151acfcb-d8a3-4af3-a7de-e8c3f8c4734f · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-527-236/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00541-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ARATC) vykdo atviro konkurso bÅ«du tarptautinį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žAlytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, pirkimo Nr. 507360 (toliau – ir Pirkimas, Konkursas) 2. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, praÅ¡ydama: 2.1.

Pakeisti perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos (toliau ir – TS, Techninės specifikacijos) 7.2.9. punktÄ jį iÅ¡dėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda ARTC. Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas sekantį kartÄ pagal grafikÄ arba gavus raÅ¡tu informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio.

Už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“; 2.2. Pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos: - 7.2.12.3. punktÄ dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo; - 7.3.15. punktÄ dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo arba jame aiÅ¡kiai įvardinti, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos; - 7.3.15.3. punktÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo; - 7.4.9. punktÄ dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo; - 7.5.5.2. punktÄ dėl kitų atliekų konteinerių aikÅ¡telėje tvarkymo; - 9.3. punktÄ dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma tokios informacijos; - 9.10. punktÄ dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ . 2.3.

Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktÄ dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo; 2.4. Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkcijÄ atliekančias baudas; 2.5. Ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo; 2.6.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė pretenzijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo. Atsakovė 2020 m. spalio 01 d. sprendimu netenkino didelės pretenzijos reikalavimų.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte numatyta, jeigu bendro naudojimo (toliau ir – BN) konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus, t. y. jei jo tuÅ¡tinimas įmanomas techniÅ¡kai, iÅ¡tuÅ¡tina tÄ pačiÄ dienÄ , o jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko patirtas iÅ¡laidas. Konteineris turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinimas iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , gavus informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio. Taigi, perkančioji organizacija įpareigoja tiekėjÄ ne tik vykdyti funkcijas, kurios apsiribotos Pirkimo objekte nustatytais veiksmais, bet ir funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai perkančiajai organizacijai ir savivaldybei.

5. IeÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančioji organizacija turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl netinkamo atliekų turėtojų elgesio ir atlyginimo paslaugų teikėjui už jo teikiamas paslaugas kompensavimo, tačiau Å¡iÄ naÅ¡tÄ nepagrįstai perkelia paslaugų teikėjui. Dėl to aptariama Pirkimo sÄ lyga yra tiekėjo atžvilgiu nesÄ Å¾ininga ir neteisinga, todėl turėtų bÅ«ti pakeista, įraÅ¡ant, jog jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį paslaugų teikėjui mokamas vienkartinis konteinerio aptarnavimo 50 Eur dydžio mokestis.

6. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ nurodo, kad nesutinka su Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui užtikrinti, jog dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, nuolat tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių.

7. IeÅ¡kovės teigimu, jei atsakovė siekia perkelti paslaugų teikėjui konteinerių apsaugos įrengimo atsakomybę, Pirkimo sÄ lygose turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos, kad visi Pirkimo dalyviai galėtų vienodai įvertinti Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pateikti pasiÅ«lymus, kuriuos bÅ«tų įmanoma lygiaverčiai palyginti. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is reikalavimas akivaizdžiai iÅ¡eina iÅ¡ sutarties objekto ribų, kadangi tokiu atveju atsakovė perka ne tik miÅ¡rių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas, bet ir reikiamų apsaugų įrengimo paslaugÄ , kurios įsigijimui iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti skelbiamas atskiras pirkimas arba bent jau aiÅ¡kiai įvardinama, kuriose tiksliai vietose reikia ir kokias apsaugas priemones reikės įrengti tam, kad tiekėjas Å¡ias sÄ naudas galėtų įtraukti į kainos pasiÅ«lymÄ .

Be to, atsakovė Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte nepagrįstai numatė pareigÄ paslaugos teikėjui iÅ¡ieÅ¡koti žalos kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų, jeigu Å¡ie sugadina konteinerius sulaikančias priemones. IeÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktÄ , kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

8. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad atsakovės ARATC reikalavimas pateikti konteinerio pakėlimo (tokius kaip atliekų svorį) ir nepakėlimo duomenis nuo realaus įvykio įvykimo fakto per nustatytÄ 5 min. periodÄ , numatytas Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte, yra techniÅ¡kai neįgyvendinamas, nes Å¡iam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min. IeÅ¡kovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklÄ vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniÅ¡kai (fiziÅ¡kai) atlikti Å¡iÄ operacijÄ per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokiÄ Ä¯monę, kuri galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemÄ ne ilgiau kaip per 5 min. terminÄ , tokiu atveju tai bÅ«tų Å¡ios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

9. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Techninės specifikacijos 7.5.5.2. punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti Å¡varÄ ne tik aplink miÅ¡rių komunalinių atliekų bei maisto atliekų konteinerius, bet taip pat ir aplink kitus aikÅ¡telėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.) neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo ir pažeidžia įstatymu nustatytus atliekų tvarkymo finansavimo principus. Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimas ir tokių atliekų surinkimas (jei jos iÅ¡sibarsčiusios aplink konteinerius) nėra ir negali bÅ«ti Å¡io Pirkimo dalyku, nes Pirkimo sutartimi ketinama įsigyti tik miÅ¡rių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas. Tuo tarpu, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, triÅ¡alių sutarčių pagrindu ir jam už tai apmokama.

10. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija neteisėtai Techninės specifikacijos 9.10. punkte numatė reikalavimÄ ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios apmokyti naujÄ darbuotojÄ , kadangi toks reikalavimas, ieÅ¡kovės teigimu, nepagrįstai įpareigoja tiekėjÄ dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėjÄ ) duoti privalomus vykdyti nurodymus ir atlikti tam tikrus veiksmus, nors tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. IeÅ¡kovės teigimu, pagal darbo įstatymus tokie darbdavio ir darbuotojo santykiai bÅ«tų traktuojami kaip nelegalus darbas. Perkančioji organizacija apskritai neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų, t. y. kaip turi bÅ«ti apmokomi tiekėjo darbuotojai ir pan., Å¡iuos sprendimus turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamÄ ir perkančiajai organizacijai priimtinÄ paslaugų teikimÄ ir už tai prisiimdamas atsakomybę.

11. IeÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte, pagal kurį teikėjas privalo iÅ¡tuÅ¡tinti bendro naudojimo konteinerius, net jeigu juose bÅ«tų sudėtos neleistinos atliekos, prieÅ¡tarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams, nes pagal Techninės specifikacijos 2.1. punktÄ tiekėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis ir Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. D-857, Alytaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), o esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėtų teisės aktų reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pirmiausia Minimaliais kokybės reikalavimais, toliau Taisyklėmis ir tik tada sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatomis. Be to, pati perkančioji organizacija sutarties priede Nr. 4 numatė paslaugų teikėjui sankcijas už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas.

12. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad perkančioji organizacija ARATC nepagrįstai kiÅ¡asi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3. punkte nustatydama reikalavimÄ darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys Pirkimo sutartį pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikÅ¡tų kitų ieÅ¡kovės darbuotojų, dirbančių tÄ patį ar jam prilygintÄ darbÄ , diskriminacijÄ .

Be to, Darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausiÄ mokėtinÄ darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotÄ darbÄ , nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgÅ«džių, iÅ¡silavinimo reikalaujantį darbÄ . Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiÅ«lymus ir laimėti pirkimÄ , nes už nekvalifikuotÄ darbÄ tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnio nei vidutinio Å¡alies darbo užmokesčio dydį.

Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.

13. IeÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su Pirkimo sutarties 67.2. punkte įtvirtinta teise užsakovei pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei paslaugos teikėjas padarys žalÄ tretiesiems asmenims ir neatlygins padarytų nuostolių. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė neturi teisinio pagrindo kiÅ¡tis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, paimti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties Å¡alies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalÄ tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos Å¡ie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala bÅ«tų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo.

14. IeÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančioji organizacija UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Pirkimo sutarties priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi bÅ«ti mažinami. Perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sÄ skaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sÄ lygomis.

15. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sÄ lygų esmė, todėl teismui pripažinus neteisėtomis ginčo Pirkimo sÄ lygas, jis turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį PirkimÄ .

16. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ dėstoma argumentacija yra vertintina kaip jos siekis Pirkimo sÄ lygas modifikuoti taip, kad bÅ«tų paranku ieÅ¡kovei, t. y. susimažinti netesybas ir rizikas patirti nuostolius dėl Pirkimo sutarties nevykdymo, sumažinti paslaugų apimtis, padidinti perkamų paslaugų kainÄ . Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ginčijamas Techninės specifikacijos sÄ lygas vertina jų aiÅ¡kumo ir teisėtumo aspektais, tačiau procesinių dokumentų turinys rodo, jog ieÅ¡kovei Techninės specifikacijos sÄ lygos buvo ir yra suprantamos, tačiau jai netinkamos, nes komerciÅ¡kai nenaudingos. Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumas ir suprantamumas iÅ¡ esmės nekėlė abejonių ieÅ¡kovei, nes kvestionuojamas Å¡ių sÄ lygų galimas komercinis nenaudingumas. IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ iÅ¡ esmės prašė perkančiosios organizacijos ne iÅ¡aiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygas, o jas pakeisti.

18. Atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro teigimu, aplinkybės, kad įgilinamasis konteineris bus (ne)užstatytas automobiliu jo tuÅ¡tinimo dienÄ , kad gyventojai bendro naudojimo konteineryje (ne)paliks neleistinų atliekų, kad gyventojai (ne)iÅ¡barstys konteinerių aikÅ¡telėse plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt., kad (ne)reikės tiekėjui konteinerius sulaikančias apsaugas įrenginėti, kad ieÅ¡kovei neaiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas trumpas (5 min.) terminas pateikti atsakovei duomenis į informacinę sistemÄ ir pan., neleidžia Konkurso sÄ lygų vertinti kaip neaiÅ¡kių, nes ieÅ¡kovei, kaip ir kitiems tiekėjams, turėjo bÅ«ti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų rizika turi bÅ«ti įskaičiuota į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ .

IeÅ¡kovės ginčijamų Pirkimo sÄ lygų negalima pripažinti neteisėtomis, nes nagrinėjamu atveju tam tikra rizika nėra neproporcinga, per didelė tiekėjui, tiekėjas jÄ gali įvertinti tam, kad pateiktų pasiÅ«lymÄ arba neteiktų pasiÅ«lymo.

19. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pažymėjo, kad reikalavimu mokėti paslaugos teikėjo darbuotojams vidutinį darbo užmokestį siekiama nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, kuris vieÅ¡uosiuose pirkimuose tampa vis svarbesniu. Tuo tarpu, nustatydama baudų dydžius, perkančioji organizacija atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užterÅ¡to vandens Å¡alinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, neÅ¡alinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir technikÄ bei iÅ¡važiuoti į eismo juostÄ , nustatytu laiku neiÅ¡tuÅ¡tinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarÅ¡a, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimÄ ir t.t.

Todėl už miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugų nevykdymÄ dėl pačio tiekėjo kaltės yra nustatytos baudos, kurios įpareigoja tiekėjÄ nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuÅ¡tinti konteinerio. Tai atspindi vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad atliekų tvarkymas bÅ«tų vykdomas tinkamai, nebÅ«tų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai. Kita vertus, atsakomybė tiekėjui gali bÅ«ti pritaikoma tik esant įrodytai paslaugų teikėjo kaltei.

20. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau ir – Tarnyba) savo iÅ¡vadoje nurodė, kad nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų Techninės specifikacijos sÄ lygų (ne)teisėtumo, bet atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės ginčijamas Pirkimo sÄ lygas, kurios pagal Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktÄ informacijÄ kelia abejonių. Dėl Techninės specifikacijos 7.3.15 punkto, anot Tarnybos, abejotina, ar perkančioji organizacija detaliai privalo nurodyti, iÅ¡ kokių konkrečiai medžiagų, dydžių ir pan. konteinerius sulaikančios apsaugos turėtų bÅ«ti įrengtos, kadangi Å¡iuo atveju jos nėra Pirkimo objektu.

Tarnybos nuomone, labai detalus medžiagiÅ¡kumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi Å¡iuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sÄ lygoms, nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, tačiau tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias iÅ¡laidas turi iÅ¡ anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiÅ«lymo kainÄ .

Todėl, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su Å¡iuo reikalavimu susijusiÄ informacijÄ , paremtÄ kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugÄ reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiÅ«lymo kainÄ .

21. Viešųjų pirkimų tarnyba dėl Techninės specifikacijos 7.4.9. punkto nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ , turėtų pagrįsti, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų bÅ«ti nurodoma, ar apskritai yra Å¡ioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokiÄ informacijÄ pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto, ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar Å¡iuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sÄ lygos konkrečiam tiekėjui.

22. Viešųjų pirkimų tarnyba dėl ieškiniu ginčijamos sutarties projekto 67.2. punkto pažymėjo, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas yra susijęs su konkrečios sutarties įsipareigojimų vykdymu, o ne žalos tretiesiems asmenims atlyginimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, abejotina, ar konkrečios Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas galėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės.

23. Viešųjų pirkimų tarnyba dėl sutarties projekto priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nurodė, kad konkrečių baudų dydžių įvertinimas konkrečios paslaugos vykdymo kontekste yra fakto klausimas. Tarnyba sutinka, kad nustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ turėtų bÅ«ti atgrasančios, tačiau pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryÅ¡is pateikti pasiÅ«lymÄ , nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų.

Taip pat objektyviai įvertinę prisiimamÄ rizikÄ , tiekėjai Å¡iÄ rizikÄ Ä¯skaičiuos į pasiÅ«lymo kainÄ , kas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 24. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, pripažinti, kad atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte nustatyti reikalavimai ir Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatyti baudų dydžiai yra neteisėti, nutraukti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo vieÅ¡ojo konkurso 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedÅ«ras, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei UAB „Ecoservice projektai“ iÅ¡ atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 1 830,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedÅ«rų sustabdymÄ ir draudimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto.

25. Teismas nurodė, kad atsakovė 2020 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzijÄ iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

26. Teismas dėl užstatyto konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimo tvarkos nustatė, kad ieÅ¡kovė prašė pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9. punktÄ , numatantį, kad „jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , Paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: 7.2.9.1. jei jo tuÅ¡tinimas įmanomas techniÅ¡kai, iÅ¡tuÅ¡tina tÄ pačiÄ dienÄ ; 7.2.9.2. jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda Savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko patirtas iÅ¡laidas.

Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , gavus informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio“, jį iÅ¡dėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , Paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas sekantį kartÄ pagal GrafikÄ arba gavus raÅ¡tu informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio.

Už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is reikalavimas tiekėjo atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, kadangi tiekėjas įpareigojamas vykdyti ne tik tiesiogiai su Pirkimo objektu susijusias, bet ir kitas funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai atsakovei, o taip pat vykdyti žalos ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ trečiųjų asmenų tam, kad paslaugų teikėjas galėtų atgauti apmokėjimÄ už pagal sutartį tinkamai atliktas paslaugas.

Teismas sprendė, kad visiškai pritartina šiems ieškovės argumentams.

27. Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166, 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinami. Taip pat Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neiÅ¡tuÅ¡tinti individualaus miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugÄ .

Kaip laikomasi Å¡iose Taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Teisę suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus už Taisyklių nesilaikymÄ turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigÅ«nai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigÅ«nai (Taisyklių 111 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolės padalinys, kuris veikia pagal UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus patvirtintus nuostatus (Taisyklių 112 punktas).

AnalogiÅ¡ki reikalavimai nustatyti ir Minimalių kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 „Dėl minimalių kokybės reikalavimų pavirtinimo“ (toliau ir – Ä®sakymas) 16.3. ir 17 punktuose, t. y. „teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iÅ¡ atliekų surinkimo priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugÄ â€œ (Ä®sakymo 16.3 punktas).

„Nesurinkus atliekų iÅ¡ atliekų surinkimo priemonių dėl 16 punkte nustatytų priežasčių, <...>, atliekų tvarkytojas turi registruoti atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka kiekvienÄ tokį atvejį ir informuoti Atliekų turėtojÄ . Jeigu tokie atvejai kartojasi, atliekų tvarkytojas turi informuoti savivaldybę ir (ar) administratorių“ (Ä®sakymo 17 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nuostatas, darė iÅ¡vadÄ , kad perkančioji organizacija neteisėtai bandė perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija.

28. Teismas, atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui „užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoti Savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti patirtas iÅ¡laidas“, yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms.

29. Teismas dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo nustatė, kad ieÅ¡kovė nesutiko su Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte įtvirtintu reikalavimu, numatančiu pareigÄ paslaugos teikėjui, nustačius, kad bendrojo naudojimo konteineryje yra neleistinų atliekų – jį iÅ¡tuÅ¡tinti, o jeigu neleistinos atliekos yra Å¡alia bendrojo naudojimo konteinerio – surinkti apvažiavimo bÅ«du 7.5.4. – 7.5.5. punkte nurodytu dažnumu. IeÅ¡kovės teigimu, toks reikalavimas prieÅ¡tarauja tiek imperatyvių teisės normų reikalavimams, tiek pačių Pirkimo sÄ lygų reikalavimams, numatantiems sankcijas paslaugų teikėjui už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas.

Perkančioji organizacija atsakyme į pretenzijÄ paaiÅ¡kino, kad toks reikalavimas bÅ«tent bendrojo naudojimo konteineriams yra pagrįstas, nes kitaip nei individualiais konteineriais, naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį(ius) atliekų turėtojÄ (us) ir už tai jam pritaikyti administracinę atsakomybę ar užklijuoti informacinį lapelį ir iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį sekantį kartÄ pagal grafikÄ , kai perrÅ«Å¡iuos atliekas.

Teismas sprendė, kad su tokiais atsakovės paaiškinimais nesutiktina.

30. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nereikalauja tuÅ¡tinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba Å¡alia jo (Techninės specifikacijos 7.2.12.1.–7.2.12.2. punktai). Tuo tarpu, bendrojo naudojimo konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vis tik, turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinamas, nesant jokios kitos objektyvios galimybės jo neiÅ¡tuÅ¡tinti (negali atliekos jame bÅ«ti neribotÄ laikÄ ), paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti kokiu bÅ«du tokį konteinerį jis iÅ¡tuÅ¡tins (pavyzdžiui, atvyks jį iÅ¡tuÅ¡tinti atskirai).

31. Teismas taip pat nurodė, kad kita vertus atliekų rÅ«Å¡iavimui Lietuvoje vis dar iÅ¡liekant opia problema, galėtų bÅ«ti svarstomas klausimas tokių konteinerių (su neleistinomis atliekomis) tuÅ¡tinimo kaÅ¡tus paskirstyti tik tiems namams, kurių konteinerių aikÅ¡telėse buvo rastos neleistinos atliekos. Tokiu bÅ«du, atliekų turėtojai, besinaudojantys bendrojo naudojimo konteineriais, siekdami nepatirti papildomų iÅ¡laidų, bÅ«tų skatinami ne tik patys keisti įpročius rÅ«Å¡iuojant atliekas, bet ir bÅ«ti aktyviais, pilietiÅ¡kais praneÅ¡ant atliekų tvarkytojui apie pastebėtus pažeidimus, padedant iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ padariusius asmenis.

32. Teismas dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo nustatė, kad ieÅ¡kovė nesutiko su Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui „užtikrinti, kad dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių“.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is reikalavimas neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. PrieÅ¡ingu atveju, Pirkimo sÄ lygose turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas gali bÅ«ti reikalingas konteineriams, esantiems prie daugiabučių namų.

33. Teismo vertinimu, ginčijama minėta Techninės specifikacijos nuostata iÅ¡ esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, o tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimÄ ar pan.). Todėl Pirkimo sÄ lygose netikslinga detalizuoti kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, itin detalus priemonių ir (ar) bÅ«dų numatymas Pirkimo sÄ lygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ .

Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaÅ¡tais, kurie įskaičiuotini į pasiÅ«lymo kainÄ , perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie Å¡iuo metu paslaugų neteikia Å¡iame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį.

34. Teismas nurodė, kad toks reikalavimas taip pat grindžiamas vienodų sÄ lygų Pirkimo dalyviams sudarymu. VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ , tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sÄ lygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tuo tarpu, nenumatant Pirkimo sÄ lygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiÅ«lymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaÅ¡tų.

35. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pripažino, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.

36. Teismas dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo nustatė, kad pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktÄ , atsitikus 7.3.15. punkte numatytam atvejui (esant iÅ¡stumdytiems, iÅ¡vartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, iÅ¡siieÅ¡ko žalos kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. IeÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktÄ , kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

37. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenzijÄ , nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiÅ¡kinimuose) Å¡ios informacijos nepatikslino. Dėl to teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių.

38. Teismas dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo nustatė, kad Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyta, kad „Paslaugos teikėjo KIS (Teismo pastaba: KIS – konteinerių identifikavimo sistema) turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami Å¡iukÅ¡liavežėje, į ARATC informacinę sistemÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiÅ¡kia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, Å¡iukÅ¡liavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas Å¡ioje TS, turi bÅ«ti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryÅ¡io trukdžių, ir <...> Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“.

IeÅ¡kovės teigimu, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklÄ vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniÅ¡kai (fiziÅ¡kai) atlikti Å¡iÄ operacijÄ per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokiÄ Ä¯monę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemÄ ne ilgiau kaip per 5 min. terminÄ , tokiu atveju tai bÅ«tų Å¡ios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

Atsakovė atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukÅ«rimÄ . Tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės paaiÅ¡kinimas neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto.

39. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Juolab, kad atsakovė net nebandė įrodinėti, kad jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimÄ .

40. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktikÄ , perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

Tai gali bÅ«ti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukÅ¡tÄ ar labai tikslų reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyto reikalavimo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimÄ , Å¡is reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

41. Teismas dėl kitų atliekų konteinerių aikÅ¡telėje tvarkymo nustatė, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti nuolatinę konteinerių aikÅ¡telių Å¡varÄ ir tvarkÄ , Techninės specifikacijos 7.5.5.2. punkte paslaugos teikėjui numatė pareigÄ po kiekvieno konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo, užtikrinti Å¡varÄ ne tik aplink miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų konteinerius, bet ir aplink kitus aikÅ¡telėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), t. y.

„jei aplinkui išbarstyta ar palikta į esančius konteinerius galimų mesti atliekų, Paslaugos teikėjas, tvarkydamas aikštelę šias atliekas sudeda į joms skirtus konteinerius“. Ieškovės teigimu, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama. Todėl nepagrįsta reikalauti iš mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkėjo tvarkyti aplink konteinerius išbarstytas antrines žaliavas ir pakuotes.

Atsakovės teigimu, miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimas apima ir atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę, nes tai yra neatsiejama atliekų tvarkymo sistemos dalis. Be to, įgyvendinant šį reikalavimÄ bus užtikrinamas ir vieÅ¡asis interesas turėti kuo Å¡varesnę ir saugesnę aplinkÄ .

42. Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad siekiant užtikrinti nuolatinę konteinerių aikÅ¡telių Å¡varÄ ir tvarkÄ , bÅ«tina, jog kiekvienas atliekų surinkėjas, pastebėjęs konteinerių aikÅ¡telėje iÅ¡barstytas atliekas, nepaisant jo surenkamų atliekų pobÅ«džio, jas surinktų ir sudėtų į joms skirtus konteinerius, toks tikslas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes prisidėtų prie Å¡varesnės aplinkos kÅ«rimo ir iÅ¡saugojimo.

43. Teismas dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma tokios informacijos nustatė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančioji organizacija įtvirtino privalomÄ pareigÄ paslaugos teikėjo darbuotojams – Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ atliekantiems, atliekų turėtojų praneÅ¡imus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal Å¡alies Å«kio ekonominės veiklos rÅ«Å¡is E36_TO_E39).

Be to, Å¡ie duomenys atskirai apie kiekvienÄ darbuotojÄ turi bÅ«ti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 iÅ¡raÅ¡Ä tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei iÅ¡raÅ¡e matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi bÅ«ti nepermatomai užtuÅ¡uoti. IeÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai kiÅ¡asi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali bÅ«ti diskriminuojami darbuotojai.

Be to, nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotÄ darbÄ , nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgÅ«džių, iÅ¡silavinimo reikalaujantį darbÄ . Kita vertus, tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiÅ«lymus ir laimėti pirkimÄ , nes už nekvalifikuotÄ darbÄ tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinio Å¡alies darbo užmokesčio dydį.

Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsakovė tokį reikalavimÄ grindžia VPÄ® 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu.

44. Teismas nurodė, kad VPÄ® 55 straipsnio, numatančio ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ , 11 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siÅ«lomo darbo užmokesčio mėnesio mediana virÅ¡ija Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygų 14.1. punkte numatė ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti pagal kainÄ , t. y. ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas mažiausios kainos pasiÅ«lymas. Tuo tarpu, jokių papildomų vertinimo kriterijų Pirkimo sÄ lygose nėra numatyta. Todėl reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiÅ«lymų vertinimui Å¡iuo atveju neturės. PrieÅ¡ingai, tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti Pirkime, todėl laikytina, kad tokia sÄ lygÄ mažina konkurencijÄ , apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, ir dėl to yra neleistina.

Be to, toks reikalavimas neteisėtas ir dėl to, kad minimalÅ«s darbo užmokesčio dydžiai yra reguliuojami, be kita ko, Darbo kodekso 141 straipsnyje, numatančiame, kad „Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali bÅ«ti mažesnis, negu Å¡io straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotÄ darbÄ darbuotojui atitinkamai už vienÄ valandÄ ar visÄ kalendorinio mėnesio darbo laiko normÄ .

Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialÅ«s kvalifikacinių įgÅ«džių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“ Todėl teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kiÅ¡imusi į tiekėjo organizacinę veiklÄ . Manytina, kad atsakovės siekiamas tikslas galėtų bÅ«ti įgyvendinamas, Pirkimo sÄ lygose numatant pasiÅ«lymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiÅ«lys didesnį atlyginimÄ darbuotojams, virÅ¡ijantį minimalų užmokestį, nustatytÄ Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas.

45. Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 9.3. punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurencijÄ , todėl neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

46. Teismas dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė nesutiko su perkančiosios organizacijos Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintu reikalavimu „Paslaugos teikimo metu pasikeitus Paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimÄ ir vežimÄ , konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ , atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ir atliekų turėtojų praneÅ¡imų nagrinėjimÄ , Paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar Savivaldybės administracija iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ organizuoja praktinius mokymus apie Paslaugos teikimo sÄ lygas ir atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios“.

IeÅ¡kovės teigimu, sprendimus kaip ir kada turi bÅ«ti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamÄ ir perkančiajai organizacijai priimtinÄ paslaugų teikimÄ ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Be to, dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėjÄ ) darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, Å¡is reikalavimas užtikrina, kad paslaugos teikėjo darbuotojai bÅ«tų tinkamai informuoti kaip kokybiÅ¡kai teikti paslaugÄ .

47. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nurodytas atsakovės tikslas gali bÅ«ti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėjÄ .

48. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, iÅ¡ties, gali bÅ«ti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekse nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Darbo kodekso 42 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios.

49. Dėl to teismas pripažino, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.

50. Teismas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo nustatė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas leidžia užsakovui pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, jeigu paslaugos teikėjas padaro žalÄ tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių. Tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančiÄ nuostolių dydį. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kiÅ¡tis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties Å¡alies patirtus nuostolius.

Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalÄ tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos Å¡ie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala bÅ«tų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Atsakovė nurodo, kad ji įgytų teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalÄ tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nurodoma aplinkybė negali bÅ«ti užtikrinama tokiu bÅ«du.

51. Teismas pažymėjo, kad VPÄ® 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas bÅ«tų užtikrinamas Civilinio kodekso (toliau ir – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sÄ raÅ¡as nustatant, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos Sutarties įvykdymo užtikrinimÄ â€“ Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantijÄ . Dėl to teismas sprendė, kad banko garantija paslaugos teikėjas užtikrina vieÅ¡ojo sutarties tinkamÄ vykdymÄ . Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai.

Tuo tarpu, žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra šios sutarties reguliavo dalykas, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Teismas nurodė, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

52. Teismas, atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas yra neteisėtas, kaip prieÅ¡taraujantis teisės aktų nuostatoms.

53. Teismas dėl baudų nustatė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“, be kita ko, yra numatytos baudos už sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ â€“ numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolės nevykdymas, informacijos neteikimas (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) užtraukia baudÄ nuo 400 iki 600 Eur, netikslių duomenų perdavimas į KIS ar UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) užtraukia baudÄ nuo 200 iki 400 Eur, už miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimÄ kaip tai nurodyta sutarties priede Nr. 1 už kiekvienÄ fiksuotÄ atvejį yra taikoma 400 Eur baudÄ ir pan.

IeÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi bÅ«ti mažinami. Be to, perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sÄ skaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sÄ lygomis. Atsakovės teigimu, nustatydama baudų dydžius, ji atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užterÅ¡to vandens Å¡alinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, neÅ¡alinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir technikÄ bei iÅ¡važiuoti į eismo juostÄ , nustatytu laiku neiÅ¡tuÅ¡tinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarÅ¡a, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimÄ ir t.t.

Atsakovės teigimu, numatytos baudos įpareigoja tiekėjÄ nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuÅ¡tinti konteinerio.

54. Teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.

55. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sÄ lygas. Todėl pripažinus Konkurso sÄ lygas neteisėtomis turi bÅ«ti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

56. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, sprendė, kad Pirkimas negali bÅ«ti tęsiamas, Pirkimas nutraukiamas.

57. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys kitoje dalyje, t. y. dėl reikalavimų pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte ir 7.5.5.2. punkte numatytas sÄ lygas, atmestinas kaip nepagrįstas.

58. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas priimtas ieÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ naudai, iÅ¡ dalies tenkinus aÅ¡tuonis iÅ¡ deÅ¡imties ieÅ¡kinio materialių reikalavimų, darė iÅ¡vadÄ , kad tenkinta 80 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 830,40 Eur (2 288 x 80 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

59. Teismas nurodė, kad visi procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatirta.

60. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrÄ sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, procedÅ«ras ir uždraudė atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto.

61. Teismas pažymėjo, kad Pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

62. Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 63. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuri buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

64. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 64.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte įraÅ¡iusi, jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo diena, paslaugos teikėjas nuotraukÄ perduoda savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti pati patirtas iÅ¡laidas, neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kuriÄ privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir/arba pati perkančioji organizacija.

Toks reikalavimas leidžia perkančiajai organizacijai užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį paslaugos suteikimÄ gyventojams ir yra proporcingas siekiamam rezultatui, akivaizdžiai paslaugos teikėjui neapsunkina paslaugos teikimo proceso. 64.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užtikrinti, kad dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes neužtikrina lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei reikalavimo lėšas naudoti racionaliai. 64.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punkte numatyta sÄ lyga, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, kuri dėl trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam tračiajam asmeniui, neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių. Teismas nepagrįstai iÅ¡vadÄ grindė vien ieÅ¡kovės iÅ¡sakoma prielaida, kad jai nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečių asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintus konteinerius sulaikančias priemones, ar žalÄ atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktÄ . 64.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimas neįrodė pagrįstumo Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyto reikalavimo, jog paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami Å¡iukÅ¡liavežėje, į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ ne vėliau nei per 5 min nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog teismui nėra aiÅ¡ku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas, patvirtina, jog teismas nesuprato bylos esmės Å¡ioje dalyje ir nesiekė iki galo iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos faktinių aplinkybių. 64.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančiosios organizacijos įtvirtinta privaloma pareiga paslaugos teikėjo darbuotojams – Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ atliekantiems, atliekų turėtojų praneÅ¡imus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal Å¡alies Å«kio ekonominės veiklos lÅ«Å¡is E36__TO_E39) laikytina, kad tokia sÄ lyga mažina konkurencijÄ , apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, ir dėl to yra neleistina. 64.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas, jog paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru ir/ar savivaldybės administracija iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ organizuoja praktinius mokymus apie paslaugos teikimo sÄ lygas ir atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, naikintinas, nes nurodytas atsakovės tikslas gali bÅ«ti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo paslaugos teikėjÄ , be to, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose.

Teismas nepagrįstai nevertino sistemiÅ¡kai Techninės specifikacijos sÄ lygų dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra žinomos ir suprantamos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios, jog darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, vadinasi tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. 64.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas, leidžiantis užsakovui pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, negalėtų bÅ«ti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieÅ¡kovės kaltės. 64.8.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytų baudų už sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų bÅ«ti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartis. Pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime bÅ«tų tinkamos.

Tokiu bÅ«du teismas sprendimu užprogramavo bÅ«simÄ teisinį ginÄÄ , nes perkančiajai organizacijai, ėmus vykdyti sprendimÄ ir sumažinus baudų dydžius, ieÅ¡kovė ir/ar tretieji asmenys turės galimybę vėl teismine tvarka ginčyti Pirkimo sÄ lygose nustatytus naujus baudų dydžius ir tokiu bÅ«du stabdyti vieÅ¡ojo pirkimo organizavimÄ parenkant naujÄ paslaugos teikėjÄ . 64.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė PirkimÄ , kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

65. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

66. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 66.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad perkančioji organizacija neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija. Todėl Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoti savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti patirtas iÅ¡laidas, yra neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis teisės aktų nuostatoms. 66.2.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad nenumatant Pirkimo sÄ lygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiÅ«lymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaÅ¡tų. 66.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenzijÄ , nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiÅ¡kinimuose) nepatikslino, ar Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas taikomas, kai paslaugų teikėjui reikia atlyginti žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui ar kitu atveju, todėl darytina iÅ¡vada, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių. 66.4.

Atsakovė Pirkimo metu nenustatė socialinio pasiÅ«lymų vertinimo kriterijaus (pvz. kuo didesnis darbuotojų atlyginimas tuo didesnis skiriamas vertinimo balas) tam, kad įvertinti kiek tiekėjo, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siÅ«lomo darbo užmokesčio mėnesio mediana virÅ¡ija Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, tokiu atveju atsakovė neturi teisės ir visÄ sutarties vykdymo laikotarpį iÅ¡ tiekėjo reikalauti, kad tiekėjas visÄ pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio nebÅ«tų mažesnis negu vidutinis darbo užmokestis. 66.5.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Techninės specifikacijos sÄ lygas sistemiÅ¡kai ir nustatė, kad Pirkimo sÄ lygos ir be reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ užtikrina tiekėjo pareigÄ pasirÅ«pinti savo darbuotojų, kurie teikia ar teiks paslaugas tinkamu paruoÅ¡imu. 66.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad žalos atlyginimo klausimas tarp žalÄ padariusio ir trečiojo asmens turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. 66.7.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis t. y. mažinami iki ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytų baudos dydžių. Atsakovės nustatyti baudos dydžiai turi būti mažinami pagal analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytų baudos dydžius. 66.8.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, todėl Pirkimas negali bÅ«ti tęsiamas ir turi bÅ«ti nutraukiamas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 67. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl užstatyto konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimo tvarkos (Techninės specifikacijos 7.2.9. punkto) 68. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte įraÅ¡iusi, jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , paslaugos teikėjas nuotraukÄ perduoda savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti pati patirtas iÅ¡laidas, neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kuriÄ privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir/arba pati perkančioji organizacija.

Pažymėjo, kad toks reikalavimas leidžia perkančiajai organizacijai užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį paslaugos suteikimÄ gyventojams ir yra proporcingas siekiamam rezultatui, akivaizdžiai paslaugos teikėjui neapsunkina paslaugos teikimo proceso. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

69. Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte nustatyta, jei BN konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: jei jo tuÅ¡tinimas įmanomas techniÅ¡kai, iÅ¡tuÅ¡tina tÄ pačiÄ dienÄ (Techninės specifikacijos 7.2.9.1. papunktis); jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko patirtas iÅ¡laidas. Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , gavus informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerio (Techninės specifikacijos 7.2.9.2. papunktis).

70. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) nurodo, kad vadovaujantis Techninės specifikacijos 4.2. punktu, paslaugos teikėjas turi atsižvelgti į visas galimas rizikas bei imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų ir priemonių Å¡ių rizikų įtakos sumažinimui, ruoÅ¡iantis paslaugos teikimui ir teikiant paslaugÄ . Kaip viena iÅ¡ galimų rizikų yra Techninės specifikacijos 4.2.10. punkte nurodyta – užstatyti įgilinamieji konteineriai jų tuÅ¡tinimo dienÄ . Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad geltonos linijos nubraižymas ir kelio ženklo stovėti/statyti draudžiama pastatymas, o tai neveikiant įgilinamų konteinerių aikÅ¡telės perkėlimas į kitÄ vietÄ realiai yra priemonės, kurios Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikomas Å¡iai rizikai sumažinti.

Visgi, jos priklauso ne nuo ieÅ¡kovės valios, bet nuo savivaldybės ir atsakovės atsakingų asmenų veiksmų, kurie organizuoja tokių linijų nubraižymÄ , ženklų reikiamose vietose pastatymÄ ir įgilinamų konteinerių aikÅ¡telių esant poreikiui į kitÄ vietÄ perkėlimÄ .

71. Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166, 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinami. Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neiÅ¡tuÅ¡tinti individualaus miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugÄ .

Taisyklių 111 punkte nurodyta, kad kaip laikomasi Å¡iose taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Teisę suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymÄ turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigÅ«nai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigÅ«nai. Taisyklių 112 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolės padalinys, kuris veikia pagal UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus patvirtintus nuostatus.

72. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Techninės specifikacijos 7.2.9. punktu neteisėtai bandė perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija.

73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoti savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti patirtas iÅ¡laidas, yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms. Dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo (Techninės specifikacijos 7.3.15. punktas) 74.

Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai BN konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių paÅ¡alinti priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio.

75. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užtikrinti, kad dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes neužtikrina lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei reikalavimo lėšas naudoti racionaliai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos atsakovės teiginius kaip nepagrįstus.

76. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo ne kartÄ pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ . Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sÄ lygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei ESTT jurisprudencija).

77. Siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas.

Pirkimo sÄ lygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiÅ¡kai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes Å¡ios sunkina tiekėjų dalyvavimÄ pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sÄ lygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sÄ lygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Be to, pirkimo sÄ lygų turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiÅ«lymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sÄ lygas. Pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti paskelbtos iÅ¡ anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vieÅ¡ojo pirkimo metu. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiÅ¡kumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

78. Pagal nuosekliÄ kasacinio teismo praktikÄ neaiÅ¡kių, netikslių ir dviprasmiÅ¡kų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iÅ¡ tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sÄ lygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

79. Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad labai detalus medžiagiÅ¡kumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi Å¡iuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sÄ lygoms, nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, tačiau tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojant įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias iÅ¡laidas turi iÅ¡ anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiÅ«lymo kainÄ .

Todėl perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su Å¡iuo reikalavimu susijusiÄ informacijÄ , paremtÄ kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugÄ reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiÅ«lymo kainÄ .

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijama minėta Techninės specifikacijos nuostata iÅ¡ esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, o tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimÄ ar pan.), todėl Pirkimo sÄ lygose netikslinga detalizuoti kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos.

PrieÅ¡ingai, itin detalus priemonių ir (ar) bÅ«dų numatymas Pirkimo sÄ lygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ . Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaÅ¡tais, kurie įskaičiuotini į pasiÅ«lymo kainÄ , perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie Å¡iuo metu paslaugų neteikia Å¡iame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį.

Tuo tarpu, nenumatant Pirkimo sÄ lygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiÅ«lymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaÅ¡tų.

81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.

Dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo (Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas) 82. Pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktÄ , atsitikus 7.3.15. punkte numatytam atvejui (esant iÅ¡stumdytiems, iÅ¡vartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, iÅ¡siieÅ¡ko žalos kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktÄ , kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

83. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčijo Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktÄ . Tuo tarpu, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punkte numatyta sÄ lyga, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, kuri dėl trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam tračiajam asmeniui, neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡vadÄ grindė vien ieÅ¡kovės iÅ¡sakoma prielaida, kad jai nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečių asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintus konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktÄ .

84. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovė perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenzijÄ , nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiÅ¡kinimuose) nepatikslino, ar Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas taikomas, kai paslaugų teikėjui reikia atlyginti žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui ar kitu atveju.

85. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių. Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo (Techninės specifikacijos 7.4.9. punktas) 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis, arba tai, kad aukÅ¡tÄ reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga. Nekvestionuotina, kad kiekvienas vieÅ¡asis pirkimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobÅ«dis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat vieÅ¡ojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

87. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimas neįrodė Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyto reikalavimo, jog paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami Å¡iukÅ¡liavežėje į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ ne vėliau nei per 5 min nuo realaus įvykio įvykimo fakto, pagrįstumo. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog teismui nėra aiÅ¡ku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas, patvirtina, jog teismas nesuprato bylos esmės Å¡ioje dalyje ir nesiekė iki galo iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos teiginius kaip nepagrįstus.

88. Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami Å¡iukÅ¡liavežėje, į ARATC informacinę sistemÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiÅ¡kia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, Å¡iukÅ¡liavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas Å¡ioje TS, turi bÅ«ti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryÅ¡io trukdžių, ir paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti.

89. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. spalio 1 d. raÅ¡te Nr. S-20-3720, atsikirsdama į ieÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzijos reikalavimÄ , panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte reikalavimÄ konteinerio pakėlimo, nepakėlimo duomenis į užsakovo informacinę sistemÄ perduoti per 5 minutes nuo realaus laiko, nurodė, kad minėti duomenys turi bÅ«ti iÅ¡ karto tiesiogiai teikiami į ARATC informacinę sistemÄ , kurių formatas turi bÅ«ti suderintas pasiruoÅ¡imo laikotarpio metu. Paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukÅ«rimÄ .

90. Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡vadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ , turėtų pagrįsti, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų bÅ«ti nurodoma, ar apskritai yra Å¡ioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokiÄ informacijÄ pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar Å¡iuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sÄ lygos konkrečiam tiekėjui.

91. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į ARATC informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pateikia samprotavimus dėl skubos bÅ«tinumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovės teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais, galinčiais patvirtinti minėtus atsakovės samprotavimus.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė skubos svarbos, kodėl negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Be to, atsakovė net nebandė įrodinėti, kad, jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

92. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyto reikalavimo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimÄ , pagrįstai šį reikalavimÄ pripažino neužtikrinančiu VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį (Techninės specifikacijos 9.3. punktas) 93. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančiosios organizacijos įtvirtinta privaloma pareiga paslaugos teikėjo darbuotojams – Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ atliekantiems, atliekų turėtojų praneÅ¡imus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal Å¡alies Å«kio ekonominės veiklos lÅ«Å¡is E36__TO_E39) laikytina, kad tokia sÄ lyga mažina konkurencijÄ , apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir dėl to yra neleistina.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

94. VPÄ® 55 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siÅ«lomo darbo užmokesčio mėnesio mediana virÅ¡ija Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visÄ pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana bÅ«tų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiÅ«lymÄ .

Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visÄ reikiamÄ informacijÄ apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ . Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

95. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPÄ® 55 straipsnyje nustatyti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ ; pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Tiek pagal aktualų, tiek pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimÄ reikalavimai pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinami, be kita ko, kaip iÅ¡plaukiantys iÅ¡ bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiÅ«rio principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 38 punktas).

96. Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjo darbuotojams – Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ atliekantiems, atliekų turėtojų praneÅ¡imus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu privalo bÅ«ti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis mokamas vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal Å¡alies Å«kio ekonominės veiklos rÅ«Å¡is E36_TO_E39). Å ie duomenys atskirai apie kiekvienÄ darbuotojÄ turi bÅ«ti pateikti kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 iÅ¡raÅ¡Ä tam mėnesiui, už kurį teikiama mėnesinė atskaita. Jei iÅ¡raÅ¡e matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi bÅ«ti nepermatomai užtuÅ¡uoti.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieÅ¡kove, kad perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrįstai reglamentuoja į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali bÅ«ti diskriminuojami darbuotojai. Atsakovė nepagrindė, kodėl ieÅ¡kovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotÄ darbÄ , nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgÅ«džių, iÅ¡silavinimo reikalaujantį darbÄ .

Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija taip pat eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiÅ«lymus ir laimėti pirkimÄ , nes už nekvalifikuotÄ darbÄ tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis Å¡alies darbo užmokesčio dydį. Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.

Ir nors atsakovė tokį reikalavimÄ grindžia VPÄ® 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu, tačiau Pirkimo sÄ lygų 14.1. punkte nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainÄ , t. y. ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas mažiausios kainos pasiÅ«lymas. Daugiau jokių kitų papildomų vertinimo kriterijų atsakovė Pirkimo sÄ lygose nenustatė. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiÅ«lymų vertinimui Å¡iuo atveju neturės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti Pirkime.

98. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad tokia sÄ lyga mažina konkurencijÄ , apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.

99. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali bÅ«ti mažesnis, negu DK 141 straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 1 dalis). Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotÄ darbÄ darbuotojui atitinkamai už vienÄ valandÄ ar visÄ kalendorinio mėnesio darbo laiko normÄ . Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialÅ«s kvalifikacinių įgÅ«džių ar profesinių gebėjimų reikalavimai (DK 141 straipsnio 2 dalis). 100.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkančiosios organizacijos reikalavimÄ mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams, laikė reglamentavimu tiekėjo organizacinės veiklos. 101. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.3. punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurencijÄ , todėl neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

Dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ (Techninės specifikacijos 9.10. punktas) 102. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas naikintinas, nes nurodytas atsakovės tikslas gali bÅ«ti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo paslaugos teikėjÄ , be to, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino sistemiÅ¡kai Techninės specifikacijos sÄ lygų dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra žinomos ir suprantamos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios, jog darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, vadinasi tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos teiginius kaip nepagrįstus. 103. Techninės specifikacijos 9.10. punkte nustatyta, kad paslaugos teikimo metu pasikeitus paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimÄ ir vežimÄ , konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ , atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ir atliekų turėtojų praneÅ¡imų nagrinėjimÄ , paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar savivaldybės administracija iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ organizuoja praktinius mokymus apie paslaugos teikimo sÄ lygas ir atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios. 104.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninėje specifikacijoje nustatyta, jog tiek paslaugos teikimui savivaldybės teritorijoje vadovaujantis asmuo, tiek jį pavaduojantis darbuotojas, turi bÅ«ti gerai susipažinę su aptarnaujama teritorija. Jie privalo suprasti, skaityti, kalbėti ir raÅ¡yti lietuvių kalba. Paskirtam atsakingam asmeniui turi bÅ«ti raÅ¡tu suteikti įgaliojimai spręsti problemas ir vesti derybas (Techninės specifikacijos 9.5. punktas). Atliekų surinkimo technikÄ vairuojantys, pagalbiniai MA ir MKA atliekų surinkimo ir vežimo darbuotojai, konteinerių aikÅ¡telėse paliktas atliekas renkantys, konteinerių aikÅ¡teles Å¡varinantys darbuotojai turi bÅ«ti tvarkingi, dėvėti vienodas uniformas, ant kurios turi bÅ«ti pažymėtas paslaugos teikėjo pavadinimas ir logotipas (Techninės specifikacijos 9.6. punktas).

Darbuotojai, pagal darbo specifikÄ turintys bendrauti su atliekų turėtojais, privalo suprasti, skaityti ir kalbėti lietuviÅ¡kai, bÅ«ti pagarbÅ«s, malonÅ«s, pagal savo kompetencijÄ suteikiantys visÄ reikiamÄ informacijÄ besikreipusiems atliekų turėtojams (Techninės specifikacijos 9.9. punktas). 105. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiÅ¡kai vertinant minėtas Pirkimo sÄ lygas, atsakovė jose nustatė pakankamus įpareigojimus paslaugos tiekėjams pasirÅ«pinti savo darbuotojų, teikiančių paslaugÄ , profesionalumu.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovės nurodytas ir siekiamas tikslas dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, gali bÅ«ti užtikrinamas ne vien tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėjÄ , bet ir vadovaujantis Pirkimo sÄ lygose bei kituose teisės aktuose (darbo saugos, aplinkosaugos, atliekų tvarkymo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir pan.) nustatytais reikalavimais. 106. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendimus kaip ir kada turi bÅ«ti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamÄ ir perkančiajai organizacijai priimtinÄ paslaugų teikimÄ ir už tai prisiimdamas atsakomybę.

Be to, reikalavimas dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėjÄ ), darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. 107. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, gali bÅ«ti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme.

Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnis). Dėl laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose.

Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios. 108. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas sistemiÅ¡kai įvertino Techninės specifikacijos sÄ lygas dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo, todėl pagrįstai Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintÄ reikalavimÄ naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios pripažino neteisėtu, prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms teisės normoms.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo (Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas) 109. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas, leidžiantis užsakovui pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia Paslaugos teikėjas, negalėtų bÅ«ti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieÅ¡kovės kaltės. 110.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte nustatyta, jei paslaugos teikėjas padaro žalÄ tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių, tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančiÄ nuostolių dydį. 111. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiÅ«lymų galiojimas bÅ«tų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas bÅ«tų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais (VPÄ® 42 straipsnio 1 dalis).

Prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sÄ raÅ¡as nustatant, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais. Vadovaujantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, sutarties įvykdymo užtikrinimas garantuoja kitos sutarties Å¡alies prievolių įvykdymÄ . Jei Å¡alis pateikusi sutarties užtikrinimÄ savo prievolių kylančių iÅ¡ sutarties neįvykdo, kita Å¡alis įgauna teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovei sutarties 67.2. punktas suteikia teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu, jei žala padaroma trečiajam asmeniui, t. y. ne sutarties Å¡aliai. 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturi teisinio pagrindo reglamentuoti paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties Å¡alies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalÄ tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos Å¡ie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala bÅ«tų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji įgytų teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalÄ tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo, negali bÅ«ti užtikrinami tokiu bÅ«du. 113. Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nustatyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos sutarties įvykdymo užtikrinimÄ â€“ Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantijÄ .

Užtikrinimo vertė - 10 proc. bendros pasiÅ«lymo kainos Eur be PVM. Nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi bÅ«ti galiojantis visÄ sutarties galiojimo laikotarpį nenutrÅ«kstamai ir ne mažiau kaip 180 (Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų po sutarties galiojimo termino pabaigos. 114. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad banko garantija, paslaugos teikėjas užtikrina vieÅ¡ojo pirkimo sutarties tinkamÄ vykdymÄ .

Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Tuo tarpu, žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra šios sutarties reguliavimo dalykas, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. 115.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas yra neteisėtas, kaip prieÅ¡taraujantis teisės aktų nuostatoms. Dėl baudų 116. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytų baudų už sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų bÅ«ti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartis, pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime bÅ«tų tinkamos, tokiu bÅ«du teismas sprendimu užprogramavo bÅ«simÄ teisinį ginÄÄ , nes perkančiajai organizacijai, ėmus vykdyti sprendimÄ ir sumažinus baudų dydžius, ieÅ¡kovė ir/ar tretieji asmenys turės galimybę vėl teismine tvarka ginčyti Pirkimo sÄ lygose nustatytus naujus baudų dydžius ir tokiu bÅ«du stabdyti vieÅ¡ojo pirkimo organizavimÄ parenkant naujÄ paslaugos teikėjÄ .

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos atsakovės teiginius kaip nepagrįstus. 117. Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ yra nustatytos baudos už sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ â€“ numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, už miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolės nevykdymÄ , informacijos neteikimÄ (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) taikoma bauda nuo 400 iki 600 Eur, už netikslių duomenų perdavimÄ Ä¯ KIS ar UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemÄ (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) taikoma bauda nuo 200 iki 400 Eur, už miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimÄ kaip tai nurodyta sutarties priede Nr. 1 už kiekvienÄ fiksuotÄ atvejį yra taikoma 400 Eur baudÄ ir pan. 118.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad atsakovė, nustatydama baudų dydžius, ji turi atsižvelgti į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užterÅ¡to vandens Å¡alinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, neÅ¡alinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir technikÄ bei iÅ¡važiuoti į eismo juostÄ , nustatytu laiku neiÅ¡tuÅ¡tinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarÅ¡a, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimÄ , ir t.t.

Bauda turi įpareigoti tiekėjÄ nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuÅ¡tinti konteinerio. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sÄ skaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sÄ lygomis. 119. Atsakovės teigimu, pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime bÅ«tų tinkamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra nustatyta pareiga nurodyti baudų dydžius Pirkime.

Tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kuriÄ vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Be to, perkančiosios organizacijos pareiga pagrįsti Pirkimo sÄ lygose nustatytus baudos dydžius. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepagrindė ieÅ¡kiniu ginčijamų Pirkimo sÄ lygose nustatytų baudos dydžių. 120. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja tik vieno pažeidimo dėl sutartimi nustatytu grafiku neiÅ¡tuÅ¡tinto konteinerio, už kurį skiriama bauda, pagrįstumÄ .

Tačiau Pirkimo sÄ lygose viso yra 35 pažeidimai, už kuriuos gali bÅ«ti skiriamos nepagrįstai didelės baudos. Tačiau kitų baudų dydžių pagrįstumo atsakovė neįrodinėja. Visgi, net ir Å¡io pažeidimo atveju Å¡is baudos dydis yra neproporcingai didelis, kadangi vieno konteinerio pakėlimo kaina sudaro tik 1-2 Eur, kai, tuo tarpu, už pagal grafikÄ dėl paslaugos teikėjo kaltės neiÅ¡tuÅ¡tintÄ bendro naudojimo ar individualų konteinerį turėtų bÅ«ti mokama 400 – 600 Eur dydžio bauda, kuri apytiksliai 300 kartų didesnė už paslaugų teikimo kainÄ .

Tai rodo, kad Pirkimo sÄ lygose nustatyti baudų dydžiai yra neproporcingi ir tinkamai nepagrįsti. 121. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, pagrįstai sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad jie turėtų bÅ«ti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartis. Dėl Pirkimo procedÅ«rų 122. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė PirkimÄ , kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. 123. Nagrinėjamu atveju pripažinus Pirkimo sÄ lygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – atsakovės vykdomas Pirkimas turi bÅ«ti nutrauktas.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). 124.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, todėl teisingai konstatavo, kad Pirkimas negali bÅ«ti tęsiamas ir pagrįstai PirkimÄ nutraukė.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 125. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 126. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl ginčo esmės, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 127.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 128. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai). 129. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). 130.

IeÅ¡kovė UAB „Ecoservice projektai“ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo nesprendžia. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas