151d5af2-024b-446c-82a4-4f2a1b89e98d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-13-423/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 25.;38.;74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio, Nataljos Zelionkienės,           sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui V.

J. ,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Jurgitai RugieniÅ«tei,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. V. ir G. V. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė:1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 16 d. individualų administracinį aktÄ Nr. R15-386-(R26-J46);2) įpareigoti atsakovÄ atsakyti iÅ¡ naujo į 2012 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjo skundÄ ;

3) panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 3 d. individualų administracinį aktÄ Nr. R15-557-(J1133);

4) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo atsakyti į pareiÅ¡kėjo 2012 m. birželio 15 d. 09.43 val. skundÄ ;5) įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl D. K. tėvystės S. V. nustatymo;

6) įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu priteisti iÅ¡laikymÄ S. V. iÅ¡ tėvo D. K. ;

7) įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 sumažinti G. V. ir Ž. V. iÅ¡ Ž. V. reikalaujamÄ priteisti iÅ¡laikymo dydį ir su reikalavimu pakeisti priteistino iÅ¡laikymo formÄ â€“ iÅ¡laikymÄ priteisti pirmiausiai G. V. ir Ž. V. po 2011-01-30 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , Kaune pagrobtu kilnojamuoju turtu;

8) įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu panaikinti S. V. paskirtÄ G. V. ir Ž. V. globÄ ;

9) įpareigoti atsakovÄ S. V. įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ (b.l. 43-52).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas privalėjo teikti 2012 m. balandžio 15 d. skunde reikalaujamus duomenis apie nurodytus asmenis bei atlikti pareiÅ¡kėjo reikalaujamus veiksmus. Atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, sukeliantis pareiÅ¡kėjui neigiamas teisines pasekmes. Nepagrįstas ir neteisėtas yra ir ginčijamas 2012 m. liepos 3 d. aktas Nr. R15-557-(J1133).

Atsakovas siekia įtvirtinti savavaliÅ¡kÄ savo ir Gedimino bei Ž. V. kiÅ¡imÄ si į pareiÅ¡kėjo asmeninį gyvenimÄ , pažeidžiant teisės aktų nuostatas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omi duomenys nėra privataus pobÅ«džio, nes sukelia teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui, kaip atsakovo veiksmais vaiko tėvo pareigas priverstam perimti asmeniui bylose. Be Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nurodė, jog atsakovo neatlikti veiksmai pažeidė eilę nurodytų skunde teisės aktų nuostatų ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjas prašė teismo skundÄ tenkinti (b.l. 43-52).

Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (b.l. 83-89, 99-106). Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad skundžiamas 2012 m. gegužės 16 d. raÅ¡tas Nr. R15-386-(R26-J46) nėra ir negali bÅ«ti laikomas individualiu administraciniu aktu, kadangi juo pareiÅ¡kėjui nėra taikomos jokio poveikio priemonės, nustatomos ar ribojamos pareiÅ¡kėjo teisės - juo tiesiog pateikiama informacija ir iÅ¡aiÅ¡kinamos galiojančių teisės aktų nuostatos dėl asmens teisės gauti informacijÄ apie kitÄ asmenį, pateikiami atsakymai į pareiÅ¡kėjo keliamus klausimus ir reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamas panaikinti ne individualius administracinius aktus, o raÅ¡tus, kurie neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ar pareigoms, patys savaime nesukelia jam teisinių pasekmių. Ginčijamais aktais pareiÅ¡kėjui buvo pateikta tik jo praÅ¡oma informacija, kuri gali bÅ«ti teikiama pagal galiojančius teisės aktus. Teisės aktai nenumato pareiÅ¡kėjo teisės gauti privačiÄ informacijÄ apie kitus asmenis, o ypač apie nepilnamečius vaikus. Tokių teisės aktų nenurodė ir pareiÅ¡kėjas.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 3 d. aktÄ Nr. R15-557-(J1133), atsakovas pažymėjo, jog V. J. į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamas panaikinti ne individualų administracinį aktÄ , o raÅ¡tÄ , kuris nesukelia jam teisinių pasekmių. Be to, svarbu ir tai, kad teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir panaikinti skundžiamÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 3 d. raÅ¡tÄ bei įpareigojus atsakovÄ parengti kitÄ atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo 2012 m. birželio 15 d. skundÄ , visiÅ¡kai nereikÅ¡tų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pateikta jo praÅ¡oma informacija, susijusi su nepilnamete S. V. ir (ar) jos globėjais, kadangi teismo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija negali bÅ«ti įpareigota nesilaikyti galiojančių teisės aktų ir veikti iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kėjo, o ne nepilnamečio asmens, kuriam nustatyta globa, interesais.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokio teisės akto saugoma jo teisė ar teisėtas interesas buvo pažeisti. Darytina iÅ¡vada tik tai, kad V. J. praÅ¡o panaikinti minėtÄ aktÄ dėl to, jog jo netenkina atsakovo sprendimas nesuteikti praÅ¡omos informacijos apie nepilnametį vaikÄ . Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovÄ kreiptis į į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl eilės reikalavimų, atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas formuluoja savo reikalavimus hipotetinių prielaidų pagrindu, jo pateikti reikalavimai prieÅ¡tarauja vienas kitam, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių pagrindų ir argumentų dėl Å¡ių pateiktų reikalavimų.

Ginčai dėl Å¡eimos teisinių santykių yra teismingi bendros kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui. Civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir pareiÅ¡kėjas nėra priskiriamas prie tokių subjektų, be to jis neturi teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Visi minėti pareiÅ¡kėjo reikalavimai nėra pagrįsti ir teisėti, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių teisės aktų, kurie jam suteiktų pagrindÄ reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimus.

Prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.Dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 16 d. individualų administracinį aktÄ Nr. R15-386-(R26-J46) ir įpareigoti atsakovÄ atsakyti iÅ¡ naujo į 2012 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjo skundÄ bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 3 d. individualų administracinį aktÄ Nr. R15-557-(J1133) ir įpareigoti atsakovÄ atsakyti iÅ¡ naujo į 2012 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjo skundÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į atsakovÄ Kauno miesto savivaldybės administracijÄ ir prašė pateikti informacijÄ susijusiÄ su mažamečiu vaiku S. V. (b.l. 13, 90-92).

Atsakovas skundžiamu aktu Nr. R15-386-(R26-J46) pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ (b.l. 12, 93). 2012 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pateikti tinkamai patvirtintÄ Jungtinėje Karalystėje 2011 m. sausio 26 d. iÅ¡duotÄ S. V. gimimo įraÅ¡o Nr. 170 nuoraÅ¡Ä bei tinkamai patvirtintÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ Nr. 19-8-205. PraÅ¡yme nurodyta, jog Å¡ie dokumentai reikalingi pačiam pareiÅ¡kėjui susipažinti ir nustatyti, ar S. V. gimimo įraÅ¡e yra nurodytas vaiko tėvas D.

K. (b.l. 108). Atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2012 m. birželio 15 d. patikslintÄ praÅ¡ymÄ , priėmė skundžiamÄ 2012 m. liepos 3 d. administracinį aktÄ Nr. R15-557-(J1133) (b.l. 53). PareiÅ¡kėjas su Å¡iais skundžiamais aktais nesutiko ir prašė skundÄ tenkinti. LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnis apibrėžia, kad teisę gauti privačiÄ informacijÄ apie asmenį, turi tik pats asmuo. LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis apibrėžia, kad „asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ (vienkartinio teikimo atveju). <...> PraÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis.“ CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik tėvas ir motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.

CK 3.240 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad globėjas ir rÅ«pintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymÄ ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. JT Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad nei vienas vaikas neturi patirti savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį gyvenimÄ . Teismas nurodo, jog atsakovas tinkamai pareiÅ¡kėjui atsakė. Skundžiami aktai pareiÅ¡kėjui sukelia teisines pasekmes, prieÅ¡ingai nei argumentavo atsakovo atstovė.

Vadovaujantis minėta teisinių aktų nuostatų analize, pareiÅ¡kėjui nėra jokio pagrindo pateikti privačiÄ informacijÄ apie mažametį vaikÄ , t.y. S. V. , be jos globėjų sutikimo. PareiÅ¡kėjas nepateikė nei posėdžio metu, nei pateikiant skundÄ teismui jokių dokumentų bei duomenų, kurie patvirtintų jo ryšį su nepilnamete S. V. . Darytina iÅ¡vada, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus aktus, atsisakydamas pateikti informacijÄ , kuri yra privataus pobÅ«džio ir gali bÅ«ti pateikti tik pačiam asmeniui, o informacija apie vaikÄ â€“ tik vaiko motinai ir (ar) tėvui, gyvenantiems skyrium.

Visa kita galima pateikti informacija, pareiÅ¡kėjui buvo pateikta tokia apimtimi, kuri neprieÅ¡taravo nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Dėl reikalavimų: įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl D. K. tėvystės S. V. nustatymo; įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu priteisti iÅ¡laikymÄ S. V. iÅ¡ tėvo D. K. ; įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 sumažinti G. V. ir Ž. V. iÅ¡ Ž.

V. reikalaujamÄ priteisti iÅ¡laikymo dydį ir su reikalavimu pakeisti priteistino iÅ¡laikymo formÄ â€“ iÅ¡laikymÄ priteisti pirmiausiai G. V. ir Ž. V. po 2011 m. sausio 30 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Kaune pagrobtu kilnojamuoju turtu; įpareigoti atsakovÄ pateikti ieÅ¡kinį teismui su reikalavimu panaikinti S. V. paskirtÄ G. V. ir Ž. V. globÄ ; įpareigoti atsakovÄ S. V. įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ .Å eimos teisės normos, nustatytos CK trečiojoje knygoje, reglamentuoja tėvystės nustatymÄ .

Tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). CK 3.147 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, sÄ raÅ¡Ä , t.y. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikÅ¡ti vyras, laikantis save vaiko tėvu, vaiko motina, vaikas, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ , vaiko globėjas (rÅ«pintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Byloje nėra duomenų, jog galimas vaiko tėvas bÅ«tų atsisakęs pripažinti tėvystę.

PareiÅ¡kėjas nurodė galimÄ S. V. tėvÄ D. K. , tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo, t.y. vaikas, jo tėvas (motina) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Pažymėtina, kad informacijos suteikimas apie vaikÄ yra reglamentuotas CK 3.170 straipsnio nuostatomis, o tokiÄ informacijÄ turi teisę gauti tik tėvas ar motina, kurie gyvena skyrium su vaiku, todėl vertintina, jog pareiÅ¡kėjas nėra priskiriamas Å¡iame straipsnyje nurodytiems subjektams, taip pat pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

PareiÅ¡kėjas taipogi nėra priskirtinas ir CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Be to, pagrindus bei procedÅ«rÄ , norint vaiko globėjÄ (rÅ«pintojÄ ) atleisti ar nuÅ¡alinti nuo pareigų, reglamentuoja CK 3.246 straipsnis bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnis, kurie nustato sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti pareiÅ¡kimÄ atleisti ar nuÅ¡alinti globėjÄ (rÅ«pintojÄ ). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas V. J. nepatenka į šį sÄ raÅ¡Ä , taip pat, kaip jau minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, kuriam teisės aktai suteikia teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Vaiko globos kokybės organizavimas ir priežiÅ«ra yra funkcijos, kurios CK 3.266 - 3.267 straipsniais, priskirtos vaiko teisių apsaugos institucijų kompetencijai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ nepilnametę S. V. įraÅ¡yti į galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ , tačiau byloje nepateikia jokio pagrindo, dėl ko turėtų šį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ teismas tenkinti. CK 3.219 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir vaikų, galimų įvaikinti, apskaitÄ tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.Apibendrinant byloje objektyvius ir neginčijamus duomenis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas siekia gauti informacijÄ apie nepilnametę S. V. , kuri nesusieta su pareiÅ¡kėju jokiu giminystės ar kitokio pobÅ«džio ryÅ¡iu, ir taip siekia ginti savo neva pažeistus interesus.

Teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja vaiko ir jo teisių apsaugÄ , ir teisėtai bei pagrįstai nepateikė informacijos apie nepilnametę S. V. . Vaiko teisų apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai aiÅ¡kiai nustato, kad „1) nė vienas vaikas neturi patirti savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį, Å¡eimyninį gyvenimÄ , buto neliečiamybę, susiraÅ¡inėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputacijÄ ;

2) vaikas turi teisę nuo tokio kiÅ¡imosi ar kėsinimosi bÅ«ti įstatymo ginamas“ (JT Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnis), kad „imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai“ (JT Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis), Å¡i nuostata įtvirtinta ir LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje.

Å iais pagrindais yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas, o tai reiÅ¡kia, kad įsipareigojama garantuoti ypatingÄ apsaugÄ vaiko asmeniui ir jo teisėms. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus yra iÅ¡vestiniai ir kildinami iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, reglamentuotų Civilinio kodekso normomis.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog LR Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Asmens teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo vieÅ¡ojo administravimo srityje yra realizuojama remiantis ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å ios teisės normos formalus pagrindas kreiptis į teismÄ siejamas su asmens pažeistos teisės ar intereso gynimu. Todėl vien tik formalus ar abstraktus kreipimasis į teismÄ , nenurodant teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo bÅ«do, neatitinka ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir realiai negali bÅ«ti apgintas.

Asmens skundas gali bÅ«ti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju jei nustatoma, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktų priėmimo metu jo teisė ar interesas yra pažeistas ir jis turi bÅ«ti ginamas. Teismas, nustatęs atitinkamÄ pažeidimÄ , privalo priimti vienÄ iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnyje numatytų teisių gynimo sprendimų. Todėl skunde turi bÅ«ti nurodyta kokia individuali teisė yra pažeista ir kaip ji turi bÅ«ti apginta (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-126/2010).PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai nenurodo intereso, dėl kurio skundžia vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, nenurodo konkrečiai kaip jis tiesiogiai keičia jo teises, taip pat nėra pateikęs reikalavimo kaip jis turėtų bÅ«ti ginamas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimai turi vieÅ¡ojo intereso gynimo, o ne individualios teisės ar intereso gynimo požymių. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjas negali kelti ginčo, kuris tiesiogiai nepažeidžia jo teisių, tame tarpe negali ginčyti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių. PareiÅ¡kėjas nepatenka į asmenų ratÄ , numatytų ABTÄ® 56 straipsnyje, kuriems suteikta teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl jis tokio savarankiÅ¡ko reikalavimo reikÅ¡ti negali.

Reikalavimo teisės neturėjimas taip pat yra pagrindas pripažinti skundÄ nepagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-525/2010).Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimus formuluoja hipotetinių prielaidų pagrindu, kurių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia, todėl remdamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė Rimantas Giedraitis