A-525-1642-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1484; panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3;
Legislator headnote
AI generatedA-525-1642-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A525-1642/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01194-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjai E. B.,
atsakovo atstovui Arūnui Sodoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja E. B. skundu (b.l. 1–3), kurį patikslino (b.l. 12–13, 22, 27), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1484;
2) panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3;
3) išslaptinti ir leisti susipažinti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo R. P. 2008 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta operatyvine informacija, kuri buvo panaudota baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08.
Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08, tyrėjas R. P. 2008 m. gegužės 7 d. Šiaulių rajono policijos komisariato viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kad gauta operatyvinė informacija, kad minėtas plakatas yra laikomas (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) name, priklausančiame E. B. Šio pranešimo pagrindu tyrėjas R. P. 2008 m. gegužės 7 d. atliko nesankcionuotą kratą pareiškėjos namuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ieškomo plakato nerado.
Šiaulių apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą baudžiamojoj byloje Nr. 96-1-221-08 nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja prašė Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko leidimo susipažinti su operatyvine informacija. 2010 m. liepos 10 d. laikinai einantis viršininko pareigas S. V. raštu Nr. 4-96-S-7948, kad informacija yra įslaptinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsniu, jos pateikti neturi teisės. Šiaulių apygardos prokuratūra 2010 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr.8-03-4378 atsakė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras, jo įgaliotas vyriausiojo prokuroro pavaduotojas neteikė teikimų Šiaulių apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei dėl operatyvinių veiksmų, numatytų Operatyvinės veiklos įstatyme 10, 11 straipsniuose, sankcionavimo pareiškėjos atžvilgtu, taip pat konstatavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūra neturi duomenų, dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo vykdoma operatyvinė veikla, tai pat nėra duomenų, kad tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221 buvo pradėtas, realizavus operatyvinio tyrimo bylos medžiagą.
Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato viršininkas V. K. 2010 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr.40-96-S-11014 teigė kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekami operatyviniai veiksmai, kuriuos būtų reikėję sankcionuoti. Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkas S. V. (tas pats pareigūnas, kuris 2010-07-10 l. e. viršininko pareigas raštu Nr. 4-96-S-7948 nurodė, kad informacija yra įslaptinta ir, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str., jos pateikti neturi teisės.) 2011 m. birželio 7 d. rašte Nr. 40-96-S-6373 nurodė, kad informacija turi slaptumo žymą („Riboto naudojimo‘‘).
Komisijos 2011 m. gegužės 5 d. posėdžio protokole Nr. 56-3 pateikta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 3 d. protokolinio sprendimo Nr. 38-S10-7RN, ISS išvada, kad E. B. prašomoje išslaptinti informacijoje yra įvardijami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Ministerijos, įstaigų prie Ministerijos, įstaigų prie Ministerijos ir Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veikla, detaliojo sąrašo 36 punkte numatyti duomenys.
Remiantis Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininko S. V. 2011 m. birželio 7 d. raštu Nr. 40-96-S-6373 (kad informacija turi slaptumo žymą („Riboto naudojimo“) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiosios ekspertų komisijos skolinio sprendimo Nr. 38-S10-7RN, ISS išvada, kad informacijoje pateikti duomenys atitinka Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos, detaliojo sąrašo 36 punkte numatytiems duomenims, darytina išvada, kad informacija atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį.
Komisijos 2011 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolu Nr. 56-3 nutarta atsisakyti išslaptinti informaciją, nes ji įslaptinta pagrįstai ir nėra pagrindo šią informaciją išslaptinti. Konstatuojamojoje dalyje kalbama apie žymas „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“. Pabrėžė, jog, išanalizavus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, niekaip negalima operatyvinės informacijos, kuri minima R. P. 2008 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime (kad minėtas plakatas yra laikomas (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių (duomenys neskelbtini) name, priklausančiame E. B.) priskirti valstybės paslapčiai.
Teigė, kad Komisija jos skundą išnagrinėjo neišsamiai, klaidingai taikė įstatymą. Tokio lygio Komisija privalėjo pastebėti, kad informacija yra tarnybinio pobūdžio ir jai žyma „Slaptai“ negali būti taikoma. Pažymėjo, jog tai, kad informacija yra tarnybinio pobūdžio, matyti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiosios ekspertų komisijos protokolinio sprendimo Nr. 38-S10-7RN, ISS išvados, kad informacijoje pateikti duomenys atitinka Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos, detaliojo sąrašo 36 punkte numatytus duomenis.
Darytina išvada, kad informacija atitinka Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkas 2011 m. birželio 7 d. rašte Nr. 40-96-S-6373 rašo, kad informacija turi slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Pabrėžia, jog šios dvi aplinkybės įrodo, kad tyrėjo R. P. minima operatyvinė informacija yra tarnybinio naudojimo. Kadangi Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkas S. V. 2011 m. birželio 7 d. rašte Nr. 40-96-S-6373 nenurodė informacijos įslaptinimo termino, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, tokia informacija išslaptinama po 2 metų nuo jos įslaptinimo datos.
Nuo įslaptinimo datos jau praėjo treji metai, todėl nėra kliūčių baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 naudotą operatyvinę informaciją išslaptinti. Išslaptinimo tvarką nustato Įstatymo 8 straipsnis, tai pat Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnis, kai operatyvinė informacija panaudojama baudžiamajame procese.
Atsakovas Ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 35) su skundu nesutiko.
Nurodė, jog pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Šiuo atveju, tai Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariatas. Pažymėjo, jog Ministerijos 2011 m. vasario 24 d. raštas Nr. 1D-1484 nelaikytinas sprendimu atsisakyti išslaptinti dokumentą, nes teisė spręsti dėl rengėjo įslaptintos informacijos išslaptinimo ministerijai nesuteikta. Šis Ministerijos raštas nesukelia pareiškėjai pasekmių, todėl neturėtų būti apskundimo dalyku. Pabrėžė, jog Ministerija yra netinkamas atsakovas dėl skundo reikalavimo išslaptinti ir leisti susipažinti su Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2008 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta operatyvine informacija, kuri buvo panaudota baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu (b.l. 104–108) skundą atmetė.
Nustatė, kad Komisija 2011 m. gegužės 5 d. svarstė E. B. skundą dėl Ministerijos sprendimo atsisakyti išslaptinti informaciją ir priėmė protokolinį sprendimą Nr. 56-3, kuriuo pripažino, kad E. B. skunde prašoma išslaptinti įslaptinta informacija įslaptinta pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo šią informaciją išslaptinti. E. B. 2011 m. vasario 12 d. kreipėsi į Ministeriją dėl su ja susijusios įslaptintos informacijos, kuri buvo panaudota baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08, išslaptinimo. Ministerijos 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1D-1484 buvo atsisakyta išslaptinti minėtą informaciją, nesant teisinio pagrindo.
Komisija 2011 m. gegužės 5 d. svarstė E. B. skundą dėl Ministerijos sprendimo atsisakyti išslaptinti informaciją ir priėmė protokolinį sprendimą Nr. 56-3, kuriuo pripažino, kad E. B. skunde prašoma išslaptinti įslaptinta informacija įslaptinta pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo šią informaciją išslaptinti, nesant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Nustatė, kad Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariate 2008 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 dalį.
Tyrėjas R. P., rašydamas 2008 m. gegužės 7 d. tarnybinį pranešimą, rėmėsi operatyvine informacija, kuri įforminta įslaptintu pranešimu. Šis pranešimas slaptumo žyma „Slaptai“ įslaptintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos, įstaigų prie Vidaus reikalų misterijos ir Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veikla, detaliojo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr. 1-1RN-5 (RN) (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr.1-1RN-2(RN) ir 2010-12-01 įsakymo Nr.1-1RN-2(RN) redakcijos) (toliau – ir Sąrašas), 36 punktu. Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Ministerijos sprendimo atsisakyti išslaptinti informaciją, kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu patvirtinti, kad E. B. prašomoje išslaptinti informacijoje yra nurodyti Sąrašo 36 punkte numatyti duomenys. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialioji ekspertų komisija pateikė duomenis, kad E. B. prašomoje išslaptinti informacijoje yra įvardijami Sąrašo 36 punkte numatyti duomenys.
Teismas, remdamasis Įstatymo nuostatomis (5 str. 1 – 5 d., 6 str. 1 – 3 d., 10 str. 1 – 3 d., 7 str. 1 d. 19 p.), atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog E. B. prašomoje išslaptinti informacijoje yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Sąrašo 36 punkte numatytais duomenimis, konstatavo, jog Komisija pagrįstai pripažino, kad E. B. skunde prašoma išslaptinti įslaptinta informacija įslaptinta pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo šią informaciją išslaptinti. Teismas atmetė reikalavimus panaikinti Ministerijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1484, Komisijos 2011 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3.
Pažymėjo, jog įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas arba išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigę (Įstatymo 10 str. 1 d.). Įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu (Įstatymo 10 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju nėra pasibaigę Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti įslaptinimo terminai, taip pat nėra kitų Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų informacijos išslaptinimo pagrindų, nepagrįstu pripažino pareiškėjos reikalavimą išslaptinti ir leisti susipažinti su Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo R. P. 2008 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta operatyvine informacija, kuri buvo panaudota baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08.
Pabrėžė, jog kadangi skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjos turėtas išlaidas.
III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 114–115), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą ir patenkinti jos skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai atsižvelgia į Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir nurodo, jog teismas, nagrinėdamas jos skundą, nepagrindė, kaip operatyvinės informacijos (plakatas, laikomas jos namuose) atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams, pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams. Be to, Įstatymo 5 straipsnyje nėra numatyta, kad informacija laikoma paslaptimi, jeigu tai gali sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 124) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Atsakovas Ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 125) su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl galimybės išslaptinti įslaptintą informaciją bei leidimo su ja susipažinti pareiškėjai.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Įstatymas).
Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėja siekia išslaptinti bei susipažinti su Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo R. P. 2008m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime minima operatyvine informacija, kuri įforminta įslaptintu pranešimu (b.l. 5). Šis įslaptintas pranešimas turi slaptumo žymą „Slaptai“. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis žyma "Slaptai" suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai. Tokią paslaptį gali sudaryti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti duomenys.
Teismo kolegija įvertinusi LR Vidaus reikalų ministerijos 2001m. vasario 24d. sprendime Nr. 1D-1484 bei LR Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011m. gegužės 5d. posėdžio protokole Nr. 56-3 pateiktais argumentais bei susipažinusi ir įvertinusi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2012m. gegužės 16d. lydraščiu Nr. 40-96-ĮS-116(s) pateiktą įslaptintą pranešimą su slaptumo žyma „Slaptai“, sprendžia, kad pranešime esantys duomenys atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16, 19 nuostatas, todėl įslaptintos informacijos rengėjas turėjo pagrindą pranešimą pažymėti žyma „Slaptai“.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas arba kai išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ įslaptinama 15 metų. Nagrinėjamoje byloje 15 metų terminas nuo dokumento įslaptinimo dienos nėra praėjęs. Byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kad ginčo dokumento įslaptinimo tikslingumas būtų išnykęs. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra įstatyminio pagrindo ginčo įslaptinto pranešimo išslaptinimui.
Be to akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Kaip minėta, ginčo dokumento įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs, todėl sprendimą dėl tokio dokumento išslaptinimo gali priimti tik šį dokumentą įslaptinęs subjektas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1484 bei Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3, taip pat nėra įstatyminio pagrindo išslaptinti ir leisti pareiškėjai susipažinti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo R. P. 2008 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta operatyvine informacija.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Pareiškėjos argumentai, susiję su įslaptintų duomenų, esančių ginčo pranešime, rinkimu bei jų panaudojimu ikiteisminiame tyrime, nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl plačiau nevertinami.
Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys