Tuo tarpu tiekėjo siÅ«lomam projekto vadovui keliamas reikalavimas bÅ«ti vadovavus bent vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurio vertė ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM (arba — 968 000,00 EUR su PVM). Perkančiosios organizacijos reikalavimas turėti patirties vadovaujant projektui, kurio vertė beveik 3 kartus mažesnė, negu numatoma pirkimo sutarties vertė, yra logiÅ¡kas ir adekvatus objektui.Nepagrįsta VPT iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija, pirkimo sÄ lygose keldama reikalavimus tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurencijÄ , kadangi nurodyti reikalavimai yra neproporcingi vieÅ¡ojo pirkimo objektui (VPÄ® 32 straipsnio 2 dalis), pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pirkimo sÄ lygose praÅ¡omų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgÅ«džių, perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į numatomos vystyti sistemos kompleksiÅ¡kumÄ bei sudėtingumÄ , o taip pat įvertinti darbų apimtis ir terminus. Pirkimo sÄ lygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų Å¡ių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kÅ«rėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas.

Juo labiau, tiekėjai galėjo pasiÅ«lyti vienÄ specialistÄ Ä¯ dvi pozicijas, kas automatiÅ¡kai sumažina bÅ«tinų pasiÅ«lyti specialistų skaičių. ADIS priežiÅ«ros paslaugos turi bÅ«ti teikiamos nuolat, t. y. nenutrÅ«kstamai, o sutrikimai Å¡alinami per maksimaliai trumpÄ laikÄ . Tiekėjui turint tik po vienÄ atitinkamos srities specialistÄ , tiekėjas ne tik kad negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo maksimaliai trumpais terminais, bet, tam tikrais atvejais, apskritai negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo, o tai reiÅ¡kia, jog perkančioji organizacija negautų to, ko siekė, sudarydama vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, taip pat nebÅ«tų pasiektas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas.

Atsakovė VSDFV su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sprendimas nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras priimtas vykdant kompetentingos institucijos (VPT) privalomo pobÅ«džio reikalavimÄ . Perkančioji organizacija sutiko su VPT iÅ¡vadoje nustatytais VPÄ® pažeidimais, nutraukdama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ rėmėsi VPT iÅ¡vadoje nurodytais argumentais, todėl atsikirtimas į ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus bÅ«tų netikslus ir galėtų iÅ¡kraipyti VPT iÅ¡vadų, kurioms perkančioji organizacija pritarė, motyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė: Perkančioji organizacija atviro konkurso bÅ«du vykdė Apdraustųjų, iÅ¡mokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų pirkimÄ , pirkimo Nr. 168731. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (pasiÅ«lymai teikiami visai nurodytai paslaugų apimčiai), paslaugų suteikimo trukmė – trisdeÅ¡imt penki mėnesiai (pirkimo sÄ lygų 2.1., 2.2. punktai).

Pirkimo sÄ lygose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų (pirkimo sÄ lygų 10.1 punktas). IeÅ¡kovė kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E. A.“ 2016 m. kovo 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai pasiÅ«lymÄ . Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 21 d. informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka pirkimo sÄ lygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2016 m. lapkričio 22 d. informavo ieÅ¡kovę dėl atitikties pirkimo sÄ lygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pranešė apie tiekėjų pasiÅ«lymų eilės sudarymÄ bei ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo pripažinimo nugalėjusiu vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Tuo pačiu raÅ¡tu perkančioji organizacija nurodė, kad priimtas sprendimas siÅ«lyti ieÅ¡kovei sudaryti sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminÄ iki 2016 m. gruodžio 7 d., o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 21 d. gautÄ raÅ¡tÄ Nr. 4S-846 sustabdyti sutarties pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ , kol tarnyba pateiks vieÅ¡ojo pirkimo įvertinimÄ . Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPÄ® 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko iÅ¡samų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vertinimÄ ir konstatavo, kad perkančioji organizacija, nustatydama, jog pirkimo objektas – veikiančios ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos – į dalis neskaidomas, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos gali bÅ«ti teikiamos nepriklausomai, jos gali bÅ«ti užtikrintos ir suskaidžius Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis ir tiekėjai galėtų pateikti atskirus pasiÅ«lymus.

Tarnyba sprendė, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siÅ«lomam projekto vadovui, susijęs su pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateikia tik bendrÄ poreikį, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokių techninių užduočių iÅ¡pildymo valdymas bus vykdomas, yra nepagrįstas ir pažeidžia VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat VPT konstatavo, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurencijÄ , nėra proporcingi pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principus, nes atsakovė nėra pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (yra numačiusi tik bendrinį paslaugų pirkimÄ ), be to, techninių užduočių įgyvendinimo vadyba užsiims tiekėjas, kuris turi turėti teisę į savo kompetencijų paskirstymÄ ir tokie atsakovės nustatyti reikalavimai apriboja tiekėjo iÅ¡teklių optimizavimÄ .

Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 25 d. informavo ieÅ¡kovę, kad atsižvelgdama į VPT 2017 m. sausio 13 d. vertinimo iÅ¡vadoje nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ , nutarė nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, pateikė pretenzijÄ , kurioje reikalavo panaikinti sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras ir sudaryti su ja vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija 2017 m. vasario 13 d. pranešė, kad atmeta ieÅ¡kovės pretenzijÄ kaip nepagrįstÄ .Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad VPT iÅ¡vada padaryta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant VPÄ® nuostatas, nepagrįstai sureikÅ¡minant perkančiosios organizacijos galimai padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPÄ® galima iÅ¡taisyti, nenutraukiant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų;

Å¡ie pažeidimai nedaro įtakos vieÅ¡ojo pirkimo rezultatams, todėl VPT iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų nutraukimo pagrįstumo yra neteisėta, prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų tikslui, bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieÅ¡kovės interesus ir neužtikrina vieÅ¡ojo intereso, o perkančiajai organizacijai leidžia piktnaudžiauti teise bet kuriuo metu nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras buvo priimtas vykdant VPT įpareigojimÄ , teismas analizavo VPT sprendimo pagrįstumÄ , kartu pažymėdamas, jog VPT įpareigojimas perkančiÄ jÄ organizacijÄ panaikinti arba pakeisti VPÄ® reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobÅ«džio privalomas vykdyti teisės aktas; perkančioji organizacija privalo arba tokį aktÄ vykdyti (VPÄ® 82 straipsnis), arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti.

Nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija de jure (teisiÅ¡kai) sutiko su VPT iÅ¡vadoje nurodytais VPÄ® pažeidimais, taip pat ir su VPT pozicija, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai, padarę įtakÄ vieÅ¡ojo pirkimo rezultatams. Teismas nurodė, kad pirkimo objekto neskaidymas gali be pagrindo apriboti tiekėjų konkurencijÄ ir neskaidymo sukeliamos pasekmės (faktinės konkurencijos tarp tiekėjų nebuvimas bei dėl to galimai neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas) virÅ¡ytų neskaidymo teikiamÄ naudÄ perkančiajai organizacijai (patogumas naudotis vieno tiekėjo paslaugomis).Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodomos priežastys yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrindžia vieÅ¡ojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, kadangi ginčo pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms, o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiÅ«lymų pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus ir Å¡iame procese dalyvauja tik vienas tiekėjas, taigi nėra užtikrinama konkurencija, be to, pirkimo sÄ lygų 6 priedo 5.1.2. punktu taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymÄ , o taip yra sukuriamos sÄ lygos tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu, dėl to VPT pagrįstai rekomendavo perkančiajai organizacijai realios konkurencijos užtikrinimui ADIS vystymo paslaugų teikime (jau esant konkrečioms techninėms užduotims) apsvarstyti galimybę sudaryti preliminariÄ sutartį su keliais tiekėjais.

Teismas, įvertinęs tai, kad pirkimo sÄ lygose (6 priede) yra nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugoms, o pirkimo sÄ lygų 2 priede (B forma) tiekėjų reikalaujama nurodyti ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų įkainius ir pateikti pirkimo objekto kainÄ , susidedančiÄ iÅ¡ sistemos priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų kainų, sprendė, jog ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos gali bÅ«ti teikiamos ir užtikrintos suskaidžius pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, sudarant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiÅ«lymus.

Teismas pažymėjo, kad mažesnis pirkimo dalių dydis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitinka tiekėjų pajėgumus. Teismas nenustatė pagrįsto poreikio ar bÅ«tinybės perkančiajai organizacijai vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ neiÅ¡skaidžius pirkimo objekto į dalis. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai, o ieÅ¡kovė – teismui, nepagrindė poreikio vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ bÅ«tent tokiu bÅ«du, nepateikti duomenys apie ekonomines ir administracines kliÅ«tis užtikrinti tinkamÄ perkančiosios organizacijos funkcijų įgyvendinimÄ , jeigu pirkimo objektas bÅ«tų iÅ¡skaidytas į dalis.

Teismas pabrėžė, kad sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų ir panaÅ¡ios problemos yra susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, o teisinės atsakomybės tarp skirtingų Å«kio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi galimybių, kaip vienos iÅ¡ esminių VPÄ® saugomų vertybių. Teismas nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės argumentus, kad pirkimo objekto iÅ¡skyrimas suponuotų situacijÄ , jog bendras darbų rezultatas (teikiamos paslaugos) negalės bÅ«ti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, kas lemtų neracionalų lėšų panaudojimÄ ir kas yra nesuderinama su VPÄ® 3 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Ginčo pirkimo objekto ypatybės nėra pagrindas perkančiajai organizacijai nesilaikyti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, eliminuoti tiekėjų konkurencijÄ . Taigi, esant nurodytiems motyvams, VPT pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, nes potencialiems tiekėjams nesudarė sÄ lygų dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pagal atskiras dalis, neužtikrino įstatyme nustatyto pirkimo tikslo siekimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siÅ«lomam projekto vadovui per paskutinius tris metus bÅ«ti vadovavus ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM, yra proporcingas pirkimo objektui, tikslus ir aiÅ¡kus, leidžiantis perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį.

Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nebuvo pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (taigi nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokių jų bus), teismas sutiko su VPT padaryta iÅ¡vada, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurencijÄ , nėra proporcingi vieÅ¡ojo pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėtų įvardyti tik reikalaujamas kompetencijas, o sprendimÄ dėl specialistų skaičiaus turi priimti tiekėjai, kurie, teikdami pasiÅ«lymus vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, parinks reikiamus iÅ¡teklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sÄ naudomis galėtų įvykdyti pirkimų sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurencijÄ , be to, neturint konkrečių techninių užduočių, apskritai yra nepagrįsti.

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panaÅ¡iuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose neskaidė objekto į dalis, nepaneigia nagrinėjamo ginčo pirkimo sÄ lygose nustatytų įstatymo pažeidimų ir VPT padarytų iÅ¡vadų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobÅ«džio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, todėl VPT, nustačiusi esminius VPÄ® pažeidimus, pagrįstai įpareigojo perkančiÄ jÄ organizacijÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Proit“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Priimant teismo sprendimÄ buvo remiamasi iÅ¡imtinai tik VPT subjektyvia nuomone, visiÅ¡kai nesigilinant į pačios ADIS sistemos pobÅ«dį, funkcionavimo ypatumus, apsiribota tik pirkimo sÄ lygų analize ir pavirÅ¡utiniÅ¡ku jų vertinimu.

VPT nėra profesionali informacinių technologijų paslaugas teikianti institucija, todėl lingvistinis priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų vertinimas ar Å¡ių paslaugų apraÅ¡ymas formaliai skirtingose pirkimo sÄ lygų vietose, neturi bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pirkimo objektÄ iÅ¡skaidyti į dalis. Nei VPT savo vertinimo iÅ¡vadoje, nei teismas skundžiamame sprendime nepateikia jokių pagrįstų, ekspertų iÅ¡vadomis paremtų argumentų, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti įsigyjamos pagal pirkimo objekto pobÅ«dį viena nuo kitos neatskiriamos paslaugos.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodomos priežastys yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrindžia pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis. IeÅ¡kovė yra Å«kio subjektas, kuris nuolatos teikia informacinių sistemų priežiÅ«ros, vystymo ir panaÅ¡ias paslaugas, todėl pagrįstai gali bÅ«ti pripažinta Å¡ios srities ekspertu, o jos pateikti įrodymai taip pat turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertinti, ko pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepadarė.

Kadangi ADIS yra kompleksinis gyventojų ir Å«kio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas, dėl to perkančioji organizacija neturi galimybės nurodyti visų, ateityje galimai bÅ«tinų ADIS atnaujinimo ar patobulinimo darbų, nes tai yra sistema, kuria naudojasi didelis kiekis vartotojų, ji turi integracines sÄ sajas su kitomis atsakovės taikomomis sistemomis bei su kitų organizacijų informacinėmis sistemomis. Ateityje tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir kitų organizacijų informacinės sistemos gali kisti, kas įtakos ir ADIS veikimÄ bei funkcionavimÄ .

ADIS sistemos tobulinimo poreikį gali įtakoti ir įstatyminės bazės pokyčiai, o tai reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija objektyviai neturėjo galimybės nurodyti konkrečius vystymo darbus. IeÅ¡kovė, turinti didelę patirtį informacinių sistemų aptarnavimo srityje, žino su kokiomis kliÅ«timis bei sunkumais susidurtų skirtingi tiekėjai, aptarnaudami tÄ pačiÄ informacinę sistemÄ , prieÅ¡ingai nei VPT, kuri nėra Å¡ios srities ekspertė. Juo labiau, kad ateityje numatomų vystymo darbų apraÅ¡ymas yra pateiktas pirkimo sÄ lygų 6 priedo 6 skyriuje.

Pirkimo objektÄ suskaidžius į dalis ir sudarius atskiras Pirkimo sutartis dėl ADIS priežiÅ«ros ir ADIS vystymo paslaugų, ADIS veikimo sutrikimo atvejais bÅ«tų neįmanomas sklandus klaidų Å¡alinimas, kadangi bÅ«tų sudėtinga nustatyti, ar sutrikimai atsirado dėl ADIS vystymo darbų atlikimo, ar dėl ADIS veikimo iki vystymo darbų atlikimo. Toks sistemos funkcionavimo sutrikimas tiesiogiai paliestų tiek pačios atsakovės veiklÄ , tiek ADIS sistemos vartotojus, dėl ko atsakovė patirtų nepataisomos žalos.

Taip pat esant skirtingoms tos pačios sistemos aptarnavimo įmonėms, nebÅ«tų galimybės atliktoms paslaugoms ar padarytiems pakeitimams suteikti garantijos, nes ADIS lygiagrečiai bÅ«tų modifikuojama abiejų tiekėjų, o tokiu atveju Perkančioji organizacija tiesiogiai susidurtų su ekonominėmis problemomis, nes tam, kad vykstant ginčams nesustotų ADIS veikla, gedimus tektų apmokėti savo sÄ skaita. Pirkimo objektÄ skaidyti į dalis ekonomiÅ¡kai nepalanku ir todėl, kad tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus, turėtų įvertinti ir įtraukti į pasiÅ«lymo kainÄ tokias paslaugas, kurių teikiant pasiÅ«lymÄ kartu vystymo bei priežiÅ«ros paslaugoms teikti, įtraukti nereikėtų.

Tokiu bÅ«du perkančioji organizacija patirtų nepataisomÄ Å¾alÄ , nes galėtų bÅ«ti prarasti ypatingos svarbos valstybės informaciniai iÅ¡tekliai su juose tvarkoma ypatingos svarbos visai valstybei informacija, kuri yra konfidenciali. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad VPT pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, nes potencialiems tiekėjams nesudarė sÄ lygų dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pagal atskiras dalis, neužtikrino įstatyme nustatyto pirkimo tikslo siekimo.

PrieÅ¡ingai, perkančioji organizacija, įvertinusi tiek rinkoje esamÄ padėtį, tiek atsižvelgusi į racionalų lėšų naudojimÄ , pagrįstai dirbtinai objekto į dalis neskaidė. Be to, deklaratyvus teismo vertinimas, kad vieÅ¡ojo pirkimo vertės nustatymas bei pirkimas vykdytas ydingai, pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pirkimų tikslÄ , yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl tik dar kartÄ patvirtina teismo formalų įrodymų vertinimÄ . Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo.

Vien tai, kad projekto vadovas turi koordinuoti sudėtingos, specialiai perkančiajai organizacijai sukurtos informacinės sistemos vystymo bei priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , pagrindžia objektyvų poreikį nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo siÅ«lomam projektų vadovui. Å iuo atveju perkančiosios organizacijos siekis turėti bei už teikiamas paslaugas mokėti kompetentingai tiekėjų komandai yra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, prieÅ¡ingu atveju perkančioji organizacija rizikuotų svarbių duomenų saugumu.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių ir pateikia tik bendrÄ poreikį, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokių techninių užduočių iÅ¡pildymo valdymas bus vykdomas, neturi jokio teisinio pagrindo, nes tiekėjai, dalyvaudami pirkime, galėjo aiÅ¡kiai bei detaliai susipažinti, su kokia informacine sistema turės dirbti, kokie darbai turės bÅ«ti atlikti, su kokiomis situacijomis susiduria ADIS sistema.

Tuo labiau, kad objektyviai nėra įmanoma numatyti visų bÅ«tinų informacinės sistemos vystymo darbų, nes tai priklauso nuo skirtingų faktorių, kurie dar tik gali ateityje pasireikÅ¡ti (įstatyminės bazės kaita, technologijų pokyčiai, kitų institucijų informacinių sistemų pokyčiai ir kt.), kurie tiesiogiai įtakoja ADIS sistemos funkcionavimÄ . Todėl tikslus darbų apibrėžimas pirkimo sÄ lygose, kai sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui ir gali bÅ«ti pratęsta du kartus po 12 mėnesių, bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir dėl to ateityje atsirastų poreikis keisti Pirkimo sutartį.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, neproporcingi, ribojantys tiekėjų konkurencijÄ . Pirkimo sÄ lygose apraÅ¡omų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgÅ«džių, dėl ko perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į numatomos vystyti sistemos kompleksiÅ¡kumÄ bei sudėtingumÄ , o taip pat įvertinti darbų apimtis ir terminus.

Pirkimo sÄ lygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų Å¡ių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kÅ«rėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas, tuo labiau, kad tiekėjai galėjo pasiÅ«lyti vienÄ specialistÄ Ä¯ dvi pozicijas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panaÅ¡iuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose neskaidė objekto į dalis, nepaneigia Å¡io nagrinėjamo ginčo pirkimo sÄ lygose nustatytų įstatymo pažeidimų ir VPT padarytų iÅ¡vadų. PrieÅ¡ingai, aplinkybė, kad perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panaÅ¡iuose pirkimuose neskaidė pirkimo objekto į dalis, įrodo, kad nėra techninių bei racionalių galimybių tos pačios, specifinės informacinės sistemos vystymo bei priežiÅ«ros darbus įsigyti iÅ¡ skirtingų tiekėjų.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , rėmiasi analogiÅ¡kais atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kadangi byla sudėtinga, joje keliamas klausimas nėra plačiai iÅ¡nagrinėtas teismų praktikoje, susijęs su itin svarbios informacinės sistemos pirkimu.CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip pagrindas spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarbių ir reikÅ¡mingų argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kusi apeliantė, todėl apeliantės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, apraÅ¡ytas Å¡ios nutarties 9 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, neapraÅ¡ytų Å¡ios nutarties 9 punkte ir reikÅ¡mingų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, teisėjų kolegija pasisakys, analizuodama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ jų kontekste.Apeliacijos ribas byloje sudaro Å¡ie klausimai:

1) ar perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas;

2) ar pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas;

3) ar pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai proporcingi pirkimo objektui, nepažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir tiekėjų nediskriminavimo principų. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimÄ nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kurį pastaroji priėmė de jure sutikusi su VPT institucijos nustatytais pažeidimais, organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , bei vykdydama įpareigojimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės nesutikimo su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobÅ«džio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politikÄ Ä¯gyvendinanti ir prižiÅ«rinti, kaip laikomasi VPÄ® ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga (VPÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijÄ numato VPÄ®, kurio 82 straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi Å¡io įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ sustabdyti pirkimo procedÅ«ras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimÄ , o nustačiusi Å¡iuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, Å¡iame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimÄ perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedÅ«ras, pakeisti pirkimo sutarties sÄ lygas, atlikti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du arba Å¡io įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu bÅ«du.

VPT įpareigojimas perkančiÄ jÄ organizacijÄ panaikinti arba pakeisti VPÄ® reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobÅ«džio privalomas vykdyti teisės aktas. Tais atvejais, kai neskundžiant administracinio akto (VPT sprendimo) įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje Nr. AS146-20/2012).Nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimÄ jas nutraukti, todėl neigiami padariniai tiekėjui (ieÅ¡kovei) kyla ne dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto pozicijos iÅ¡reiÅ¡kimo perkančiajai organizacijai, bet dėl Å¡ios (perkančiosios organizacijos) sprendimo panaikinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Dėl tokio pobÅ«džio tiekėjo ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų santykio ieÅ¡kovė, manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, aptariamÄ perkančiosios organizacijos sprendimÄ turi teisę skųsti VPÄ® V skyriaus nuostatų nustatyta tvarka. Ginčydama tokį perkančiosios organizacijos sprendimÄ , ieÅ¡kovė privalo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras pagrindus, t. y.

įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobÅ«džio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiÅ«lymų atitiktį Å¡iuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams Vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises vieÅ¡ojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas rationae temporis apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis). LygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti vieÅ¡ojo pirkimo tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose.

Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besÄ lyginė VPÄ® 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedÅ«ras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai.

VieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningÄ jį vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formalumus (turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas).

Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikacijÄ ir pasiÅ«lymus (VPÄ® 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Dėl vieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis IeÅ¡kovė, nesutikdama su VPT iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo skaidyti vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ , kuriai de jure pritarė ir perkančioji organizacija, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo pirkimo objekto pobÅ«dis ir specifiÅ¡kumas pateisina perkančiosios organizacijos sprendimÄ neskaidyti vieÅ¡ojo pirkimo objekto į dalis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ pagrindžiančius argumentus, sprendė, kad jie yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrindžia vieÅ¡ojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, VPT iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymo į dalis padaryta tinkamai įvertinus vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«dį ir teisingai konstatavus, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti atskirus pirkimo objektus į vienÄ nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis, nėra bÅ«tinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti.Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose, nei VPÄ®, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ .

Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iÅ¡ VPÄ® implicitiÅ¡kai iÅ¡plaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia Å¡io perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedÅ«rų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). KonkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis, arba tai, kad aukÅ¡tÄ reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga. Nekvestionuotina, kad kiekvienas vieÅ¡asis pirkimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobÅ«dis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat vieÅ¡ojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

VieÅ¡ojo intereso apsauga yra vienas iÅ¡ teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vienÄ , tačiau nėra absoliutus ir vienintelis. Å iame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, jog galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso dėl tiekėjų sÄ Å¾iningo varžymosi atžvilgiu turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma siaurai, kaip iÅ¡imtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Atsižvelgdamas į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, anksčiau nurodytoje nutartyje Nr. 3K-3-126/2010 kasacinis teismas taip pat nurodė, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ paprastai lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius.

Nors galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai bÅ«tų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikÅ¡mės, nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , tačiau atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja. Vis dėlto tai savaime nereiÅ¡kia, kad dėl tokios aplinkybės teismai neturėtų apskritai spręsti, nes tai – vienas iÅ¡ pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas.

Negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiÅ«lymų, tai neturėtų bÅ«ti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra bÅ«tinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų iÅ¡skaidymu, Å¡io tikslo nebÅ«tų galima pasiekti.

Vėlesnėse nutartyse plėtodamas Å¡iuo klausimu formuojamÄ praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, jog vien svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vienÄ . Kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas priklauso ir nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra vienintelis galimas ir bÅ«tinas bei vieÅ¡ojo pirkimo tikslo negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Tiekėjų konkurencijos varžymo įtikinamai nepagrindžia tokios priežastys, kaip perkančiosios organizacijos finansiniai poreikiai, sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiÅ¡kumas, nes jos, pirmiausia, susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei iÅ¡imtinės, nei savaime pateisinančios savo pobÅ«džiu skirtingų objektų sujungimÄ didelės vertės pirkime.

Be to, siekiant įrodyti objektų sujungimo poreikį, turi bÅ«ti paneigta teisinė ir administracinė galimybė organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrÄ darbÄ . Teisinės atsakomybės tarp skirtingų Å«kio subjektų paskirstymo klausimas nepateisina iÅ¡imtinių VPÄ® nuostatų taikymo. Nurodytos priežastys, kaip pagrindas vieÅ¡ojo pirkimo objektų sujungimui, teismų negali bÅ«ti vertinamos hipotetiÅ¡kai, jos turi bÅ«ti pagrįstos objektyviais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-183-248/2017).

Nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste darytina iÅ¡vada, kad įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sÄ lygas visiems tiekėjams dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurencijÄ negali bÅ«ti suprantamas kaip visiÅ¡kai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose nustatė, kad vieÅ¡ojo pirkimo objektas į dalis neskirstomas, paslaugų suteikimo trukmė – trisdeÅ¡imt penki mėnesiai, (pirkimo sÄ lygų 2.1.

– 2.3 punktai). Pirkimo objektÄ sudaro Fondo valdybos ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos. Pirkimo sÄ lygų 6 priede nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugoms. Nurodytame priede numatyta, kad ADIS priežiÅ«ros paslaugos apima konsultavimo paslaugas ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais (programinės įrangos darbo klaidų taisymas, techninės pagalbos darbo vietoje teikimas, FVS duomenų bazių atkÅ«rimas, ADIS programinės įrangos atkÅ«rimas ir konfigÅ«ravimas, konsultacijos Fondo valdybos informacinės sistemos specialistams ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais ir kt.).

ADIS vystymo paslaugos apima ADIS vystymo ir pakeitimų įgyvendinimo darbus pagal Fondo valdybos poreikius ir pateikiamus vystymo darbų užsakymus (integracinių sÄ sajų su kitomis Fondo valdybos taikomosiomis sistemomis ir su kitų organizacijų informacinėmis sistemomis kÅ«rimas ir keitimas, sukurtų ir įdiegtų ADIS naudotojo sÄ sajų ekraninių formų keitimas bei naujų ADIS naudotojo sÄ sajos ekraninių formų kÅ«rimas, naujų analitinės duomenų bazės objektų kÅ«rimas, naujų analitinės saugyklos duomenų apdorojimo funkcijų kÅ«rimas ir kt.).

Pirkimo sÄ lygų antrame priede reikalaujama atskirai nurodyti ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų kiekius ir įkainius bei pateikti vieÅ¡ojo pirkimo objekto kainÄ , susidedančiÄ iÅ¡ ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų kainų. VPT, atlikdama ginčo vieÅ¡ojo pirkimo vertinimÄ , kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , praÅ¡ydama motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl vieÅ¡ojo pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Perkančioji organizacija pateikė VPT vieÅ¡ojo pirkimo objekto apraÅ¡ymÄ , nurodydama jo funkcionalumÄ , t. y., kad ADIS yra kompleksinis gyventojų ir Å«kio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas;

ADIS priežiÅ«ros paslaugos apima konsultavimÄ sistemos administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais, o vystymo paslaugos apima sistemos pakeitimų įgyvendinimÄ pagal priežiÅ«ros paslaugų apimtyje nustatytus poreikius bei vystymo poreikių analizės ataskaitas. VPT tokius perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimus laikė deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrindžiančiais vieÅ¡ojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, nes ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos gali bÅ«ti teikiamos nepriklausomai, o perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai gali bÅ«ti užtikrintos ir suskaidžius vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, suteikiant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiÅ«lymus.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su nurodyta VPT iÅ¡vada, teigia, kad perkamos ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos tampriai susijusios viena su kita bei vienÄ kitÄ papildo, sudaro vientisÄ sistemÄ , kurios sklandžiam veikimui, sutrikimų Å¡alinimui bei tiekėjų atsakomybės taikymui perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė tiek ADIS priežiÅ«ros, tiek jos vystymo paslaugas patikėti teikti vienam subjektui. Teisėjų kolegija tokių ieÅ¡kovės reikÅ¡mingomis nurodomų pirkimo objektų sujungimÄ pateisinančių priežastčių nelaiko teisėtu tiekėjų konkurencijos laisvės varžymo pagrindu Å¡ioje byloje.

Pirmiausia, pažymėtina, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog tiek VPT, tiek perkančioji organizacija nėra profesionalios informacinių technologijų paslaugas teikiančios institucijos, todėl jų išvados dėl viešojo pirkimo pobūdžio yra padarytos remiantis vien subjektyvia nuomone, nesigilinant į pačios ADIS sistemos pobūdį ir funkcionavimo ypatumus, tuo tarpu apeliantė turi patirtį teikiant informacinių sistemų priežiūros, vystymo ir panašias paslaugas, todėl jos aiškinimai turi būti prilyginami eksperto išvadoms bei jais privaloma vadovautis.

Nekvestionuotina, kad vieÅ¡ojo pirkimo objekto įvertinimui reikalingos specialios žinios informacinių sistemų srityje. Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad VPT, perkančioji organizacija ar teismas, nebÅ«dami specialaus ginčo dalyko ekspertais, negali objektyviai spręsti dėl vieÅ¡ojo pirkimo objekto pobÅ«džio ir (arba) specifiÅ¡kumo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantės aiÅ¡kinimai dėl ginčo vieÅ¡ojo pirkimo objekto neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai, jie kartu su kitais bylos duomenimis vertinami pagal CPK 185 straipsnyje nustatytÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti buvo reikalingas papildomas įrodymas – nepriklausomo eksperto iÅ¡vada, tuo labiau kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ir neprašė byloje skirti ekspertizės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė, teikianti informacinių sistemų priežiÅ«ros ir vystymo paslaugas, tiek perkančioji organizacija, kuri naudojasi elektroninių paslaugų informacine sistema, turi pakankamai patirties ir kompetencijos spręsti dėl ginčo vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«džio ir jo reikÅ¡mės, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai dėl VPT ir perkančiosios organizacijos kompetencijos stokos Å¡iuo klausimu.Antra, VPT teisingai nustatytė aplinkybes, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose (6 priede) yra nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugoms, o vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 2 priede (B forma) tiekėjų reikalaujama atskirai nurodyti ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų įkainius ir pateikti vieÅ¡ojo pirkimo objekto kainÄ , susidedančiÄ iÅ¡ sistemos priežiÅ«ros ir vystymo paslaugų kainų, kad vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms, o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiÅ«lymų pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus, kuris Å¡iame procese dalyvauja, kad vieÅ¡ajame pirkime teikiant visas paslaugas dalyvauja tik vienas tiekėjas, kas neužtikrina tinkamos tiekėjų konkurencijos, kad pirkimo sÄ lygų 6 priedo 5.1.2. punktu taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymÄ , taip sukuriant sÄ lygos tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu.

Visa tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos perkamos ADIS priežiÅ«ros ir vystymo paslaugos gali bÅ«ti teikiamos ir užtikrintos suskaidžius vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, tokiu bÅ«du sudarant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiÅ«lymus. Trečia, kaip minėta anksčiau, teisinės atsakomybės tarp skirtingų Å«kio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi, kaip vienos iÅ¡ esminių VPÄ® saugomų vertybių, ribojimo dėl pirkimo objektų sujungimo.

Sklandus projekto įgyvendinimas, perkančiosios organizacijos finansiniai poreikiai, sistemos sutrikimų Å¡alinimas, atsakomybės paskirstymas tarp skirtingų rangovų ir panaÅ¡ios problemos pirmiausia susijusios su perkančiosios organizacijos veiklos organizavimo aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju nėra nei iÅ¡imtinės, nei savaime pateisinančios savo pobÅ«džiu skirtingų objektų sujungimÄ didelės vertės pirkime. IeÅ¡kovė, kuriai Å¡iuo atveju tenka įrodinėjimo pareiga, nepaneigė nei teisinės, nei administracinės galimybės organizuoti (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – viešųjų pirkimų laimėtojų – bendrÄ darbÄ .

Vien ieÅ¡kovės prielaidos, kad atskirai teikiant ADIS sistemos priežiÅ«ros ir vystymo paslaugas galimai sunkiau bus aptikti sistemos sutrikimų Å¡altinius bei operatyviai juos paÅ¡alinti, tiekėjas negalės suteikti garantijos suteiktoms paslaugoms, nes ADIS lygiagrečiai bÅ«tų modifikuojama abiejų tiekėjų, kilus ginčui sudėtinga bus paskirstyti atsakomybę, savaime nepateisina savo pobÅ«džiu skirtingų objektų sujungimo. Juo labiau, objektyvių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, byloje nėra pateikta.Apeliantės argumentai dėl neracionalaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo, aiÅ¡kinant, kad, iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ , perkančioji organizacija patirtų papildomų iÅ¡laidų dėl trikdžių identifikavimo ir Å¡alinimo, ginčų tarp tiekėjų sprendimo, taip pat vertinami kaip hipotetiniai ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

TeisiÅ¡kai nemotyvuoti ir nepagrįsti laikomi apeliantės argumentai, kad pirkimo objektų iÅ¡skyrimas suponuotų situacijÄ , jog bendras darbų rezultatas negalės bÅ«ti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, o tai lemtų neracionalų lėšų panaudojimÄ ir nepataisomÄ Å¾alÄ visuomenei. Nekvestionuojama, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga yra vienas iÅ¡ teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vienÄ , tačiau nėra absoliutus ir vienintelis.

Kaip minėta, galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso dėl tiekėjų sÄ Å¾iningo varžymosi atžvilgiu turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma siaurai, kaip iÅ¡imtis. Byloje nenustatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo iÅ¡skaidymas į dalis perkančiajai organizacijai kainuotų brangiau. Tai mažai tikėtina, nes dėl neiÅ¡skirto į dalis vieÅ¡ojo pirkimo objekto iÅ¡ esmės tiekėjų ratas itin siauras (pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai), o iÅ¡skaidžius vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, Å«kio subjektų skaičius galimai tik padidėtų.

Tokia apeliantės pozicija nekoreliuoja su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, jog finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimÄ pateisinančių pagrindų. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad galimų tiekėjų skaičius vieÅ¡ajame pirkime (ar tai bÅ«tų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikÅ¡mės nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad VPT formuoja skirtingÄ praktikÄ â€“galimai analogiÅ¡ko pobÅ«džio (objekto) vieÅ¡uosiuose pirkimuose nenustatė pažeidimų dėl to, jog objektas neiÅ¡skaidytas į dalis. Pirmiausia, pažymėtina, kad nesant duomenų, kokiomis svarbiomis priežastimis konkretaus ieÅ¡kovės nurodyto vieÅ¡ojo pirkimo atveju perkančioji organizacija grindė bÅ«tinumÄ sujungti kelis vieÅ¡ojo pirkimo objektus į vienÄ , kaip perkančioji organizacija paneigė teisinę ir administracinę galimybę organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrÄ darbÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo vieÅ¡asis pirkimas ir ieÅ¡kovės nurodyti vieÅ¡ieji pirkimai buvo analogiÅ¡ki.

Vien ieÅ¡kovės nurodytų viešųjų pirkimų ir ginčo vieÅ¡ojo pirkimo objekto sutapimas neįrodo pirkimo objektų sujungimÄ pateisinančių pagrindų tapatumo. Antra, ginčo vieÅ¡ojo pirkimo ir ieÅ¡kovės nurodytų viešųjų pirkimų sÄ lygose skirtingai suformuluoti reikalavimai perkamoms informacinėms paslaugoms, pavyzdžiui, ginčo atveju, informacinės sistemos priežiÅ«ros ir vystymo paslaugoms nustatyti reikalavimai nurodyti atskirai, tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodytame vieÅ¡ajame pirkime „Licencijų informacinės sistemos vystymo ir priežiÅ«ros paslaugos“, pirkimo Nr. 176035, techniniai reikalavimai informacinės sistemos vystymui ir priežiÅ«rai numatyti kartu, atskirai jų neiÅ¡skiriant, kas taip pat galėjo turėti įtakos atitinkamų VPT sprendimų priėmimui.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad perkančiajai organizacijai nepateikus VPT aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vienÄ , VPT turėjo teisėtÄ pagrindÄ pripažinti tokį perkančiosios organizacijos sprendimÄ neteisėtu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Todėl perkančioji organizacija pagrįstai įvykdė VPT įpareigojimÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nutraukti, o ieÅ¡kovės reikalavimas tokį vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimÄ pripažinti neteisėtu yra nepagrįstas. Dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatyto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo IeÅ¡kovė, nesutikdama su VPT iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo, laikosi pozicijos, kad tokį reikalavimÄ taip pat pateisina vieÅ¡ojo pirkimo objekto svarba ir perkančiosios organizacijos siekis, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartį vykdytų kompetentingas, patikimas ir pajėgus tiekėjas.

Pirmosios instancijos teismas pritarė VPT iÅ¡vadai, kuriÄ de jure palaikė ir perkančioji organizacija, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas.Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ tiekėjo siÅ«lomam projekto vadovui per paskutinius tris metus bÅ«ti vadovavusiam ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis bÅ«tų ne mažesnė kaip 800 000,00 (aÅ¡tuoni Å¡imtai tÅ«kstančių) Eur be V.

Å . reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti projektų valdymo kvalifikacijÄ patvirtinančio atitinkamo sertifikato arba kito lygiaverčio dokumento kopijÄ . VPT, įvertinusi šį vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų kvalifikacijos reikalavimÄ , sprendė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes pirkimo sÄ lygose nėra pateikta konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateiktas tik bendras poreikis, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokių techninių užduočių iÅ¡pildymo valdymas bus vykdomas.Teisėjų kolegija pasisakydama dėl Å¡io pirkimo sÄ lygų kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigÄ patikrinti tiekėjų kvalifikacijÄ , privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų.

Tai, visų pirma, reiÅ¡kia aiÅ¡kių ir nedviprasmiÅ¡kų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymÄ , jų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ taip, kad juos suprastų kiekvienas rÅ«pestingas asmuo, taip pat draudimÄ nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPÄ® įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sÄ lygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurencijÄ , sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

KonkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pagrindžiant aukÅ¡tų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumÄ , ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.

Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis (VPÄ® 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukÅ¡tÄ kvalifikacinį reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad pirkimo sÄ lygose nėra pateikta konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, nurodytas tik bendras poreikis, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku, kokių techninių užduočių iÅ¡pildymo valdymas bus vykdomas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien vieÅ¡ojo pirkimo objektas, kuris, kaip nustatyta, privalėjo bÅ«ti iÅ¡skaidytas į dalis, nagrinėjamu atveju nepateisina perkančiosios organizacijos ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo, kadangi patikimai ir įtikinamai neįrodytas Å¡io kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjų gebėjimo įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį priežastinis ryÅ¡ys. Apeliantės argumentai, kad tiekėjo siÅ«lomo projekto vadovo patirtis gali bÅ«ti įgyta vadovaujant projektui informacinių technologijų srityje neapsiribojant konkrečiomis pirkimo dokumentuose reikalaujamomis paslaugomis, nepaneigia padarytos iÅ¡vados, nes nurodyto kvalifikacijos reikalavimo nepagrįstumas siejamas ne su reikalaujamos bÅ«ti įvykdžius sutarties pobÅ«džiu, o su atitinkama apimtimi (ne mažesne kaip 800 000 Eur be PVM).Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VPT iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo, kaip vieno iÅ¡ pagrindų nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose nustatyto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo tiekėjo siÅ«lomiems specialistams IeÅ¡kovė, nesutikdama su VPT iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjų siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, laikosi pozicijos, kad reikalaujamų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgÅ«džių, todėl pirkimo sÄ lygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų Å¡ių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kÅ«rėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su nurodytais ieÅ¡kovės argumentais bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iÅ¡kelti reikalavimai tiekėjo siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurencijÄ , be to, neturint konkrečių techninių užduočių, apskritai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sÄ lygose ne tik reikalavimÄ tiekėjų siÅ«lomų specialistų kompetencijai bei atitinkamai jų patirčiai, nepagrįstai Å¡alia Å¡ių reikalavimų nustatė reikalavimÄ turėti atitinkamÄ skaičių atitinkamos kvalifikacijos specialistų.

Nustatydama tokį kvalifikacijos reikalavimÄ , perkančioji organizacija nepagrįstai apribojo tiekėjams galimybę patiems įvertinti savo iÅ¡teklius, jų apimtis bei parinkti optimaliausiÄ sprendimÄ , kokiomis sÄ naudomis jie galėtų įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nepateikė VPT objektyvaus pagrindimo, kad tik turėdamas atitinkamÄ skaičių tam tikros kvalifikacijos specialistų tiekėjas galės pasiekti vieÅ¡ojo pirkimo tikslÄ , o atitinkamos kvalifikacijos ir skaičiaus specialistų neturėjimas nepateisins perkančiosios organizacijos siekiamų lÅ«kesčių.

Nesant objektyvių VPT iÅ¡vadoje nurodytus argumentus paneigiančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjų siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra pateisinamas ir bÅ«tinas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams įgyvendinti.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VPT iÅ¡vada dėl pirkimo sÄ lygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjų siÅ«lomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, neteisėtumo, yra teisėta ir pagrįsta.

Tuo remiantis ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir šį vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo pagrindÄ yra nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                      Gintaras Pečiulis                                                                                                                      Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė