N-575-555-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-555/2012

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00021-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2011 m. sausio 6 d. V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 31 d., apie 7.30 val., Šilutėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. nenustatytas, ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu bei kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 6, 9, 106, 231.1, 231.2 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutarimu V. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, V. S. galutinai paskyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta liudytojų B. T. ir E. N. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiosios automobilį apgadino būtent V. S., manevruodamas atbulas automobiliu Volkswagen T5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog jis nagrinėjamo įvykio dieną važiavo A. Č. automobiliu, paneigė pats A. Č.. Teismas taip pat kritiškai vertino V. S. pateiktą transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, kadangi iš jų matyti, jog automobilis Volkswagen T5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui pristatytas buvo 2010 m. liepos 29 d., o už jo remontą sumokėta 2010 m. liepos 30 d., t. y. automobilis vėliausiai tą dieną ir buvo suremontuotas. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad 2010 m. liepos 31 d. automobilis dar buvo remontuojamas, teismas vertino kaip asmens gynybinę poziciją. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą ir V. S. asmenybę.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus byloje esančią medžiagą. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju V. S. kaltė iš esmės grindžiama policijos pareigūnų, nukentėjusiosios R. M., liudytojų B. T. ir E. N. parodymais bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau liudytoja B.

T. negalėjo nurodyti kas įvykio metu vairavo automobilį, o liudytojas E. N. rašytiniame paaiškinime nurodė nematęs, kas vairavo automobilį, apgadinusį nukentėjusiosios automobilį, ir teigė su V. S. nevykęs dėl to, kad buvo neblaivus, ką patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo A. Č. parodymai. Tuo tarpu duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. N. nurodė matęs, kad automobilį Volkswagen Caravele vairavo V. S., ir teigė įvykio dieną buvęs blaivus. Taip pat nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra buvęs liudytojo E. N. darbdavys ir pastarąjį atleido iš darbo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, todėl minėto liudytojo parodymai galimai yra priešiškai nukreipti prieš V.

S.. Pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenustatyti galimai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio Volkswagen Transporter valstybinai numeriai, nėra duomenų apie apgadintą transporto priemonę, jos savininką, nenurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo galimo pažeidimo padarymo momento, o pats pažeidimo padarymo faktas nebuvo užfiksuotas jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis, byloje nėra automobilio Volkswagen Transporter apžiūros akto ir minėtas automobilis nebuvo pateiktas atpažinti liudytojams B.

T. bei E. N.. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai ir objektyviai užfiksuoti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad V. S. nuo pat pradžių neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, bei neapklausus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio policijos pareigūno, dėl ko teismas neturėjo galimybės pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokole esančių trūkumų.

Pabrėžia, jog pirmos instancijos teismo nustatytos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės skiriasi nuo skundžiamame nutarime konstatuotų bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokiais neginčytinais įrodymais teismas nustatė, jog nukentėjusiosios automobilį apgadino būtent V. S., manevruodamas atbulas automobiliu Volkswagen T5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokį konkrečiai automobilį apgadino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie nagrinėjamo eismo įvykio padarymo mechanizmą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad visos abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. kaltė visiškai įrodyta byloje esančia medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis. Pareiškėjas neigia padaręs minėtus jam inkriminuotus pažeidimus ir teigia, jog nagrinėjamo įvykio metu jis įvykio vietoje nebuvo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja B. T., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo 2010 m. liepos 31 d. rašytiniame paaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu, būdama namie, kieme išgirdo triukšmą ir pažiūrėjusi pro langą matė, kaip baltos spalvos mikroautobusas su įvairiais užrašais ir paveiksliukais bei nelietuviškais (galimai vokiškais) valstybinio numerio ženklais, važiuodamas atbulas, kaire puse kliudė kaimynės automobilį Audi 100, iš mikroautobuso išlipo keleivis, pažiūrėjo į minėtą automobilį ir nuėjo, o mikroautobusas nuvažiavo, tačiau maždaug už pusvalandžio iš namo laiptinės kartu su kaimynu iš 19 buto išėjo minėtas mikroautobuso keleivis (b. l. 13).

Minėtas aplinkybes, taip pat būdama supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 49), liudytoja B. T. patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 52-53). Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūno O. V. 2010 m. rugpjūčio 4 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. tarnybinių pranešimų, tiriant nagrinėjamą eismo įvykį, buvo nuvykta į liudytojos B. T. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, kur gyvena E. N., kuris galimai pažįsta minėtą baltos spalvos mikroautobusą vairavusį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusį asmenį, tačiau E. N. žmona nurodė, kad jis yra išvykęs į užsienį, todėl nebuvo galimybės jį apklausti (b. l. 15, 16).

Tuo tarpu savo 2010 m. gruodžio 30 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

17) E. N. nurodė, jog 2010 m. liepos 31 d. jo darbdavys V. S. turėjo jį vežti į užsienį dirbti, todėl apie 7 val. atvažiavo baltu mikroautobusu su vokiškais užrašais ant šono ir vokiškais valstybinio numerio ženklais, tačiau E. N. buvo neblaivus, todėl su V. S. nevažiavo, o po 20 min. BMW markės automobiliu atvažiavo jo draugas Antanas ir nuvežė jį į Verdainę, kur jo laukė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su tuo pačiu mikroautobusu, kurio vairuotojo pusės šonas buvo apgadintas. Taip pat nurodė, jog tik važiuodamas per Lenkiją sužinojo, kad V.

S. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutėje, vairuodamas automobilį kliudė stovėjusį jo kaimynei priklausantį automobilį Audi 100. Atkreiptinas dėmesys, jog E. N., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 49), apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 53-54) iš esmės patvirtino minėtas savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau papildomai paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu, būdamas namie, per langą aiškiai matė kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas V.

S., vairuodamas aprašinėtą mikroautobusą Volkswagen Caravele, važiuodamas atbulas, kliudė kaimynės automobilį Audi 100 ir pasišalino iš įvykio vietos, o po minėto eismo įvykio jis E. N. laukė Verdainėje, iš kur jie išvyko į Vokietiją. Liudytojas E. N. taip pat nurodė, kad buvo apgadintos minėto mikroautobuso šoninės durelės ir V. S., jiems važiuojant į Vokietiją, pats papasakojo, jog kliudė bei apgadino jo kaimynės automobilį, tačiau E. N. jam paskambinusiai ir apie nagrinėjamą eismo įvykį papasakojusiai žmonai pasakė, kad nieko apie tai nežino.

Pabrėžtina, kad liudytojų B. T. ir E. N. teisme duoti parodymai iš esmės atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo E. N. darbdavys ir pastarąjį atleido iš darbo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, todėl minėto liudytojo parodymai galimai yra priešiškai nukreipti prieš V.

S., atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kadangi byloje nėra jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų, o liudytojas E. N., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad neturi jokio pagrindo apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir iš darbo buvo atleistas dėl įmonės bankroto (b. l. 54). Taip pat pažymėtina, jog liudytojų B. T. ir E. N. nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūnų S. L. ir O. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, kad apklausiant nukentėjusiosios kaimynus paaiškėjo, jog nagrinėjamame eismo įvykyje galimai dalyvavo baltos spalvos mikroautobusas su įvairiais užrašais ir nelietuviškais valstybinio numerio ženklais, kuris kairiu šonu kliudė nukentėjusiosios automobilį Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9), ką pareigūnai, taip pat būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 49), patvirtino ir duodami parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 51-52). Aplinkybė, kad E. N., apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, klaidingai nurodė automobilio modelį, t. y. nurodė Volkswagen Caravele, o ne Volkswagen Transporter, nagrinėjamu atveju jokios esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi jis teisingai nurodė automobilio markę, be to, minėtas liudytojas ir visi kiti liudytojai gana detaliai bei iš esmės vienodai apibūdino šį automobilį.

Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo 2011 m. sausio 6 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

22) nurodė, jog jis 2010 m. vasarą naudojosi baltos spalvos mikroautobusu Volkswagen Transporter su vokiškais valstybiniais numeriais ir 2010 m. liepos 31 d. kartu su E. N., susitikęs su juo Verdainėje, minėtu mikroautobusu išvažiavo į Vokietiją, tačiau negalėjo prisiminti, ar minėtu mikroautobusu buvo nuvažiavęs į Šilutėje, (duomenys neskelbtini), esantį kiemą ir kliudęs kitą stovintį automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 50-51), V. S. taip pat neginčijo, jog jis nagrinėjamo įvykio metu naudojosi baltos spalvos mikroautobusu Volkswagen Transporter su vokiškais valstybiniais numeriais, tačiau nurodė minėtu mikroautobusu niekur nevažinėjęs ir įvykio dieną pas E. N. atvažiavęs kartu su A.

Č. jo vairuojamu automobiliu BMW, o su E. N. vėliau susitikęs Verdainėje, iki kur jį atvežė A. Č.. Kita vertus, A. Č., apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 49), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2010 m. liepos 31 d. į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, nuvažiavęs nebuvo (b. l. 54). Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nebuvo įvykio vietoje ir nevairavo automobilio Volkswagen Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenustatyti galimai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio Volkswagen Transporter valstybinai numeriai, nėra duomenų apie apgadintą transporto priemonę, jos savininką, nenurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Minėti netikslumai netrukdo suvokti, už kokią veiką asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn bei kokia yra asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Juolab kad šiuos netikslumus pašalina kita byloje esanti medžiaga, kadangi minėto automobilio valstybinis numeris yra nurodytas pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktame transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte (b. l. 46) ir sąskaitoje faktūroje (b. l. 47), iš kurių matyti, kad automobilio Volkswagen Transporter valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu duomenys apie nagrinėjamo įvykio metu apgadintą transporto priemonę ir jos savininką, taip pat pažeidimo faktą liudijantys asmenys aiškiai nurodyti Institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9), transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 10), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 11) ir nukentėjusiosios bei liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 12, 13, 17). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. S. kaltės daryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio policijos pareigūno. Tai, jog byloje nėra automobilio Volkswagen Transporter apžiūros akto ir minėtas automobilis nebuvo pateiktas atpažinti liudytojams B. T. bei E. N., taip pat nepaneigia V. S. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius