1510d583-3309-4793-ab0b-e7db30e8043e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-597-561/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02453-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Ž. R. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priteisė jam 140 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama LVAT sprendimÄ , 2016 m. balandžio 29 d. pervedė minėtÄ sumÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ pataisos įstaigoje, tačiau VPN neteisėtai priteistÄ pinigų sumÄ pervedė antstoliui, pagal įstaigoje turimus vykdomuosius dokumentus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Å¡ių neteisėtų VPN veiksmų jis patyrė 6 000 Eur neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti visÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vykdydama įstaigoje gautÄ antstolio patvarkymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, 2016 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu į antstolio K.

K. depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 140 Eur. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui priteistÄ sumÄ pagrįstai pervedė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , nes įstatymas įsakmiai įpareigoja vykdyti antstolių patvarkymus. Pažymėjo, jog apie antstolio patvarkymÄ ir pinigų pervedimÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turėjo teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau atsakovė neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ja pasinaudojęs. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog jam turėjo bÅ«ti palikta 1 minimalios mėnesinės algos dydžio suma, nurodė, kad priteista teismo suma nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytÄ piniginių sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra galimas, sÄ raÅ¡Ä .

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra pilnai išlaikomas valstybės, jam garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam padarytos žalos, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų iÅ¡gyvenimų. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. A. K. KoÅ¡ys 2015 m. birželio 18 d. VPN surašė patvarkymÄ Nr. S15-21893 dėl 1 610,23 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, pervedant VPN sÄ skaitoje esančias pareiÅ¡kėjo lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ (b. l. 37).

A. K. KoÅ¡ys 2016 m. vasario 3 d. VPN surašė patikslintÄ patvarkymÄ Nr. S16-3469 dėl 1 305,72 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, pervedant VPN sÄ skaitoje esančias pareiÅ¡kėjo lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ (b. l. 36). VPN į antstolio K. K. depozitinę sÄ skaitÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo VPN esančios sÄ skaitos 2016 m. gegužės 2 d. pervedė 140 Eur (b. l. 34). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ .

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtÄ , esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtÄ , priklausančius skolininkui iÅ¡ kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, laidojimo paÅ¡alpa ar iÅ¡mokos, mokamos pagal Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ , ir kitos tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms Å¡eimoms ar asmenų socialinei paramai.

Taigi, gavęs antstolio reikalavimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų areÅ¡to ir areÅ¡tuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytÄ depozitinę sÄ skaitÄ , VPN šį reikalavimÄ privalo vykdyti, atitinkamai, pervesdamas skolininko pinigų sumas, iÅ¡skyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra galimas. Å iuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolio patvarkymÄ pervesdamas pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, VPN neatlieka jokių iÅ¡ieÅ¡kotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.

Pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su šiais antstolio patvarkymais buvo supažindintas (b. l. 23), tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolio veiksmus ir priimtus sprendimus pareiškėjas būtų skundęs. Todėl laikytina, kad antstolio priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolio patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, konstatuotina, kad VPN privalėjo vykdyti antstolio patvarkymus.

Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar paÅ¡alpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų buvo galimas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog VPN administracija pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančias sumas 2016 m. gegužės 2 d. pervedusi į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismas pabrėžia, kad VPN veiksmai pervedant pareiÅ¡kėjo VPN sÄ skaitoje esančias lėšas antstoliui, kurie įstatymuose nustatyta tvarka atliko iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ankstesnes pareiÅ¡kėjo prievoles, negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog visos lėšos negalėjo bÅ«ti nuskaitytos, nes jam trÅ«ksta elementarių priemonių iÅ¡gyvenimui, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nustato, jog nuteistiesiems yra užtikrinamas visas iÅ¡laikymas ir jiems garantuojamas minimalių ir bÅ«tiniausių poreikių patenkinimas, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas nustato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti atsakovės veiksmai. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo Ž. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas ArÅ«nas Kaminskas