2022-05-11 Nr. AB-11846-3-62-3-00619-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-310-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00619-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., atstovaujamo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo,

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundą elektroninių ryšių priemonėmis pasirašė ir pateikė nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas R. M., o juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, net ir esančiam jų nariu, administraciniame teisme neturi. Išimtis numatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose.

Teismas konstatavo, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, nesanti profesine sąjunga, teisės atstovauti savo nariams administraciniame teisme neturi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai yra prieštaravimas tarp Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų įstatymų, teismas turi vadovautis ABTĮ normomis, todėl Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, neaiškintina kaip išplečianti asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą administraciniame teisme, tarpą. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad jis skundą pateikė ne kaip fizinis asmuo, tačiau kaip nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys, o tai lemia, kad skundą pateikė organizacija, kartu su savo nariu, t. y. pareiškėjas yra tiek organizacija, tiek jos narys. Pareiškėjas su minėta organizacija yra saistomas teisių ir pareigų.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakymas priimti skundą, nepagrįstai apribojo pareiškėjo pasirinkimą būti organizacijos nariu, privertė pareiškėją rinktis tarp teisės nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir narystės nevyriausybinėje organizacija. Pareiškėjas taip pat mano, kad šiuo atveju buvo pažeistas lygybės įstatymui principas, kadangi pareiškėjo socialinė padėtis ir jo veiklos rūšis užkerta kelią jam laisvai naudotis savo teisėmis.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad skundas buvo pasirašytas taip pat ir pareiškėjo. Jei teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo parašo tikrumo, tai negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti skundą, pareiškėjo įsitikinimu, tokiu atveju turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, t. y. 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, o ABTĮ 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos. Šiame punkte nurodytais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Pagal ABTĮ 47 straipsnio 5 dalį, kartu su ABTĮ 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui įgaliojimai [vesti bylą teisme] nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009).

Taigi, ABTĮ suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus, tačiau kartu nustato ir baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti tokiais (įgaliotais) atstovais administraciniame teisme, kuriais, ir apeliaciniam teismui pateiktais duomenimis, negali būti nei nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, kuri nėra profesinė sąjunga, nei jos pirmininkas, nesantis advokatu, advokato padėjėju ar pareiškėjo artimu giminaičiu, turinčiu aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nepatenka į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, galinčių būti fizinio asmens įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2017, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-146/2017, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-520/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-792-624/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016). Paminėto išaiškinimo laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-151-552/2022, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-900-261/2021, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-22-602/22, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-776-602/2021).

Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad jo skundą pasirašė ir jis pats, taip pat kad pareiškėjas yra tiek nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, tiek jos narys A. M., pažymėtina, jog: Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundą elektroninių paslaugų portale pasirašė bei pateikė ne pareiškėjas, tačiau nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas; administracinis aktas, kurį siekiam ginčyti pateiktu skundu, nėra susijęs su nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ teisėmis ir pareigomis, procesiniame dokumente taip pat nieko panašaus nėra teigiama. Taigi, aptariami pareiškėjo argumentai atmestini.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininko pasirašytas ir elektroninių paslaugų portale pateiktas pareiškėjo skundas pagrįstai nebuvo priimtas, kadangi skundas buvo patiektas įgaliojimų neturinčio atstovo.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan