151cdebb-b05d-40ca-b727-51cf21136ce8 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas KazakiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo)uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės„Legal Balance“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui E. D. ir nustatė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo skolÄ (nuomos mokestį)–362,89Eur, delspinigius –163,30Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Be kredito“ (pradinis kreditorius) ir E. D. 2020 m. gruodžio28d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025104, kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas –telefonas XiaomiRedmiNote 9 Pro, 128 GB27968/20XY07263 12 mėnesių terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 362,89Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 14 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ .

3. Atsakovui ieÅ¡kinio, jo priedų kopija ir teismo praneÅ¡imas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-23 sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) pripažino nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio(nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio28 d. sutarties Nr. BK-025104 specialiosiose sÄ lygose įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€žVėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydisyra 0,5 % už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.“ir bendrųjų sÄ lygų skirsnyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€žUž kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“;

2) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo skolÄ â€“362,89 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 362,89Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas–179,29 Eur. KitÄ ieÅ¡kinio dalįatmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog Å¡alis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovaspagal nuomos sutartį gavo iÅ¡ pradinio kreditoriaus sutartyje nurodytÄ daiktÄ , tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat, suėjus terminui, negrÄ Å¾ino pradiniam kreditoriui iÅ¡sinuomoto daikto. Nurodė, kad atsakovas į raginimus atsiskaityti nereagavo, nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieÅ¡kovu, nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, skolos dydžio neginčijo, todėl nusprendė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 362,89 Eur skolos (nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų) priteisimo iÅ¡ atsakovopatenkinti.

6. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisti 163,30Eur dydžio delspinigių, apskaičiuotų taikant ne sutartyje numatytÄ 0,5 proc. neapmokėtos sumosdydžio normÄ už 180 dienų laikotarpį, o 0,25proc., teismas pažymėjo, kad delspinigių dydis (0,5 proc.) numatytas sutarties specialiosiose sÄ lygose ir byloje nėra duomenų apie tai, jog tai yra individualiai aptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) Å¡ias nuostatas įvertinti sÄ Å¾iningumo aspektu.

7. SprendimÄ priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ Ä¯tvirtinanti sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. Ä®vertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo delspinigiai yra deÅ¡imt kartų didesni, nei įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.).

Todėl, nepaisant to, jog delspinigiai nėra apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikė, jog paskaičiuotai delspinigių sumai beveik siekiant visÄ susidariusiÄ skolos sumÄ , 0,5 proc. ar 0,25 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 ir nusprendė sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentųieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 163,30 Eur dydžio delspinigius atmetė kaip nepagrįstÄ (CK 6.2284straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

9. Skundžiamu sprendimu pagalCK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatasieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovopriteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (362,89 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

10. Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. ieÅ¡kovui priteista 179,29 Eur (260Eurx68,96 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundoargumentai 11.IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių, praÅ¡ydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovodelspinigius – 163,30 ir bylinėjimosi išlaidas – 260 Eur;

2) kitÄ skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

3) priteisti ieškovui iš atsakovo žyminį mokestį–19,00 Eur.

12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatas, nes Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „Sutarties objektas“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ už 1,00 Eur“.

Taigi pradinis kreditorius ir atsakovassutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas VKÄ®.

13. Apeliantas sutinka, kad pradinis kreditorius ir atsakovas buvo sudarę vartojimo sutartį, kadangi, tikėtina, jog pagal sutartį perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

14. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

15. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydama sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams.

Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

16. Apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovoreikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Netinkamai vykdęs prievolę ieÅ¡kovui, atsakovasturi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Be to, pasirinkdamas sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, tarp jų ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.

17. Kadangi nepagrįstai atmestas materialinis reikalavimas, nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas patenkintas visiškai, taip pat keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundasatmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir kai neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalies, kuria, ex officio pripažinus nesÄ Å¾ininga sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintÄ delspinigių sÄ lygÄ , atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas2020 m. gruodžio28d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025104, kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas –telefonas XiaomiRedmiNote 9 Pro, 128 GB – 27968/20XY07263 12 mėnesių terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 362,89Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 14 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ .

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akiųieškinį patenkino iš dalies:

1) pripažino nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio(nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio28 d. sutarties Nr. BK-025104 specialiosiose sÄ lygose įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€žVėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydisyra 0,5 % už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ir bendrųjų sÄ lygų skirsnyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€žUž kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“;

2) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo skolÄ â€“362,89 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 362,89Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas –179,29 Eur. KitÄ ieÅ¡kinio dalįatmetė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. NesutikimÄ grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovo atsakomybę už netinkamai vykdomas prievoles, nepagrįstai taikė VKÄ® ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

23. Pagal KonstitucijÄ teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesniosios instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Tai reiÅ¡kia, kad pagal KonstitucijÄ ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniuose sprendimuose suformuotais precedentais.

24. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti, vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama).

25. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesniosios instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius, priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

26. Apeliaciniame skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.

27. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.

28. Pažymėtina, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktÄ už 1 Eur pagal teisminę praktikÄ laikytina vartojimo kredito sutartimi ir Å¡iai sutarčiai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022).

Tokia iÅ¡vada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslÄ (atsakovo kaip nuomininko tikslÄ gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti) bei ieÅ¡kovo elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktÄ , o ne jį susigrÄ Å¾inti (byloje nėra duomenų, jog atsakovui bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas grÄ Å¾inti jam iÅ¡nuomotÄ , o nuosavybėn perduotÄ daiktÄ ).

29. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“, veikiantis kaip verslininkas, iÅ¡nuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, telefonÄ Xiaomi-RedmiNote 9 Pro, 128 GB-27968/20XY07263 asmeniniams poreikiams patenkinti, kurį, sumokėjus visas 12 įmokų, pagal2020 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. BK-025104 nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (iÅ¡pirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo bÅ«du įsigyti nuosavybėn kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ telefonÄ , o ne tik tÄ daiktÄ laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties Å¡alių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslÄ Ä¯sigyti telefonÄ , suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iÅ¡kart, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos.

30. Apeliantas, nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovo pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 ir Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-12-368/2022.

31. Nesutiktina su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, nes apelianto nurodomosnutartys, kuriosenurodyta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , buvo priimtos anksčiau nei tos, kuriomis remiamasinagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, Å¡ioje byloje kaip precedentu turi bÅ«ti vadovaujamasi vėliausia iÅ¡ jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

32. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, Å¡ioms byloms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: precedento sukÅ«rimo laikÄ ; precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

33. Vilniaus apygardos teismo bylose, kuriomis apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, yra nustatytos tapačios ar labai panaÅ¡ios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį, sÄ Å¾iningumÄ , kaip ir Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties skirsnyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiÄ jÄ sutarties dalį, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas.

Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytÄ delspinigių dydį, priėjo prie iÅ¡vados, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yraakivaizdžiai per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 procentų delspinigių dydį, pagrįstai pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK6. 2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

34. Spręstina, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK6. 2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Taigi, atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ 2020 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties Nr. BK-025104 specialiÄ jÄ sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio(nuo sudarymo momento) (CK6. 2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

35. IÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ginčijimas yra grindžiamastikreikalavimu visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį.Atmetus reikalavimÄ dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis, neturi savarankiÅ¡ko, atskiro nuo pagrindinio reikalavimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atsižvelgė į apelianto patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jam priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 36.Apibendrinant anksčiau apraÅ¡ytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl Å¡alių sudarytos sutarties sÄ Å¾iningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-23 sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas