2025-10-08 Nr. AB-16017-3-64-3-01608-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1028-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01608-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punkto pagrindais.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 (taip pat ir kitose bylose) Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-691-552/2025) šiose bylose atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis palikdamas galioti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025 konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis jam jokių teisinių pasekmių. Raštu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo Teisingumo ministerijai pateiktą kreipimąsi, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog Teisingumo ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba kreiptis į tarnybą dėl valstybės lėšomis apmokamo advokato paskyrimo. Šiuo Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu nepriimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris sukeltų jam teisines pasekmes, be kita ko, kadangi skundžiamas Raštas nelaikytinas administraciniu aktu, pareiškėjo pareiškimo reikalavimo jį panaikinti patenkinimas neturėtų teisinės reikšmės jo teisėms ir pareigoms. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo tapatus skundas atsisakytinas priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateiktus teiginius kaip neatitinkančius faktinės situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog yra įsiteisėjusios administracinės bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“ juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 skundai buvo atsisakyti priimti, todėl nebuvo išnagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) dėl to, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11863-362/2025 ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12364-505/2025 sprendė analogiško turinio pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) šiuo teisiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl Rašto panaikinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025).

Naujausioje ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Rašto panaikino išaiškinta, kad Raštu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo Ministerijai pateiktą kreipimąsi, t. y. pareiškėjas buvo informuotas, jog Ministerija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei galimybę pasirinkti gynėją iš Lietuvoje veiklą vykdančių advokatų sąrašo arba kreiptis į tarnybą dėl valstybės lėšomis apmokamo advokato paskyrimo. Šiuo Raštu nenustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, juo taip pat nebuvo pakeistos arba panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nors ir kitais argumentais, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas prašo pripažinti, kad teiginiai, kurie pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ prasilenkia su tiesa ir morale bei neatitinka faktinės tikrovės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo, kaip tai taip pat pažymėjo pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nors ir ne tuo teisiniu pagrindu, iš esmės pagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė