151f0cd9-d75e-40d7-b6e5-57e33e5eb958 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-1374-467/2010

                             Â

                                          Procesinio sprendimo kategorijos

15.3.; 121.15.;Â

                                                          Â

121.18.; 121.21.                     (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų        Romualdos Janovičienės,  Henricho Jaglinskio,      sekretoriaujant          Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei N. S. ,

viešame teismo

posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės

teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas D. B. 2010-01-28 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti AB Lietuvos paÅ¡to generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymÄ Nr. P-762 nepagrįstu bei panaikinti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ AB Lietuvos paÅ¡tas Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigas, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal atsakovo pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovo darbo užmokestį. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2006-01-13 dirbo AB Lietuvos paÅ¡to Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus Greitojo paÅ¡to poskyryje pasiuntiniu, vairuojančiu automobilį. Per visÄ dirbtÄ laikÄ nėra gavęs drausminių nuobaudų, atsakovo klientai buvo patenkinti ieÅ¡kovo darbu ir vertina jį teigiamai. Atsakovas paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už nemandagų elgesį su interesantais 2009-12-09 biuro pastate „Green hall“. Atsakovas, paskirdamas drausminę nuobaudÄ , neatsižvelgė į tai, kad 2009-12-09 kilusiame konflikte atsakovo klientai tiesiogiai nedalyvavo. Atsakovas neteisingai pažeidimÄ vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , įvykio aplinkybes iÅ¡tyrė Å¡aliÅ¡kai, turėdamas iÅ¡ anksto ketinimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, kadangi ieÅ¡kovas yra darbuotojų profesinės sÄ jungos narys. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ , neatsižvelgė į ankstesnį darbuotojo darbÄ , todėl paskirtoji drausminė nuobauda yra per griežta ir neadekvati.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, atlikdamas darbo pareigas, 2009-12-09 prie pastato „Green hall“ esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje, vartojo necenzÅ«rinius žodžius pastato apsaugos darbuotojų atžvilgiu, parodė jiems įžeidžiantį gestÄ ranka. Teismas konstatavo, jog neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu elgesiu darbo metu ieÅ¡kovas ne tik pažeidė DK 228 straipsnio numatytas bendrÄ sias darbuotojų pareigas dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, bet ir konkrečius pareigybės nuostatų reikalavimus, t.y. tai, jog pasiuntinių paÅ¡to skyriaus pasiuntinys, vairuojantis automobilį, turi gebėti kultÅ«ringai ir informatyviai aptarnauti klientus. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovo ankstesnis darbas neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai kaip darbo drausmės pažeidimo. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo elgesį ir jo pasekmes, atsižvelgė į tai, kad darbdavys AB Lietuvos paÅ¡tas yra gerai žinomas visuomenei. Tuo tarpu neteisėtas, nemandagus ir įžeidžiantis ieÅ¡kovo elgesys 2009-12-09 buvo matomas ne tik „Green hall“ pastato apsaugos darbuotojams, bet ir galėjo bÅ«ti žinomas neapibrėžtam visuomenės ratui, kadangi darbuotojas vilkėjo darbo drabužius su darbdavio simbolika, o automobilis buvo pažymėtas darbdavio skiriamaisiais ženklais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog, nors ieÅ¡kovÄ sudrausminę apsaugos darbuotojai nebuvo AB Lietuvos paÅ¡tas klientais tiesiogine prasme, tai niekaip nepateisina ieÅ¡kovo netoleruotino elgesio vykdant darbo funkcijas. Atsižvelgęs į drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, į darbuotojo kaltę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paskirtas ieÅ¡kovui

atleidimas iÅ¡ darbo nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežta nuobauda, o tai, kad D. B. ilgai dirbo pas atsakovÄ ir anksčiau neturėjo

drausminių nuobaudų, liudytojų parodymai, kad ieÅ¡kovas gerai atlikdavo savo darbÄ , savaime neįrodo, kad jam yra paskirta nuobauda neproporcinga padarytai veikai. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta drausminė nuobauda dėl jo dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje. Teismas taip pat laikė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo elgesys gali bÅ«ti laikomas įprasta darbo praktika dirbant AB Lietuvos paÅ¡te, kadangi nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad darbdaviui bÅ«tų žinomi kiti pasiuntinių paÅ¡to darbuotojų padaryti KET pažeidimai ar nemandagaus elgesio atvejai ir kad jie darbdavio bÅ«tų toleruojami.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. B. praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė AB Lietuvos paÅ¡tas „kliento“ sÄ vokÄ , į jÄ Ä¯traukdamas ir UAB SBA koncerno apsaugos darbuotojus, dėl ko netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė LR paÅ¡to įstatymo nuostatas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo elgesys atitiko DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėtį.

Pagal ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ AB Lietuvos paÅ¡tas generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu, ieÅ¡kovas yra atsakingas už AB Lietuvos paÅ¡tas tiesioginių klientų, su kuriais atsakovas yra sudaręs paÅ¡to paslaugų teikimo sutartis aptarnavimÄ , t.y. pasiuntinys priima, veža, tvarko apskaitÄ ir įteikia pasiuntinių paÅ¡to siuntas gavėjui pagal jam paskirtÄ ir patvirtintÄ AB Lietuvos paÅ¡tas klientų aptarnavimo marÅ¡rutÄ . 2009-12-09 ieÅ¡kovas atvyko į „Green hall“ pastatÄ su tikslu vykdyti savo darbo funkcijas, t.y. suteikti paÅ¡to paslaugas tiesioginiam atsakovo klientui UAB „Viešųjų ryÅ¡ių partneriai“, įsikÅ«rusiam minėtame pastate.

Savo darbo pareigas ieÅ¡kovas atliko tinkamai, laikydamasis DK ir pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo darbo funkcijų pobÅ«dis yra specifinis, t.y. aptarnauti konkrečius tiesioginius AB Lietuvos paÅ¡tas klientus, o ne apskritai interesantus ar lankytojus plačiÄ ja prasme. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo elgesys kilusio konflikto su UAB koncerno SBA apsaugos darbuotoju pastato „Green hall“ stovėjimo aikÅ¡telėje nėra susijęs su tinkamu darbo pareigų atlikimu ir mandagiu bei informatyviu AB Lietuvos paÅ¡tas klientų aptarnavimu.

Kilęs konfliktas ir ieÅ¡kovo elgesys konflikto metu neįtakojo AB Lietuvos paÅ¡to paslaugų teikimo tiesioginiam atsakovo klientui UAB „Viešųjų ryÅ¡ių partneriai“. UAB koncernas SBA nėra tiesioginis atsakovo klientas ir ieÅ¡kovas nebuvo įpareigotas teikti AB Lietuvos paÅ¡tas paslaugų, todėl lankytojo ir interesanto sÄ vokos DK 235 straipsnio prasme neįeina į LR paÅ¡to įstatyme apibrėžtÄ siuntėjo sÄ vokÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys, skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , pažeidė DK 238 straipsnio drausminės nuobaudos parinkimo taisykles.

IeÅ¡kovas AB Lietuvos paÅ¡te dirbo ilgÄ laikÄ , prieÅ¡ tai jam nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos, darbo funkcijas atliko tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ atsakovas skyrė negavęs ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo dėl pažeidimo aplinkybių. Tuo tarpu atsakovas ir jo administracijos darbuotojai buvo iÅ¡ anksto suderinę ketinimÄ ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo. Teismas taip pat nenustatė, jog ieÅ¡kovui drausminė nuobauda bÅ«tų paskirta dėl jo dalyvavimo profesinėje sÄ jungoje, nors bylÄ nagrinėjant teisme, apklausti liudytojai detaliai nurodė, kaip pasikeitė darbo sÄ lygos, santykiai su darbdaviu, kai ieÅ¡kovas ir kiti darbuotojai tapo AB Lietuvos paÅ¡tas profesinės sÄ jungos nariais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB Lietuvos paÅ¡tas praÅ¡o skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, laikėsi Lietuvos teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Ä®statymas siaurinamai neapibrėžia „kliento“ ir „interesanto“ sÄ vokų. Å ios sÄ vokos kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos individualiai, priklausomai nuo darbdavio vykdomos veiklos, teikiamų prekių/paslaugų pobÅ«džio. Atsakovas yra sudaręs paÅ¡to paslaugų teikimo sutartį su UAB koncernas SBA, todėl Å¡is juridinis asmuo, kurio darbuotojų atžvilgiu ieÅ¡kovas elgėsi neleistinai, yra AB Lietuvos paÅ¡tas klientas. Atsakovas yra suinteresuotas geros paÅ¡to siuntos paslaugų kokybės ir jas teikiančių darbuotojų reputacijos formavimu, paÅ¡to paslaugų reklamavimu, naujų potencialių klientų pritraukimu, geros bendrovės įvaizdžio visuomenėje formavimu, todėl siekdamas Å¡ių tikslų darbdavys pareiginėse instrukcijose įtvirtino atitinkamų nuostatų visumÄ , o ieÅ¡kovo atlikti veiksmai darbo funkcijų vykdymo metu su minėtais reikalavimais yra nesuderinami. Teismas įvertino faktÄ , kad ieÅ¡kovas nėra gavęs drausminių nuobaudų, tačiau tai nepaneigia įvykdyto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo fakto bei nėra pagrindas konstatuoti paskirtÄ nuobaudÄ esant neproporcinga darbo drausmės pažeidimui.Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės palaikė ir prašė jį tenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas nuo Å¡.m. spalio 5 d. įsidarbino kitame darbe, prašė jo į darbÄ pas atsakovÄ negrÄ Å¾inti, bet pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatyti, jog ieÅ¡kovo darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir iÅ¡tirti nauji įrodymai: atsakovo Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus darbuotojų 2009-10-27 pareiÅ¡kimas AB „Lietuvos paÅ¡to“ darbuotojų profesinei sÄ jungai (b.l. 124) ir 2005-08-11 sutartis tarp VÄ® Lietuvos paÅ¡to filialo Vilniaus apskrities centrinio paÅ¡to ir UAB koncerno „SBA“ (b.l. 133-134).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų

absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo D. B. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. B. dirbo pas atsakovÄ AB Lietuvos paÅ¡tas Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus Greitojo paÅ¡to poskyryje pasiuntiniu, vairuojančiu automobilį. Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymu Nr. P-762 (b.l. 7) ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už tai, kad jis, eidamas darbo pareigas, 2009-12-09 prie pastato „Green hall“ esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje, vartojo necenzÅ«rinius žodžius pastato apsaugos darbuotojų atžvilgiu, parodė jiems įžeidžiantį gestÄ ranka. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, tvirtino, kad jis darbo drausmės nepažeidė ir darbo pareigas vykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo skirta pagrįstai, nes jis savo elgesiu Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę (DK 235 str. 2 d. 1 p.) ir padarė darbdaviui didelę žalÄ , ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus iÅ¡ esmės laiko pagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-669/2005; 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2007; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2009 ir kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d.,

136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal šį straipsnį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Å iurkščiu, t.y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-117/2010).

Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs darbo drausmės pažeidimÄ , kvalifikuotinÄ Å¡iurkščiu, t.y. bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeidęs tiesiogiai jo, kaip Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus Greitojo paÅ¡to poskyrio pasiuntinio, vairuojančio automobilį, darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengęs darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu ieÅ¡kovo elgesiu darbo metu buvo pažeistos bendrosios DK 228 straipsnyje numatytos darbuotojų pareigos - dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, bei konkretÅ«s AB Lietuvos paÅ¡to Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, (ieÅ¡kovo) pareigybės nuostatai – gebėti kultÅ«ringai ir informatyviai aptarnauti klientus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė plačiÄ ja prasme aiÅ¡kindamas „kliento“ sÄ vokÄ Â ir taip pripažindamas, jog pastatÄ â€žGreen hall“ aptarnaujančios įmonės UAB koncerno SBA apsaugos darbuotojas, dalyvavęs konflikte su ieÅ¡kovu, patenka į „kliento“ sÄ vokÄ ir ieÅ¡kovo elgesys kilusio konflikto metu atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, kaip neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovo elgesys 2009-12-09 vykusio konflikto su apsaugos darbuotoju biuro pastate „Green hall“ metu nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas bendrųjų darbuotojų pareigų ir ieÅ¡kovo pareigybės nuostatų pažeidimu, nes ieÅ¡kovo veiksmai nebuvo susiję su tiesioginių jo darbo pareigų vykdymu. Darbdavys darbuotojui negali taikyti drausminės atsakomybės už netinkamÄ ne darbo pareigų vykdymÄ , nes drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡ymÄ (b.l. 36-37) ieÅ¡kovas yra atsakingas už atsakovo tiesioginių klientų, su kuriais AB Lietuvos paÅ¡tas yra sudaręs paÅ¡to paslaugų teikimo sutartis, aptarnavimÄ , t.y. priima, veža, tvarko apskaitÄ ir įteikia pasiuntinių paÅ¡to siuntas gavėjui (pareigybės nuostatų 10 p.). Tokias pareigas ieÅ¡kovas vykdė ir 2009-12-09, kai atvyko į „Green hall“ pastatÄ suteikti paÅ¡to paslaugas atsakovo klientui

„Viešųjų ryšių partneriai“, įsikūrusiam šiame pastate. Savo darbo funkcijas šio

kliento atžvilgiu ieÅ¡kovas atliko tinkamai, laikydamasis DK ir pareigybės apraÅ¡ymo, ko neneigia ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovo darbo funkcijų pobÅ«dis yra aptarnauti konkrečius tiesioginius AB Lietuvos paÅ¡tas klientus, o ne apskritai interesantus ar klientus plačiÄ ja prasme. Dėl to ieÅ¡kovo elgesys kilusio konflikto su UAB koncerno SBA apsaugos darbuotoju „Green hall“ pastato stovėjimo aikÅ¡telėje metu negali bÅ«ti laikomas netinkamu ieÅ¡kovo darbo pareigų atlikimu ar nemandagiu bei neinformatyviu atsakovo klientų aptarnavimu, kurį ieÅ¡kovas privalėjo vykdyti pagal savo pareigybės apraÅ¡ymÄ . Minimas konfliktas ir ieÅ¡kovo elgesys Å¡iuo atveju niekaip neįtakojo AB Lietuvos paÅ¡tas paslaugų teikimo tiesioginiam pastarojo klientui UAB „Viešųjų ryÅ¡ių partneriai“ kokybės. UAB SBA koncernas nebuvo tiesioginiu atsakovo klientu konkrečiu atveju ir ieÅ¡kovas nebuvo įpareigotas teikti jam atsakovo paslaugų. Pažymėtina, jog byloje apskritai nėra įrodyta, jog minimas koncernas yra atsakovo klientu, nes nėra patikimų įrodymų, jog apeliacinės instancijos teismui pateikta 2005-08-11 sutartis (b.l. 135-136) yra galiojanti (sutarties 5.1 punktas), o savo atsiliepime atsakovas Å¡ios aplinkybės nenurodė (b.l. 27-31), jos nepatvirtina ir koncerno budėtojo tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 38) bei saugos tarnybos vadovo raÅ¡tas (b.l. 39). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė tiesiogiai jo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatas arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengė darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡plėtė AB Lietuvos paÅ¡tas „kliento“ sÄ vokÄ , į jÄ Ä¯traukdamas ir UAB SBA koncerno apsaugos darbuotojus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino minėtas DK nuostatas ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį buvo pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda. Dėl to teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Be to DK 238 straipsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant darbuotojams drausmines nuobaudas už darbo drausmės pažeidimus ir Å¡ie kriterijai suteikia darbdaviui galimybę individualizuoti skiriamos nuobaudos rūšį, tačiau skiriama nuobauda turi bÅ«ti adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Dėl to konstatavus, kad ieÅ¡kovas nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, jam negalėjo bÅ«ti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), nes tokia nuobauda neatitinka nei DK 238 straipsnyje nustatytų kriterijų – anksčiau ieÅ¡kovas dirbo gerai, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, iÅ¡ esmės pripažino savo netinkamų veiksmų faktÄ ir kaltę, jo veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių (bent jau tokių įrodymų byloje nėra), nei adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Â

Nagrinėdamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas. BylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 297 str.

4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 297 straipsnio

4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-178/2005; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-333/2006; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2007 ir kt.).

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas D. B. , pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, prašė grÄ Å¾inti jį į ankstesnįjį darbÄ pas atsakovÄ . IeÅ¡kovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas nuo Å¡.m. spalio 5 d. įsidarbino kitame darbe, prašė jo į darbÄ pas atsakovÄ negrÄ Å¾inti, bet pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatyti, jog ieÅ¡kovo darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu. DK 297 straipsnio 4 dalyje suformuluotos nuostatos, kurių pagrindu galima neteisėto darbo sutarties nutraukimo fakto konstatacija, kartu pripažįstant, kad darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į Å¡ios nagrinėjamos bylos konkrečias faktines aplinkybes, yra galima Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 2 str.

7 d.): neteisėtai atleistÄ ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inus į darbÄ jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nes byloje nustatyta, jog jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti – ieÅ¡kovas priklausė atsakovo darbuotojų profesinei sÄ jungai, kurioje aktyviai dalyvavo, ir dėl to, jo įsitikinimu, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai E. L. ir V. K. bei darbuotojų pareiÅ¡kimas (b.l. 124). Taigi faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inus į darbÄ jam palankios darbo sÄ lygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyviu yra ir ieÅ¡kovas, turės įtakos darbui. Be to ir pats ieÅ¡kovas jau nebeiÅ¡reiÅ¡kia pageidavimo į grįžti į darbÄ pas atsakovÄ . Dėl to yra pagrindas taikyti alternatyvų, t.y. DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ , ieÅ¡kovo pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ - pripažinti AB Lietuvos paÅ¡to generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymÄ Nr. P-762 ir ieÅ¡kovo D. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovÄ AB Lietuvos paÅ¡tas Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus pasiuntinio, vairuojančio

automobilį, pareigų nuo 2009 m. gruodžio 31 d. neteisėtais, laikyti, kad D. B. atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo 2010 m. spalio

19 d. DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-12-21) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010-10-19), skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ (b.l. 63), kurioje vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 109,50 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1920,80 Lt, viso priteistina 18710,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už 9 mėnesius ir 13 darbo dienų.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui iÅ¡ esmės tenkinti – kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieÅ¡kinys tenkinamas (CK 1.5 str., CPK

185 str.).

Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei: 561,32 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (paduodant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymÄ ) ir 17,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 80 str. 4 d., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

                     Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti:

                     Pripažinti AB Lietuvos paÅ¡to generalinio direktoriaus 2009-12-28 įsakymÄ Nr. P-762 ir ieÅ¡kovo D. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovÄ AB Lietuvos paÅ¡tas Pasiuntinių paÅ¡to skyriaus pasiuntinio, vairuojančio automobilį, pareigų nuo 2009 m. gruodžio 31 d. neteisėtais. Laikyti, kad D. B. atleistas iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo 2010 m. spalio 19 d. DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti iš atsakovo AB Lietuvos paštas (įmonės kodas 121215587) ieškovo D.

B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 18710 (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus deÅ¡imt) litų 70 centų vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-12-21) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010-10-19).

Priteisti iÅ¡ atsakovo AB Lietuvos paÅ¡tas (įmonės kodas 121215587) valstybei 561 (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ 32 centus žyminio mokesčio ir 17 (septyniolika) litų 75 centus paÅ¡to iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Â

Alma Urbanavičienė

                    Â

Kolegijos teisėjai                                                                                Â

Romualda Janovičienė

                                                                                                             Henrichas

Jaglinskis