2025-06-04 Nr. AB-9841-3-61-3-06993-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-237-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06993-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT, atsakovas) Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. NSN-24-329; 2) panaikinti LKT 2024 m. lapkričio 13 d. atsakymą Nr. 2S-6422; 3) panaikinti LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. NĮ-24-938 ir LKT 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-6608; 4) panaikinti LKT 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-6646; 5) panaikinti LKT 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2S-6688; 6) panaikinti LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 17 d. raštą Nr. SN-24-788 ir LKT 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 2S-6761; 7) panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6907; 8) panaikinti LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SN-24-853 ir LKT 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-6975; 9) panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2S-7020; 10) panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 2S-7178; 11) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, pareiškėjo naudai 1,55 Eur turtinės žalos atlyginimą; 12) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, pareiškėjo naudai 10 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjui atliekant bausmę LKT Šiaulių kalėjime, kalinimo sąlygos buvo netinkamos, žeminančios asmens garbę ir orumą. Pareiškėjas paaiškino, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, jautėsi kankinamas, jautė nepatogumus dėl asmens privatumo neužtikrinimo.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.) nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

3.2. Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatomis. Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose yra įrengiami patogiu atstumu nuo lovų (gultų). Visos Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose esančios lovos yra dviaukštės, orientaciniai lovos matmenys yra: ilgis apie 197 cm, plotis apie 71 cm, aukštis iki lovos skirtingose kamerose esančių lovų matmenys gali nežymiai skirtis. Daiktų ir maisto susidėjimui kamerose įrengtos lentynos, kurių vietų skaičius viršija minėtų normų reikalavimus. Į įstaigą atvykusiam asmeniui išduodama universalios paskirties 40 litrų talpos plastmasinė dėžė asmeniniams daiktams laikyti visą buvimo įstaigoje laikotarpį, kurios atstoja normose numatytas spinteles, yra saugios tiek kalintiesiems, tiek jų daiktams.

3.3. 2024 m. rugsėjo 26 d. Patariamosios nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais LKT Šiaulių kalėjime komisijos (toliau – Patariamoji komisija) posėdyje svarstyti Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) pareigūnų 2024 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniai pranešimai dėl pareiškėjo sukeltos konfliktinės situacijos ir pasipriešinimo SVS pareigūnams, specialiųjų priemonių panaudojimo ir 2023 m. gruodžio 22 d. SVS pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl pasipriešinimo pareigūnams. Atsižvelgiant į Patariamosios komisijos siūlymą, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. NĮ-24-938 „Dėl nuteistojo E. V. antrankių naudojimo tikslingumo ir pagrįstumo“ nurodyta taikyti pareiškėjui papildomą režimo reikalavimą – išvedant iš gyvenamosios kameros, uždėti antrankius.

3.4. Šiaulių kalėjime prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) dezinfekuojami po kiekvieno pasinaudojimo dušu, o dušinės valomos ir dezinfekuojamos du kartus per dieną. Nors ant dušo patalpų keraminių plytelių ir yra matomų įsigėrusių vandens rūdžių, bet jos stabilios, nenusivalančios ir pavojaus sveikatai nekelia.

3.5. Šiaulių kalėjime bendruose užimtumuose ir susitikimuose pagal saugumo ir atskiro laikymo reikalavimus gali dalyvauti ribotas skaičius suimtųjų (nuteistųjų), todėl nėra galimybės suimtąjį ar nuteistąjį išvesti į kiekvieną organizuojamą renginį. Kiekvieną kartą laisvalaikio užsiėmimo dalyvių sąrašas skiriasi. Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. NĮ-24-608 nuteistasis Šiaulių kalėjime paliktas įtrauktu į linkusių užpulti įskaitą. Siekiant užtikrinti pareiškėjo, kitų nuteistųjų, darbuotojų, įstaigoje besilankančių savanorių saugumą, atsižvelgiant į nuteistojo impulsyvų, agresyvų elgesį, jo vedimas į grupinius užsiėmimus yra ribojamas.

3.6. 2024 m. sausio 18 d. Šiaulių kalėjimo administracija gavo pareiškėjo prašymą padaryti pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopiją, kuri, kartu su teikiamais dokumentais, būtų išsiųsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir VGTPT) kartu su kitais teikiamais pareiškėjo dokumentais. 2024 m. vasario 28 d. Šiaulių kalėjimo administracijai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-24-1589 pateikti informaciją apie minėto prašymo registraciją. Dėl žmogiškosios klaidos bei dėl didelio darbo krūvio Šiaulių kalėjimo pareigūnai neįvykdė pareiškėjo prašymo per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos terminą. Pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopija buvo padaryta 2024 m. kovo 7 d. ir kartu su pateiktais dokumentais buvo išsiųsta į VGTPT Šiaulių skyrių. LKT 2024 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2S-1736 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino padarytą klaidą bei išaiškino pareiškėjui, jog prašymas, nors ir pavėluotai, tačiau buvo įvykdytas ir pareiškėjo teisėms realios žalos padaryta nebuvo. Pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo būti suinteresuotas, kad jo prašymo vykdymas būtų sklandus, turėjo galimybę aktyviai bendradarbiauti su Šiaulių kalėjimo pareigūnais, nuolat domėtis ir tikslintis apie prašymo įgyvendinimo proceso eigą ir rezultatus, nelaukdamas teisės aktų nustatytų terminų pabaigos.

3.7. Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis.

3.8. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 113 punktu, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius patvirtina suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietų, kuriose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems įteikiamos tik jų vardu gautų laiškų kopijos, sąrašą. 2024 m. spalio 18 d. Šiaulių kalėjime gautas laiškas, adresuotas pareiškėjui. Tikrinant laiško turinį, patikrinimo metu rastas vienas pašto ženklas. Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas Nr. RV-24-6346. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas išreiškė norą pašto ženklą priimti ne kaip laišką, o kaip siuntinį, pašto ženklas iš karto sunaikintas nebuvo, 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo paaiškinta, kad, norint gauti pašto ženklą kaip siuntinį, reikalinga šį prašymą išdėstyti raštu, tačiau tokio prašymo iš pareiškėjo nebuvo gauta.

3.9. Pagal teisės aktų nuostatas, esant poreikiui, gydytojų konsultacijos metu gali dalyvauti pareigūnas. Pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines pareigas, vykdo nuolatinę kalėjime laikomų asmenų priežiūrą, užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą bei elgesio kontrolę, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje. Skundžiamu 2024 m. lapkričio 22 d. raštu 2S-6646 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjui buvo argumentuotai išaiškinta, jog pareigūnas gali dalyvauti medicininės apžiūros metu, nes tai susiję su medicinos personalo saugumo užtikrinimu.

3.10. Skundžiamu 2024 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2S-6422 LKT tinkamai bei argumentuotai išaiškino pareiškėjui aplinkybes, susijusias su mechaninės ventiliacijos bei pareigūnų iškvietimo sistemos, spintelių daiktams sudėti įrengimu kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

3.11. Skundžiamu 2024 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2S-6688 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsakovas tinkamai ir išsamiai informavo pareiškėją apie administracinės bylos Nr. I1-16826-414/2024 eigą ir joje atsakovo teikiamus dokumentus.

3.12. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems atsidaryti sąskaitos banke, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo specifinį statusą (t. y, nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę) nuteistasis negali atsidaryti sąskaitos jo pageidaujamame banke. Minimas bankas nėra įsteigęs filialo Lietuvoje, todėl sąskaitą atidaryti galima tik nuotoliniu būdu, naudojantis elektroniniu paštu ir telefonu, į kurį atsiunčiamas patvirtinimo kodas, o šių priemonių nuteistasis, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, neturi teisės turėti ir naudoti.

3.13. Tiek Šiaulių kalėjimo, tiek visos LKT pareigūnai bei darbuotojai santykiuose su nuteistaisiais (suimtaisiais) visada vadovaujasi teisės aktais, tiesiogiai reglamentuojančiais pareigūnų veiklą, griežtai laikosi etikos normų.

3.14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Atsižvelgiant į pareiškėjo nemokumą, Šiaulių kalėjimo administracija geranoriškai suteikė pareiškėjui teisę nemokamai siųsti laiškus. Pareiškėjo teiginiai apie diskriminaciją laikytini nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, jog nuteistųjų ir suimtųjų įkalinimo sąlygų reglamentavimas skiriasi. Kadangi skiriasi suėmimo laisvės atėmimo ar arešto bausmės tikslai, atitinkamai skiriasi ir bausmės vykdymo tvarka.

3.15. Pareiškėjo skundžiami LKT raštai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, sprendimuose yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, vertindamas Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. NSN-24-329, nustatė, kad 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-24-938 pareiškėjo atžvilgiu buvo įvesta papildoma režimo priemonė – išvedant iš gyvenamosios kameros, uždėti antrankius. 2024 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą – 2024 m. lapkričio 3 d., 17.50 val., išvedamas iš gyvenamosios kameros Nr. 23, nevykdė pareigūno reikalavimo apsisukti ir ištiesti rankas, kad būtų uždėti antrankiai, t. y. pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl šio pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo Šiaulių kalėjimo viršininkas priėmė 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. NSN-24-329, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui skirti draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Teismas įvertino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos 2023 m. gruodžio 28 d. LKT direktoriaus įsakymu Nr. V-1070 (toliau – ir Instrukcija) 173, 175 punktų, BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 79, 80 straipsnių nuostatas.

Teismas taip pat įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis laikėsi pareigūnų nurodymų, ir pažymėjo, kad byloje nėra pateikta medžiaga, patvirtinanti, jog pareiškėjas 2024 m. lapkričio 3 d. įvykdė pareigūnų nurodymus, ar kad Šiaulių kalėjimo pareigūnas, kuris 2024 m. lapkričio 3 d. turėjo išvesti pareiškėją iš kameros Nr. 23 ir uždėti antrankius, elgėsi provokuojančiai ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas būtų nepagrįstai apkaltintas padaręs BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skirtas draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus asmens higienos bei kanceliarijos reikmenis, buvo skirtas įvertinus pareiškėjo agresyvaus elgesio riziką, turimą informaciją, jog pareiškėjo atžvilgiu ne vieną kartą buvo taikytos drausminio poveikio priemonės, ir priimtą 2024 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjo atžvilgiu skirti papildomą reikalavimą išvedant jį iš gyvenamosios patalpos uždėti antrankius; sprendime yra nurodyti jo priėmimo motyvai, pareiškėjui suprantamai yra išdėstyta skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas priimtas laikantis BVK 79 bei 80 straipsnių nustatytų normų, todėl nėra teisinio bei faktinio pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

6. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. lapkričio 13 d. atsakymą Nr. 2S-6442, išdėstė pareiškėjo 2024 m. spalio 17 d. skundo Nr. NPS-24-7442 argumentus dėl ištraukiamosios vėdinimo sistemos keliamo triukšmo, dėl kameros Nr. 23 aprūpinimo spintelėmis bei dėl neveikiančios iškvietimo sistemos, taip pat išdėstė 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2S-6422 motyvus. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 17 punkto, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 11.8, 12.10, 12.8, 36 punktų, Aprūpinimo normų, Instrukcijos nuostatas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento sprendime Nr. (6-12 4.80 Mr) 2-41212, nustatytas aplinkybes, atsakovo pateiktas nuotraukas. Teismas nurodė, kad kameros vėdinamos per varstomus langus, ir pareiškėjas neginčija tokio kamerų vėdinimo būdo galimybės. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, ištraukiamoji ventiliacija išjungiama ramiuoju paros metu, nuo 22.00 val. vakaro ir 06.00 val. ryto, o nuteistųjų grupės prašymu vėdinimo sistema gali būti išjungiama ir kitu paros metu. Teismas iš atsakovo pateiktų Šiaulių kalėjimo kamerų nuotraukų nustatė, kad 23 kameroje yra įrengta pastatoma lentyna, kurioje pareiškėjas gali laikyti savo asmeninius daiktus. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normos nenustato draudimo pakeisti nustatytą inventorių kitu ir taip užtikrinti kamerų aprūpinimą inventoriumi. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti LKT 2024 m. lapkričio 13 d. atsakymą Nr. 2S-6422.

7. Teismas, vertindamas LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. NĮ-24-938 ir LKT 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-6608 teisėtumą, nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. 07.55 val. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą – rytinio patikrinimo metu pastūmė pareigūnę, elgėsi agresyviai ir šaukė, todėl jam 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. NSN-24-262 buvo skirta drausminė nuobauda – išvesdinant iš kameros, uždėti antrankius. Atsižvelgiant į Patariamosios komisijos siūlymą, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. NĮ-24-938 nurodyta taikyti pareiškėjui papildomą režimo reikalavimą – išvedant iš gyvenamosios kameros, uždėti antrankius. Apskundus šį sprendimą LKT, atsakovas priėmė sprendimą Nr. 2S-6608, kuriuo nustatė, jog pareiškėjui nustatytas papildomas režimo reikalavimas – išvedant iš gyvenamosios kameros uždėti antrankius – paskirtas teisėtai ir pagrįstai, objektyviai įvertinus visus pareiškėjo elgesio bausmės atlikimo metu aspektus, todėl naikinti Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. NĮ-24-938 nėra teisinio pagrindo. Teismas įvertino BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto, Instrukcijos 226.7 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad drausminamoji priemonė išvedant iš kameros uždėti antrankius yra skirta atsižvelgiant į pareiškėjo agresyvų elgesį, pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo, kaip to reikalauja BVK 80 straipsnio 2 dalis. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis neatitinka agresyvaus kalinio sąlygos, nurodytos Instrukcijos 226.7 punkte, ir pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo teiginius, jog pareiškėjas yra linkęs agresyviai elgtis kitų asmenų atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti LKT 2024 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2S-6608 ir Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. NĮ-938.

8. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2S-6646 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad 2024 m. spalio 17 d. bei 2024 m. gruodžio 2 d. vizitų pas gydytoją- (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjas turėjo išsakyti savo nusiskundimus girdint jį atvedusiems į kabinetą pareigūnams, kurie buvo patalpoje konsultacijų metu, siekiant užtikrinti aplinkinių asmenų saugumą, nors pareiškėjas buvo su antrankiais. Teismas įvertino Saugaus elgesio taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135, 29 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad, esant poreikiui, gydytojų konsultacijos metu gali dalyvauti pareigūnas. Teismas nurodė, kad pareigūnai pareiškėjo vizitų pas gydytoją metu pasiliko patalpose siekiant užtikrinti aplinkinių saugumą, nes pareiškėjas yra agresyvus, linkęs naudoti fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, o tai, kad pareiškėjas vizitų pas gydytoją metu buvo su antrankiais, nesuteikia pareigūnams teisės nevykdyti teisės aktų nustatytos pareigos užtikrinti saugią aplinką, kadangi žala kitam asmeniui gali būti padaryta ne tik rankomis, tačiau tiek verbaliniu būdu, tiek kitais būdais. Teismas konstatavo, kad pareigūnų veiksmai pasiliekant patalpoje per medicinos darbuotojų konsultacijas, nesant medicinos darbuotojų prašymo ir atsižvelgiant į agresyvų pareiškėjo būdą, atitinka Saugaus elgesio taisyklių 29 punkto nuostatos reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti LKT 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-6646.

9. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-6688 pagrįstumą ir teisėtumą, įvertino šiame sprendime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pateikto skundo Regionų administraciniam teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracinėje byloje Nr. I1-3348-414/2025, dėl šio skundo tikslinimo ir dėl pareiškėjo prašymo atsakovui pateikti prašomus dokumentus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į LKT su prašymu pateikti teismui 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus duomenis. Teismas nurodė, kad pareiga pašalinti skundo trūkumus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų kontekste yra nustatoma būtent pareiškėjui, o atsakovui nustatoma pareiga pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą jau po skundo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teismui skundžiamų sprendimų įteikimo jam metu turėjo teisę paprašyti pareigūnų, jog ant jam įteiktų sprendimų egzempliorių būtų uždėtas štampas „Gauta“ bei užrašyta šių sprendimų įteikimo pareiškėjui data. Teismas konstatavo, kad, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo panaikinti LKT 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 2S-6688.

10. Teismas, vertindamas LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 17 d. rašto Nr. SN-24-788 ir LKT 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 2S-6761 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl banko sąskaitos atidarymo banke „Wise“ ir nurodė, jog šią sąskaitą galima atidaryti nuotoliniu būdu. Šiaulių kalėjimo viršininkas 2024 m. spalio 17 d. raštu Nr. SN-24-788 atsakė pareiškėjui, jog, norint atidaryti sąskaitą pareiškėjo norimame banke, reikalinga registracija / patvirtinimas elektroniniu paštu ir telefonu, kuriais nuteistasis neturi teisės naudotis telefonu, bei asmens nuotrauka su asmens dokumentu, kurių nuteistieji negali turėti. Apskundus šį spendimą LKT, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 2S-6761 pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas. Teismas įvertino BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, skundžiamų sprendimų turinį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra apribojama teisė turėti banko sąskaitą, tačiau skundžiamais sprendimais pareiškėjui išaiškinama, jog pareiškėjas negali turėti sąskaitos būtent pareiškėjo nurodytame banke „Wise“, nes šis bankas neturi atskiro padalinio Lietuvoje, o banko sąskaitos atidarymas nuotoliniu būdu pareiškėjui, kaip specialųjį nuteistojo statusą turinčiam asmeniui, nėra leistinas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Šiaulių kalėjimo 2024 m. spalio 17 d. raštą Nr. SN-24-788 ir LKT 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 2S-6761.

11. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6907 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 1 d. pateikė Šiaulių kalėjimo administracijai skundą, kad 2024 m. spalio 31 d. Šiaulių kalėjimo administracija pareiškėjo nenuvedė pas atvykusį kunigą. Teismas apžvelgė LKT 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6907 turinį ir pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo veiksmais siekė užtikrinti asmenų augumą susitikimo su kunigu metu, tad, atsižvelgiant į turimus duomenis, jog pareiškėjas ne vieną kartą agresyviai elgėsi kitų asmenų atžvilgiu, nevedė pareiškėjo į susitikimą su kunigu numatydami pareiškėjo agresyvaus elgesio tikimybę. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6907.

12. Teismas, vertindamas Šiaulių kalėjimo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SN-24-853 ir LKT 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-6975, nurodė, kad pareiškėjas teikė skundus dėl antrankių naudojimo pareiškėją išvedant iš gyvenamosios patalpos tvarkos. Teismas apžvelgė nurodytų administracinių aktų turinį, BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto, Instrukcijų 226.7 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad antrankiai pareiškėjui yra dedami atsižvelgiant į Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto 2024 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. RV-24-7066 bei Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. NĮ-24-608, kurie patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą yra padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Teismas konstatavo, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo veiksmais siekė užtikrinti asmenų saugumą susitikimo su kunigu metu, tad, atsižvelgiant į turimus duomenis, jog pareiškėjas ne vieną kartą agresyviai elgėsi kitų asmenų atžvilgiu, antrankiai pareiškėjui dedami atsižvelgiant į pareiškėjo agresyvaus elgesio tikimybę. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl panaikinti LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SN-24-853 ir LKT 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-6975 nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 2S-7020 teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimo administracijai teikė skundus dėl neteisėtų pareigūnės veiksmų, jai atsisakius priimti pareiškėjo prašymą bei neprisistačius. Teismas išdėstė nurodytų administracinių aktų turinį, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 11.1 punkto, BVK 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad resocializacijos skyriaus (RS) specialistė, nustačiusi, jog prašymas yra adresuotas ne tam viešojo administravimo subjektui, gražino pareiškėjui jo skundą patikslinimui, ir pažymėjo, kad pareigūnė neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas, vertindamas skundo argumentą dėl RS specialistės neprisistatymo, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatė, jog pareiškėjas yra pateikęs ne vieną skundą Šiaulių kalėjimo administracijai ir ne viename skunde yra nurodęs RS specialistų, dirbančių Šiaulių kalėjime, vardus bei pavardes. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dažnai bendrauja su Šiaulių kalėjime dirbančiais resocializacijos pareigūnais, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 2S-7020.

14. Teismas, vertindamas LKT 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 2S-7178 teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis yra diskriminuojamas, nes suimtiesiems Šiaulių kalėjimas vokus išduoda ir jie turi galimybę išsiųsti laiškus į valstybės įstaigas ir institucijas, o pareiškėjui vokas nebuvo išduotas. Teismas įvertino BVK 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėjo sąskaitos likutį ir padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai piniginių lėšų apmokėti laiškų siuntimo išlaidoms, yra nemokus. Teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, kad pareiškėjui ne kartą buvo suteikiama galimybė nemokamai siųsti laiškus, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė kreiptis į teismą atsisakant pareiškėjui išduoti vokus jo nemokumo pagrindu nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo panaikinti LKT 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 2S-7178.

15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) delsiant pagaminti pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopiją, ir taip apribojant pareiškėjo teisę kreiptis į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, išdėstė pareiškėjo 2024 m. sausio 18 d. prašyme Nr. NPS-24-530, 2024 m. vasario 28 d. prašyme Nr. NPS-24-1589, 2024 m. kovo 14 d. skunde LKT, Šiaulių kalėjimo 2024 m. balandžio 3 d. rašte Nr. SN-24-269 ir LKT 2024 m. balandžio 11 d. sprendime nurodytas aplinkybes. Teismas išdėstė VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas pagaminti jo asmens tapatybės kortelės kopiją ir kartu su pateiktais dokumentais ją išsiųsti VGTPT, nors ir praleidus VAĮ nustatytą 20 dienų terminą, buvo įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir dėmesingas, turėjo būti suinteresuotas savo prašymo įvykdymo sklandumu, turėjo galimybę bendradarbiauti su Šiaulių kalėjimo pareigūnais dėl jo prašymo vykdymo, nuolat domėtis ir gauti informaciją apie prašymo vykdymo eigą bei rezultatus dar nepasibaigus VAĮ nustatytam 20 dienų terminui, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisėms nebuvo padaryta žala.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, lovų bei čiužinį matmenų, maudymosi duše neatitikimo higienos normoms, įvertino Eksploatavimo taisyklių 12.5 punkto, Aprūpinimo normų 9.1 punkto, Higienos normos 17, 28.1, 28.2 punktų nuostatas. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktas nuotraukas, nustatė, kad 23 kameroje yra įrengta užuolaida, atidalinanti kameroje esantį sanitarinį mazgą nuo likusios kameros dalies, o 71 kameroje yra įrengta sanitarinio mazgo kabina, kuri iš visų pusių atitverta medinėmis pertvaromis nuo likusios kameros dalies, konstatavo, jog sanitariniai mazgai Šiaulių kalėjimo kamerose atitinka teisės aktų nustatytas normas, patalpos yra vėdinamos, todėl blogas kvapas gyvenamose patalpose negali užsistovėti. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenustato kamerose įrengiamų gultų bei čiužinių ilgio normatyvų, be to, byloje nėra duomenų, jog NVSC patikrinimų metu būtų nustatyti Higienos normos 28.1 bei 28.2 punktų pažeidimai. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę LKT Šiaulių kalėjime buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 1,55 Eur turtinę žalą už jam siųsto pašto ženklo sunaikinimą, nustatė, kad 2024 m. spalio 18 d. Šiaulių kalėjime gautas laiškas, adresuotas pareiškėjui. Patikrinus voko turinį, rastas vienas pašto ženklas. Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas Nr. RV-24-6346. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas išreiškė norą pašto ženklą priimti ne kaip laišką, o kaip siuntinį, pašto ženklas iš karto sunaikintas nebuvo. Buvo kreiptasi į SVS pareigūnus dėl galimybės tą padaryti. Gavus atsakymą iš SVS darbuotojų, 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, norint gauti pašto ženklą kaip siuntinį, reikia šį prašymą išdėstyti raštu. Tokio prašymo iš nuteistojo nebuvo gauta. Teismas įvertino Vidaus tvarkos taisyklių 113, 501 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalių, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2024 m. lapkričio 20 d. pasirašytinai buvo išaiškinta, jog norint pašto ženklą priimti ne kaip laišką, o kaip siuntinį, reikalingas raštiškas pareiškėjo prašymas, tačiau pareiškėjas tokio prašymo Šiaulių kalėjimo administracijai nepateikė, todėl, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklų 13 punkte nustatyta tvarka, laiško originalas buvo sunaikintas. Teismas konstatavo, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, neįteikdami pareiškėjui jam siųsto pašto ženklo, neatliko neteisėtų veiksmų, jie elgėsi apdairiai bei rūpestingai, tikėdamiesi, jog pareiškėjas pateiks prašymą dėl pašto ženklo atsiėmimo siuntinio pavidalu, saugojo pareiškėjui skirtą pašto ženklą, tačiau nesulaukę pareiškėjo prašymo, veikė vadovaudamiesi Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkto nustatyta tvarka. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, negali kilti ir civilinė atsakomybė, todėl teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 1.55 Eur turtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 10 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įvertino CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme, nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų LKT veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis, todėl, nenustačius nei vieno civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti būtinų elementų, negali kilti civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

21. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.

23. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

23.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. NSN-24-329 pagrįstumo ir pažymi, kad jo galimybės teikti įrodymus yra ribotos, o teismo išvados nepagrįstos, šališkos, pažeidžiančios įrodinėjimo taisykles. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintas vaizdo registratoriaus įrašas.

23.2. Teismas, spręsdamas dėl Šiaulių kalėjimo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SN-24-853 ir LKT 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2S-6975 pagrįstumo, neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl išvedant iš gyvenamosios patalpos uždedamų antrankių, nes jis skundėsi dėl išvedant ne tik iš gyvenamosios patalpos uždedamų antrankių, padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo pavojingumo.

23.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LKT 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 2S-7020 pagrįstumo, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas buvo adresuotas netinkamam adresatui, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui neprisistatęs pareigūnas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priėmė šališką sprendimą.

23.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl asmens tapatybės kortelės kopijos nepadarymo, dėl sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų, dėl kvapo, dėl lovos ilgio, dėl dušo švaros.

23.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas žodžiu prašė jam į teikti siuntinį (pašto ženklą), todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo.

23.6. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ventiliacijos skleidžiamo triukšmo ir pažymi, kad jokie triukšmo matavimai nebuvo atliekami.

23.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. NĮ-24-938 ir LKT 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-6608, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo netinkamo elgesio.

23.8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo galimybės įsigyti banko kortelę, dėl jo teisės į religines apeigas, dėl aprūpinimo spintelėmis, dėl iškvietimo sistemos ir kt.

24. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, o apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti administracinius aktus ir priteisti iš Lietuvos valstybės 1,55 Eur turtinės žalos ir 10 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas pateikė prašymus pridėti prie bylos LKT 2025 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 2S-2973 ir LKT 2025 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 2S-3924.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomi prijungti prie bylos dokumentai buvo priimti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, šie pareiškėjo prašymai netenkinami.

28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d., atlyginimo bei dėl atsakovo priimtų administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu.

31. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

32. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos padaryti išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas kiekvienu atveju turi spręsti dėl byloje priimtų įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021).

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo skundo reikalavimų dėl administracinių aktų, priimtų išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl jam taikomų papildomų režimo užtikrinimo priemonių (antrankių naudojimo), dėl banko sąskaitos atidarymo, dėl prašymų (ne)registravimo, dėl dokumentų kopijų pateikimo teismui, dėl nemokamų vokų išdavimo, taip pat dėl pareiškėjui skirtų drausminių nuobaudų, papildomų režimo reikalavimų ir kt. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas paminėtus pareiškėjo skundo reikalavimus, išanalizavo faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiami skundžiami administraciniai aktai, ir pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo juos pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais bei panaikinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtų reikalavimų turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kalinimo sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas skundžiamuose aktuose patvirtino pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl to, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai turi prisistatyti, kad pareiškėjui laiku nebuvo padaryta asmens tapatybės kortelės kopija, taip pat pripažino, kad Šiaulių kalėjime nėra galimybės įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos. Tačiau pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl paminėtų pažeidimų, todėl, nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, lovų bei čiužinį matmenų ir maudymosi duše neatitikimo higienos normoms, sprendime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui atliekant bausmę Šiaulių kalėjime buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant sanitarinių mazgų įrengimą Šiaulių kalėjime, buvo įvertinti atsakovo pateikti duomenys apie Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 23 ir Nr. 71 esančius sanitarinius mazgus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys dokumentai (pareiškėjo 2024 m. liepos 3 d. prašymas (II t., b. l. 25), LKT 2024 m. spalio 2 d. raštas Nr. 2S-5437 (II t., b. l. 21-22), NVSC 2024 m. liepos 9 d. pažyma apie priimtus dokumentus Nr. (08 4.80)2-25995 (II t., b. l. 23)) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu taip pat buvo kalinamas kameroje Nr. 4A, tačiau šioje kameroje esančių sanitarinių mazgų įrengimo tinkamumas byloje nebuvo įvertintas.

37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo aplinkybių, susijusių su iš sanitarinio mazgo sklindančiais kvapais, naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su gulto (lovos) ilgiu jam būnant kameroje Nr. 4A, atkreipia dėmesį, kad nors Aprūpinimo normos nereglamentuoja lovos ilgio, tačiau negali būti toleruojama situacija, kai asmuo yra priverstas naudotis jo ūgio ar mažesne lova. Pažymėtina, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiktus skundus dėl lovos ilgio, LKT 2024 m. spalio 2 d. rašte Nr. 2S-5437 (II t., b. l. 21-22) netiesiogiai pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas naudojosi netinkamo dydžio lova, nurodydamas, kad klausimas dėl netinkamo dydžio lovos buvo išspręstas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėją perkėlus iš gyvenamosios kameros 4A į kamerą Nr. 23. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino.

39. Byloje esantis NVSC 2024 m. spalio 28 d. raštas Nr. (6-12 4.80Mr)2-41212 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2024 m. spalio 22 d., Šiaulių kalėjime buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatyta, kad dušų patalpos Nr. 1 pirmoje dušo kabinoje yra vizualiai matomi nešvarumai, kalkių apnašos, ir tuo yra pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punktas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį dėl netinkamo kamerų aprūpinimo inventoriumi (nėra spintelių), nustatė, kad kamerose turi būti įrengtos spintelės kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, tačiau minėtame teisės akte nėra nustatyto draudimo pakeisti nustatytą inventorių kitu ir taip užtikrinti kamerų aprūpinimą inventoriumi, o Šiaulių kalėjime asmenims išduodama universalios paskirties 40 litrų talpos plastmasinė dėžė asmeniniams daiktams nusinešti į kamerą, kuri atstoja spintelę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius aplinkybę, jog kamerose nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti, pripažįstama, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-69-556/2025).

41. Pareiškėjo skunde taip pat buvo keliamas klausimas dėl ventiliacijos keliamos triukšmo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vėdinimo sistemos skleidžiamo triukšmo matavimai 2024 m. spalio 22 d. patikrinimo metu nebuvo atlikti, todėl byloje nėra pateikta įrodymų, ar vėdinimo sistemos skleidžiamas triukšmas pažeidžia Lietuvos standarto LST EN ISO 16032:32 „Akustika. Pastatų inžinerinės įrangos ar veiklos juose sukuriamo garso slėgio lygių matavimas. Ekspertinis metodas (ISO 16032:2024) nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-13114-362/2024 matyti, kad Šiaulių kalėjime 2024 m. vasario 1 d. buvo vertinama triukšmo kontrolė bei nustatyti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, t. y. nenustatė, kokiose patalpose buvo atliktas triukšmo vertinimas ir pan.

42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad 2024 m. spalio 31 d. jis nebuvo nuvestas pas kunigą, įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 29 d. 07.55 val. rytinio patikrinimo metu pastūmė pareigūnę, o 2024 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas padarė dar vieną bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skundo aplinkybių, jog po 2024 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo jis buvo vedamas pas kunigą, o antras bausmės pažeidimas buvo padarytas vėliau, 2024 m. lapkričio 3 d. nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, susijusių su šiuo skundo reikalavimu.

43. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, ir, jei pažeisti, kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo jų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė