2016-08-24 Nr. AB-16204-3-61-3-02594-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-86-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02594-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis praleistą dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui T. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog jo sąskaita Vilniaus pataisos namuose yra areštuota antstolio, jis negalėjo nusipirkti vokų bei sąsiuvinių, iš kitų nuteistųjų pasiskolino rašymo priemonę ir popieriaus, o voką suklijavo pats.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai ir nebuvo pakankamai rūpestingas. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, todėl jam buvo žinoma, jog priimtą sprendimą galės apskųsti per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, o aplinkybė, kad jo sąskaita areštuota antstolio, neatitinka tikrovės. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pataisos įstaiga neprivalo nuteistųjų aprūpinti pašto ženklais ir kanceliarinėmis priemonėmis. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo iš anksto pasirūpinti kanceliarinėmis priemonėmis ir pašto ženklais tam, kad apeliacinį skundą galėtų išsiųsti per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, 2016 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakartotinai išsiuntė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo bei prašymą atnaujinti šio apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo pateikė 2016 m. vasario 12 d., penktadienį, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija jo skundą teismui išsiuntė 2016 m. vasario 15 d. Pareiškėjas pabrėžė, kad nežinodamas, koks bus teismo sprendimas, iš anksto jo apskundimui ruoštis negalėjo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiginys, jog pareiškėjo sąskaita antstolio nėra užblokuota, neteisingas, ir pateikė antstolio patvarkymą. Pareiškėjo nuomone, teismas neįsigilino į jo nurodytus motyvus, todėl prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Pareiškėjo prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Taigi nagrinėjamu atveju paskutinė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. vasario 12 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2016 m. vasario 15 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą, ir prašė atnaujinti šį terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi T. L. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis.

ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-208/2006).

Kaip matyti, pareiškėjas 2016 m. vasario 15 d. prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, jog jis neturėjo finansinių lėšų įsigyti voką ir pašto ženklą. Šias priežastis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi įvertino kaip nesvarbiomis ir nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. 2016 m. gegužės 6 d. prašyme pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, ir papildomai nurodo tik tai, jog apeliacinį skundą padavė 2016 m. vasario 12 d., tačiau Vilniaus pataisos namų administracija jį teismui neva išsiuntė tik 2016 m. vasario 15 d. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, pareiškėjas nepridėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam apeliacinį skundą pateikti laiku, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą ir grąžinti jį kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan