2019-10-23 Nr. AB-20235-3-64-3-00535-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-10-23 Nr. AB-20235-3-64-3-00535-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam 31 060 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-659-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00535-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam 31 060 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat nusprendė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovais šioje byloje.
Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinį teismą padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat apeliaciniame skunde buvo prašoma atnaujinti terminą jam paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jis turėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo apeliaciniam skundui parengti. Šis procesas užtruko, sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2019 m. liepos 26 d. Be to, pats teismo sprendimas yra didelės apimties, jo analizė reikalauja daug laiko, be to, advokatei reikėjo važiuoti pas pareiškėją iš Vilniaus į Kybartus, šiai kelionei reikėjo paskirti visą darbo dieną.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, neatnaujinę praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas išsiųstas advokatei Jūratei Tamulevičiūtei (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad advokatė privalėjo supažindinti pareiškėją su 2019 m. liepos 9 d. teismo sprendimo jam sukeltomis teisinėmis pasekmėmis, laikytina, kad su sprendimo turiniu advokatė turėjo būti susipažinusi dar iki antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti suteikimo pareiškėjui, todėl negalima konstatuoti, kad teismo sprendimo analizė buvo atliekama tik rengiant apeliacinį skundą. Nustatęs, kad pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių kreipėsi 2019 m. liepos 23 d., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimtas 2019 m. liepos 26 d., teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimas užtruko. Teismo vertinimu, nuo teisinės pagalbos suteikimo dienos iki paskutinės dienos apeliaciniam skundui paduoti (2019 m. rugpjūčio 8 d.) likęs laikotarpis buvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas, nurodo, kad teismo sprendimo advokatė pareiškėjui nesiuntė, nes sprendimą pareiškėjui išsiuntė pats teismas paštu. Advokatė po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimo su pareiškėju apibendrintai kalbėjo telefonu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamiai neanalizavo, nes tam neturėjo teisinio pagrindo, ji buvo tik bendrais bruožais susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Todėl teismo išvada, kad advokatė dar iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. liepos 26 d. sprendimo privalėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą analizuoti taip, kaip rengdama apeliacinį skundą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, nes tai reikštų, kad advokatė privalo dirbti neatlygintinai.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimas užtruko, nes teismas neįvertino, kad dokumentai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl teisinės pagalbos skyrimo buvo siunčiami paštu, pareiškėjui reikėjo užpildyti prašymą Tarnybai, turto deklaraciją, ir tai užtrunka keletą dienų.
Pareiškėjas mano, jog teismo teiginys, kad apeliaciniam skundui parengti turėjo užtekti 13 dienų (tuo labiau, kad teismo sprendimas yra didelės apimties, advokatei reikėjo važiuoti pas pareiškėją iš Vilniaus į Kybartus), yra neteisėtas ir nepagrįstas, be pagrindo suvaržantis pareiškėjo teisę pateikti apeliacinį skundą.
Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad 2019 m. liepos 27–28 d. buvo savaitgalis, 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjo advokatė vyko pas kitus klientus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2019 m. rugpjūčio 6 d. ji dalyvavo teismo posėdyje, atstovaudama kitą klientą, 2019 m. rugpjūčio 9 d. vyko pas pareiškėją į Kybartus, 2019 m. rugpjūčio 10 d. mirė advokatės močiutė, dėl to advokatė buvo išvykusi rugpjūčio 12–14 d., rugpjūčio 15 d. buvo ne darbo diena.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjo atstovės prašymas prijungti prie bylos Gyventojų registro išrašas, patvirtinantis aplinkybę dėl pareiškėjo atstovės močiutės mirties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, buvo priimtas ir paskelbtas 2019 m. liepos 9 d., taigi paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjo advokatė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą apeliacinį skundą pateikė 2019 m. rugpjūčio 26 d., taigi, terminas apeliaciniam skundui paduoti nagrinėjamu atveju praleistas 18 dienų.
Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog terminą kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu jis praleido dėl to, kad užtruko, kol buvo priimtas sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo didelės apimties, advokatei reikėjo važiuoti pas pareiškėją iš Vilniaus į Kybartus. Atskirajame skunde papildomai pažymima, kad pareiškėjas keletą dienų užtruko rengdamas bei siųsdamas dokumentus ir prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo, o advokatė 2019 m. liepos 31 d. vyko pas kitus klientus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2019 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo teismo posėdyje, atstovaudama kitą klientą, 2019 m. rugpjūčio 10 d. mirė advokatės močiutė, dėl to advokatė buvo išvykusi rugpjūčio 12–14 d., buvo nedarbo dienų.
Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo nuorašas 2019 m. liepos 10 d. buvo išsiųstas advokatei Jūratei Tamulevičiūtei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat ir pačiam pareiškėjui paštu. Pareiškėjas tik 2019 m. liepos 23 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri 2019 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3482-12257 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė pareiškėjo apeliacinį skundą pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., nors paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, kaip minėta, buvo 2019 m. rugpjūčio 8 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pirmiausiai pareiškėjas, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, suplanuoti savo veiklą ir arba parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas nustatyto termino, arba kuo operatyviau kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir operatyvus, kadangi jis Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė tik 2019 m. liepos 23 d. Net ir atsižvelgus į atskirojo skundo teiginius, kad parengti skundą ir su juo susijusius dokumentus užtruko keletą dienų, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai delsė kreiptis į Tarnybą. Byloje nėra duomenų, jų nenurodė ir pareiškėjas, apie aplinkybes, sukliudžiusias pareiškėjui operatyviai rūpintis savo galbūt pažeistų teisių gynyba teikiant apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, kad toks pareiškėjo delsimas iš esmės nulemtas tik jo paties pasirinkto elgesio modelio.
Tarnybos 2019 m. liepos 26 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui priimtas per 3 dienas nuo pareiškėjo prašymo pateikimo (2019 m. liepos 23 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimas užtruko.
Vertinant pareiškėjo ir jo atstovės argumentus dėl didelės pirmosios instancijos teismo sprendimo apimties, advokatės užimtumo, pirmiausiai pažymėtina, kad Tarnybos 2019 m. liepos 26 d. sprendimas skirti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo priimtas iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos likus dar 13 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminas, net ir atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo apimtį, laikytinas pakankamu apeliaciniam skundui parengti ir pateikti. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad vieną dieną pareiškėjo advokatė sugaišo dėl to, kad turėjo nuvykti pas pareiškėją iš Vilniaus į Kybartus, bei kad 3 darbo dienas buvo išvykusi dėl jos močiutės laidotuvių, kadangi, net ir atsižvelgus į minėtas išvykas, apeliaciniam skundui parengti ir paduoti teismui dar buvo likusios 9 dienos. Tuo tarpu, apeliacinis skundas, kaip minėta, buvo pateiktas ABTĮ nustatytą terminą praleidus net 18 dienų.
Taip pat ir atskirajame skunde nurodytos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjo advokatė 2019 m. liepos 31 d. vyko pas kitus klientus. Pažymėtina, kad vien didelis advokato užimtumas, nesant objektyvių aplinkybių, apribojusių galimybes apeliacinį skundą surašyti laiku, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi pareiškėjas pats turi rūpintis tinkamu atstovavimu savo teisėms, o jeigu atstovavimas nėra vykdoma kokybiškai – pasirinkti kitą atstovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-66-438/2016).
Aplinkybė, kad tam tikros dienos buvo savaitgalis arba nedarbo diena, neturi teisinės reikšmės, kadangi terminas apeliaciniam skundui paduoti visais atvejais skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo pasitelkia advokatą, taip pat ar asmeniui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ABTĮ nenustato jokių aptariamo termino taikymo ar skaičiavimo išimčių.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai pagrįstai bei teisėtai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius