2024-07-03 Nr. BB-3543-1-01-1-48407-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2422/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48407-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama civilinės ieškovės BUAB „Eurelus“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės A. Ž. ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarties išteisintojo D. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu civilinės ieškovės BUAB „Eurelus“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorė A. Ž. ir atstovė advokatės K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; proceso išlaidų priteisimo klausimą BUAB „Eurelus“ naudai pavesti spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Padaryti BPK pažeidimai vertinant įrodymus tiesiogiai lėmė, kad BUAB „Eurelus“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir bendrovė neteko teisės į žalos atlyginimą, kuri kilo dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Pasak kasatorių, D. G. kaltę padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas pagrindžia jo intensyvūs ir kryptingi veiksmai. Teismai išsamiai netyrė bylos aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, įrodymus vertino šališkai ir tendencingai, rėmėsi tik išteisintojo parodymais, ignoruodamas kitus jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Sprendžiant apie tyčios D. G. veiksmuose buvimą, nebuvo vadovautasi šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

Kasatorės teigia, kad liudytojų M. K., A. K., R. T., V. E. parodymai patvirtina, jog D. G., būdamas UAB „Eurelus“ direktorius, siekė kuo greičiau parduoti visą bendrovės turtą, nepaisydamas to, kad neteisėtai paskirtų UAB „Eurelus“ akcininkų neva buvo vienbalsiai nuspręsta parduoti žemės sklypą Vilniuje ir pastatą–kareivines bei žemės sklypą Kaune (byloje ši aplinkybė grindžiama akcininkų suklastotais sprendimais). Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Toks D. G. elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis žinojo neturintis teisės veikti bendrovės vardu ir kad veikia neteisėtai (suklastotų dokumentų pagrindu). Byloje nustatyta, kad buvo parengtas viso bendrovės turto sąrašas ir D. G. negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu buvo siekiama jį išparduoti. Be to, bylos įrodymai (specialisto išvada ir kt.) patvirtina, kad D. G. sudaryti sandoriai buvo akivaizdžiai nuostolingi bendrovei. Vienas jų – žirgo pirkimas iš G. V. Už žirgą sumokėti pinigai nebuvo grąžinti bendrovei, todėl bendrovė patyrė 15 400 Eur nuostolį. Siekdamas pateisinti savo veiksmus, D. G. pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo suklastota. D. G. parodymai dėl žirgo pirkimo aplinkybių yra neteisingi, duoti, siekiant išvengti atsakomybės. Bylos duomenimis neįrodyta teismo konstatuota aplinkybė, kad D. G. siekė įsigyti žirgą, norėdamas jį brangiau parduoti. Skubus, per trumpą laiką bendrovei nuostolingų sandorių sudarymas rodo ir tai, kad D. G. veikė asmeniniais, o ne bendrovės interesais, turėdamas tikslą parduoti bendrovės turtą ir gauti iš to asmeninę turtinę naudą.

Kasatorės nurodo, kad teismai nevertino, jog D. G. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrai su V. I. (V. I.) ir V. K. (V. K.). Todėl D. G. turi atsakyti ir už bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, net jei nustatyta, kad dalies nusikalstamų veiksmų jis pats tiesiogiai neatliko. Liudytojo J. M. parodymai, kad į jį kreipėsi teisinių paslaugų V. K. ir su juo sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, nepaneigia D. G. tyčios bei žinojimo apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir jų bendrumą. Be to, pats J. M. nurodė, kad tarp D. G. ir ukrainiečių turbūt buvo ryšys. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų J. M. ir V. I. parodymus.

Kasatorių teigimu, D. G. jautė grėsmę dėl savo atliekamų veiksmų, dėl to buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis saugoti jį vykstant į bendrovės objektų apžiūrą. Aplinkybė, kad buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis ir renkama vadovo veiksmų dokumentacija, taip pat nepaneigia, jog D. G. žinojo, kad yra paskirtas bendrovės direktoriumi neteisėtai. Teismai nevertino, kad D. G. objektyviai negalėjo būti žinoma, kada prasidės ir ar prasidės teisminiai procesai dėl jo kaip vadovo nušalinimo ir UAB „Eurelus“ akcijų perleidimo. Šios bendrovės akcijos buvo perleistos apgaulės būdu, imituojant civilinius santykius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo grindžiami subjektyviu bylos duomenų vertinimu ir prielaidų iškėlimu dėl D. G. bendrininkavimo su UAB „Eurelus“ akcijas neteisėtai užvaldžiusiais asmenimis. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliamais klausimais apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, dėl pareikštų kaltinimų išteisindamas D. G., būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismo išvadų kritika, kuri grindžiama subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir įrodymų vertinimo pažeisimus, nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės ieškovės BUAB „Eurelus“ nemokumo administratorės MB „Bankrotų grupė“ direktorės A. Ž. ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas